Legislator Case Law & Legislation
81eae0fb-d41a-46b4-ba5e-10b4745d5ae3 AI generated

81eae0fb-d41a-46b4-ba5e-10b4745d5ae3 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 81eae0fb-d41a-46b4-ba5e-10b4745d5ae3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

                Civilinė byla Nr.e2A-805-258/2016                Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02053-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.2.; 3.3.1.18. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 9 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų V.

Legislator headnote

AI generated

81eae0fb-d41a-46b4-ba5e-10b4745d5ae3 · Vilniaus apygardos teismas: įsigijo 31/100 dalį gyvenamojo namo, sutartyje apibrėžiant konkrečias dovanojamas patalpas, kuriomis naudosis apdovanotoji, t.y. 1-1 ir 1-6, ir bÅ«tent Å¡iose patalpose ji, turėdama motinos, kaip likusios namo dalies bendraturtės sutikimÄ , atliko rekonstrukcijÄ , siekdama patalpas padidinti ir pritaikyti gyvenimui, visÄ laikÄ nuo dovanojimo iki Å¡iol naudojosi tik namo patalpomis 1-1 ir 1-6, tuo tarpu likusios namo patalpos yra visiÅ¡kai nenaudojamos, labai prastos bÅ«klės. Nurodė, kad teismo 2014-01-07 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                Civilinė byla Nr.e2A-805-258/2016                Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02053-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.2.; 3.3.1.18. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 9 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų V.

J. ir K. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-04-29 sprendimo pagal ieÅ¡kovų V. J. ir K. J. ieÅ¡kinį atsakovei G. K. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir iÅ¡laidų priteisimo bei pagal atsakovės G. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams V. J. ir K. J., tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, pastatų atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, leidimo gavimo be bendraturčių sutikimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovai V. J. ir K. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei G. K. praÅ¡ydami nustatyti naudojimosi ieÅ¡kovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ , pagal atsakovės pateiktÄ VÄ® „Registrų centras“ matininko E. B. 2013-08-06 ir identiÅ¡kÄ 2015-03-24 Žemės sklypo naudojimo planÄ , variantas Nr. 2 (elektroninės bylos priedo b.l. 60), atsakovei paskiriant naudotis 2292 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, o ieÅ¡kovams paskiriant naudotis 1208 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“; nustatyti naudojimosi ieÅ¡kovei V.

J. ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatu – lauko virtuve (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniais (inžinieriniai) – kiemo statiniais (lauko tualetas, Å¡ulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarkÄ , ieÅ¡kovei V. J. paskiriant naudotis gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksais: 1-3 (19,70 kv.m.) ir 1-5 (8,18 kv.m.), viso – 27,88 kv.m., o atsakovei G. K. paskiriant naudotis gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksais: 1-2 (14,85 kv.m.), 1-4 (5,90 kv.m.), 1-7 (4,79 kv.m.), 1-1 (4,06 kv.m.), 1-6 (19,76 kv.m.), bendras plotas – 49,36 kv.m., nustatant, kad ieÅ¡kovė turi teisę pasinaudoti atsakovei G.

K. skirtomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-2, 1-4 ir 1-7 tiek, kiek tai susiję su patekimu į V. J. skirtinas patalpas 1-3 ir 1-5; lauko virtuvę paskiriant naudotis V. J., o lauko tualetÄ â€“ G. K.; Å¡uliniu paskiriant naudotis Å¡alims bendrai su galimybe, esant poreikiui nutiesti vandentiekio tinklÄ nuo Å¡ilinio pagal nustatytas žemės sklypo ribas;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės G. K. 1505,44 € (5198 Lt) palikėjų I. M. ir S. K. laidojimo, kapavietės tvarkymo ir slaugos iÅ¡laidų.IeÅ¡kovai nurodė, kad po S. K., mirusios 2008-02-13, mirties, atsakovei G. K. nuginčijus palikėjos testamentÄ , ji ir ieÅ¡kovė V. J. paveldėjo palikėjai priklausiusiÄ gyvenamojo namo dalį ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini)Vilniaus r. IeÅ¡kovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir po pastatais esantis žemės sklypas.

Nurodė, kad tarp Å¡io nekilnojamojo turto bendraturčių kyla nesutarimai dėl naudojimosi juo, kadangi ieÅ¡kovė neturi galimybės patekti į jai priklausančiÄ gyvenamojo namo dalį. Atsakovė G. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kadangi ieÅ¡kovų siÅ«loma naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka yra nepriimtina, neracionali ir nepatogi, neiÅ¡sprendžianti bendraturčių konfliktų ir užprogramuojanti kilti naujus konfliktus ateityje. Atsakovė neprieÅ¡taravo, kad lauko virtuvė tektų vien ieÅ¡kovei V.

J., lauko tualetas – vien atsakovei G. K., o Å¡uliniu bÅ«tų naudojamasi bendrai, tačiau nesutiko su praÅ¡oma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka ir tuo, kad namas toliau liktų bendrÄ ja daline nuosavybe. Su reikalavimu dėl laidojimo ir slaugos iÅ¡laidų priteisimo nesutiko, prašė jį atmesti, kadangi atsakovė nėra I. M. įpėdinė, tarp jos ir ieÅ¡kovės nebuvo susitarimo dėl jo laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo, taip pat tarp ir susitarimo dėl S. K. slaugos ir laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo, apie kurias atsakovė apskritai nebuvo informuota, kurios su ja nebuvo derintos; ieÅ¡kovė neįrodė pirktų vaistų ir sauskelnių panaudojimo bÅ«tent S. K., pati naudodavo S. K. gaunamÄ pensijÄ , gavo jos laidojimo paÅ¡alpÄ .

Atsakovė G. K. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ , pagal VÄ® „Registrų centras“ matininko E. B. 2013-08-06 ir identiÅ¡kÄ 2015-03-24 Žemės sklypo naudojimo planÄ , atsakovei paskiriant naudotis 2292 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ ir atribota taÅ¡kais: 1-11-12-13-44-45-46-7-8-9-10-1, o ieÅ¡kovams paskiriant naudotis 1208 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ ir atribota taÅ¡kais: 11-2-3-4-5-6-46-45-44-13-12-11; atsidalinti ieÅ¡kovei V.

J. ir atsakovei G. K. priklausančius pastatus iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ieÅ¡kovės V. J. asmeninės nuosavybės teise priteisiant: gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksais: 1-2 (14,85 kv.m.), 1-3 (19,70 kv.m.), 1-4 (5,90 kv.m.) ir 1-5 (8,18 kv.m.), 1-7 (4,79 kv.m.), viso - 53,42 kv.m., bei lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); o atsakovei G. K. asmeninės nuosavybės teise priteisiant: gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksais: 1-1 (4,06 kv.m.), 1-6 (19,76 kv.m.) viso – 23,82 kv.m. bei visÄ Å¡ių patalpų rekonstruotÄ , bet Nekilnojamojo turto registre neįteisintÄ dalį, tame tarpe po Å¡iomis patalpomis esančius pamatus ir mansardÄ , taip pat lauko tualetÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

Å¡ulinį paliekant bendrÄ ja daline nuosavybe ir nustatant, kad bet kuri Å¡alis bei kito bendraturčio sutikimo turi teisę nutiesti vandentiekio tinklÄ nuo Å¡ulinio į nuosavybės teise priklausantį turtÄ ;

3) neatÅ¡aukiamai ir neterminuotai suteikti G. K. teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti jai atitekusių patalpų gyvenamojo namo dalyje leidimÄ statybai (rekonstrukcijai) ir kitÄ dokumentacijÄ rekonstrukcijos įteisinimui pagal 2012 m. projektavimo firmos UAB „Archivoltas“ parengtÄ techninį projektÄ A-2012-16 TP be ieÅ¡kovų V. J. ir K. J. sutikimo, ir jog G. K. asmeninėn nuosavybėn atitenka rekonstruota dalis. Atsakovė pažymėjo, kad dar 2003-06-23 dovanojimo sutartimi iÅ¡ savo motinos S. K.

įsigijo 31/100 dalį gyvenamojo namo, sutartyje apibrėžiant konkrečias dovanojamas patalpas, kuriomis naudosis apdovanotoji, t.y. 1-1 ir 1-6, ir bÅ«tent Å¡iose patalpose ji, turėdama motinos, kaip likusios namo dalies bendraturtės sutikimÄ , atliko rekonstrukcijÄ , siekdama patalpas padidinti ir pritaikyti gyvenimui, visÄ laikÄ nuo dovanojimo iki Å¡iol naudojosi tik namo patalpomis 1-1 ir 1-6, tuo tarpu likusios namo patalpos yra visiÅ¡kai nenaudojamos, labai prastos bÅ«klės. Nurodė, kad teismo 2014-01-07 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi V.

J. leido atsakovei gauti leidimÄ rekonstrukcijai ir jÄ Ä¯teisinti, tačiau ieÅ¡kovams 2014-01-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi tapus 1208/3500 dalies žemės sklypo bendraturčiais bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, bÅ«tina gauti identiÅ¡kÄ K. J. sutikimÄ , o kadangi ieÅ¡kovai jo nepagrįstai neduoda, bÅ«tinas teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu ieÅ¡kovų V.

J. ir K. J. ieškinį atsakovei G. K., tretieji asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos tenkino iš dalies. Atsakovės G. K. priešieškinį ieškovams V. J. ir K. J., tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, tenkino iš dalies. Nustatė ieškovams V.

J. ir K. J. bei atsakovei G. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ , pagal VÄ® „Registrų centras“ matininko E. B. 2015-03-24 Žemės sklypo naudojimo planÄ , variantas Nr. 1 (elektroninės bylos priedo lapas 59), atsakovei G. K. paskiriant naudotis 2292 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ ir atribota taÅ¡kais: 1-11-12-13-44-45-46-7-8-9-10-1, o ieÅ¡kovams V.

J. ir K. J. paskiriant naudotis 1208 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ ir atribota taškais: 11-2-3-4-5-6-46-45-44-13-12-11. Atidalino ieškovei V. J. ir atsakovei G. K. priklausančius pastatus, esančius Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės: ieškovės V. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas, plane pažymėtas indeksais: 1-2 (14,85 kv.m.), 1-3 (19,70 kv.m.), 1-4 (5,90 kv.m.) ir 1-5 (8,18 kv.m.), 1-7 (4,79 kv.m.), viso - 53,42 kv.m., bei lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); atsakovei G.

K. asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas, plane pažymėtas indeksais: 1-1 (4,06 kv.m.), 1-6 (19,76 kv.m.) viso – 23,82 kv.m., bei kiemo statinį - lauko tualetÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kiemo statinį - Å¡ulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), palikti bendrÄ ja daline ieÅ¡kovės V. J. ir atsakovės G. K. nuosavybe, leidžiant kiekvienam bendraturčiui be kito bendraturčio sutikimo tiesti vandentiekio tinklÄ nuo Å¡ulinio į jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ .

Pripažino atsakovei G. K. teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti jai priklausančių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), patalpų leidimÄ statybai (rekonstrukcijai) ir kitÄ dokumentacijÄ rekonstrukcijos įteisinimui pagal 2014 m. projektavimo firmos UAB „Archivoltas“ techninį projektÄ A-2012-16 TP be ieÅ¡kovų V. J. ir K. J. sutikimo. Priteisė ieÅ¡kovei V. J. iÅ¡ atsakovės G. K. 596,47 € laidojimo ir kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidų.Teismas konstatavo, jog atsakovės G.

K. prieÅ¡ieÅ¡kiniu siÅ«lomas pastatų atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės natÅ«ra variantas, nors ir nukrypsta nuo kiekvienai iÅ¡ Å¡alių skirtino turto adekvatumo/atitikimo dalims bendrosios nuosavybės teisėje principo, tačiau Å¡ioje konkrečioje situacijoje yra geriau užtikrinantis galimybę abiem Å¡alims naudoti tiek ginčo gyvenamÄ jį namÄ , tiek pastatus pagal paskirtį, gauti iÅ¡ jų maksimaliÄ naudÄ , labiau garantuoja, kad kiekvienos iÅ¡ Å¡alies teisės bus mažiau pažeistos ir apribotos ir ateityje nekils arba kils kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti, negu ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu siÅ«loma naudojimosi Å¡iuo turtu tvarka, nukrypstanti nuo adekvatumo principo ir neleidžianti užtikrinti racionalų, efektyvų ir ekonomiÅ¡kÄ daikto naudojimÄ bei sudaranti prielaidas kilti konfliktams ateityje.

Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktÄ rekonstrukcijos techninį projektÄ , ieÅ¡kovų V. J. ir K. J., kaip žemės sklypo bendraturčių, kurių sutikimas bÅ«tinas, nurodytas atsisakymo leisti atsakovei gauti jai atitekusių patalpų gyvenamojo namo dalyje leidimÄ statybai (rekonstrukcijai) ir kitÄ dokumentacijÄ rekonstrukcijos įteisinimui priežastis, o taip pat Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-155-860/2014 pagal atsakovės G. K. ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei V. J. medžiagÄ , tenkino šį atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ ir pripažino atsakovei G.

K. teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti jai priklausančių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patalpų leidimÄ statybai (rekonstrukcijai) ir kitÄ dokumentacijÄ rekonstrukcijos įteisinimui pagal 2014 m. projektavimo firmos UAB „Archivoltas“ techninį projektÄ A-2012-16 TP be ieÅ¡kovų sutikimo.Atsižvelgdamas į teismo sprendimu nustatomÄ pastatų atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės faktÄ , teismas nustatė pagal atsakovės G.

K. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ VÄ® „Registrų centras“ matininko E. B. 2015-03-24 paruoÅ¡tÄ Å½emės sklypo naudojimo planÄ , variantas Nr. 1 (elektroninės bylos priedo lapas 59), pagal kurį ieÅ¡kovai K. ir V. J. naudotųsi bÅ«tent ta žemės sklypo dalimi, ant kurios yra ieÅ¡kovei V. J. priteistinos, atsidalijant iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, gyvenamojo namo patalpos ir lauko virtuvė, ir kuri yra plane pažymėta indeksu „A“ bei atribota taÅ¡kais: 11-2-3-4-5-6-46-45-44-13-12-11, o atsakovė G.

K. naudotųsi ta žemės sklypo dalimi, ant kurios yra jai priteistinos, atsidalijant iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, bei papildomai jos pastatytos gyvenamojo namo patalpos, lauko tualetas, kiti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantys pastatai, ir kuri yra plane pažymėta indeksu „B“ bei atribota taÅ¡kais: 11-1-10-9-8-7-46-45-44-13-12-11.Atsakovei neginčijant ir nekvestionuojant tos aplinkybės, kad palikėjÄ S. K., kurios turtÄ paveldėjo V. J. ir G. K., savo lėšomis palaidojo ir jos kapavietę sutvarkė ieÅ¡kovė V.

J., teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė G. K., bÅ«dama įstatyminė S. K. įpėdinė, turi prievolę atlyginti V. J. dalį tų žemiau nurodytų mirusiosios laidojimo ir kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidų, kurias teismas pripažįsta pagrįstomis ir protingomis. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.230 str. 2 d. asmens sutikimas ar nesutikimas, kad jo reikalus tvarkytų kitas asmuo, neturi reikÅ¡mės, jeigu be tokio sutikimo visuomenės interesus atitinkanti prievolė nebÅ«tų laiku įvykdyta, todėl atsakovės G.

K. atstovų argumentai, jog su atsakove nebuvo derintos tokios iÅ¡laidos, atsakovė nebuvo apie jas tinkamai informuota, dėl jų nebuvo įpėdinių susitarimo ir pan., atmestini, nes ieÅ¡kovė V. J. įvykdė visuomenės interesus atitinkančiÄ prievolę, kuri kitiems asmenims, įskaitant atsakovę, nesiėmus jokių priemonių dėl laidotuvių organizavimo, kapavietės sudarymo, nebÅ«tų buvusi laiku įvykdyta (žr. pvz., Å iaulių apygardos teismo 2013-09-20 nutartis c.b. Nr. 2A-408-124/2013).

IeÅ¡kovei Å¡ioje byloje įrodžius 4119 Lt S. K. laidojimo ir kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidų patyrimo faktÄ , iÅ¡ atsakovės, paveldėjusios palikėjos turtÄ lygiomis dalimis su ieÅ¡kove, ieÅ¡kovei V. J., kaip S. K. įpėdinei, teismas priteisė pusė Å¡ių iÅ¡laidų, t.y. 2059,50 Lt arba 596,47 Eur.Teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 715,91 Lt S. K. slaugos ir gydymo iÅ¡laidų atlyginimo, kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, jog jos pateiktuose čekiuose, apimančiuose 2006-2007 m. laikotarpį nurodytos sauskelnės, lova, vaistai buvo pirkti ir skirti bÅ«tent S. K..

IeÅ¡kovė pripažino, kad S. K. gaudavo senatvės pensijÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė naudojo jos reikmėms ir poreikiams tenkinti, ir nepateikė teismui įrodymų, jog čekiuose nurodytos prekės ir vaistai pirkti ne iÅ¡ S. K. pensijos, o asmeninių V. J. lėšų. Be to, byloje nėra įrodymų, (pvz., raÅ¡ytinės palikėjos ir ieÅ¡kovės sutarties), iÅ¡ kurių bÅ«tų galima identifikuoti V. J. ir S. K. teisinius santykius ir konstatuoti, jog ieÅ¡kovės galimai S. K. pirkti vaistai, higienos priemonės ir pan., buvo ne neatlygintinė ir savanoriÅ¡ka parama (dovanojimas), atsižvelgiant į tuo metu juos siejusius gerumu, nuoÅ¡irdumu ir krikščioniÅ¡kais dėsniais pagrįstus tarpusavio santykius, o bÅ«tent atlygintinis kito asmens reikalų tvarkymas.

Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų dėl ieÅ¡kovės V. J. ir atsakovės G. K. susitarimo bendrai iÅ¡laikyti S. K. ir atitinkamai paskirstyti jos iÅ¡laikymo iÅ¡laidas. Teismas atmetė ieÅ¡kovės V. J. reikalavimÄ dėl 761,09 Lt I. M. laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo. Teismas nustatė, kad 2006-02-18 mirus I. M., jo palikimÄ priėmė motina S. K., tačiau mirė, neįforminusi savo nuosavybės teisių, t.y. atsakovė G. K. nebuvo I. M. įpėdinė, atitinkamai neturi pareigos kompensuoti jo laidojimo iÅ¡laidas.

Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad V. J., patyrusi I. M. laidojimo iÅ¡laidas, bÅ«tų reikalavusi jų atlyginimo iÅ¡ jo įpėdinės S. K., ir tÄ pati pripažino teismo posėdžio metu, t.y. ji nebuvo pareiÅ¡kusi jokių reikalavimų S. K., kuriuos G. K., kaip jos įpėdinė, turėtų patenkinti S. K. kreditorei. Byloje nėra jokių įrodymų dėl ieÅ¡kovės V. J. ir G. K. susitarimo tarpusavyje prisiimti ir paskirstyti I. M. laidojimo iÅ¡laidas, atsakovės įsipareigojimo tokias iÅ¡laidas kompensuoti ir pan.

Tokiu bÅ«du nesant jokio teisinio pagrindo, I. M. laidojimo iÅ¡laidos ieÅ¡kovei negali bÅ«ti priteistos iÅ¡ G. K.. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliantai (ieÅ¡kovai) V. J. ir K. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-04-29 sprendimÄ civ. byloje Nr. e2-519- 855/2015 dalyje dėl gyvenamojo namo, esančio Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), atidalijimo pagal atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje pateiktÄ pasiÅ«lymÄ bei Å¡ioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-04-29 sprendimÄ civ. byloje Nr. e2-519-855/2015 dalyje dėl S. K. slaugos, gydymo ir I. M. laidojimo iÅ¡laidų priteisimo ir iÅ¡ atsakovės G. K. ieÅ¡kovės V. J. naudai priteisti 427,77 Eur S. K. gydymo bei slaugos ir I. M. laidojimo iÅ¡laidų.Apeliacinį skundÄ grindžia argumentais:1. Gyvenamojo namo patalpų atidalijimas pagal atsakovės siÅ«lymÄ iÅ¡ esmės pažeidžia ieÅ¡kovės V. J. interesus, kadangi Å¡iuo metu senosios (1940 m.) statybos pastato dalies naudoti pagal paskirtį nėra galimybės. Dėl prastos patalpų bÅ«klės ieÅ¡kovė nemato prasmės gauti didesnę nei jai iÅ¡ tiesų priklausytų Gyvenamojo namo patalpų dalį, kas reikÅ¡tų ne teisingo ir racionalaus teismo sprendimo priėmimÄ , tačiau nepagrįstų įpareigojimų ieÅ¡kovei uždėjimÄ (t.y. poreikį nedelsiant organizuoti griovimo ar rekonstrukcijos darbus).2.

Nepaisant to, kad atsakovė yra atlikusi savavaliÅ¡kÄ gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijÄ , savavaliÅ¡kai rekonstruotÄ ir senos statybos namÄ vis tiek sieja bendros konstrukcijos - bendra siena, kuri ir sudaro nepaÅ¡alinamas kliÅ«tis ieÅ¡kovei ir atsakovei savarankiÅ¡kai disponuoti joms tenkančiomis gyvenamoji namo dalimis. Atliekant bet kokius remonto, rekonstrukcijos, griovimo darbus abiems Å¡alims vis tiek bÅ«tų reikalingas kitos Å¡alies sutikimas, kadangi jokie statybos darbai negalėtų vykti izoliuotai ir savarankiÅ¡kai, kai savavaliÅ¡kai rekonstruota ir senos statybos gyvenamojo namo dalys yra susiję bendromis laikančiosiomis konstrukcijomis.3.

Pagal ieÅ¡kovų siÅ«lymÄ pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka kiekvienai Å¡alių tenka tokia, ant kurių stovi kiekvienai iÅ¡ Å¡alių priklausanti gyvenamojo namo patalpų dalis. Taigi, bÅ«tent ieÅ¡kovų pateiktas naudojimosi žemės sklypu projektas geriausiai atitinka visų bendraturčių interesus, todėl patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas tenkintinas visiÅ¡kai.4. Teismas priėmė ir tenkino atsakovės praÅ¡ymÄ suteikti jai teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti jai priklausančių gyvenamojo namo patalpų leidimÄ statybai (rekonstrukcijai) ir kitÄ dokumentacijÄ rekonstrukcijos įteisinimui pagal 2014 m. projektavimo firmos UAB „Archivoltas“ techninį projektÄ A-2012- 16 TP be ieÅ¡kovų V.

J. ir K. J. sutikimo. Tokiu bÅ«du teismas, priėmęs aptariamÄ patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , peržengė nagrinėtinos civilinės bylos ribas, pažeidė įrodinėjimo taisykles, kadangi rungimosi ir įrodymų teikimo, vertinimo dėl to, ar yra pagrindo tokiÄ atsakovei G. K. pripažinti teisę gauti leidimus ir kitus dokumentus savavaliÅ¡kos statybos įteisinimui. Pažymėtina, kad teismas nustatė, kad tame pačiame teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl gyvenamojo namo savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos padarinių Å¡alinimo, todėl turėjo atsisakyti priimti, o priėmus - palikti nagrinėti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , su kuriuo glaudžiai susijusi byla jau yra iÅ¡kelta ir nagrinėjama.5.

Teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kinio dalies dėl 427,77 Eur (1477 Lt) I. M. laidojimo iÅ¡laidų (761,09 Lt/220,43 EUR) ir S. K. gydymo bei slaugos iÅ¡laidų (715,91 Lt/ 207,34 EUR) priteisimo. Tokį sprendimÄ motyvavo tuo, kad ieÅ¡kovės pateikti čekiai ir už juos įsigytos prekės neįrodo, jog buvo skirtos bÅ«tent S. K. slaugai. Å alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ riboja objektyvÅ«s veiksniai. Pirkimo čekiuose paprastai nėra nurodomas pirkėjas, įgytų prekių naudojimo paskirtis ir pan.

FaktiÅ¡kai S. K. rÅ«pinosi ir slaugė ieÅ¡kovė V. J., todėl darytina nuosekli ir pagrįsta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė galėjo ir patyrė iÅ¡laidų S. K. slaugai, kurios turi bÅ«ti atlygintos atsakovės, kaip S. K. dukters, sÄ skaita.6. Atsižvelgiant į tai, kad paveldėjimo procedÅ«ra yra universali, atsakovė paveldėjo ne tik turtÄ , tačiau jai perėjo ir palikėjos S. K. prievolės, taigi, ir prievolė atlyginti dalį ieÅ¡kovės patirtų I. M. laidojimo iÅ¡laidų. Turtinė prievolė atlyginti patirtus nuostolius yra paveldima, ji laikytina ne asmenine, bet siejama su paveldėjimu - turto perėjimu paveldėtojui, todėl nors ieÅ¡kovė ir nespėjo pareikalauti, kad S. K. atlygintų pusę I.

M. laidojimo iÅ¡laidų, Å¡is reikalavimas nukreiptinas atsakovei G. K., yra teisėtas ir galiojantis. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti I. M. laidojimo iÅ¡laidas (761,09 Lt/ 220,43 EUR) ir S. K. gydymo bei slaugos iÅ¡laidas (715,91 Lt/ 207,34 EUR). Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė G. K. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia argumentais:1.

IeÅ¡kovų siÅ«loma nustatyti naudojimosi tvarka iÅ¡ esmės yra netinkama, nes ji neužtikrina Å¡alies teisių nepriklausomai nuo kitos Å¡alies norų naudotis jai siÅ«loma turto dalimi. SiÅ«loma tvarka neiÅ¡spręs ir nepanaikins esamų konfliktų, o juos tik paskatins, nes siÅ«lomoje tvarkoje yra pateikiami pasiÅ«lymai nustatyti bendro naudojimo patalpas, be to, yra bÅ«tina iÅ¡ esmės bendrai remontuoti bendrÄ turtÄ , kas savaime yra nekonkretu ir realiai nebus įgyvendinta, nes tai nėra įtvirtinta naudojimosi tvarkoje.

Tvarka negali bÅ«ti tokia, kurios negalėtų priverstinai įvykdyti antstolis, o ieÅ¡kovų siÅ«loma tvarka bÅ«tent tokia ir yra, todėl ydinga tvarka negali bÅ«ti nustatoma.2. Teismo sprendimu atidalintas turtas (konkrečios patalpos) tampa savarankiÅ¡kos ir jomis disponavimas yra savarankiÅ¡kas. Teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas statybos leidimo gavimo reikalavimas ir įrodo, kad Å¡is klausimas yra iÅ¡spręstinas įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantai Å¡ios savo teisės Å¡ioje byloje nerealizavo, o atsakovė jÄ realizavo.

Teismo sprendimas atidalinti turtÄ , o ne nustatyti naudojimosi tvarkÄ yra logiÅ¡kas, teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ir keisti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.3. Atidalinti žemės sklypÄ Å¡iuo metu buvo negalima (tam reikėtų detaliojo plano parengimo ir jo patvirtinimo). IeÅ¡kovai gavo turto dalį, kuria galės savarankiÅ¡kai disponuoti nepriklausomai nuo atsakovės, nes Å¡alys neturės bendrų patalpų, t.y. savo turimas patalpas galės naudoti pagal paskirtį nereikalaujant jokio kitos Å¡alies sutikimo, nes turtÄ naudojant pagal paskirtį nereikia kitos Å¡alies suderinimų, o pažeistas teises gina teismas.4.

Teismas, priimdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, pasielgė teisėtai ir pagrįstai. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu iÅ¡ pradžių atsakovė siekė atidalinti tiek patalpas, tiek žemės dalis, ko pasekoje nebÅ«tų reikėję ieÅ¡kovų arba teismo leidimo rekonstruoti savo turto dalį, o po to, kai tretieji asmenys nurodė, kad žemės dalių atidalinimui yra reikalingas detalusis planas ir jo patvirtinimas, tai atsakovė buvo priversta patikslinti (pakeisti) prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir to pasekoje nustačius žemės dalių naudojimosi tvarkÄ tapo bÅ«tinas teismo leidimas rekonstrukcijai atlikti be ieÅ¡kovų sutikimo.

Å i prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis yra pažeistų teisių disponuoti savo turto dalimi gynimas, kuris iÅ¡plaukia iÅ¡ turto naudojimosi tvarkos ir atidalinimo nustatymu, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino Å¡iÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį. Teismas nepažeidė jokių procesinių ir materialinių teisės normų. Apeliantų skundo dalis yra nepagrįsta, formali ir pilnai atmestina.5. IeÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, kad bÅ«tent už jų asmeninius pinigus buvo iÅ¡leisti pinigai S. K. gydymui bei slaugymui.

Net, jeigu ieÅ¡kovai ir patyrė Å¡ias iÅ¡laidas, tai jas patyrė savanoriÅ¡kai, o ne atlygintinai ir juo labiau atsakovės sÄ skaita. Dėl antkapio iÅ¡laidų, atsakovė pati savo lėšomis pastatė paminklÄ broliui I. M. (įrodymai pridedami) ir neprašė nei savo mamos, nei ieÅ¡kovės už tai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino materialinės teisės normas, tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl sprendimas nekeistinas.Apeliantai (ieÅ¡kovai) V.

J. ir K. J. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Sodros išmokų mokėjimų žiniaraščius ir prašo juos prijungti. Nurodo, kad poreikis pateikti papildomus įrodymus iškilo tik po teismo sprendimo priėmimo. Pažymi, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė V. J. rūpinosi močiute S. K. iki jos mirties ir išlaidas patyrė jos slaugai. S. K. skiriamos mėnesiui išmokos buvo mažos, todėl apeliantė V. J. iš savo lėšų pirkdavo V. J. reikalingas slaugai priemones.Pagal CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi iÅ¡imtys, sÄ lygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai bÅ«na:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsižvelgiant į pateiktų dokumentų datas, nėra pagrindo spręsti, jog apeliantai neturėjo galimybių pateikti aukščiau nurodytus įrodymus pirmosios instancijos teismui. Be to, susipažinus su pateiktais įrodymais matyti, kad jie nei patvirtina, nei paneigia apeliantų nurodomas aplinkybes, t.y. tai kad V. J. savo lėšomis pirko S. K. reikalingas priemones. Dėl šių priežasčių teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, teismui pateiktus dokumentus atsisako priimti.             Šioje byloje kilo ginčas dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, gyvenamosios patalpos atidalinimo iš bendrosios nuosavybės turto, atsakovei duoto leidimo rekonstrukcijai pagrįstumo ir dėl laidojimo bei slaugos išlaidų ieškovams atlyginimo.             Byloje nustatyta, kad ieškovams K. ir V.

J. bei atsakovei G. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,3500 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini): ieškovams K. J. ir V. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2014-01-23 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso 1208/3500 dalys, atsakovei G. K. 2004-07-05 apskrities viršininko sprendimo ir 2014-02-25 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso 2292/3500 dalys šio žemės sklypo.

Šiame žemės sklype yra ieškovei V. J. ir atsakovei G. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys: pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 69/200 dalys priklauso V. J., o 131/200 dalys G. K.; pastatas – lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantys šalims lygiomis dalimis (po ½ dalį); kiti statiniai (inžinieriniai) – kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 69/200 dalys priklauso V. J., o 131/200 dalys G.

K.. Be to, žemės sklype yra vien G. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantys pastatai: Å«kinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo rÅ«sys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).             Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai nesutinka su pirmos instancijos teismo dalimi, kuria buvo tenkintas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas atidalinti gyvenamojo namo iÅ¡ bendrosios nuosavybės patalpas, o ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo atmetė.

Apeliantai nurodo, kad teismas turėjo spręsti tik dėl naudojimo turtu tvarkos nustatymo, o ne spręsti atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės klausimÄ . Taip pat pažymi, kad gyvenamojo namo dalių atidalijimas neįmanomas, nes nėra parengta reikiama dokumentacija.              Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.) arba nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrÄ ja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str.1 d.).

Atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas yra savarankiÅ¡ki bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iÅ¡ to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi bÅ«ti suteikiamas visiÅ¡kam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytÄ bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimÄ (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B., bylos Nr. 3K-3-482/2009).              Įvertinus byloje esančius įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus pirmos instancijos teisme, konstatuotina, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į Å¡alių konfliktiÅ¡kus santykius, į tai, kad sutarimo tarp bendraturčių dėl bendro daikto naudojimo nėra, disponavimas turtu apsunkintas, todėl teisingai buvo patenkintas bÅ«tent atsakovės reikalavimas atidalinti patalpas iÅ¡ bendrosios nuosavybes teise Å¡alims priklausančio turto, o ne nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarkÄ .

Be to, pripažintina, kad atsakovės atidalinimo bÅ«das pagal jos pateiktÄ planÄ yra labiau užtikrinantis abiejų Å¡alių interesus, nes patalpos Å¡alims paskirstomos taip, kad kiekviena Å¡alis galėtų laisvai naudotis savo patalpomis - bendraturčiai turėtų atskirus įėjimus, nesant kitos Å¡alies sutikimo Å¡alys turi galimybę gerinti joms priklausančias patalpas. Tuo tarpu ieÅ¡kovų reikalavimas nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarkÄ negali bÅ«ti tenkinamas, nes nors ieÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti teisę jiems naudotis patalpomis, pažymėtomis namo techniniame pase 1-3 ir 1-5, o atsakovei priskirti naudotis patalpomis 1-1, 1-6, 1-2, 1-7, 1-4, tačiau tam, kad patektų į ieÅ¡kovams priskirtas patalpas 1-3 ir 1-5, jie turėtų nuolat pereiti ir patalpas, pažymėtas 1-4, 1-7 ir 1-2, kurias ieÅ¡kovai siÅ«lo priskirti atsakovei.

Tokiu bÅ«du atsakovei priskirtos patalpos bÅ«tų naudojamos abiejų Å¡alių bendrai. Toks ieÅ¡kovų siÅ«lomas patalpų naudojimo planas Å¡ioje byloje Å¡alių ginčo neiÅ¡spręstų, o prieÅ¡ingai iÅ¡liktų grėsmė kilti ginčams ateityje dėl Å¡alių naudojimosi bendromis patalpomis tvarkos, patalpų gerinimo ir pan.              Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas, nepagrįstai atidalinęs gyvenamojo namo patalpas, ieÅ¡kovams paskyrė senÄ jÄ pastato dalį, kuriose esančių patalpų negalima naudoti pagal paskirtį.

Visų pirma, ieÅ¡kovai ir patys ieÅ¡kiniu prašė priskirti naudoti patalpas bÅ«tent Å¡ioje pastato dalyje, todėl teiginiai, kad Å¡ia pastato dalimi nėra galimybių naudotis laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais. Antra, atsakovei nuosavybės teisė į patalpas, pažymėtas 1-6 ir 1-1 atsirado 2003-06-23 Dovanojimo sutarties pagrindu, pagal kuriÄ S. K. (palikėja) padovanojo Å¡ias patalpas atsakovei. Kaip byloje nustatyta, atsakovė pagal dovanojimo sutartį gautas patalpas pagerino, į jas investavo, todėl pirmos instancijos teismas, pagrįstai tenkinęs atsakovės reikalavimÄ atidalinti iÅ¡ bendrosios nuosavybės turto, Å¡ias patalpas priskyrė atsakovei.

Å iame kontekste atmetamas ir kitas apeliantų argumentas, kad namÄ sieja bendros konstrukcijos - bendra siena, kuri ir sudaro nepaÅ¡alinamas kliÅ«tis ieÅ¡kovei ir atsakovei savarankiÅ¡kai disponuoti joms tenkančiomis gyvenamoji namo dalimis. Pažymėtina, kad nors Å¡alių patalpas jungia bendros konstrukcijos ir kitos statinio sudėtinės dalys, todėl visiÅ¡kas Å¡alims priklausančių patalpų atskyrimas viena nuo kitos Å¡ioje situacijoje neįmanomas. Tačiau bet kokiu atveju nepaliekant bendrojo naudojimo patalpų Å¡alims nuosavybės teise priklausančiame name, sumažinama ginčų kilimo tikimybė iki minimalios rizikos.                          Apeliantai taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Nurodo, kad būtent ieškovų pateiktas naudojimosi žemės sklypu projektas geriausiai atitinka visų bendraturčių interesus. Akcentuotina, kad pirmos instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo ieškovų ir atsakovės pateiktus projektus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, pagrindė, kodėl atsakovės planas yra geriau užtikrinantis bendraturčių interesus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis ir jų nekartoja. Tuo tarpu ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kodėl pirmos instancijos teismo pasirinktas atsakovės planas dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo yra netinkamas ar pažeidžiantis jų interesus (CPK 178 str.).

             Apeliantais, kvestionuodami pirmos instancijos teismo sprendimÄ , taip pat nurodo, jog savavaliÅ¡ka statyba negali bÅ«ti teisėtu ir savarankiÅ¡ku civilinės apyvartos objektu, todėl bylÄ nagrinėjęs teismas neturėjo teisės nuspręsti dėl savavaliÅ¡kos statybos priklausomybės atsakovei, negalėjo Å¡ios dalies priteisti G. K. naudotis. Be to, pasak apeliantų teismas, peržengė Å¡alių reikalavimų ribas pareikÅ¡damas pozicijÄ dėl kitoje civ. byloje nagrinėjamo savavaliÅ¡kos statybos (rekonstrukcijos) padarinių Å¡alinimo (c.b. 2-109-341/2015).

Tokiu bÅ«du, apeliantų nuomone, teismas buvo Å¡aliÅ¡kas nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ . Teisėjų kolegija su Å¡iais argumentais nesutinka. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-109-341/2015 pagal ieÅ¡kovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei G. K. dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo. IeÅ¡kovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ieÅ¡kiniu praÅ¡o įpareigoti atsakovę G.

K. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t. y. atstatyti savavaliÅ¡kai perstatytÄ gyvenamojo namo dalį į padėtį, užfiksuotÄ 2003-04-08 kadastro duomenų byloje Nr. 41-6832 ir sutvarkyti statybvietę.Tuo tarpu Å¡ioje byloje prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas yra statybos (rekonstrukcijos) leidimo gavimas be ieÅ¡kovų sutikimo. Pagal CPK 137 str. 1 d. 5 p. teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jei teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamo ieÅ¡kinio reikalavimas nėra tapatus prieÅ¡ieÅ¡kinio minėtam reikalavimui, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai šį reikalavimÄ nagrinėjo, neperžengiant Å¡ios bylos nagrinėjimo ribų. Be to, vien tai, jog teisėjo byloje atlikti procesiniai veiksmai ir sprendimai yra nepalankÅ«s vienai Å¡aliai, negali bÅ«ti vertinama kaip teismo Å¡aliÅ¡kumas. Apeliantai nėra pateikę jokių objektyviai pagrįstų duomenų, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas.

Todėl apeliantų nurodomi argumentai, kad teismas nepagrįstai pasisakė dėl savavaliÅ¡kos statybos ir palankumo atsakovei, nepatvirtina teismo Å¡aliÅ¡kumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, manydamas, jog bylÄ nagrinėjantis teisėjas yra Å¡aliÅ¡kas, turi teisę CPK 68 straipsnyje nustatyta tvarka pareikÅ¡ti motyvuotÄ nuÅ¡alinimÄ , tačiau Å¡ia teise apeliantai nesinaudojo.             Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kinio dalies dėl 427,77 Eur (1477 Lt) I.

M. laidojimo iÅ¡laidų (761,09 Lt/220,43 EUR) ir S. K. gydymo bei slaugos iÅ¡laidų (715,91 Lt/ 207,34 EUR) priteisimo. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas atmetė šį reikalavimÄ vien dėl to, kad ieÅ¡kovės pateikti čekiai ir už juos įsigytos prekės buvo skirtos bÅ«tent S. K. slaugai. Teisėjų kolegija, nesutikdama su Å¡iuo argumentu, pažymi, kad Å¡is reikalavimas nebuvo patenkintas ne tik dėl to, kad ieÅ¡kovės pateikti čekiai neįrodo, kad prekės buvo perkamos ne už S. K. pinigus.

Pirmos instancijos teismas, atmesdamas šį reikalavimÄ taip pat nurodė, kad nėra įrodymų, (pvz., raÅ¡ytinės palikėjos ir ieÅ¡kovės sutarties), iÅ¡ kurių bÅ«tų galima identifikuoti V. J. ir S. K. teisinius santykius ir konstatuoti, jog ieÅ¡kovės galimai S. K. pirkti vaistai, higienos priemonės ir pan., buvo ne neatlygintinė ir savanoriÅ¡ka parama (dovanojimas), atsižvelgiant į tuo metu juos siejusius gerumu, nuoÅ¡irdumu ir krikščioniÅ¡kais dėsniais pagrįstus tarpusavio santykius, o bÅ«tent atlygintinis kito asmens reikalų tvarkymas.

Taigi ieškovams neįrodžius tokių aplinkybių nėra pagrindo išvadai, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė apeliantams 207,34 Eur S. K. gydymo bei slaugos išlaidų.              Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors ieškovė ir nespėjo pareikalauti, kad S. K. atlygintų pusę I. M. laidojimo išlaidų, šis reikalavimas nukreiptinas atsakovei G. K. yra teisėtas ir galiojantis. Šiuo atveju pažymėtina tai, kad atsakovė yra S. K., o ne I. M. įpėdinė, todėl vertinant ar tikslinga atsakovei kompensuoti apeliantų patirtas I.

M. laidojimo iÅ¡laidas, paveldėjimo santykiams taikomos nuostatos netaikytinos. Be to, aplinkybė, kad S. K. turėjo prievolę atsiskaityti su apeliante V. J. dėl I. M. laidojimo iÅ¡laidų byloje nebuvo įrodyta, todėl aptariamas apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.             Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimÄ skundžiamoje dalyje, kuri yra teisėta ir pagrįsta, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, todėl skundžiamoje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CK 1.5 str., CPK 5 str., 7 str., 177 str.

– 179 str., 320 str., 328 str.).             Atsakovė pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau duomenų apie patirtas iÅ¡laidas nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nesprendžiamas.             Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a :Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                    Rita Kisielienė Vidas Stankevičius Liuda Uckienė