81eb9fdf-d1b9-4be6-8d98-b9fc8a116cc1 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-675-362/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03030-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.4; 55.1.3 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 22 d.Å iauliai            Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. L.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. L. skunde Å iaulių apygardos administracinio teismo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde pareiÅ¡kėjas A. L. nurodė, kad nuo 2014-06-18 iki 2014-10-07 periodiÅ¡kai buvo kalinamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Buvo laikomas kamerose, kur nebuvo įrengti signalizacijos mygtukas iÅ¡kvietimui, tad tekdavo belsti kumščiais, daiktais, pasivaikščiojimo kiemeliai buvo maži, Å¡iukÅ¡lini, nebuvo suoliukų, stogai Å¡iferiniai, su asbestu, kurio buvo ir sienose, kanalizacijoje. Kamerose nėra mechaninės ventiliacijos, vėdintis galima tik per langÄ . ApÅ¡vietimas kamerose prastas, natÅ«ralaus nėra. VirÅ¡utinio trikotažo neplaudavo, tik apatinį. Mažai buvo skiriama higienos priemonių. Izoliatoriuje dažnai nebÅ«davo Å¡ilto vandens, tad ne visada buvo galima tinkamai nusiprausti.

Ä® duÅ¡Ä vesdavo tik kartÄ per savaitę 15 minučių. Kamerose pilna tarakonų, pelių, vorų, žiurkių. Sanitariniuose mazguose neužtikrinamas privatumas. Maisto buvo mažai, jis nekaloringas. Dėl to jis patyrė fizinius skausmus, papildomus psichologinius iÅ¡gyvenimus, tapo grubus, konfliktiÅ¡kas, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, buvo dideli dvasiniai sukrėtimai, sumažėjo bendravimo galimybės. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismo posėdžio metu nurodė, jog neturi pretenzijų dėl kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, nes dėl to jau yra priimtas teismo sprendimas, bei patvirtino kitus skunde iÅ¡dėstytus argumentus. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pagalbos mygtuko įrengimas yra numatytas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, tad tokio mygtuko įrengimas negalimas dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus statuso.

Pasivaikščiojimai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka. Atlikus 2014-06-17 patikrinimÄ , kurį atliko Å iaulių visuomenės sveikatos centras, nustatyta, jog kiemeliai Å¡varÅ«s ir tvarkingi. Ventiliacija kamerose vykdoma natÅ«raliu bÅ«du, per langus, dirbtinė apÅ¡vieta atitinka reikalavimus, Å¡iukÅ¡lių konteinerių prie rėžiminio pastato nėra. Suimtiesiems apatiniai rÅ«bai skalbiami nemokomai, virÅ¡utiniai – už asmenines lėšas, tokių neturint, yra galimybė skalbti ir nemokomai.

Higienos priemonėmis suimtieji aprÅ«pinami pagal nustatytas normas. Naudojimasis duÅ¡u ir jų įrengimas atitinka nustatytus teisės aktais reikalavimus. Å varÄ kamerose turi palaikyti patys suimtieji, kamerų pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį, esant reikalui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo Å¡alinimas. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, atitverti ne mažesne kaip 1,5 m sienele. Maitinimas organizuojamas pagal fiziologines normas. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis, padarytÄ Å¾alÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo A. L. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų.Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktos 2017-01-12 pažymos Nr. 69/06-1283 „Dėl A.

L.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas įvairiais laikotarpiais nuo 2014-06-16 iki 2014-10-06. Iš viso pareiškėjas buvo kameroje Nr. 25 su pertraukomis kalinamas 105 dienas. Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-01-18 pažymoje Nr. 60/09-2212 nurodyta, kad pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso. Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-01-12 pažymoje Nr. 62/08-19 nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje numatytas nemokomas apatinių drabužių skalbimas, viršutinių rūbų skalbimas už asmenines suimtųjų lėšas bei galimybė skalbti rūbus kameroje.

Higienos priemonėmis asmenys aprÅ«pinami pagal nustatytas normas, kas mėnesį iÅ¡duodama skalbiamas muilas, tualetinis muilas, tualetinis popierius (1 rulonas), dantų pasta dantų Å¡epetėlis, vienkartiniai skustuvai. Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017-01-11 pažymoje Nr. 61/04-71 „Dėl A. L.“ nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas A. L. nuo 2014-06-18 iki 2014-10-07 nesikreipė su skundais į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su praÅ¡ymais ar skundais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma „Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa“. Įrodymų, jog pareiškėjas neturėjo galimybės pasinaudoti šia programa, teismui nepateikta. Iš pateiktų „Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikų“ matyti, jog kameros, kuriose tuo metu buvo laikomas pareiškėjas, užimtumo programose dalyvavo.Iš nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjas asmeninių lėšų turėjo.

