81ea1344-9a4c-42fc-8b19-8d7cd4abe8a3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                                     Administracinė byla Nr. I-874-789/2018                                                                                                                      Proceso Nr. 3-61-3-03795-2017-7                                                                                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 2 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,             dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui Mariui BrasiÅ«nui, atsakovės atstovui Gintautui Zabielai, trečiojo suinteresuoto asmens KultÅ«ros paveldo centro atstovui Algirdui Skrupskeliui, trečiojo suinteresuoto asmens KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos atstovui Vygaudui Čekanauskui,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „V.

Paulius & associates real estate“ skundÄ atsakovei KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Ketvirtajai nekilnojamo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybai, tretieji suinteresuoti asmenys KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos ir KultÅ«ros paveldo centras, dėl akto panaikinimo.                          Teismas n u s t a t ė:              Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-12-04 priėmė pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Ketvirtos nekilnojamo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybos 2017-09-26 akto Nr. KPD-VL-590/1 (toliau – ir Aktas) panaikinimo.              PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (toliau – ir Sklypas).

PaaiÅ¡kino, kad KultÅ«ros paveldo departamento Ketvirtoji nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo taryba (toliau – ir Taryba) Aktu patikslino nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės – Žardės, Kuncų piliakalnio su gyvenviete (kodas 23762) (toliau – ir Vertybė) apskaitos duomenis KultÅ«ros vertybių registre. Nurodė, kad, Aktu patikslinus Vertybės apskaitos duomenis, padidintas Vertybės teritorijos plotas nuo 52 412 m2 iki 113 201 m2, Vertybė pateko į pareiÅ¡kėjai priklausantį SklypÄ , užimdama jo 7 972 m2.

Teigia, kad Aktu nepagrįstai apribota pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisė į 7 972 m2 Sklypo dalį, jame nėra argumentų, kodėl Vertybės teritorijos plotas padidintas tokiu mastu ir tokiu iÅ¡sidėstymu, nenurodoma, kaip apibrėžtos Vertybės naujosios ribos.             PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad 2017-10-13 raÅ¡tu kreipėsi į KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Klaipėdos skyrių su praÅ¡ymu argumentuotai raÅ¡tu paaiÅ¡kinti, kokiais kriterijais remiantis buvo pasirinktos naujos Vertybės teritorijos ribos, kodėl jos taip nutolusios nuo Vertybės apskaitos duomenų tikslinimÄ lėmusių naujausių archeologinių radinių.             Nurodė, kad 2017-11-09 gavo KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Klaipėdos skyriaus 2017-11-09 raÅ¡tÄ Nr. (9.63)2-2675, kuriuo persiųstas Atsakovo 2017-09-26 posėdžio protokolo iÅ¡raÅ¡as.

IÅ¡ pateikto protokolo iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Vertybės ribas siÅ«lyta apibrėžti atsižvelgiant į reljefÄ . Mano, kad Taryba privalėjo pasirinkti aiÅ¡kiai apibrėžtus kriterijus, o pasirinkdama, kuriuos kriterijus taikyti, pirmenybę turėjo taikyti tiems kriterijams, kurie atitinka proporcingumo principÄ , leidžia Teritorijos ribas nustatyti tik tiek, kiek bÅ«tina pačiai Vertybei apsaugoti, ir ne daugiau, tam, kad nebÅ«tų pažeistas konstitucinis privačios nuosavybės neliečiamumo principas.

Teigia, kad, naujus archeologinius radinius aptikus ne Sklypo ribose, nebuvo pagrindo Vertybės teritorijÄ plėsti į pareiÅ¡kėjo SklypÄ .              Atsakovė Taryba atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad priimdama AktÄ vadovavosi vertinimo tarybų veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais ir jai suteiktais įgaliojimais. PaaiÅ¡kino, kad Tarybos 2017-09-26 posėdyje svarstytas Vertybės teritorijos padidinimas. Remiantis archeologiniais žvalgymais ir aptiktais radiniais, siÅ«lyta teritorijÄ praplėsti, apimant į pietus ir pietryčius nuo piliakalnio esančiÄ aukÅ¡tumÄ , taip pat už griovos į rytus ir Å¡iaurės rytus esančiÄ , pelkėtų daubų apsuptÄ pailgÄ kalvÄ .

Pažymėjo, kad, nepaisant to, jog radiniai nėra itin gausÅ«s, spėjama, jog abiejose kalvose buvo įsikÅ«rusios senovės gyvenvietės.                           Trečiasis suinteresuotas asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus kaip ir Taryba.              Trečiasis suinteresuotas asmuo KultÅ«ros paveldo centras (toliau – ir Centras) atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad Centras 2017-09-25 raÅ¡tu Nr. (6.1)2-555 pateikė Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybos akto projektÄ Nr. KPD-VL-590/1. PaaiÅ¡kino, kad, apibrėžiant Vertybės teritorijos ribas, buvo vadovaujamasi Nekilnojamųjų kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies reikalavimu, nurodančiu, jog ribos, remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, apibrėžiamos atsižvelgiant į esamų žemės sklypų ar jų dalių ribas, taip pat į kitų nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribas.

Centro apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plano projekte teritorija buvo patikslinta taip, kad ji kiek galima sutaptų su suformuotų sklypų ribomis. PaaiÅ¡kino, kad bendras teritorijos plotas padidėjo nuo 5,24 ha iki 11,3 ha, į jį įjungiant ir pareiÅ¡kėjos Sklypo dalį. Nurodė, kad, rengiant apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plano projektÄ , buvo remiamasi M. G. 2012 m. žvalgymų duomenimis, kurių metu plote Nr. 5 (nedidelė dalis Å¡io ploto pateko ir į SklypÄ ) aptiktos 2 lipdytinės keramikos Å¡ukės, skirtinos Žardės gyvenviečių gyvavimo laikotarpiui, t. y.

I tÅ«kst. pr. Kr. - II tÅ«kst. pr. Kr. Nurodė, kad be Å¡ių radinių dar buvo aptikta ir keletas vėlyvų žiestos keramikos Å¡ukių. Å ių žvalgymų iÅ¡vadose nurodoma, kad ateityje bÅ«tų tikslinga Å¡ios radimvietės aplinkoje atlikti archeologinius žvalgomuosius tyrinėjimus, kurie leistų nustatyti kultÅ«rinio sluoksnio buvimÄ , paplitimÄ , chronologijÄ bei iÅ¡likimÄ , rekomenduojama Å¡iÄ teritorijÄ Ä¯traukti į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ .             Centras atsiliepime taip pat nurodė, kad nustatant teritorijÄ buvo atsižvelgta į reljefÄ .

PaaiÅ¡kino, kad teritorijÄ siÅ«lyta apibrėžti apimant į rytus ir Å¡iaurės rytus nuo piliakalnio už nedidelės griovos ir ežero galo plytinčiÄ atskirÄ pailgÄ kalvÄ ir jos papėdes. Pažymėjo, jog radiniai aptikti Å¡ios kalvos rytinėje paÅ¡laitėje besitęsiančioje Å¡iaurės pietų kryptimi palei visÄ kalvÄ , patenkančioje į SklypÄ .              Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas nurodė, kad skundÄ palaiko ir prašė jį tenkinti.             Teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.             Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Departamento atstovas nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

             Teismas k o n s t a t u o j a:              IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Taryboje 2017-09-26 posėdžio metu spręstas klausimas dėl Vertybės teritorijos ribų nustatymo (protokolo Nr. VL-21) (b. l. 24–25). Taryba Aktu pakeitė Vertybės teritorijÄ ir nustatė, kad pareiÅ¡kėjai priklausančio Žemės sklypo dalis patenka į Vertybės teritorijÄ (b. l. 5–13). PareiÅ¡kėja 2017-10-13 raÅ¡tu „Dėl apskaitos duomenų tikslinimo“, kreipėsi į DepartamentÄ , praÅ¡ydama pateikti paaiÅ¡kinimus dėl naujų Vertybės teritorijos ribų (b. l. 20).

Departamentas 2017-11-09 raÅ¡tu Nr. (9.63.)2-2675 pareiÅ¡kėjai nurodė, kad sprendimas apibrėžti Vertybės teritorijÄ buvo priimtas įvertinus 2012 m. M. G. ir 2015 m. I. M. archeologinių žvalgymų rezultatus, objekto, kuriam bÅ«dingos įgilintos struktÅ«ros, specifikÄ bei vietovės reljefÄ (b. l. 23).Byloje ginčas kilo dėl Tarybos Akto, kuriuo Vertybės teritorija buvo patikslinta jÄ iÅ¡plėčiant. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat Å¡ių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Remiantis ABTÄ® 23 straipsnio 1 dalimi, skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamoje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtakÄ asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundÄ , asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiÅ«riu) nepasikeistų, o pats procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis (LVAT 2011-06-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).

IÅ¡vardytos ABTÄ® nuostatos ir LVAT praktika garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismÄ ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimÄ . Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, turi kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar Å¡ios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu bÅ«du (LVAT 2005-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2008-08-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).

Kiekvienam subjektui turi bÅ«ti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismÄ , privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad Å¡iÄ teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ tik dėl to, kad bÅ«tų apginta jo (pareiÅ¡kėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (LVAT 2009-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).

Be to, Å¡ių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismÄ asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų vieÅ¡ojo administravimo srityje. Teisme gali bÅ«ti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad Tarybos Akto dalis, kuria Vertybės teritorija praplėsta ne Žemės sklypo ribose, pareiÅ¡kėjai nesukÅ«rė jokių pareigų, apribojimų ar teisių, todėl Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjos skundas turi bÅ«ti atmetamas.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos praktikos susiklosčius tokioms ginčo aplinkybėms laikosi ir LVAT (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1205/2013).Teismas pažymi, kad atmetus pareiÅ¡kėjos ginčo dalį, kuria ji praÅ¡o panaikinti visÄ AktÄ , yra pagrindas svarstyti dėl Akto dalies, kuria Vertybės teritorijai priskirta pareiÅ¡kėjos Žemės sklypo dalis, teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi tik Å¡ioje dalyje ji yra suinteresuota iÅ¡kelti administracinę bylÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas toliau vertins Akto pagrįstumÄ tik ta apimtimi, kuria Vertybės teritorijai priskirta dalis apima pareiÅ¡kėjos Žemės sklypo dalį.             Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymas (redakcija nuo 2017-01-01 iki 2017-10-01) (toliau – ir NKPAÄ®), Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005-04-15 įsakymu Nr. V-150 patvirtintas Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių vertinimo, atrankos ir reikÅ¡mingumo lygmens nustatymo kriterijų apraÅ¡as (redakcija nuo 2016-10-05) (toliau – ir ApraÅ¡as) ir kiti teisės aktai.             Pagal NKPAÄ® 4 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugÄ sudaro apskaita, skelbimas saugomu, saugojimas–tvarkyba ir naudojimas, pažinimas, jo sklaida, atgaivinimas (reabilitacija).

Pagal NKPAÄ® 8 straipsnio 3 punktÄ nekilnojamosioms kultÅ«ros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai. Remiantis Å¡ių tyrimų duomenimis, nustatomas kultÅ«ros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikÅ¡mingumas, apibrėžiamos ar tikslinamos jų teritorijų ribos. NKPAÄ® 8 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių reikÅ¡mingumÄ , kultÅ«ros paveldo objektų ar vietovių vertingÄ sias savybes nustato ir teritorijos ribas apibrėžia Departamento ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybos.Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių vertinimÄ , atrankÄ , reikÅ¡mingumo lygmens nustatymÄ , jų kriterijus bei Å¡ių kriterijų taikymÄ nustatant kultÅ«ros paveldo objektų ar vietovių vertingÄ sias savybes ir jų reikÅ¡mingumÄ , atrenkant nekilnojamÄ sias kultÅ«ros vertybes, kurioms reikalinga apsauga, apibrėžiant kultÅ«ros paveldo objektų teritorijų ar vietovių ribas ir teikiant juos įregistruoti į KultÅ«ros vertybių registrÄ , reglamentuoja ApraÅ¡as.

