81f29ec6-d159-4e42-8e22-bf20f28ca870 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-614-657/2022 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00679-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.10.; 3.3.1.14.; 3.3.2.2.; 3.3.2.4.; 3.6.1.2.; 3.6.3.5 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-737-570/2022, kuria ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo D. P. 10 063,51 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinys tenkintas.

2. Atsakovui pateikus pareiÅ¡kimÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartimi sprendimÄ už akių panaikino ir atnaujino bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, parengiamÄ jį teismo posėdį paskyrė 2022 m. vasario 11 d. 9 val.

3. Atsakovas 2022 m. sausio 31 d. teismui pateikė praÅ¡ymÄ ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu, ieÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kinant teisę kreiptis į Vokietijos Federacinės Respublikos teismus pagal atsakovo D. P. nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. praneÅ¡imu ieÅ¡kovė įpareigota per 7 dienas nuo Å¡io praneÅ¡imo gavimo dienos pateikti nuomonę dėl atsakovo pateikto praÅ¡ymo dėl teismo jurisdikcijos.

4. IeÅ¡kovė į teismo posėdį neatvyko. IeÅ¡kovės atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė pateikė praÅ¡ymÄ bylos nagrinėjimÄ atidėti, kadangi 2022 m. vasario 11 d. 9.30 val. ji turi dalyvauti Utenos apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-85-839/2022. Be to, atsakovo atstovas 2022 m. vasario 10 d. pateikė papildomus dokumentus, su kuriais atstovė susipažino, bet neturėjo galimybės juos aptarti su atstovaujama kliente. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. vasario 11 d. nutartimi ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu.

6. Teismas nurodė, kad ieškovę atstovauja du teisininkai – advokato padėjėja I. Varanavičė ir V. P.. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad atstovas V. P. yra neužimtas. Byloje nepateikta jokių duomenų, kodėl šis atstovas negalėjo dalyvauti nagrinėjamoje byloje bei kodėl atstovė I. Varanavičė pasirinko dalyvauti Utenos teisme, bet ne Marijampolės teisme nagrinėjamoje byloje.

7. Atsakovo atstovo 2022 m. vasario 10 d. pateiktuose praÅ¡ymuose jokių naujų ar ieÅ¡kovui nežinomų klausimų ar aplinkybių neiÅ¡kelta. Aplinkybės dėl vienos atsakovo įmokos ir jos dydžio ieÅ¡kovei seniai buvo žinomos, ji turėjo visas galimybes šį klausimÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, o kiti klausimai yra procesinio pobÅ«džio, kuriems atskiro aptarimo su klientu nereikia.

8. IeÅ¡kovei buvo nustatytas papildomas terminas, skaičiuojamas nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 8 d. nuomonei dėl teismo jurisdikcijos pateikti. Å is pareiÅ¡kimas ieÅ¡kovės atstovei buvo iÅ¡siųstas per EPP sistemÄ , tačiau nustatytu terminu nuomonė nepareikÅ¡ta.

9. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovė sÄ moningai vilkina bylos nagrinėjimÄ , turėdama kelis atstovus, į paskirtÄ posėdį neatvyksta, nepageidauja prisijungti nuotoliniu bÅ«du iÅ¡ savo darbo vietos, todėl neatvykimo priežastys laikytinos nesvarbiomis ir byla nagrinėtina ieÅ¡kovei nedalyvaujant.

10. Atsakovas pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, 2022 m. sausio 31 d. pareiÅ¡kime bei jo atstovas parengiamojo posėdžio metu iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ nepripažinti Marijampolės apylinkės teismo jurisdikcijos, pateikė teismui praÅ¡ymÄ ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu, o ieÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kinti teisę kreiptis pagal atsakovo nuolatinę ir žalos padarymo vietÄ Ä¯ Vokietijos Federacinės Respublikos teismÄ pagal atsakovo D. P. nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . IeÅ¡kovas su Å¡iuo reikalavimu nesutiko.

11. Byla iškelta po 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“ (nauja redakcija) (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012) įsigaliojimo, todėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos būtent šio Reglamento nuostatos.

12. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas D. P. 2017 m. sausio 3 d. iÅ¡vyko į užsienio valstybę – VokietijÄ , o jo paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (pagal draudimo sutartį) – (duomenys neskelbtini). Pati ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu buvo pateikusi 2021 m. kovo 26 d. Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio nustatyta, kad atsakovas D. P. „iÅ¡vyko į užsienio valstybę: 2017 m. sausio 3 d. Vokietija“. Gavus atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, jo neterminuotÄ gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, duomenis apie turimÄ sveikatos draudimÄ Vokietijoje, mokesčių mokėjimo Vokietijoje duomenis, paaiÅ¡kėjo, kad nuolatinė atsakovo nuolatinė gyvenamoji ir darbo vieta yra Vokietijoje bei kad ieÅ¡kovei dar iki ieÅ¡kinio padavimo buvo žinoma jo nuolatinė gyvenamoji vieta Å¡ioje užsienio valstybėje.

Tačiau, turėdama duomenis, kad atsakovas yra iÅ¡vykęs į užsienio valstybę, ieÅ¡kovė, remdamasi CPK 30 straipsnio 2 dalimi, ieÅ¡kinį atsakovui pareiÅ¡kė pagal atsakovo draudimo sutartyje nurodytÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , nors atsakovo faktinė dabartinė gyvenamoji vieta yra pagrindinis kriterijus, nustatant bylos su užsienio (tarptautiniu) elementu teismingumÄ .

13. Nagrinėjamu atveju Å¡alių ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas Vokietijos Federacinės Respublikos teisme: viena iÅ¡ ginčo Å¡alių – atsakovas reziduoja Å¡ioje Europos SÄ jungos valstybėje narėje, įvykis, iÅ¡ kurio kilo žala, įvyko Vokietijoje, teismo procesas kilo, galiojant Reglamentui, bei ginčas kilo iÅ¡ civilinių santykių.

14. Faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nors ir atsakovas turi turtinių interesų Lietuvoje, t. y., sudarant draudimo sutartį, gyvenamosios vietos adresÄ nurodė (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jo pridėto turto areÅ¡to akto galima matyti, kad atsakovui priklauso dalis Å¡io buto, o ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinio padavimÄ Marijampolės apylinkės teismui motyvuoja bÅ«tent Å¡iomis aplinkybėmis, tačiau jokių objektyvių įrodymų, jog ieÅ¡kinio padavimo dienÄ atsakovas buvo Lietuvoje arba turėjo joje nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ar gyveno, ieÅ¡kovė nepateikė. Jos teiginys, kad sutarties sudarymo metu atsakovas gyveno Lietuvoje, teisinės reikÅ¡mės neturi, nes įstatymas gyvenimo Lietuvoje faktÄ sieja su ieÅ¡kinio įteikimo momentu.

15. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti 2021 m. balandžio 22 d. vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, tačiau Å¡i priemonė tik minimaliai užtikrina Å¡alies teisę gauti informacijÄ apie iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ ir teismo posėdį. IÅ¡ byloje esančių duomenų aiÅ¡kiai matyti, jog atsakovas nuo 2017 m. sausio 3 d. yra iÅ¡vykęs nuolat gyventi į VokietijÄ . Eismo įvykis 2019 m. vasario 15 d. įvyko Vokietijoje, o prie ieÅ¡kinio pridėtame (duomenys neskelbtini) policijos prezidiumo (duomenys neskelbtini) policijos direkcijos (duomenys neskelbtini) policijos stoties praneÅ¡ime apie įvykį yra aiÅ¡kiai įvardintas atsakovo gyvenamosios vietos Vokietijoje adresas – (duomenys neskelbtini).

Taip pat atsakovas byloje yra pateikęs kitus duomenis, pagrindžiančius jo pagrindinių socialinių, ekonominių ir asmeninių interesų buvimo vietÄ Vokietijoje: Vokietijos Federalinės centrinės mokesčių tarnybos 2012 m. sausio 27 d. raÅ¡tÄ â€žDėl mokesčių mokėtojo kodo suteikimo pagal Mokesčių tvarkos 139b str.“, kuris patvirtina, kad atsakovui D. P. Vokietijos Federalinė mokesčių tarnyba yra suteikusi mokesčių mokėtojo kodÄ (duomenys neskelbtini), kuris skirtas mokesčių nurodytoje valstybėje tvarkymui ir galioja visÄ gyvenimÄ ; (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos atsakovui D.

P. iÅ¡duotÄ sveikatos draudimo kortelę, galiojančiÄ iki 2026 m. gruodžio 31 d.; neterminuotÄ gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, įsigaliojusiÄ nuo 2012 m. liepos 1 d., sudarytÄ tarp nuomotojos M. K. ir nuomininkų sutuoktinių D. ir A. P.. Å ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtu, o ginčas, kilęs dėl žalos atlyginimo, spręstinas Vokietijos Federacinės Respublikos teismuose.

16. Atsižvelgus į atsakovo praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, praÅ¡ymas yra pagrįstas. Atsakovo reikalavimas palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu tenkintinas, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistinos jo praÅ¡omos bylinėjimosi iÅ¡laidos. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 17. Atskirajame skunde ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, vilkina bylos nagrinėjimÄ . Byloje buvo pateikti duomenys, kad ieÅ¡kovė bylÄ ves per advokato padėjėjÄ IngridÄ Varanavičę. PrieÅ¡ parengiamÄ jį teismo posėdį atsakovo atstovas į bylÄ pateikė papildomus duomenis, todėl ieÅ¡kovės atstovė pateikė teismui praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , kadangi jai bÅ«tina naujai gautus duomenis patikslinti su kliente. Be to, paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės atstovė negali dalyvauti posėdyje, nes yra užimta kitoje byloje.

Teismas į Å¡ias aplinkybes nepagrįstai neatsižvelgė ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo. IeÅ¡kovė aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir proceso nevilkino. IeÅ¡kovės dalyvavimas teismo procese nebuvo pripažintas bÅ«tinu, todėl jos atstovų neatvykimas į parengiamÄ jį posėdį negalėjo bÅ«ti laikomas pagrindu ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . 17.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byla pagal ReglamentÄ Nr. 1215/2012 turėtų bÅ«ti teisminga pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , netyrė, su kuria valstybe atsakovas yra labiausiai susijęs. Atsakovas į bylÄ teikė dokumentus, patvirtinančius jo sÄ sajas su Vokietija, tačiau nebuvo pateikti jokie duomenys, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti dėl atsakovo socialinių ir ekonominių interesų Lietuvoje buvimo.

Teismas, priimdamas ieÅ¡kinį, privalo patikrinti, ar byla yra jam teisminga, tačiau ieÅ¡kinys buvo priimtas, priimtas sprendimas už akių, o, atsakovui pateikus pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, nebuvo siekiama nustatyti objektyviÄ tiesÄ ir ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas, pasikliaujant tik atsakovo informacija. Draudimo sutartyje atsakovas nurodė gyvenamosios vietos adresÄ Lietuvoje, o ne Vokietijoje, kas rodo, kad jis turi socialinių ir ekonomių ryÅ¡ių su Lietuva. Draudimo sutarties 5.3 p. numato, kad laikoma, jog draudikas tinkamai įvykdė prievolę pateikti draudėjui dokumentus, jei dokumentai buvo iÅ¡siųsti draudimo sutartyje nurodytu adresu.

Atsakovas draudimo sutarties sudarymo metu nurodęs adresÄ Lietuvoje, turėjo pareigÄ rÅ«pintis, kad Å¡iuo adresu siunčiama korespondencija jį pasiektų. Aplinkybę, kad atsakovo socialinių ir ekonominių ryÅ¡ių Lietuvoje patvirtina ir tai, kad atsakovas Lietuvoje turi nekilnojamojo turto, kas matyti iÅ¡ antstolės pateiktų dokumentų.

18. Atsakovas D. P. atsiliepime į ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ prašė atskirÄ jį skundÄ atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

19. Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovės atstovė Ingrida Varanavičė 2022 m. sausio 4 d. atsiliepime į atsakovo pareiÅ¡kimÄ nenurodė, jog ieÅ¡kovė bylÄ ves iÅ¡imtinai per advokato padėjėjÄ IngridÄ Varanavičę. IÅ¡ Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo elektroninės bylos Nr. e2-737-570/2022 kortelės matyti, kad ieÅ¡kovė byloje turėjo du atstovus – teisininkÄ V. P. ir advokato padėjėjÄ IngridÄ Varanavičę. Teismas pagrįstai sprendė, jog kitas ieÅ¡kovės atstovas V.

