2021-03-03 Nr. AB-4502-3-61-3-03681-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2730-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03681-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. K. (O. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. K. (O. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Darbo sūkurys“), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Imigracijos skyriaus 2020 m. spalio 29 d. sprendimą (skunde nurodyta 2020 m. sausio 29 d. data, tačiau teismas tai laiko technine klaida) dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nacionalinės vizos panaikinimo Ukrainos piliečiui O. K. Nr. (15/4-1)31-304/44U-5671 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išduoti leidimą pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis tuo pagrindu, jog ketina dirbti laivų surinkėju UAB „Darbo sūkurys“ (toliau – ir Bendrovė) 2020 m. rugsėjo 22 d. Migracijos departamento informacinėje sistemoje užpildė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė ir būtinus dokumentus. Tačiau Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei panaikino išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004286753, nes nustatė, jog pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Be to, pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir veikla Lietuvos Respublikoje, o nurodyti tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti.

3. Pareiškėjas akcentavo, kad yra įgijęs profesiją, kuri patenka į šiuo metu galiojančių profesijų sąrašą, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje. Taip pat pateikė oficialiai į lietuvių kalbą išverstą 2007 m. liepos 1 d. AAB „Mykolaivpromsantechmotntazh“ raštą „Dėl absolventų pagal profesiją „Laivų surinkėjas“ išleidimo“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui suteikta 4 kategorijos laivų surinkėjo kvalifikacija. Pareiškėjo nuomone, jis savo darbu galėtų kurti pridėtinę vertę ne tik Bendrovei, tačiau ir Lietuvos valstybei, esant šių darbuotojų trūkumui.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad siekdamas įvertinti, ar pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, paprašė pateikti jo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas pateikė UAB TK „Specmontazh“ (toliau – ir Mokykla) 2006 m. išduotą pažymą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas turi suvirintojo kvalifikaciją. Migracijos departamentas 2020 m. spalio 5 d. oficialiu elektroniniu paštu kreipėsi į Mokyklą su prašymu, kuriame buvo prašoma patvirtinti pareiškėjo pateiktą pažymą bei jam suteiktą profesinę kvalifikaciją. Mokykla 2020 m. spalio 26 d. oficialiame rašte nurodė, kad pareiškėjas joje nesimokė, be to, jie niekada nerengė ir nerengia darbininkų profesijų specialistų.

6. Nurodė, kad Sprendimas buvo priimtas remiantis tuo, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kadangi nepateiktas jo turimą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, kuris atitiktų tikrovę. Atitinkamai, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir panaikinti pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą.

7. Pažymėjo, kad pareiškėjas Sprendimą prašo panaikinti, teismui pateikdamas naują dokumentą – 2007 m. liepos 1 d. AAB „Mykolaivpromsantehmontazh“ Kvalifikacinės komisijos posėdžio protokolą Nr. 36, patvirtinantį pareiškėjui suteiktą 4 kategorijos laivų surinkėjo kvalifikaciją. Tačiau šio pažymėjimo jis neteikė nei kartu su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nei vėliau, atsakydamas į Migracijos departamento 2020 m. spalio 5 d. išsiųstą prašymą, todėl šis dokumentas nebuvo vertinamas priimant Sprendimą. Be to, prašymas dėl leidimo laikinai gyventi buvo teikiamas ketinant dirbti pagal suvirintojo profesiją, o pareiškėjo teismui pateiktas pažymėjimas pagrindžia jo įgytą laivų surinkėjo kvalifikaciją, todėl pareiškėjo turima kvalifikacija neatitinka darbo vietos, į kurią priimti pareiškėją buvo įsipareigojusi Bendrovė.

8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo reikalavimu įpareigoti Migracijos departamentą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, kadangi administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų. Be to, norėdamas įsidarbinti laivų surinkėju, pareiškėjas turėtų teikti naują prašymą, kadangi pagal teismui pateiktą dokumentą Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimo.

9. Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentas, jog dirbdamas jis galėtų kurti pridėtinę vertę Bendrovei ir Lietuvos valstybei, nesudaro teisinio pagrindo nesilaikyti reikalavimų ir procedūros dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Be to, priimant Sprendimą, pareiškėjas galbūt pateikė suklastotą kvalifikaciją patvirtinančią pažymą, o tai rodo pareiškėjo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra bei leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Todėl Sprendimas priimtas nešališkai ir objektyviai, yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

10. Teismui pareikalavus 2021 m. sausio 6 d. Migracijos departamentas pateikė raštą „Dėl dokumentų pateikimo“, kuriame nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas, siekdamas įsidarbinti UAB „Darbo sūkurys“, pateikė šiai įmonei sertifikatą apie profesinės kvalifikacijos suteikimą, išduotą UAB TK „Specmontazh“ ir patvirtinantį suvirintojo kvalifikaciją, pažymima Migracijos departamento 2020 m. spalio 22 d. tarnybiniame pranešime Nr. 6K-543 „Dėl UAB „Darbo sūkurys“ kviestų Ukrainos piliečių patikrinimo“. Paminėtą pareiškėjo pateiktą sertifikatą UAB „Darbo sūkurys“ 2020 m. spalio 5 d. persiuntė Migracijos departamentui, dėl to Migracijos departamentas kreipėsi į mokymo įstaigą UAB TK „Specmontazh“ su prašymu patvirtinti, ar pareiškėjas šioje mokykloje mokėsi ir jam buvo išduotas kvalifikaciją patvirtinantis sertifikatas. Pažymėjo, kad atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodant, jog pažyma išduota 2006 m., padaryta rašymo apsirikimo klaida. Ginčijamame sprendime pažymos išdavimo metai nurodomi teisingai (1992 m.).

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

12. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, kuriame nurodė, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį bendrovėje UAB „Darbo sūkurys“ suvirintoju, jo profesija įtrauktą į sąrašą profesijų, kurių trūksta Lietuvoje. 2020 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, nurodė, kad jo profesija yra suvirintojas, pagrindinis kelionės tikslas – pateiktas prašymas. 2020 m. spalio 5 d. Migracijos departamentas el. laišku kreipėsi į UAB „Darbo sūkurys“, kuris 2020 m. spalio 5 d. pateikė Migracijos departamentui pareiškėjo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. 2020 m. spalio 5 d. Migracijos departamentas el. paštu kreipėsi į UAB TK „Specmontazh“ su prašymu patvirtinti, ar pareiškėjas mokėsi Mokykloje ir jam buvo išduotas kvalifikaciją patvirtinantis sertifikatas. Pridėjo sertifikato kopiją. 2020 m. spalio 8 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 70.11 papunkčiu, pareiškėjui išdavė daugkartinę nacionalinę vizą, galiojančią iki 2021 m. vasario 21 d. UAB TK „Specmontazh“, atsakydamas į 2020 m. spalio 5 d. Migracijos departamento prašymą suteikti informaciją, 2020 m. spalio 26 d. raštu nurodė, kad pareiškėjas niekada nesimokė Mokykloje. Pabrėžė, kad Mokykla neruošia pretendentų užimti darbininkų specialybes.

13. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei panaikinti pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą, nes nustatė, jog pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Be to, pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir veikla Lietuvos Respublikoje, o nurodyti tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti.

14. Teismas vadovavosi Įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d.) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 26 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 14 punktų nuostatomis.

15. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 22 d. prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį bendrovėje UAB „Darbo sūkurys“ suvirintoju. Migracijos departamentui paprašius, UAB „Darbo sūkurys“ 2020 m. spalio 5 d. pateikė UAB TK „Specmontazh“ 1992 m. m. išduotą pažymą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas turi suteiktą 4 kategorijos suvirintojo kvalifikaciją. Migracijos departamentui pasikreipus į minėtą Mokyklą, Mokykla nurodė, kad pareiškėjas niekada nesimokė Mokykloje. Pabrėžė, kad Mokykla neruošia darbininkų profesijų specialistų. Taigi Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kadangi nepateiktas užsieniečio turimą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, kuris atitiktų tikrovę ir patvirtintų jo turimą kvalifikaciją.

16. Teismas sutiko su Migracijos departamento pozicija, kad teismui pateiktas 2007 m. liepos 1 d. AAB „Mykolaivpromsantechmotntazh“ raštas „Dėl absolventų pagal profesiją „Laivų surinkėjas“ išleidimo“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui suteikta 4 kategorijos laivų surinkėjo kvalifikacija, nebuvo pateiktas Migracijos departamentui, todėl negali būti vertinamas šioje byloje kaip įrodantis, kad pareiškėjas tinkamai įvykdė savo pareigas pagal Įstatymą (pareiškėjas nepateikė dokumento, patvirtinančio jo, kaip suvirintojo, kvalifikaciją). Pažymėta, kad kreipdamasis dėl leidimo išdavimo pareiškėjas nurodė, kad dirbs suvirintoju, o ne laivų surinkėju (pareiškėjo atsakymas į anketos klausimą „Profesijos pavadinimas ir kodas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių“ buvo „Suvirintojas (721206)“).

17. Teismas pažymėjo, jog Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, taip pat vadovavosi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu. Teismas atsižvelgė į Lietuvos migracijos politikos gaires, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ (toliau – Migracijos politikos gairės), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas, siekdamas atitikti reikalavimus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė tikrovės neatitinkančius įrodymus, nepateikė į bylą įrodymų apie ilgalaikius socialinius, ekonominius ar kitus ryšius Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas turėjo teisėtą pagrindą pareiškėjo atžvilgiu taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą.

18. Teismas vadovavosi Tvarkos aprašo 70.11 papunkčiu, Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais. Atsižvelgiant į tai, kad daugkartinė nacionalinė viza pareiškėjui išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, o Migracijos departamentas atsisako išduoti minėtam užsieniečiui leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas neatitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos atvykimo sąlygos (negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų). Be to, nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, kas taip pat sudaro pagrindą panaikinti nacionalinę vizą pagal Įstatymo 19 straipsnio 10 punktą.

19. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei panaikinti daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004286753, yra tinkamai pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo netenkino. Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nebuvo pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 20. Pareiškėjas O. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimą ir tenkinti skundo reikalavimus.

21. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pateikė 2007 m. liepos 1 d. AAB „Mykolaivpromsantechmotntazh“ raštą ir jo oficialų vertimą į lietuvių kalbą „Dėl absolventų pagal profesiją „Laivų surinkėjas“ išleidimo“, iš kurio matyti, kad pareiškėjui suteikta 4 kategorijos laivų surinkėjo kvalifikacija. Pareiškėjas yra įgijęs profesiją, kuri patenka į šiuo metu galiojantį profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Tai reiškia, kad pareiškėjas savo darbu galėtų kurti pridėtinę vertę ne tik UAB „Darbo sūkurys“, tačiau ir Lietuvos valstybei.

22. Pareiškėjo teigimu, tiek metalinių laivų korpusų suvirtintojo, tiek metalinių laivų surinkėjo pareigybės yra giminingos, priklausančios tam pačiam ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus poklasiui, šioms pareigybėms reikia labai panašių įgūdžių ir žinių, todėl vien profesijos/pareigybės lingvistinis skirtumas nėra pagrindu teigti, jog šių profesijų/pareigybių funkcijos skiriasi iš esmės. Tai pagrindžia ir prie šio skundo pridedamas tarp UAB „Darbo sūkurys“ ir pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 28 d. sudarytas darbo sutarties priedas, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas įdarbinamas laivų surinkėjo – suvirintojo funkcijoms atlikti.

23. Pareiškėjo teigimu, teismas, konstatuodamas nelegalios migracijos grėsmę, rėmėsi tik galbūt suklastoto dokumento pateikimo faktu, šių veiksmų visiškai neanalizuodamas aktualių teisės aktų kontekste. Pareiškėjo veiksmai neatitinka nei vienos Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460 patvirtinto Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašo 9 punkte numatytos sąlygos.

24. Pareiškėjas sutinka, jog teisės aktai nenumato teismų galimybės atlikti administravimo subjektų atliekamus veiksmus ir patikslina, kad skundo prašymo formulavimo dalyje pateikė netiksliai lingvistiškai suformuluotą prašymą. Pareiškėjas nurodė, jog prašo: „Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduoti leidimą O. K. laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“. Tačiau iš tiesų šiuo prašymu tikėjosi, kad skundą nagrinėsiantis teismas neformuos rezoliucinėje dalyje imperatyvaus įpareigojimo dėl pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimo, o įpareigos Migracijos departamentą iš naujo įvertinti pareiškėjo teiktą prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo kartu su į administracinę bylą pateiktais kvalifikaciją patvirtinančiais dokumentais.

25. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Migracijos departamentui teikė tuo pagrindu, jog ketino dirbti pagal suvirintojo profesiją, o pareiškėjo teismui pateiktas pažymėjimas pagrindžia jo laivų korpusų surinkėjo kvalifikaciją, todėl akivaizdu, jog pareiškėjo turima kvalifikacija neatitinka darbo vietos, į kurią priimti pareiškėją buvo įsipareigojęs darbdavys UAB „Darbo sūkurys“.

27. Pažymi, jog siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu (norėdamas dirbti metalinių laivų korpusų surinkėju – pagal profesiją, kurios turėjimą pagrindžia pažymėjimas), pareiškėjas turėtų teikti naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir pateikti dokumentus, patvirtinančius atitikimą Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 – 6 punktuose bei 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto a – c papunkčiuose įtvirtintiems reikalavimams.

28. Atsakovas pažymi, jog priešingai, nei vertina pareiškėjas, išvada dėl pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmės buvo padaryta remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Aprašas), o ne Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2015-12-28 įsakymu Nr. 4-460 patvirtintu aprašu, kuris nagrinėjamu atveju neaktualus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinta nacionalinė viza, bei Migracijos departamento įpareigojimo išduoti leidimą pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtumo bei pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualias Įstatymo nuostatas, jį atmetė. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

31. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

32. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydamas į apeliacinio skundo motyvus.

33. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (ginčui aktuali nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d. galiojusi redakcija).

34. Vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 21 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

35. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.

36. Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu, duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad Įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą, išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą – jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

37. Remiantis Migracijos politikos gairėmis, Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes. Migracijos politikos gairės nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016)

38. Aprašas, kuriuo vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, reglamentuoja pavyzdinių kriterijų, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, sąrašą ir jų vertinimo tvarką.

39. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Migracijos departamentui teikė tuo pagrindu, jog ketino dirbti pagal suvirintojo profesiją, o pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktas pažymėjimas pagrindžia jo laivų korpusų surinkėjo kvalifikaciją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo turima kvalifikacija neatitinka darbo vietos, į kurią priimti pareiškėją buvo įsipareigojęs darbdavys UAB „Darbo sūkurys“. Dėl pareiškėjo pateiktos UAB TK „Specmontazh“ 2006 m. išduotos pažymos, kurioje nurodyti duomenys, jog pareiškėjas turi suvirintojo kvalifikaciją, buvo paneigti 2020 m. spalio 26 d. oficialiame Mokyklos rašte, apeliaciniame skunde pareiškėjas argumentų nepateikia, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo aspektu nepasisako.

40. Pastebėtina, kad laivų korpusų surinkėjo kvalifikacijos pažymėjimo pareiškėjas Migracijos departamentui neteikė nei kartu su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nei vėliau, atsakydamas į Migracijos departamento 2020 m. spalio 5 d. išsiųstą prašymą, todėl negali būti vertinamas šioje byloje kaip įrodantis, kad pareiškėjas tinkamai įvykdė savo pareigas pagal Įstatymą (pareiškėjas nepateikė dokumento, patvirtinančio jo, kaip suvirintojo, kvalifikaciją). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, naujas dokumentas – 2007 m. liepos 1 d. AAB „Mykolaivpromsantehmontazh“ Kvalifikacinės komisijos posėdžio protokolas Nr. 36, galbūt patvirtinantis pareiškėjui suteiktą 4 kategorijos laivų surinkėjo kvalifikaciją, pagrįstai neturėjo teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo vertinimui dėl pareiškėjo apskųsto Migracijos departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmetami, kaip nepagrįsti.

41. Teisėjų kolegija anksčiau išdėstyto teisinio reguliavimo (nutarties 33-38 p.) bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių (nutarties 12, 15 p.), patvirtinančių kad pareiškėjas, siekdamas atitikti reikalavimus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius įrodymus bei nepateikė į bylą įrodymų apie ilgalaikius socialinius, ekonominius ar kitus ryšius Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, kontekste kritiškai vertina pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, jog Migracijos departamentas neteisėtai konstatavo, kad pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę, ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Taip pat pastebi, kad pareiškėjo nurodomas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460 patvirtintas aprašas nagrinėjamu atveju yra visiškai neaktualus. Atsižvelgdama į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Migracijos departamento nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis, kadangi teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo profesinę kvalifikaciją, t. y. pareiškėjas nesąžiningai ir neteisėtai siekė gauti leidimą laikinai gyventi, todėl Migracijos departamento padarytos išvados, jog pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę, yra pagrįstos, atitinkančios Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą bei Aprašo nuostatas.

42. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepateikė faktais ir teise pagrįstų argumentų, o apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo ginčo situaciją vertinti kitaip, nei tai atliko Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas. Padarytos išvados pagrindu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neaptarinėja teisinės reikšmės bylos išsprendimui neturinčių apeliacinio skundo argumentų dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

43. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, tinkamai įvertino faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. K. (O. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė