2016-03-31 Nr. AB-7086-3-61-3-04867-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-485-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04867-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 21; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), kurį patikslino (b. l. 6), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), priteisti jam 5 792,40 EUR (20 000 Lt) neturtinės žalos.

Pareiškėjas paaiškino, kad būnant LAVL ir dirbant ūkio skyriuje jam priklausė ilgalaikis pasimatymas su artimaisiais, tačiau nėra gavęs nei vieno ilgalaikio pasimatymo, todėl patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą.

Atsakovas LAVL atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 15–16) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad LAVL direktoriaus 2014 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. NK-6 pareiškėjas buvo paliktas atlikti ūkio darbus LAVL. 2014 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas pateikė prašymą perkelti jį į pataisos namus ir tą pačią dieną LAVL direktorius įsakymu Nr. NK-33 atleido jį iš užimamų pareigų bei išbraukė iš nuteistųjų, paliktų atlikti ūkio darbus, sąrašų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 94 straipsnio 4 dalis, Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-164 patvirtinto Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 71 punktas nustato galimybę įstaigai vieną ilgalaikį pasimatymą keisti į tris trumpalaikius. Pareiškėjas žinojo, kad LAVL nėra suteikiami ilgalaikiai pasimatymai ir su tuo sutiko, pasirašydamas pareiškimą-pasižadėjimą. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodymais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu (b. l. 57–58) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs LAVL dėl ilgalaikio pasimatymo jam nesuteikimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. vasario 28 d. LAVL direktoriui pateikė pareiškimą-pasižadėjimą palikti jį LAVL dirbti ūkio darbus. LAVL direktorius 2014 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. NK-6 paskyrė pareiškėją į Chirurgijos ir Vidaus ligų skyrių rėžiminiame korpuse palatinio sanitaro pareigas nuo 2014 m. kovo 3 d. Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 16 d. pateikė LAVL direktoriui prašymą atleisti jį iš palatinio sanitaro pareigų ir perkelti jį į pataisos namus. LAVL direktorius 2014 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. NK-33 atleido jį iš Vidaus ligų skyriaus palatinio sanitaro pareigų nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. ir išbraukė jį iš nuteistųjų, paliktų atlikti ūkio darbus, sąrašų.

Teismas, pasisakydamas dėl žalos atlyginimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012, 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A858-889/2013. Teismas nurodė, kad BVK 94 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog nuteistiesiems, paliktiems atlikti ūkio darbų kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse arba kalėjimuose, kuriuose nėra galimybių suteikti ilgalaikių pasimatymų, vienas ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas trimis trumpalaikiais pasimatymais. Aprašo 71 punkte nustatyta, kad ilgalaikiai pasimatymai ligoninėje neorganizuojami, nuteistiesiems, paliktiems ligoninėje atlikti ūkio darbus, vienas priklausantis ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas į tris trumpalaikius pasimatymus. Pateikta teisės aktų nuostatų ir byloje esančios medžiagos analizė patvirtina, kad LAVL nesudarytos sąlygos suteikti nuteistiesiems ilgalaikius pasimatymus. LAVL nuteistiesiems, paliktiems LAVL atlikti ūkio darbus, vienas priklausantis ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas į tris trumpalaikius pasimatymus. Tokių sąlygų įtvirtinimas LAVL atitinka BVK 94 straipsnio 4 dalies, Aprašo 71 punkto nuostatas. Su šiomis nuostatomis pareiškėjas yra susipažinęs – tai patvirtina jo pasirašytas 2014 m. vasario 28 d. pareiškimas-pasižadėjimas. Taigi pareiškėjas LAVL pagal galiojantį teisinį reguliavimą neturėjo teisės į ilgalaikius pasimatymus. Įvertinus tai, kas išdėstyta, jokie LAVL neteisėti veiksmai nenustatyti, priešingai, neteikdama pareiškėjui ilgalaikių pasimatymų, LAVL laikėsi teisės aktų nuostatų.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas priėjo išvadą, kad nagrinėjamu atveju LAVL, nesuteikdama pareiškėjui ilgalaikių pasimatymų, teisės aktų, reglamentuojančių šį teisinį santykį, reikalavimų nepažeidė, pareiškėjas neįrodė, jog LAVL atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko tenkinti jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra teisinio pagrindo.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 64–66) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą; pripažinti, kad LAVL nesuteikdama ilgalaikių pasimatymų pažeidė jo teises, tarptautinius teisės aktus, atliko neteisėtus veiksmus, todėl patyrė neturtinę žalą – 5 792,40 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ pasakyta, kad su asmenimis, iš kurių atimta laisvė, turėtų būti elgiamasi taip, kad būtų užtikrinta pagarba jų žmogaus teisėms (1 p.). Pareiškėjas taip pat remiasi paminėtų rekomendacijų 2, 4, 5, 6, 13 punktais. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose Nr. R (2006)2 pažymėta, kad kaliniams turi būti leidžiama kiek galima dažniau susirašinėti bei bendrauti telefonu ar kitokiomis ryšio priemonėmis su giminėmis, kitais asmenimis ir įvairių organizacijų atstovais bei pasimatyti su šiais asmenimis (24.1 p.). Bet tokie apribojimai, tarp jų ir teismo skirti tam tikri apribojimai, nepaisant to, turėtų leisti minimalius priimtinus kontaktus (24.2 p.). Kalinių pasimatymai turi būti organizuojami taip, kad leistų kiek tai yra įmanoma geriau kaliniams palaikyti ir tęsti santykius su šeimos nariais (24.4 p.). Kalėjimo valdžia turėtų padėti kaliniams palaikyti adekvačius kontaktus su išoriniu pasauliu ir suteikti jiems tinkama paramą šiems kontaktams palaikyti (24.5 p.).

2. Laisvės atėmimo vietų ligoninė turėtų vadovautis ne tik taisyklėmis, kurios galioja suimtiesiems, bet ir nuteistiesiems. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles ilgalaikiai pasimatymai yra suteikiami. Tai garantuoja BVK.

3. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad nesudarymas sąlygų ilgalaikiams pasimatymams pažeidžia žmogaus teises ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį.

4. BVK 94 straipsnio 4 dalis ir Aprašo 71 punktas pažeidžia tarptautinius teisės aktus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Tikrinamoje administracinėje byloje buvo pateiktas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios prašyta priteisti iš Lietuvos valstybės dėl to, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė pareiškėjui (apeliantui) nesuteikė ilgalaikio pasimatymo su artimaisiais.

Taigi byloje kyla valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, t. y. Civilinio kodekso inter alia 6.271 straipsnio taikymo klausimas.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytas atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios trys valstybės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra organiškai tarp savęs susijusios, ir vienos iš jų nebuvimas pakankamas prašymui dėl žalos atlyginimo atmesti.

Kaip jau minėta, pareiškėjas (apeliantas) neturtinės žalos atlyginimą kildina iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės neteisėtų veiksmų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tai daro nepagrįstai.

Tam, kad būtų galima ginčo santykiams pritaikyti atitinkamą teisinį reguliavimą, visų pirma, buvo būtina tiksliai bei aiškiai apibrėžti bylos faktines aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir administracinėje byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas (apeliantas), kaip nuteistas asmuo, iš tikro nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. rugsėjo 17 d. dirbo ūkio darbus LAVL Chirurgijos ir Vidaus ligų skyriuose.

Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai - iki dviejų parų. Pačių pasimatymų skaičių ir rūšį apibrėžia šio Kodekso 73, 74, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai.

Taigi nekyla teisinių abejonių į nuteistojo asmens teisę nustatyta tvarka turėti ilgalaikį pasimatymą, tačiau viena iš šios teisės realizavo prielaidų – nuteistojo asmens valia (BVK 11 str.). Tai yra nuteistasis, siekdamas turėti trumpalaikį ar ilgalaikį pasimatymą, tai turi aiškiai išreikšti bausmės vykdymo vietos administracijai, o pastaroji privalo priimti sprendimą tenkinti prašymą ar jį atmesti.

Šiuo konkrečiu atveju administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. rugsėjo 17 d., kai pareiškėjas (apeliantas) dirbo ūkio darbus LAVL Chirurgijos ir Vidaus ligų skyriuose, buvo išreiškęs prašymą administracijai dėl ilgalaikio pasimatymo ir gavęs neigiamą atsakymą. Esant tokia faktinei situacijai (nuteistojo valinės išraiškos nebuvimas), LAVL neturėjo faktinio pagrindo spręsti klausimo dėl ilgalaikio pasimatymo, o tai reiškia, jog apskritai nekilo disputo dėl ilgalaikio pasimatymo nesuteikimo pareiškėjo nurodomu laikotarpiu, dėl ko darytina išvada, jog LAVL neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Akivaizdu, nesant vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, kas suponuoja apeliacinio skundo atmetimą šiame baigiamajame akte nurodomais motyvais. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės pripažintinas teisingu.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius