81eae0fb-d41a-46b4-ba5e-10b4745d5ae3 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generated                CivilinÄ byla Nr.e2A-805-258/2016                Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02053-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.2.; 3.3.1.18. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 9 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Ritos KisielienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Vido StankeviÄiaus, Liudos UckienÄs apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi ieÅ¡kovų V.
Legislator headnote
AI generated81eae0fb-d41a-46b4-ba5e-10b4745d5ae3 · Vilniaus apygardos teismas: įsigijo 31/100 dalį gyvenamojo namo, sutartyje apibrÄžiant konkreÄias dovanojamas patalpas, kuriomis naudosis apdovanotoji, t.y. 1-1 ir 1-6, ir bÅ«tent Å¡iose patalpose ji, turÄdama motinos, kaip likusios namo dalies bendraturtÄs sutikimÄ , atliko rekonstrukcijÄ , siekdama patalpas padidinti ir pritaikyti gyvenimui, visÄ laikÄ nuo dovanojimo iki Å¡iol naudojosi tik namo patalpomis 1-1 ir 1-6, tuo tarpu likusios namo patalpos yra visiÅ¡kai nenaudojamos, labai prastos bÅ«klÄs. NurodÄ, kad teismo 2014-01-07 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi V.
Full text
                CivilinÄ byla Nr.e2A-805-258/2016                Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02053-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.2.; 3.3.1.18. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 9 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Ritos KisielienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Vido StankeviÄiaus, Liudos UckienÄs apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi ieÅ¡kovų V.
J. ir K. J. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2015-04-29 sprendimo pagal ieÅ¡kovų V. J. ir K. J. ieÅ¡kinį atsakovei G. K. dÄl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir iÅ¡laidų priteisimo bei pagal atsakovÄs G. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams V. J. ir K. J., tretieji asmenys â NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dÄl naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos nustatymo, pastatų atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, leidimo gavimo be bendraturÄių sutikimo.
Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ ,n u s t a t Ä :GinÄo esmÄ IeÅ¡kovai V. J. ir K. J. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei G. K. praÅ¡ydami nustatyti naudojimosi ieÅ¡kovams ir atsakovei bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄiu žemÄs sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanÄiu Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ , pagal atsakovÄs pateiktÄ VÄ® âRegistrų centrasâ matininko E. B. 2013-08-06 ir identiÅ¡kÄ 2015-03-24 ŽemÄs sklypo naudojimo planÄ , variantas Nr. 2 (elektroninÄs bylos priedo b.l. 60), atsakovei paskiriant naudotis 2292 kv. m. ploto žemÄs sklypo dalimi, plane pažymÄta indeksu âBâ, o ieÅ¡kovams paskiriant naudotis 1208 kv.m. ploto žemÄs sklypo dalimi, plane pažymÄta indeksu âAâ; nustatyti naudojimosi ieÅ¡kovei V.
J. ir atsakovei bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄiu gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatu â lauko virtuve (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniais (inžinieriniai) â kiemo statiniais (lauko tualetas, Å¡ulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarkÄ , ieÅ¡kovei V. J. paskiriant naudotis gyvenamojo namo patalpas, pažymÄtas indeksais: 1-3 (19,70 kv.m.) ir 1-5 (8,18 kv.m.), viso â 27,88 kv.m., o atsakovei G. K. paskiriant naudotis gyvenamojo namo patalpas, pažymÄtas indeksais: 1-2 (14,85 kv.m.), 1-4 (5,90 kv.m.), 1-7 (4,79 kv.m.), 1-1 (4,06 kv.m.), 1-6 (19,76 kv.m.), bendras plotas â 49,36 kv.m., nustatant, kad ieÅ¡kovÄ turi teisÄ pasinaudoti atsakovei G.
K. skirtomis patalpomis, pažymÄtomis indeksais 1-2, 1-4 ir 1-7 tiek, kiek tai susijÄ su patekimu į V. J. skirtinas patalpas 1-3 ir 1-5; lauko virtuvÄ paskiriant naudotis V. J., o lauko tualetÄ â G. K.; Å¡uliniu paskiriant naudotis Å¡alims bendrai su galimybe, esant poreikiui nutiesti vandentiekio tinklÄ nuo Å¡ilinio pagal nustatytas žemÄs sklypo ribas;
3) priteisti iÅ¡ atsakovÄs G. K. 1505,44 ⬠(5198 Lt) palikÄjų I. M. ir S. K. laidojimo, kapavietÄs tvarkymo ir slaugos iÅ¡laidų.IeÅ¡kovai nurodÄ, kad po S. K., mirusios 2008-02-13, mirties, atsakovei G. K. nuginÄijus palikÄjos testamentÄ , ji ir ieÅ¡kovÄ V. J. paveldÄjo palikÄjai priklausiusiÄ gyvenamojo namo dalį ir kitus statinius, esanÄius (duomenys neskelbtini)Vilniaus r. IeÅ¡kovams ir atsakovei bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklauso ir po pastatais esantis žemÄs sklypas.
NurodÄ, kad tarp Å¡io nekilnojamojo turto bendraturÄių kyla nesutarimai dÄl naudojimosi juo, kadangi ieÅ¡kovÄ neturi galimybÄs patekti į jai priklausanÄiÄ gyvenamojo namo dalį. AtsakovÄ G. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡Ä jį atmesti, kadangi ieÅ¡kovų siÅ«loma naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka yra nepriimtina, neracionali ir nepatogi, neiÅ¡sprendžianti bendraturÄių konfliktų ir užprogramuojanti kilti naujus konfliktus ateityje. AtsakovÄ neprieÅ¡taravo, kad lauko virtuvÄ tektų vien ieÅ¡kovei V.
J., lauko tualetas â vien atsakovei G. K., o Å¡uliniu bÅ«tų naudojamasi bendrai, taÄiau nesutiko su praÅ¡oma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka ir tuo, kad namas toliau liktų bendrÄ ja daline nuosavybe. Su reikalavimu dÄl laidojimo ir slaugos iÅ¡laidų priteisimo nesutiko, praÅ¡Ä jį atmesti, kadangi atsakovÄ nÄra I. M. įpÄdinÄ, tarp jos ir ieÅ¡kovÄs nebuvo susitarimo dÄl jo laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo, taip pat tarp ir susitarimo dÄl S. K. slaugos ir laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo, apie kurias atsakovÄ apskritai nebuvo informuota, kurios su ja nebuvo derintos; ieÅ¡kovÄ neįrodÄ pirktų vaistų ir sauskelnių panaudojimo bÅ«tent S. K., pati naudodavo S. K. gaunamÄ pensijÄ , gavo jos laidojimo paÅ¡alpÄ .
AtsakovÄ G. K. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä nustatyti Å¡alims bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄio žemÄs sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanÄio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ , pagal VÄ® âRegistrų centrasâ matininko E. B. 2013-08-06 ir identiÅ¡kÄ 2015-03-24 ŽemÄs sklypo naudojimo planÄ , atsakovei paskiriant naudotis 2292 kv. m. ploto žemÄs sklypo dalimi, plane pažymÄta indeksu âBâ ir atribota taÅ¡kais: 1-11-12-13-44-45-46-7-8-9-10-1, o ieÅ¡kovams paskiriant naudotis 1208 kv.m. ploto žemÄs sklypo dalimi, plane pažymÄta indeksu âAâ ir atribota taÅ¡kais: 11-2-3-4-5-6-46-45-44-13-12-11; atsidalinti ieÅ¡kovei V.
J. ir atsakovei G. K. priklausanÄius pastatus iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, ieÅ¡kovÄs V. J. asmeninÄs nuosavybÄs teise priteisiant: gyvenamojo namo patalpas, pažymÄtas indeksais: 1-2 (14,85 kv.m.), 1-3 (19,70 kv.m.), 1-4 (5,90 kv.m.) ir 1-5 (8,18 kv.m.), 1-7 (4,79 kv.m.), viso - 53,42 kv.m., bei lauko virtuvÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); o atsakovei G. K. asmeninÄs nuosavybÄs teise priteisiant: gyvenamojo namo patalpas, pažymÄtas indeksais: 1-1 (4,06 kv.m.), 1-6 (19,76 kv.m.) viso â 23,82 kv.m. bei visÄ Å¡ių patalpų rekonstruotÄ , bet Nekilnojamojo turto registre neįteisintÄ dalį, tame tarpe po Å¡iomis patalpomis esanÄius pamatus ir mansardÄ , taip pat lauko tualetÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
Å¡ulinį paliekant bendrÄ ja daline nuosavybe ir nustatant, kad bet kuri Å¡alis bei kito bendraturÄio sutikimo turi teisÄ nutiesti vandentiekio tinklÄ nuo Å¡ulinio į nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ ;
3) neatÅ¡aukiamai ir neterminuotai suteikti G. K. teisÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka gauti jai atitekusių patalpų gyvenamojo namo dalyje leidimÄ statybai (rekonstrukcijai) ir kitÄ dokumentacijÄ rekonstrukcijos įteisinimui pagal 2012 m. projektavimo firmos UAB âArchivoltasâ parengtÄ techninį projektÄ A-2012-16 TP be ieÅ¡kovų V. J. ir K. J. sutikimo, ir jog G. K. asmeninÄn nuosavybÄn atitenka rekonstruota dalis. AtsakovÄ pažymÄjo, kad dar 2003-06-23 dovanojimo sutartimi iÅ¡ savo motinos S. K.
įsigijo 31/100 dalį gyvenamojo namo, sutartyje apibrÄžiant konkreÄias dovanojamas patalpas, kuriomis naudosis apdovanotoji, t.y. 1-1 ir 1-6, ir bÅ«tent Å¡iose patalpose ji, turÄdama motinos, kaip likusios namo dalies bendraturtÄs sutikimÄ , atliko rekonstrukcijÄ , siekdama patalpas padidinti ir pritaikyti gyvenimui, visÄ laikÄ nuo dovanojimo iki Å¡iol naudojosi tik namo patalpomis 1-1 ir 1-6, tuo tarpu likusios namo patalpos yra visiÅ¡kai nenaudojamos, labai prastos bÅ«klÄs. NurodÄ, kad teismo 2014-01-07 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi V.
J. leido atsakovei gauti leidimÄ rekonstrukcijai ir jÄ Ä¯teisinti, taÄiau ieÅ¡kovams 2014-01-23 valstybinÄs žemÄs sklypo pirkimo â pardavimo sutartimi tapus 1208/3500 dalies žemÄs sklypo bendraturÄiais bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs teise, bÅ«tina gauti identiÅ¡kÄ K. J. sutikimÄ , o kadangi ieÅ¡kovai jo nepagrįstai neduoda, bÅ«tinas teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus rajono apylinkÄs teismas 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu ieÅ¡kovų V.
J. ir K. J. ieÅ¡kinį atsakovei G. K., tretieji asmenys - NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos tenkino iÅ¡ dalies. AtsakovÄs G. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams V. J. ir K. J., tretieji asmenys â NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, tenkino iÅ¡ dalies. NustatÄ ieÅ¡kovams V.
J. ir K. J. bei atsakovei G. K. bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄio žemÄs sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanÄio Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ , pagal VÄ® âRegistrų centrasâ matininko E. B. 2015-03-24 ŽemÄs sklypo naudojimo planÄ , variantas Nr. 1 (elektroninÄs bylos priedo lapas 59), atsakovei G. K. paskiriant naudotis 2292 kv. m. ploto žemÄs sklypo dalimi, plane pažymÄta indeksu âBâ ir atribota taÅ¡kais: 1-11-12-13-44-45-46-7-8-9-10-1, o ieÅ¡kovams V.
J. ir K. J. paskiriant naudotis 1208 kv.m. ploto žemÄs sklypo dalimi, plane pažymÄta indeksu âAâ ir atribota taÅ¡kais: 11-2-3-4-5-6-46-45-44-13-12-11. Atidalino ieÅ¡kovei V. J. ir atsakovei G. K. priklausanÄius pastatus, esanÄius Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs: ieÅ¡kovÄs V. J. asmeninÄs nuosavybÄs teise priteisti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas, plane pažymÄtas indeksais: 1-2 (14,85 kv.m.), 1-3 (19,70 kv.m.), 1-4 (5,90 kv.m.) ir 1-5 (8,18 kv.m.), 1-7 (4,79 kv.m.), viso - 53,42 kv.m., bei lauko virtuvÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); atsakovei G.
K. asmeninÄs nuosavybÄs teise priteisti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas, plane pažymÄtas indeksais: 1-1 (4,06 kv.m.), 1-6 (19,76 kv.m.) viso â 23,82 kv.m., bei kiemo statinį - lauko tualetÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kiemo statinį - Å¡ulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), palikti bendrÄ ja daline ieÅ¡kovÄs V. J. ir atsakovÄs G. K. nuosavybe, leidžiant kiekvienam bendraturÄiui be kito bendraturÄio sutikimo tiesti vandentiekio tinklÄ nuo Å¡ulinio į jam nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ .
Pripažino atsakovei G. K. teisÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka gauti jai priklausanÄių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanÄio Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), patalpų leidimÄ statybai (rekonstrukcijai) ir kitÄ dokumentacijÄ rekonstrukcijos įteisinimui pagal 2014 m. projektavimo firmos UAB âArchivoltasâ techninį projektÄ A-2012-16 TP be ieÅ¡kovų V. J. ir K. J. sutikimo. PriteisÄ ieÅ¡kovei V. J. iÅ¡ atsakovÄs G. K. 596,47 ⬠laidojimo ir kapavietÄs sutvarkymo iÅ¡laidų.Teismas konstatavo, jog atsakovÄs G.
K. prieÅ¡ieÅ¡kiniu siÅ«lomas pastatų atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs natÅ«ra variantas, nors ir nukrypsta nuo kiekvienai iÅ¡ Å¡alių skirtino turto adekvatumo/atitikimo dalims bendrosios nuosavybÄs teisÄje principo, taÄiau Å¡ioje konkreÄioje situacijoje yra geriau užtikrinantis galimybÄ abiem Å¡alims naudoti tiek ginÄo gyvenamÄ jį namÄ , tiek pastatus pagal paskirtį, gauti iÅ¡ jų maksimaliÄ naudÄ , labiau garantuoja, kad kiekvienos iÅ¡ Å¡alies teisÄs bus mažiau pažeistos ir apribotos ir ateityje nekils arba kils kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinÄms situacijoms atsirasti, negu ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kiniu siÅ«loma naudojimosi Å¡iuo turtu tvarka, nukrypstanti nuo adekvatumo principo ir neleidžianti užtikrinti racionalų, efektyvų ir ekonomiÅ¡kÄ daikto naudojimÄ bei sudaranti prielaidas kilti konfliktams ateityje.
Teismas, įvertinÄs atsakovÄs pateiktÄ rekonstrukcijos techninį projektÄ , ieÅ¡kovų V. J. ir K. J., kaip žemÄs sklypo bendraturÄių, kurių sutikimas bÅ«tinas, nurodytas atsisakymo leisti atsakovei gauti jai atitekusių patalpų gyvenamojo namo dalyje leidimÄ statybai (rekonstrukcijai) ir kitÄ dokumentacijÄ rekonstrukcijos įteisinimui priežastis, o taip pat Vilniaus rajono apylinkÄs teismo civilinÄs bylos Nr. 2-155-860/2014 pagal atsakovÄs G. K. ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei V. J. medžiagÄ , tenkino šį atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ ir pripažino atsakovei G.
K. teisÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka gauti jai priklausanÄių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanÄio (duomenys neskelbtini), patalpų leidimÄ statybai (rekonstrukcijai) ir kitÄ dokumentacijÄ rekonstrukcijos įteisinimui pagal 2014 m. projektavimo firmos UAB âArchivoltasâ techninį projektÄ A-2012-16 TP be ieÅ¡kovų sutikimo.Atsižvelgdamas į teismo sprendimu nustatomÄ pastatų atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs faktÄ , teismas nustatÄ pagal atsakovÄs G.
K. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ VÄ® âRegistrų centrasâ matininko E. B. 2015-03-24 paruoÅ¡tÄ Å½emÄs sklypo naudojimo planÄ , variantas Nr. 1 (elektroninÄs bylos priedo lapas 59), pagal kurį ieÅ¡kovai K. ir V. J. naudotųsi bÅ«tent ta žemÄs sklypo dalimi, ant kurios yra ieÅ¡kovei V. J. priteistinos, atsidalijant iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, gyvenamojo namo patalpos ir lauko virtuvÄ, ir kuri yra plane pažymÄta indeksu âAâ bei atribota taÅ¡kais: 11-2-3-4-5-6-46-45-44-13-12-11, o atsakovÄ G.
K. naudotųsi ta žemÄs sklypo dalimi, ant kurios yra jai priteistinos, atsidalijant iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, bei papildomai jos pastatytos gyvenamojo namo patalpos, lauko tualetas, kiti jai asmeninÄs nuosavybÄs teise priklausantys pastatai, ir kuri yra plane pažymÄta indeksu âBâ bei atribota taÅ¡kais: 11-1-10-9-8-7-46-45-44-13-12-11.Atsakovei neginÄijant ir nekvestionuojant tos aplinkybÄs, kad palikÄjÄ S. K., kurios turtÄ paveldÄjo V. J. ir G. K., savo lÄÅ¡omis palaidojo ir jos kapavietÄ sutvarkÄ ieÅ¡kovÄ V.
J., teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovÄ G. K., bÅ«dama įstatyminÄ S. K. įpÄdinÄ, turi prievolÄ atlyginti V. J. dalį tų žemiau nurodytų mirusiosios laidojimo ir kapavietÄs sutvarkymo iÅ¡laidų, kurias teismas pripažįsta pagrįstomis ir protingomis. Teismas pažymÄjo, kad pagal CK 6.230 str. 2 d. asmens sutikimas ar nesutikimas, kad jo reikalus tvarkytų kitas asmuo, neturi reikÅ¡mÄs, jeigu be tokio sutikimo visuomenÄs interesus atitinkanti prievolÄ nebÅ«tų laiku įvykdyta, todÄl atsakovÄs G.
K. atstovų argumentai, jog su atsakove nebuvo derintos tokios iÅ¡laidos, atsakovÄ nebuvo apie jas tinkamai informuota, dÄl jų nebuvo įpÄdinių susitarimo ir pan., atmestini, nes ieÅ¡kovÄ V. J. įvykdÄ visuomenÄs interesus atitinkanÄiÄ prievolÄ, kuri kitiems asmenims, įskaitant atsakovÄ, nesiÄmus jokių priemonių dÄl laidotuvių organizavimo, kapavietÄs sudarymo, nebÅ«tų buvusi laiku įvykdyta (žr. pvz., Å iaulių apygardos teismo 2013-09-20 nutartis c.b. Nr. 2A-408-124/2013).
IeÅ¡kovei Å¡ioje byloje įrodžius 4119 Lt S. K. laidojimo ir kapavietÄs sutvarkymo iÅ¡laidų patyrimo faktÄ , iÅ¡ atsakovÄs, paveldÄjusios palikÄjos turtÄ lygiomis dalimis su ieÅ¡kove, ieÅ¡kovei V. J., kaip S. K. įpÄdinei, teismas priteisÄ pusÄ Å¡ių iÅ¡laidų, t.y. 2059,50 Lt arba 596,47 Eur.Teismas atmetÄ ieÅ¡kovÄs reikalavimÄ dÄl 715,91 Lt S. K. slaugos ir gydymo iÅ¡laidų atlyginimo, kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . IeÅ¡kovÄ nepateikÄ jokių įrodymų, jog jos pateiktuose Äekiuose, apimanÄiuose 2006-2007 m. laikotarpį nurodytos sauskelnÄs, lova, vaistai buvo pirkti ir skirti bÅ«tent S. K..
IeÅ¡kovÄ pripažino, kad S. K. gaudavo senatvÄs pensijÄ , kuriÄ ieÅ¡kovÄ naudojo jos reikmÄms ir poreikiams tenkinti, ir nepateikÄ teismui įrodymų, jog Äekiuose nurodytos prekÄs ir vaistai pirkti ne iÅ¡ S. K. pensijos, o asmeninių V. J. lÄšų. Be to, byloje nÄra įrodymų, (pvz., raÅ¡ytinÄs palikÄjos ir ieÅ¡kovÄs sutarties), iÅ¡ kurių bÅ«tų galima identifikuoti V. J. ir S. K. teisinius santykius ir konstatuoti, jog ieÅ¡kovÄs galimai S. K. pirkti vaistai, higienos priemonÄs ir pan., buvo ne neatlygintinÄ ir savanoriÅ¡ka parama (dovanojimas), atsižvelgiant į tuo metu juos siejusius gerumu, nuoÅ¡irdumu ir krikÅ¡ÄioniÅ¡kais dÄsniais pagrįstus tarpusavio santykius, o bÅ«tent atlygintinis kito asmens reikalų tvarkymas.
Byloje nÄra jokių duomenų ir įrodymų dÄl ieÅ¡kovÄs V. J. ir atsakovÄs G. K. susitarimo bendrai iÅ¡laikyti S. K. ir atitinkamai paskirstyti jos iÅ¡laikymo iÅ¡laidas. Teismas atmetÄ ieÅ¡kovÄs V. J. reikalavimÄ dÄl 761,09 Lt I. M. laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo. Teismas nustatÄ, kad 2006-02-18 mirus I. M., jo palikimÄ priÄmÄ motina S. K., taÄiau mirÄ, neįforminusi savo nuosavybÄs teisių, t.y. atsakovÄ G. K. nebuvo I. M. įpÄdinÄ, atitinkamai neturi pareigos kompensuoti jo laidojimo iÅ¡laidas.
Byloje nÄra jokių įrodymų apie tai, kad V. J., patyrusi I. M. laidojimo iÅ¡laidas, bÅ«tų reikalavusi jų atlyginimo iÅ¡ jo įpÄdinÄs S. K., ir tÄ pati pripažino teismo posÄdžio metu, t.y. ji nebuvo pareiÅ¡kusi jokių reikalavimų S. K., kuriuos G. K., kaip jos įpÄdinÄ, turÄtų patenkinti S. K. kreditorei. Byloje nÄra jokių įrodymų dÄl ieÅ¡kovÄs V. J. ir G. K. susitarimo tarpusavyje prisiimti ir paskirstyti I. M. laidojimo iÅ¡laidas, atsakovÄs įsipareigojimo tokias iÅ¡laidas kompensuoti ir pan.
Tokiu bÅ«du nesant jokio teisinio pagrindo, I. M. laidojimo iÅ¡laidos ieÅ¡kovei negali bÅ«ti priteistos iÅ¡ G. K.. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliantai (ieÅ¡kovai) V. J. ir K. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2015-04-29 sprendimÄ civ. byloje Nr. e2-519- 855/2015 dalyje dÄl gyvenamojo namo, esanÄio Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), atidalijimo pagal atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kinyje pateiktÄ pasiÅ«lymÄ bei Å¡ioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai.
Pakeisti Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2015-04-29 sprendimÄ civ. byloje Nr. e2-519-855/2015 dalyje dÄl S. K. slaugos, gydymo ir I. M. laidojimo iÅ¡laidų priteisimo ir iÅ¡ atsakovÄs G. K. ieÅ¡kovÄs V. J. naudai priteisti 427,77 Eur S. K. gydymo bei slaugos ir I. M. laidojimo iÅ¡laidų.Apeliacinį skundÄ grindžia argumentais:1. Gyvenamojo namo patalpų atidalijimas pagal atsakovÄs siÅ«lymÄ iÅ¡ esmÄs pažeidžia ieÅ¡kovÄs V. J. interesus, kadangi Å¡iuo metu senosios (1940 m.) statybos pastato dalies naudoti pagal paskirtį nÄra galimybÄs. DÄl prastos patalpų bÅ«klÄs ieÅ¡kovÄ nemato prasmÄs gauti didesnÄ nei jai iÅ¡ tiesų priklausytų Gyvenamojo namo patalpų dalį, kas reikÅ¡tų ne teisingo ir racionalaus teismo sprendimo priÄmimÄ , taÄiau nepagrįstų įpareigojimų ieÅ¡kovei uždÄjimÄ (t.y. poreikį nedelsiant organizuoti griovimo ar rekonstrukcijos darbus).2.
Nepaisant to, kad atsakovÄ yra atlikusi savavaliÅ¡kÄ gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijÄ , savavaliÅ¡kai rekonstruotÄ ir senos statybos namÄ vis tiek sieja bendros konstrukcijos - bendra siena, kuri ir sudaro nepaÅ¡alinamas kliÅ«tis ieÅ¡kovei ir atsakovei savarankiÅ¡kai disponuoti joms tenkanÄiomis gyvenamoji namo dalimis. Atliekant bet kokius remonto, rekonstrukcijos, griovimo darbus abiems Å¡alims vis tiek bÅ«tų reikalingas kitos Å¡alies sutikimas, kadangi jokie statybos darbai negalÄtų vykti izoliuotai ir savarankiÅ¡kai, kai savavaliÅ¡kai rekonstruota ir senos statybos gyvenamojo namo dalys yra susijÄ bendromis laikanÄiosiomis konstrukcijomis.3.
Pagal ieÅ¡kovų siÅ«lymÄ pateikta naudojimosi žemÄs sklypu tvarka kiekvienai Å¡alių tenka tokia, ant kurių stovi kiekvienai iÅ¡ Å¡alių priklausanti gyvenamojo namo patalpų dalis. Taigi, bÅ«tent ieÅ¡kovų pateiktas naudojimosi žemÄs sklypu projektas geriausiai atitinka visų bendraturÄių interesus, todÄl patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas tenkintinas visiÅ¡kai.4. Teismas priÄmÄ ir tenkino atsakovÄs praÅ¡ymÄ suteikti jai teisÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka gauti jai priklausanÄių gyvenamojo namo patalpų leidimÄ statybai (rekonstrukcijai) ir kitÄ dokumentacijÄ rekonstrukcijos įteisinimui pagal 2014 m. projektavimo firmos UAB âArchivoltasâ techninį projektÄ A-2012- 16 TP be ieÅ¡kovų V.
J. ir K. J. sutikimo. Tokiu bÅ«du teismas, priÄmÄs aptariamÄ patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , peržengÄ nagrinÄtinos civilinÄs bylos ribas, pažeidÄ Ä¯rodinÄjimo taisykles, kadangi rungimosi ir įrodymų teikimo, vertinimo dÄl to, ar yra pagrindo tokiÄ atsakovei G. K. pripažinti teisÄ gauti leidimus ir kitus dokumentus savavaliÅ¡kos statybos įteisinimui. PažymÄtina, kad teismas nustatÄ, kad tame paÄiame teisme yra nagrinÄjama civilinÄ byla dÄl gyvenamojo namo savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos padarinių Å¡alinimo, todÄl turÄjo atsisakyti priimti, o priÄmus - palikti nagrinÄti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , su kuriuo glaudžiai susijusi byla jau yra iÅ¡kelta ir nagrinÄjama.5.
Teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kinio dalies dÄl 427,77 Eur (1477 Lt) I. M. laidojimo iÅ¡laidų (761,09 Lt/220,43 EUR) ir S. K. gydymo bei slaugos iÅ¡laidų (715,91 Lt/ 207,34 EUR) priteisimo. Tokį sprendimÄ motyvavo tuo, kad ieÅ¡kovÄs pateikti Äekiai ir už juos įsigytos prekÄs neįrodo, jog buvo skirtos bÅ«tent S. K. slaugai. Å alių įrodinÄjimo naÅ¡tÄ riboja objektyvÅ«s veiksniai. Pirkimo Äekiuose paprastai nÄra nurodomas pirkÄjas, įgytų prekių naudojimo paskirtis ir pan.
FaktiÅ¡kai S. K. rÅ«pinosi ir slaugÄ ieÅ¡kovÄ V. J., todÄl darytina nuosekli ir pagrįsta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovÄ galÄjo ir patyrÄ iÅ¡laidų S. K. slaugai, kurios turi bÅ«ti atlygintos atsakovÄs, kaip S. K. dukters, sÄ skaita.6. Atsižvelgiant į tai, kad paveldÄjimo procedÅ«ra yra universali, atsakovÄ paveldÄjo ne tik turtÄ , taÄiau jai perÄjo ir palikÄjos S. K. prievolÄs, taigi, ir prievolÄ atlyginti dalį ieÅ¡kovÄs patirtų I. M. laidojimo iÅ¡laidų. TurtinÄ prievolÄ atlyginti patirtus nuostolius yra paveldima, ji laikytina ne asmenine, bet siejama su paveldÄjimu - turto perÄjimu paveldÄtojui, todÄl nors ieÅ¡kovÄ ir nespÄjo pareikalauti, kad S. K. atlygintų pusÄ I.
M. laidojimo iÅ¡laidų, Å¡is reikalavimas nukreiptinas atsakovei G. K., yra teisÄtas ir galiojantis. TodÄl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovÄs reikalavimo priteisti I. M. laidojimo iÅ¡laidas (761,09 Lt/ 220,43 EUR) ir S. K. gydymo bei slaugos iÅ¡laidas (715,91 Lt/ 207,34 EUR). Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovÄ G. K. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia argumentais:1.
IeÅ¡kovų siÅ«loma nustatyti naudojimosi tvarka iÅ¡ esmÄs yra netinkama, nes ji neužtikrina Å¡alies teisių nepriklausomai nuo kitos Å¡alies norų naudotis jai siÅ«loma turto dalimi. SiÅ«loma tvarka neiÅ¡sprÄs ir nepanaikins esamų konfliktų, o juos tik paskatins, nes siÅ«lomoje tvarkoje yra pateikiami pasiÅ«lymai nustatyti bendro naudojimo patalpas, be to, yra bÅ«tina iÅ¡ esmÄs bendrai remontuoti bendrÄ turtÄ , kas savaime yra nekonkretu ir realiai nebus įgyvendinta, nes tai nÄra įtvirtinta naudojimosi tvarkoje.
Tvarka negali bÅ«ti tokia, kurios negalÄtų priverstinai įvykdyti antstolis, o ieÅ¡kovų siÅ«loma tvarka bÅ«tent tokia ir yra, todÄl ydinga tvarka negali bÅ«ti nustatoma.2. Teismo sprendimu atidalintas turtas (konkreÄios patalpos) tampa savarankiÅ¡kos ir jomis disponavimas yra savarankiÅ¡kas. Teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas statybos leidimo gavimo reikalavimas ir įrodo, kad Å¡is klausimas yra iÅ¡sprÄstinas įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantai Å¡ios savo teisÄs Å¡ioje byloje nerealizavo, o atsakovÄ jÄ realizavo.
Teismo sprendimas atidalinti turtÄ , o ne nustatyti naudojimosi tvarkÄ yra logiÅ¡kas, teisÄtas, teisingas ir pagrįstas, todÄl jį naikinti ir keisti nÄra teisinio ir faktinio pagrindo.3. Atidalinti žemÄs sklypÄ Å¡iuo metu buvo negalima (tam reikÄtų detaliojo plano parengimo ir jo patvirtinimo). IeÅ¡kovai gavo turto dalį, kuria galÄs savarankiÅ¡kai disponuoti nepriklausomai nuo atsakovÄs, nes Å¡alys neturÄs bendrų patalpų, t.y. savo turimas patalpas galÄs naudoti pagal paskirtį nereikalaujant jokio kitos Å¡alies sutikimo, nes turtÄ naudojant pagal paskirtį nereikia kitos Å¡alies suderinimų, o pažeistas teises gina teismas.4.
Teismas, priimdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, pasielgÄ teisÄtai ir pagrįstai. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu iÅ¡ pradžių atsakovÄ siekÄ atidalinti tiek patalpas, tiek žemÄs dalis, ko pasekoje nebÅ«tų reikÄjÄ ieÅ¡kovų arba teismo leidimo rekonstruoti savo turto dalį, o po to, kai tretieji asmenys nurodÄ, kad žemÄs dalių atidalinimui yra reikalingas detalusis planas ir jo patvirtinimas, tai atsakovÄ buvo priversta patikslinti (pakeisti) prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir to pasekoje nustaÄius žemÄs dalių naudojimosi tvarkÄ tapo bÅ«tinas teismo leidimas rekonstrukcijai atlikti be ieÅ¡kovų sutikimo.
Å i prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis yra pažeistų teisių disponuoti savo turto dalimi gynimas, kuris iÅ¡plaukia iÅ¡ turto naudojimosi tvarkos ir atidalinimo nustatymu, todÄl teismas pagrįstai ir teisÄtai tenkino Å¡iÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį. Teismas nepažeidÄ jokių procesinių ir materialinių teisÄs normų. Apeliantų skundo dalis yra nepagrįsta, formali ir pilnai atmestina.5. IeÅ¡kovai nepateikÄ jokių įrodymų, kad bÅ«tent už jų asmeninius pinigus buvo iÅ¡leisti pinigai S. K. gydymui bei slaugymui.
Net, jeigu ieÅ¡kovai ir patyrÄ Å¡ias iÅ¡laidas, tai jas patyrÄ savanoriÅ¡kai, o ne atlygintinai ir juo labiau atsakovÄs sÄ skaita. DÄl antkapio iÅ¡laidų, atsakovÄ pati savo lÄÅ¡omis pastatÄ paminklÄ broliui I. M. (įrodymai pridedami) ir nepraÅ¡Ä nei savo mamos, nei ieÅ¡kovÄs už tai atlyginti. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatÄ (CPK 329 str.).ApeliacinÄs instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinÄmis aplinkybÄmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino materialinÄs teisÄs normas, tinkamai taikÄ procesinÄs teisÄs normas, priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todÄl sprendimas nekeistinas.Apeliantai (ieÅ¡kovai) V.
J. ir K. J. kartu su apeliaciniu skundu pateikÄ naujus įrodymus â Sodros iÅ¡mokų mokÄjimų žiniaraÅ¡Äius ir praÅ¡o juos prijungti. Nurodo, kad poreikis pateikti papildomus įrodymus iÅ¡kilo tik po teismo sprendimo priÄmimo. Pažymi, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovÄ V. J. rÅ«pinosi moÄiute S. K. iki jos mirties ir iÅ¡laidas patyrÄ jos slaugai. S. K. skiriamos mÄnesiui iÅ¡mokos buvo mažos, todÄl apeliantÄ V. J. iÅ¡ savo lÄšų pirkdavo V. J. reikalingas slaugai priemones.Pagal CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklÄ, kad apeliacinÄs instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui.
Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinÄs instancijos teismui nÄra absoliutus. MinÄtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi iÅ¡imtys, sÄ lygotos dalyvaujanÄių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturÄjo objektyvios galimybÄs pateikti įrodymus, turinÄius reikÅ¡mÄs bylai teisingai iÅ¡sprÄsti, įstatymas suteikia jiems teisÄ pateikti tokius įrodymus apeliacinÄs instancijos teisme. Tokie atvejai bÅ«na:
1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;
2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kyla vÄliau. NagrinÄjamu atveju apeliacinÄs instancijos teismas pažymi, jog atsižvelgiant į pateiktų dokumentų datas, nÄra pagrindo sprÄsti, jog apeliantai neturÄjo galimybių pateikti aukÅ¡Äiau nurodytus įrodymus pirmosios instancijos teismui. Be to, susipažinus su pateiktais įrodymais matyti, kad jie nei patvirtina, nei paneigia apeliantų nurodomas aplinkybes, t.y. tai kad V. J. savo lÄÅ¡omis pirko S. K. reikalingas priemones. DÄl Å¡ių priežasÄių teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, teismui pateiktus dokumentus atsisako priimti.             Šioje byloje kilo ginÄas dÄl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, gyvenamosios patalpos atidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs turto, atsakovei duoto leidimo rekonstrukcijai pagrįstumo ir dÄl laidojimo bei slaugos iÅ¡laidų ieÅ¡kovams atlyginimo.             Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovams K. ir V.
J. bei atsakovei G. K. bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklauso 0,3500 ha ploto žemÄs sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini): ieÅ¡kovams K. J. ir V. J. bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs teise 2014-01-23 ValstybinÄs žemÄs sklypo pirkimo â pardavimo sutarties pagrindu priklauso 1208/3500 dalys, atsakovei G. K. 2004-07-05 apskrities virÅ¡ininko sprendimo ir 2014-02-25 valstybinÄs žemÄs sklypo pirkimo â pardavimo sutarties pagrindu priklauso 2292/3500 dalys Å¡io žemÄs sklypo.
Å iame žemÄs sklype yra ieÅ¡kovei V. J. ir atsakovei G. K. bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklausantys: pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 69/200 dalys priklauso V. J., o 131/200 dalys G. K.; pastatas â lauko virtuvÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantys Å¡alims lygiomis dalimis (po ½ dalį); kiti statiniai (inžinieriniai) â kiemo statiniai (lauko tualetas, Å¡ulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 69/200 dalys priklauso V. J., o 131/200 dalys G.
K.. Be to, žemÄs sklype yra vien G. K. asmeninÄs nuosavybÄs teise priklausantys pastatai: Å«kinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo rÅ«sys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).             Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai nesutinka su pirmos instancijos teismo dalimi, kuria buvo tenkintas atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas atidalinti gyvenamojo namo iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs patalpas, o ieÅ¡kovų reikalavimÄ dÄl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo atmetÄ.
Apeliantai nurodo, kad teismas turÄjo sprÄsti tik dÄl naudojimo turtu tvarkos nustatymo, o ne sprÄsti atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs klausimÄ . Taip pat pažymi, kad gyvenamojo namo dalių atidalijimas neįmanomas, nes nÄra parengta reikiama dokumentacija.              Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisÄ reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs (CK 4.80 str. 1 d.) arba nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrÄ ja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkreÄiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise (CK 4.81 str.1 d.).
Atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas yra savarankiÅ¡ki bendrosios nuosavybÄs teisÄs įgyvendinimo bÅ«dai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinÄs nuosavybÄs valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturÄių teisÄmis, bei į iÅ¡ to galinÄias kilti problemas ir bendraturÄių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrÄžÄs, kad, sprendžiant bendraturÄių nuosavybÄs teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi bÅ«ti suteikiamas visiÅ¡kam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinanÄiam maksimalų įstatymų nustatytÄ bendraturÄių nuosavybÄs teisių įgyvendinimÄ (žr. pvz.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2008 m. lapkriÄio 11 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; teisÄjų kolegijos 2009 m. lapkriÄio 9 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B., bylos Nr. 3K-3-482/2009).              Įvertinus byloje esanÄius įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus pirmos instancijos teisme, konstatuotina, kad teismas pagrįstai atsižvelgÄ Ä¯ Å¡alių konfliktiÅ¡kus santykius, į tai, kad sutarimo tarp bendraturÄių dÄl bendro daikto naudojimo nÄra, disponavimas turtu apsunkintas, todÄl teisingai buvo patenkintas bÅ«tent atsakovÄs reikalavimas atidalinti patalpas iÅ¡ bendrosios nuosavybes teise Å¡alims priklausanÄio turto, o ne nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarkÄ .
Be to, pripažintina, kad atsakovÄs atidalinimo bÅ«das pagal jos pateiktÄ planÄ yra labiau užtikrinantis abiejų Å¡alių interesus, nes patalpos Å¡alims paskirstomos taip, kad kiekviena Å¡alis galÄtų laisvai naudotis savo patalpomis - bendraturÄiai turÄtų atskirus įÄjimus, nesant kitos Å¡alies sutikimo Å¡alys turi galimybÄ gerinti joms priklausanÄias patalpas. Tuo tarpu ieÅ¡kovų reikalavimas nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarkÄ negali bÅ«ti tenkinamas, nes nors ieÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti teisÄ jiems naudotis patalpomis, pažymÄtomis namo techniniame pase 1-3 ir 1-5, o atsakovei priskirti naudotis patalpomis 1-1, 1-6, 1-2, 1-7, 1-4, taÄiau tam, kad patektų į ieÅ¡kovams priskirtas patalpas 1-3 ir 1-5, jie turÄtų nuolat pereiti ir patalpas, pažymÄtas 1-4, 1-7 ir 1-2, kurias ieÅ¡kovai siÅ«lo priskirti atsakovei.
Tokiu bÅ«du atsakovei priskirtos patalpos bÅ«tų naudojamos abiejų Å¡alių bendrai. Toks ieÅ¡kovų siÅ«lomas patalpų naudojimo planas Å¡ioje byloje Å¡alių ginÄo neiÅ¡sprÄstų, o prieÅ¡ingai iÅ¡liktų grÄsmÄ kilti ginÄams ateityje dÄl Å¡alių naudojimosi bendromis patalpomis tvarkos, patalpų gerinimo ir pan.              Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas, nepagrįstai atidalinÄs gyvenamojo namo patalpas, ieÅ¡kovams paskyrÄ senÄ jÄ pastato dalį, kuriose esanÄių patalpų negalima naudoti pagal paskirtį.
Visų pirma, ieÅ¡kovai ir patys ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä priskirti naudoti patalpas bÅ«tent Å¡ioje pastato dalyje, todÄl teiginiai, kad Å¡ia pastato dalimi nÄra galimybių naudotis laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais. Antra, atsakovei nuosavybÄs teisÄ Ä¯ patalpas, pažymÄtas 1-6 ir 1-1 atsirado 2003-06-23 Dovanojimo sutarties pagrindu, pagal kuriÄ S. K. (palikÄja) padovanojo Å¡ias patalpas atsakovei. Kaip byloje nustatyta, atsakovÄ pagal dovanojimo sutartį gautas patalpas pagerino, į jas investavo, todÄl pirmos instancijos teismas, pagrįstai tenkinÄs atsakovÄs reikalavimÄ atidalinti iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs turto, Å¡ias patalpas priskyrÄ atsakovei.
Å iame kontekste atmetamas ir kitas apeliantų argumentas, kad namÄ sieja bendros konstrukcijos - bendra siena, kuri ir sudaro nepaÅ¡alinamas kliÅ«tis ieÅ¡kovei ir atsakovei savarankiÅ¡kai disponuoti joms tenkanÄiomis gyvenamoji namo dalimis. PažymÄtina, kad nors Å¡alių patalpas jungia bendros konstrukcijos ir kitos statinio sudÄtinÄs dalys, todÄl visiÅ¡kas Å¡alims priklausanÄių patalpų atskyrimas viena nuo kitos Å¡ioje situacijoje neįmanomas. TaÄiau bet kokiu atveju nepaliekant bendrojo naudojimo patalpų Å¡alims nuosavybÄs teise priklausanÄiame name, sumažinama ginÄų kilimo tikimybÄ iki minimalios rizikos.                          Apeliantai taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu dalyje dÄl naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos nustatymo.
Nurodo, kad bÅ«tent ieÅ¡kovų pateiktas naudojimosi žemÄs sklypu projektas geriausiai atitinka visų bendraturÄių interesus. Akcentuotina, kad pirmos instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovų ir atsakovÄs pateiktus projektus dÄl naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos nustatymo, pagrindÄ, kodÄl atsakovÄs planas yra geriau užtikrinantis bendraturÄių interesus. TeisÄjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis ir jų nekartoja. Tuo tarpu ieÅ¡kovai nepateikÄ jokių įrodymų, kodÄl pirmos instancijos teismo pasirinktas atsakovÄs planas dÄl žemÄs sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo yra netinkamas ar pažeidžiantis jų interesus (CPK 178 str.).
             Apeliantais, kvestionuodami pirmos instancijos teismo sprendimÄ , taip pat nurodo, jog savavaliÅ¡ka statyba negali bÅ«ti teisÄtu ir savarankiÅ¡ku civilinÄs apyvartos objektu, todÄl bylÄ nagrinÄjÄs teismas neturÄjo teisÄs nusprÄsti dÄl savavaliÅ¡kos statybos priklausomybÄs atsakovei, negalÄjo Å¡ios dalies priteisti G. K. naudotis. Be to, pasak apeliantų teismas, peržengÄ Å¡alių reikalavimų ribas pareikÅ¡damas pozicijÄ dÄl kitoje civ. byloje nagrinÄjamo savavaliÅ¡kos statybos (rekonstrukcijos) padarinių Å¡alinimo (c.b. 2-109-341/2015).
Tokiu bÅ«du, apeliantų nuomone, teismas buvo Å¡aliÅ¡kas nagrinÄjant Å¡iÄ bylÄ . TeisÄjų kolegija su Å¡iais argumentais nesutinka. IÅ¡ teismų informacinÄs sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus rajono apylinkÄs teisme nagrinÄjama civilinÄ byla Nr. 2-109-341/2015 pagal ieÅ¡kovo ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei G. K. dÄl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo. IeÅ¡kovÄ ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ieÅ¡kiniu praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ G.
K. per 3 mÄnesius nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos savo lÄÅ¡omis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t. y. atstatyti savavaliÅ¡kai perstatytÄ gyvenamojo namo dalį į padÄtį, užfiksuotÄ 2003-04-08 kadastro duomenų byloje Nr. 41-6832 ir sutvarkyti statybvietÄ.Tuo tarpu Å¡ioje byloje prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas yra statybos (rekonstrukcijos) leidimo gavimas be ieÅ¡kovų sutikimo. Pagal CPK 137 str. 1 d. 5 p. teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jei teismo žinioje yra byla dÄl ginÄo tarp tų paÄių Å¡alių, dÄl to paties dalyko ir tuo paÄiu pagrindu.
NagrinÄjamu atveju Vilniaus rajono apylinkÄs teisme nagrinÄjamo ieÅ¡kinio reikalavimas nÄra tapatus prieÅ¡ieÅ¡kinio minÄtam reikalavimui, todÄl pirmos instancijos teismas pagrįstai šį reikalavimÄ nagrinÄjo, neperžengiant Å¡ios bylos nagrinÄjimo ribų. Be to, vien tai, jog teisÄjo byloje atlikti procesiniai veiksmai ir sprendimai yra nepalankÅ«s vienai Å¡aliai, negali bÅ«ti vertinama kaip teismo Å¡aliÅ¡kumas. Apeliantai nÄra pateikÄ jokių objektyviai pagrįstų duomenų, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas.
TodÄl apeliantų nurodomi argumentai, kad teismas nepagrįstai pasisakÄ dÄl savavaliÅ¡kos statybos ir palankumo atsakovei, nepatvirtina teismo Å¡aliÅ¡kumo. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad asmuo, manydamas, jog bylÄ nagrinÄjantis teisÄjas yra Å¡aliÅ¡kas, turi teisÄ CPK 68 straipsnyje nustatyta tvarka pareikÅ¡ti motyvuotÄ nuÅ¡alinimÄ , taÄiau Å¡ia teise apeliantai nesinaudojo.             Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kinio dalies dÄl 427,77 Eur (1477 Lt) I.
M. laidojimo iÅ¡laidų (761,09 Lt/220,43 EUR) ir S. K. gydymo bei slaugos iÅ¡laidų (715,91 Lt/ 207,34 EUR) priteisimo. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas atmetÄ Å¡Ä¯ reikalavimÄ vien dÄl to, kad ieÅ¡kovÄs pateikti Äekiai ir už juos įsigytos prekÄs buvo skirtos bÅ«tent S. K. slaugai. TeisÄjų kolegija, nesutikdama su Å¡iuo argumentu, pažymi, kad Å¡is reikalavimas nebuvo patenkintas ne tik dÄl to, kad ieÅ¡kovÄs pateikti Äekiai neįrodo, kad prekÄs buvo perkamos ne už S. K. pinigus.
Pirmos instancijos teismas, atmesdamas šį reikalavimÄ taip pat nurodÄ, kad nÄra įrodymų, (pvz., raÅ¡ytinÄs palikÄjos ir ieÅ¡kovÄs sutarties), iÅ¡ kurių bÅ«tų galima identifikuoti V. J. ir S. K. teisinius santykius ir konstatuoti, jog ieÅ¡kovÄs galimai S. K. pirkti vaistai, higienos priemonÄs ir pan., buvo ne neatlygintinÄ ir savanoriÅ¡ka parama (dovanojimas), atsižvelgiant į tuo metu juos siejusius gerumu, nuoÅ¡irdumu ir krikÅ¡ÄioniÅ¡kais dÄsniais pagrįstus tarpusavio santykius, o bÅ«tent atlygintinis kito asmens reikalų tvarkymas.
Taigi ieÅ¡kovams neįrodžius tokių aplinkybių nÄra pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nepriteisÄ apeliantams 207,34 Eur S. K. gydymo bei slaugos iÅ¡laidų.              Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors ieÅ¡kovÄ ir nespÄjo pareikalauti, kad S. K. atlygintų pusÄ I. M. laidojimo iÅ¡laidų, Å¡is reikalavimas nukreiptinas atsakovei G. K. yra teisÄtas ir galiojantis. Å iuo atveju pažymÄtina tai, kad atsakovÄ yra S. K., o ne I. M. įpÄdinÄ, todÄl vertinant ar tikslinga atsakovei kompensuoti apeliantų patirtas I.
M. laidojimo iÅ¡laidas, paveldÄjimo santykiams taikomos nuostatos netaikytinos. Be to, aplinkybÄ, kad S. K. turÄjo prievolÄ atsiskaityti su apeliante V. J. dÄl I. M. laidojimo iÅ¡laidų byloje nebuvo įrodyta, todÄl aptariamas apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.             Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimÄ skundžiamoje dalyje, kuri yra teisÄta ir pagrįsta, materialinÄs ir procesinÄs teisÄs normos pritaikytos tinkamai, todÄl skundžiamoje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CK 1.5 str., CPK 5 str., 7 str., 177 str.
â 179 str., 320 str., 328 str.).             AtsakovÄ pareiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinÄs instancijos teisme, taÄiau duomenų apie patirtas iÅ¡laidas nepateikÄ, todÄl klausimas dÄl jų priteisimo nesprendžiamas.             Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinÄs instancijos teismas n u t a r i a :Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
TeisÄjai                                                    Rita KisielienÄ Vidas StankeviÄius Liuda UckienÄ