P. buvo neužimtas ir nepateikta jokių duomenų, kodėl Å¡is atstovas negalėjo dalyvauti Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje ir kodėl atstovė I. Varanavičė pasirinko dalyvauti Utenos teisme, bet ne Marijampolės teisme nagrinėjamoje byloje. IeÅ¡kovės atstovė Ingrida Varanavičė paraÅ¡ymÄ dėl parengiamojo posėdžio atidėjimo pateikė prieÅ¡ pat parengiamÄ jį teismo posėdį. Jos argumentus, kad jai reikia suderinti pozicijÄ su kliente dėl atsakovo naujai pateiktų duomenų, teismas atmetė pagrįstai, nurodęs, kad atsakovo atstovas jokių naujų, ieÅ¡kovei nežinomų klausimų ar aplinkybių, pateikdamas naujus duomenis, neiÅ¡kėlė.

IeÅ¡kovė per nustatytÄ terminÄ nepateikė nuomonės dėl teismo jurisdikcijos. Teismas pagrįstai vertino, kad ieÅ¡kovė sÄ moningai vilkina bylÄ . IeÅ¡kovė turėjo kelis atstovus, tačiau į paskirtÄ posėdį jie neatvyko, nepageidavo prisijungti nuotoliniu bÅ«du, todėl teismas neatvykimo priežastis pagrįstai laikė nesvarbiomis ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo be ieÅ¡kovės atstovo dalyvavimo. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

21. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl bylos nagrinėjimo, ieÅ¡kovei nedalyvaujant 22. Nagrinėjamoje byloje pirmiausiai buvo iÅ¡spręstas klausimas dėl bylos nagrinėjimo ieÅ¡kovei neatvykus į parengiamÄ jį teismo posėdį ir jos atstovei pateikus praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ . Apeliantės nuomone pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jos neatvykimo į posėdį priežastis, nepagrįstai sprendė, kad ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

23. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatyme įtvirtintos ne tik Å¡alių teisės, bet ir pareigos, užtikrinančios Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ ir proceso efektyvumÄ . CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teismas privalo imtis CPK nustatytų priemonių, kad bÅ«tų užkirstas kelias vilkinti procesÄ , ir siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ (CPK 7 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019, 17 punktas).

24. AiÅ¡kindamas CPK 246 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieÅ¡kovo, atsakovo ar jų atstovų praÅ¡ymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimÄ , kai yra dvi sÄ lygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios Å¡alis, jos atstovas pateikia praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimÄ ; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Galiojanti CPK 246 straipsnio redakcija neįtvirtina sÄ raÅ¡o neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų bÅ«ti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimÄ palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sÄ raÅ¡Ä kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimÄ atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieÅ¡kovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės).

Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios bÅ«tų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sÄ raÅ¡o, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbÄ vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebÅ«tų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019, 22, 23 punktai).

25. Nagrinėjamu atveju 2022 m. vasario 11 d. teismui pateiktÄ praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ ieÅ¡kovės atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė grindė aplinkybėmis dėl jos dalyvavimo Utenos apylinkės teismo posėdyje bei bÅ«tinumu su savo kliente aptarti atsakovo 2022 m. vasario 10 d. pateiktus papildomus dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytų priežasčių nepripažino svarbiomis ir bylÄ nagrinėjo, ieÅ¡kovei nedalyvaujant.

26. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas Å¡alies atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nelaikomas svarbia priežastimi, o kasatorės atstovas kartu su minėtu praÅ¡ymu, taip pat kasatorė kasaciniame skunde nepateikė argumentų ir duomenų, kad neatvykimo dėl dalyvavimo kitoje byloje atvejis yra toks iÅ¡skirtinis, jog nuo paprastai taikomų taisyklių teismas privalėjo nukrypti. Kadangi kasatorė ir jos atstovas turėjo pakankamÄ terminÄ pasirÅ«pinti, kad praneÅ¡imas apie dalyvavimÄ kitoje byloje bÅ«tų tinkamas ir pateiktas laiku, taip pat suderinti teismo posėdžio datÄ , tai praÅ¡ymas keisti suplanuotÄ teismo posėdžio datÄ , motyvuojant atstovo užimtumu kitoje byloje, prieÅ¡ pat teismo posėdį parodo nerÅ«pestingÄ požiÅ«rį į teismo procesÄ ir jo dalyvius, jų procesines teises ir teisėtus interesus.

Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, kasatorės atstovo neatvykimo negali pateisinti tai, kad jis tikėjosi, jog dėl kažkokių tariamai galėsiančių susiklostyti aplinkybių kitoje byloje teismo posėdis neįvyks ar bus atidėtas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes ir pirmiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs nurodytos kasatorės atstovo neatvykimo priežasties svarbia ir neatidėdamas bylos nagrinėjimo, nepažeidė proceso teisės normų, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti kasatorės proceso teisių pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-701/2015).

27. Byloje nustatyta 2022 m. vasario 11 d. parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas 2022 m. sausio 11 d. nutartimi, kuri tÄ pačiÄ dienÄ per EPP buvo iÅ¡siųsta advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei. PraÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ atstovė pateikė prieÅ¡ pat teismo posėdį. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad 2022 m. vasario 11 d. Utenos apylinkės teismo posėdis civilinėje byloje Nr. e2-85-839/2022 taip pat buvo paskirtas 2022 m. sausio 11 d., taigi, atstovė turėjo pakankamai laiko suderinti kitÄ posėdžio datÄ . Be to, atstovė nepagrindė, kodėl dalyvavimas Utenos teisme nagrinėjamoje byloje buvo svarbesnis, nei Å¡ioje byloje. IeÅ¡kovės 2022 m. vasario 11 d. praÅ¡yme ieÅ¡kovės atstovais nurodyti advokato padėjėja Ingrida Varanavičė ir V. P.. Tačiau byloje, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nebuvo pateikti duomenys dėl atstovo V. P. nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių.

28. Pažymėtina, kad tiek atstovaujamasis, tiek jo pasirinkti atstovai privalo bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu bei kitais byloje dalyvaujančiais asmenimis, užtikrindami, kad procesiniai veiksmai būtų atlikti laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-421/2021).

29. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2022 m. vasario 10 d. atsakovo atstovas teismui pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (DOK-5849) ir dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu (DOK-5889). Taigi, šie procesinio pobūdžio prašymai yra susiję su teismo funkcijomis, ieškovei nebuvo pagrindo juos derinti su savo atstovaujamuoju. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad tos pačios dienos prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo (DOK-5787) atstovas jokių naujų, ieškovei nežinomų aplinkybių nenurodė, buvo pateikti pačios ieškovės turimi duomenys, todėl atstovė turėjo galimybę operatyviai juos aptarti su klientu, jų aptarimui specialus pasirengimas ar ilgesnis laikotarpis nebuvo būtinas.

30. Be to, byloje teismas nurodė ieÅ¡kovei nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 8 d. pateikti nuomonę dėl teismo jurisdikcijos, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė Å¡io teismo įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdė. Nustačius nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ vertinti, kad ieÅ¡kovė vilkina bylos nagrinėjimÄ , turėdama kelis atstovus, neatvyko į paskirtÄ posėdį, nepageidavo jame dalyvauti nuotoliniu bÅ«du, todėl neatvykimo priežastys pagrįstai nelaikytos svarbiomis (CPK 246 str. 1 d.).

31. IeÅ¡kovė teigia, kad jos dalyvavimas teismo procese nebuvo pripažintas bÅ«tinu, todėl jos atstovų neatvykimas į parengiamÄ jį posėdį negalėjo bÅ«ti laikomas pagrindu palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu, tačiau iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtu kitu pagrindu – dėl netinkamai pasirinkto teismingumo. Dėl teismo jurisdikcijos 32. Teismingumo taisyklių laikymasis, reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį, yra bÅ«tinoji teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos įgyvendinimo sÄ lyga (CPK 5 str.). Pagal nacionalinį teisinį reguliavimÄ užsienio elementÄ turinčioje byloje teismas pirmiausiai turi iÅ¡spręsti jurisdikcijos klausimÄ , t. y. privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 str.).

33. Tiek CPK 782 straipsnyje nustatytas įpareigojimas, tiek ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje atliekamo patikrinimo ribos lemia tai, jog jis, toje pačioje byloje vėliau nustatęs, kad jurisdikcija prisiimta ar jos atsisakyta nepagrįstai, nėra saistomas priėmimo stadijoje padarytų iÅ¡vadų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016). Teismui, priėmusiam ieÅ¡kinį, nėra procesinių kliūčių, remtis CPK 782 straipsnio nuostatomis, ir, esant Å¡alies praÅ¡ymui dar kartÄ Ä¯vertinti, ar byla yra teisminga Lietuvos teismams, juolab, kad ieÅ¡kinio priėmimo klausimas iÅ¡sprendžiamas tik pagal vienos Å¡alies argumentus.

34. Atsakovui D. P. pareiÅ¡kime dėl teismo sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimÄ dėl jį priėmusio teismo jurisdikcijos, pirmosios instancijos teismas, pakartotinai patikrinęs teismo jurisdikcijÄ , konstatavo, kad Å¡alių ginčas dėl žalos atlyginimo, turėtų bÅ«ti nagrinėjamas Vokietijos Federacinės Respublikos teismuose. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad atsakovas yra labiau susijęs su Lietuvos valstybe, todėl teismingumo taisyklės nebuvo pažeistos.

35. Tam, kad bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas bÅ«tų iÅ¡spręstas teisingai, visais atvejais bÅ«tina nustatyti, koks konkrečiai teisės aktas turi bÅ«ti taikomas. Teismingumas civilinėse bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas pagal taikytinus Europos SÄ jungos, tarptautinės teisės aktus arba nacionalinius teisės aktus. Tam, kad bÅ«tų nustatytas tarptautinės jurisdikcijos klausimui iÅ¡nagrinėti taikytinas teisės aktas, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyti konkrečiai bylai aktualÅ«s dalyvaujančių byloje asmenų bei ginčo dalyko duomenys, pagal juos įvertinama, koks tarptautinės jurisdikcijos pagrindas yra aktualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016).

36. Fizinio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena (CK 2.16 str. 1 d.). Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai iÅ¡vardyti CK 2.17 straipsnyje. Nustatant asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ vieÅ¡uosiuose registruose, taip pat į paties asmens vieÅ¡us pareiÅ¡kimus apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CK 2.17 str. 1 d.). Gyvenamosios vietos nustatymui yra aktualÅ«s duomenys, susiję su asmens faktiniu buvimu tam tikros valstybės teritorijoje, duomenys, susiję su Å¡io asmens darbo vieta (CK 2.16 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020).

37. CK 2.12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir iÅ¡laiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , ketindamas čia įkurti ir iÅ¡laikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrÄ . Å is ketinimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas, be kita ko, asmeniui faktiÅ¡kai bÅ«nant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryÅ¡ius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais.

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 2.12 straipsnio normÄ , yra pažymėjęs, kad asmens nuolatinė gyvenamoji vieta visų pirma parodo asmens santykį su tam tikra valstybe, kuriÄ jis pripažįsta savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Taigi nustatant asmens nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ yra svarbÅ«s objektyvÅ«s (trukmė, reguliarumas, gyvenimo sÄ lygos, nuolatinis darbas, namai ir pan.) ir subjektyvÅ«s (persikėlimo priežastys, ketinimai įsikurti, ryÅ¡ys su valstybe) veiksniai.

Nuolatinė gyvenamoji vieta turi bÅ«ti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikÅ«rė ketindamas pasilikti. Å is ketinimas turi bÅ«ti besitęsiantis, nuolatinis, siekiant sukurti toje vietoje savo interesų centrÄ . BÅ«tent stabilių ryÅ¡ių susiformavimas, tam tikras integravimosi į konkrečiÄ aplinkÄ laipsnis ir lemia nuolatinės gyvenamosios vietos atsiradimÄ . Kiekvienu atveju individualiai, vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas turi nustatyti, ar asmuo konkrečioje valstybėje yra tik laikinai, reziduoja, ar ten kuria savo interesų centrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015).

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Vokietijoje. Å iuo atveju atsakovas D. P. nurodė, kad jis nuolat gyvena Vokietijoje. IÅ¡vykimÄ nuo 2017 m. sausio 3 d. į Å¡iÄ valstybę jis yra deklaravęs Gyventojų registre. Nustatyta, kad eismo įvykis 2019 m. vasario 15 d. įvyko Vokietijoje, o pačios ieÅ¡kovės pateiktame (duomenys neskelbtini) policijos prezidiumo (duomenys neskelbtini) policijos direkcijos (duomenys neskelbtini) policijos stoties praneÅ¡ime apie įvykį nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Taigi, ieÅ¡kinio pateikimo metu atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta ieÅ¡kovei neabejotinai buvo žinoma.

39. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino duomenis apie atsakovo pagrindinių socialinių, ekonominių ir asmeninių interesų buvimo vietÄ Vokietijoje. Vokietijos Federalinės centrinės mokesčių tarnybos 2012 m. sausio 27 d. raÅ¡tas „Dėl mokesčių mokėtojo kodo suteikimo pagal Mokesčių tvarkos 139b str.“ patvirtina, kad atsakovui D. P. Vokietijos Federalinė mokesčių tarnyba yra suteikusi mokesčių mokėtojo kodÄ , kuris skirtas mokesčių nurodytoje valstybėje tvarkymui ir galioja visÄ gyvenimÄ . (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa atsakovui D.

P. yra iÅ¡davusi sveikatos draudimo kortelę, galiojančiÄ iki 2026 m. gruodžio 31 d. IÅ¡ neterminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, įsigaliojusios nuo 2012 m. liepos 1 d., sudarytos tarp nuomotojos M. K. ir nuomininkų sutuoktinių A. ir D. P. matyti, kad atsakovas Vokietijoje faktiÅ¡kai apsigyveno dar anksčiau, nei deklaravo savo iÅ¡vykimÄ Ä¯ Å¡iÄ valstybę, be to, kad Vokietijoje jis apsigyveno su Å¡eima. Pateikti duomenys rodo atsakovo D. P. ilgalaikį faktinį gyvenimÄ Vokietijoje, įtvirtintÄ stabiliais socialiniais, ekonominiais ryÅ¡iais.

Å ios faktinės aplinkybės paneigia, kad ieÅ¡kinio padavimo dienÄ atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tai, kad sutarties sudarymo metu atsakovas gyveno Lietuvoje, neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi įstatymas gyvenimo Lietuvoje faktÄ sieja su ieÅ¡kinio įteikimo momentu (CPK 787 str. 1 d. 1 p.).

40. Taigi, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį pateikė atsakovui, kuris yra fizinis asmuo, gyvenantis Vokietijoje, todėl civilinė byla pagal šį ieÅ¡kinį turi užsienio (tarptautinį) elementÄ . Dėl tokios bylos teismingumo sprendžiama pagal CPK VII dalies „Tarptautinis civilinis procesas“ LIX skyriuje „Teismingumas ir normų taikymas“ įtvirtintas taisykles. Minėto skyriaus pirmajame straipsnyje nurodyta, kad CPK VII dalies nuostatos taikomos tuomet, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip (CPK 780 str.).

41. Lietuvos Respublikai daugiaÅ¡alės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos SÄ jungos nare, tarptautinio civilinio proceso Å¡altinis, sprendžiant civilinių bylų teismingumo klausimus, yra ir 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2006; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-487/2009). Nuo 2015 m. sausio 10 d. yra taikomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“ (nauja redakcija) (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012).

42. Kadangi tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas yra Europos SÄ jungoje, o ginčas kyla iÅ¡ tarp Å¡alių susiklosčiusių santykių, teismingumo klausimui spręsti aktualios 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatos. Remiantis Reglamento Nr. 1215/2012 81 straipsniu, jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

43. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kvalifikuotinas, kaip kilęs iš draudimo teisinių santykių, susijusių su žalos atlyginimu. Speciali jurisdikcija taikytina tik tuomet, kai jos taikymo galimybė yra konkrečiai įvardinta Reglamente Nr. 1215/2012. Valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal II skyriaus 2-7 skirsniuose nustatytas taisykles (Reglamento 5 str.). Atsižvelgus į šalių ginčo pobūdį ir esmę, jo jurisdikcijos klausimai reglamentuojami Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 3 skirsnyje įtvirtintų specialiųjų jurisdikcijos nustatymo taisyklių bylose, susijusiose su draudimu.

Atitinkamai minėto Reglamento 3 skirsnio „Jurisdikcija dėl bylų, susijusių su draudimu“ 14 straipsnyje nustatyta, kad draudikas gali pareikšti ieškinį tik valstybės narės, kurioje yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose, neatsižvelgiant į tai ar atsakovas yra draudėjas, apdraustasis ar naudos gavėjas. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir atsižvelgus į nurodytas teisės aktų nuostatas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių ginčas turi būti sprendžiamas Vokietijos Federacinės Respublikos teisme.

44. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta, nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismingumo nustatymÄ , todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Žibutė Budžienė