IÅ¡ AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne Asmeninės sÄ skaitos Nr. 1456 matyti, jog pareiÅ¡kėjas vienÄ kartÄ gavo tualetinio popieriaus. Duomenų, jog jis bÅ«tų prašęs jo daugiau, byloje nėra.Pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 tvarkÄ , suimtiesiems užtikrinamas 1 val. pasivaikščiojimas gryname ore per parÄ . PareiÅ¡kėjas pripažįsta, jog Å¡i tvarka vykdoma buvo. Pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d.

įsakymu Nr. 1/01-236 ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 tvarkÄ , asmeninė patalynė ir apatiniai rÅ«bai suimtiesiems skalbiami nemokomai, virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas. Teismui pateikti Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planai, duomenų, jog Å¡ie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra.PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu Å iaulių visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimų dėl sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kameroje. 2014-06-17 kameroje Nr. 25 oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apÅ¡vietimas atitinka reikalavimus.

Kamera remontuota, tačiau sienų danga vietomis aptrupėjusi. Gyvenamosios patalpos dezinfekuojamos. Pasivaikščiojimo kiemeliai Å¡varÅ«s, tvarkingi, nemalonaus kvapo nėra. 2014-10-03 suraÅ¡ytame patikrinimo akte nurodoma, jog maitinimas Å iaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamas tris kartus per dienÄ , pagal reglamentuojančius teisės akto reikalavimus sudarytu valgiaraščiu. Dezinfekcijos planai paruoÅ¡ti, vykdomi. Deratizacija vykdoma pagal planÄ . Pasivaikščiojimo kiemeliai Å¡varÅ«s, Å¡iukÅ¡liadėžės yra. 2014-11-24 suraÅ¡ytame patikrinimo akte nurodoma, jog Å iaulių tardymo izoliatoriuje profilaktinis aplinkos kenksmingumo Å¡alinimas atliekamas reguliariai, graužikai naikinami, deratizacija ir dezinsekcija atliekama pagal kalinių praÅ¡ymus.

Patikrinus paros racionÄ , nustatyta, jog patiekalai pagaminti pagal parengtÄ valgiaraÅ¡tį, bendra paros davinio energetinė vertė 2425 kcal, baltymų kiekis 55,5 g, riebalų kiekis 85,7 g, angliavandenių kiekis 350 g, esant fiziologinei mitybos normai 2298 kcal, baltymų 72 g, riebalų 72 g, angliavandenių 334 g. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Å iaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktu, suraÅ¡ytu 2014-10-28 nustatė, kad valgiaraščiai sudaryti 31 dienai, maitinama pagal sudarytus valgiaraščius, pateikti dienos pietų patiekalai ir nurodytas patiekalų svoris važtaraÅ¡tyje atitinka nurodytÄ sudarytame valgiaraÅ¡tyje.Susipažinus su asmens sveikatos istorija nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas A.

L. pas gydytojus vienÄ kartÄ kreipėsi dėl rėmens, kad susirgimai bÅ«tų siejami su netinkamomis sÄ lygomis kameroje, nenurodė. Lietuvos Respublikos KultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. Ä®V-190 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomis Å iaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultÅ«ros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl Å¡io pastato statuso yra negalimi.Tokiu bÅ«du, kaip pareiÅ¡kėjas ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo netinkamos sÄ lygos apgyvendinimo kamerose.

Vertinant sÄ lygas kameroje Nr. 25, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo visÄ laikÄ , viso 105 dienas, pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjo skundo teiginys dėl kameros neatitikimo sveikatos ir higienos normoms dalinai yra paneigtas Å iaulių visuomenės sveikatos centro atlikto patikrinimų iÅ¡vadomis, nustatant, jog oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apÅ¡vietimas atitiko reikalavimus, be to, teismas atkreipia dėmesį, jog pats pareiÅ¡kėjas nepateikė nė vieno skundo dėl netinkamų sÄ lygų kamerose.

Vertinant tualetų įrengimÄ , teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose įrengti, sutinkamai su teisė aktų reikalavimais, visgi pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ .

Taip pat, atsižvelgiant, jog tualetas nebuvo visiÅ¡kai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiÅ¡kėjo nurodomÄ aplinkybę, jog iÅ¡ tualeto sklido blogas kvapas, vertinama kaip pagrįsta. Nors mechaninės ventiliacijos sistemos Å iaulių tardymo izoliatoriuje nėra, tačiau vėdinimas per langus yra galimas, tÄ nurodė ir pats pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu. Atmestini argumentai dėl netinkamo pasivaikščiojimo laiko, Å¡is laikas yra nustatytas Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu, tad teisės aktų reikalavimų buvo laikomasi.