ApraÅ¡as reglamentuoja duomenų, reikalingų nustatyti kultÅ«ros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikÅ¡mingumÄ , apimtį bei nustato duomenims gauti reikalingų istorinių ir fizinių tyrimų skirstymÄ . ApraÅ¡o 6 punkte nustatyta, kad vertinimo procesas susideda iÅ¡: amžiaus cenzo ir autentiÅ¡kumo požymių patikros; reikÅ¡mingumo nustatymo; teritorijos apibrėžimo; reikÅ¡mingumo lygmens nustatymo. Pagal ApraÅ¡o 11 punktÄ autentiÅ¡kumo požymių patikra atliekama remiantis istoriniais ir fiziniais tyrimais.

AutentiÅ¡kumo požymių patikra reikalinga nustatyti objekto ar vietovės amžių, kai jis nėra aiÅ¡kus, kai kyla abejonių dėl objekto ar vietovės dalių ir elementų atitikties amžiaus cenzui.             ApraÅ¡o 3.13 punkte nustatyta, kad reikÅ¡mingumo nustatymas – tai nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių autentiÅ¡kumo atskleidimas, nustatant objekto, jo teritorijos, vietovės, jų dalių ir elementų vertingųjų savybių gausÄ bei kompleksiÅ¡kumÄ etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiÅ«riais.

Tuo tarpu vietovė yra archeologinį povandeninį, etnokultÅ«rinį, architektÅ«rinį, urbanistinį, istorinį, sakralinį vertingųjų savybių pobÅ«dį ar jų derinį galinti turėti teritorija, kurioje yra kultÅ«ros paveldo objektų ir kuri pagal Å¡io apraÅ¡o nuostatas įregistravus jÄ KultÅ«ros vertybių registre gali tapti kultÅ«ros paveldo vietove (ApraÅ¡o 3.18 punktas). Pagal ApraÅ¡o 3.19 punktÄ vertinimas – tai remiantis istorinių, fizinių ir kitų tyrimų duomenimis, amžiaus cenzo ir autentiÅ¡kumo patikra, atliekamas reikÅ¡mingumo ir jo lygmenų nustatymas, objekto teritorijos ar vietovės ribų apibrėžimas, siekiant objektui ar vietovei suteikti apsaugÄ , juos registruojant KultÅ«ros vertybių registre.

Pagal ApraÅ¡o 16 punktÄ , vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istoriniais ir fiziniais tyrimais, atsižvelgiant į objekto užimamÄ plotÄ , objekto, jo teritorijos, vietovės nustatytas vertingas savybes ir jų naudojimui reikalingÄ plotÄ taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis.             Pagal NKPAÄ® 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas kultÅ«ros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija.

Å i teritorija nuo kultÅ«ros paveldo objekto neatsiejama. KultÅ«ros paveldo objekto teritorijos ribos nustatomos taip, kad sutaptų su sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai tyrimais pagrįstos, vertinimo tarybos nustatytos kultÅ«ros paveldo objekto teritorijos ribos neatitinka daiktinės teisės objektų ribų, institucija, atsakinga už Å¡io objekto apsaugÄ ar inicijavusi objekto paskelbimÄ saugomu, organizuoja ir finansuoja sklypo dalies ar sklypų dalių, kaip naujų daiktinės teisės objektų, įteisinimÄ (LVAT 2011-07-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-2791/2011).

Taigi, kai vertinimo taryba nusprendžia, kad vietovė yra reikÅ¡minga ir svarbi visuomenei, kaip jos kultÅ«rinis turtas, nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių iÅ¡aiÅ¡kinimas ir registravimas KultÅ«ros vertybių registre yra atliekamas neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas.             IÅ¡ ginčijamo Akto turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju nuspręsta KultÅ«ros vertybių registre patikslinti Vertybės teritorijÄ .             IÅ¡ ginčo Å¡alių teiktų paaiÅ¡kinimų ir bylos duomenų matyti, kad Taryba, spręsdama, ar yra pagrindas tikslinti Vertybės teritorijÄ , rėmėsi archyvine medžiaga ir tyrimų ataskaitomis.