Teismas laiko neįrodytais teiginius dėl neÅ¡varių pasivaikščiojimo kiemelių, prieÅ¡ingai, patikrinimų metu nustatyta, jog kiemeliai yra Å¡varÅ«s, Å¡iukÅ¡liadėžės yra. Kuo remdamasis pareiÅ¡kėjas nurodo, jog asbesto Å¡iferyje, o tuo labiau kanalizacijoje ir sienose, yra nepateikta, tai, jog jis apie tai kažkÄ girdėjo ar mano, jog taip yra, įrodymu nelaikytina, tad Å¡is argumentas taip pat atmestinas. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų galėjęs naudotis nustatyta Å iaulių tardymo izoliatoriuje rÅ«bų skalbimo tvarka, ar kad bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ dėl numatytų tvarkų pakeitimo.

Atmestinas argumentas dėl per mažai išduodamo tualetinio popieriaus, jis buvo išduodamas pagal nustatytas normas, duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl papildomo kiekio ir jam šis kiekis nebūtų suteiktas, nėra. Signalizacijos mygtuko įrengimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje teisės aktai nenumato, kadangi Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi.

Atmestinas argumentas dėl netinkamo maitinimo, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo pateiktas raciono energetinės vertės vertinimas yra teisingas, priešingai, atliktų patikrinimų metu raciono energetinė vertė būdavo nustatoma didesnė, nei numato teisės aktai. Byloje nenustatyta, kad nebuvo laikomasi nustatytos tvarkos dėl maudymosi duše. Duomenų, jog būtų pateikti prašymai dėl papildomo maudymosi ar skundai dėl netinkamo tvarkos laikymosi, nėra.

Pastebėtina, kad tam tikras pareiÅ¡kėjo teisių ar privatumo apribojimas yra iÅ¡ esmės susiję su Å iaulių tardymo izoliatoriaus specifika. Teismas atkreipia dėmesį, jog administracinėje byloje Nr. 1-1680-394/2015 pareiÅ¡kėjui A. L. jau yra priteista neturtinė žala dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, laikant jį nuo 2014-06-06 iki 2014-10-08 perpildytose, netinkamai įrengtose kamerose, dėl ko jis patyrė gilius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, jautė depresijÄ , pažeminimÄ , stresÄ .

Å ioje byloje buvo įvertinta tai, jog pareiÅ¡kėjui teko mažesnis kameros plotas, nei numato teisės aktai, bei įvertintos kitos sÄ lygos jo buvimo kameroje. Pažymėtina, jog nebuvo vertinta pagalbos mygtuko įrengimas, sanitarinio mazgo irengimas, pasivaikščiojimo kiemeliai, rÅ«bų skalbimas, parazitų buvimas kameroje, vėdinimo sistemos buvimas, galimybė naudotis duÅ¡u, maisto kokybė, tad teismas vertina, jog ne visos aplinkybės, kurios galėjo sukelti neturtinę žalÄ , ar jÄ padidinti buvo įvertintos, bet atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog jam neturtinė žala dėl per mažai tekusio ploto pasireiÅ¡kė tomis pačiomis pasekmėmis dėl neteisėtų veiksmų, kaip ir Å¡ioje byloje, tačiau atriboti pasekmių negalėjo.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau spręstina, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalias higienos normas, t. y. ar CK 6.271 straipsnio prasme veikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to ar yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamas laikymo sÄ lygas, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės.Dėl pareiÅ¡kėjui už neigiamus iÅ¡gyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbiÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismÄ praėjus beveik 26 mėnesiams nuo tada, kai jis iÅ¡vyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus, nors dėl kitų pažeidimų dėl to paties laikotarpio kreipėsi skundu dar 2015-03-03, byla iÅ¡nagrinėta.

Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba beveik 26 mėnesius, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma pareiÅ¡kime.Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI administracija kuriuo nors pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam blogas kalinimo sÄ lygas, nėra nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų visÄ laikÄ laikomas kameroje, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga iÅ¡ dalies ir nepaneigta, taip pat į tai, kad Å iaulių TI netinkamos kalinimo sÄ lygos (apgyvendinimas prastos higienos sÄ lygos kamerose ir kt.) iÅ¡ esmės nepakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai).

Todėl teismo vertinimu, įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjui dalinai, buvo užtikrintas sÄ lygos Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose, buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpis buvo neilgas, tik 105 dienos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pažymint, jog pareiÅ¡kėjas į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus beveik 26 mėnesiams nuo jo iÅ¡vykimo iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus, į tai, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, atkreipdamas dėmesį į visus skunde iÅ¡dėstytus pareiÅ¡kėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015, Nr. A-2183-662/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015), pareiÅ¡kėjui priteistinas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 100 (vienas Å¡imtas) Eur neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėjas                                                                                Arvydas Martinavičius