Iš bylos duomenų matyti, kad ginčijamas Aktas priimtas remiantis 2012 m. M. G. ir 2015 m. I. M. archeologinių žvalgymų rezultatais. Byloje pateikta 2012 m. M. G. atlikta Vertybės žvalgymų ataskaita, iš kurios duomenų matyti, kad žvalgymu metu aptiktos dvi lipdytinės keramikos šukės, kurios skirtinos Žardės gyvenviečių gyvavimo laikotarpiui (I tūkst. pr. Kr. – II tūkst. pr. Kr.) (b. l. 86). Byloje pateikta 2015 m. I. M. atlikta Vertybės žvalgymų ataskaita, iš kurios duomenų matyti, kad žvalgymu metu aptikti šlako fragmentai, kurie priskirtini Žardės piliakalniui su gyvenviete (b. l. 19).             Teismas pažymi, kad iš byloje esančių Vertybės teritorijos planų bei iš viešai prieinamos informacijos apie ginčo objektu esančio Žemės sklypo ribas (http://regia.lt, https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search) matyti, kad archyviniuose dokumentuose nurodomi radimvietės duomenys nesutampa su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo dalimi, kuri ginčijamu Aktu pripažinta esanti Vertybės teritorijoje.

IÅ¡ 2012 m. M. G. atliktos Vertybės žvalgymų ataskaitos bei 2015 m. I. M. atliktos Vertybės žvalgymų ataskaitos matyti, kad Å¡lako fragmentai ir keramikos Å¡ukės rastos buvo koordinatėse X: 324657 Y: 6172151 (pagal LKS 1994 klasifikavimÄ ) ir X: 324650 Y: 6172153 (pagal LKS 1994 klasifikavimÄ ), t. y. į pietus nuo Žardupės g. (b. l. 19, 87). IÅ¡ vieÅ¡ai pateikiamų duomenų ir pareiÅ¡kėjos pateiktų dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjai priklausančio Žemės sklypo dalies teritorija, kuri įtraukta į Vertybės teritorijÄ , yra nutolusi į Å¡iaurės rytus nuo radavietės per daugiau nei 100 metrų į Å¡iaurės rytus nuo Žardupės g.

Tai neatitinka 2012 m. M. G. atliktos Vertybės žvalgymų ataskaitoje bei 2015 m. I. M. atliktos Vertybės žvalgymų ataskaitoje nurodytų radimviečių. Atsižvelgiant į Å¡iuos prieÅ¡taringus duomenis, teismo vertinimu, radimvietės vieta nesutampa su pareiÅ¡kėjai priklausančio Žemės sklypo dalies vieta, todėl negali bÅ«ti laikoma pagrįstu pagrindu patikslinti Vertybės teritorijÄ , nurodant, kad ji patenka į dalį Žemės sklypo.             Teismas pažymi, kad, vadovaujantis NKPAÄ® 11 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reglamentavimu,kultÅ«ros paveldo objekto teritorijos ribos turi bÅ«ti pagrįstos tyrimais.

IÅ¡ esmės tokios praktikos laikosi ir LVAT (LVAT 2012-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-245/2012). Istorinių ir fizinių tyrimų bÅ«tinybę apibrėžiant objekto teritorijos ir vietovės ribas nustato ir ApraÅ¡o 17 punktas, pagal kurį objekto teritorijos ir vietovės ribos apibrėžiamos, remiantis istoriniais ir fiziniais tyrimais, atsižvelgiant į objekto užimamÄ plotÄ , objekto, jo teritorijos, vietovės nustatytas vertingas savybes ir jų naudojimui reikalingÄ plotÄ taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis.

Teismas vertina, kad, nustatant objekto ribas, turi bÅ«ti atliekami tyrimai, kurių eigoje turi bÅ«ti pateiktos iÅ¡vados dėl Vertybės teritorijos apibrėžimo. Nagrinėjamu atveju reikalingi tyrimai, siekiant iÅ¡plėsti Vertybės teritorijÄ ta dalimi, kuria ji užima pareiÅ¡kėjai priklausančio Žemės sklypo dalį, nebuvo atlikti. Vertybės vieta grindžiama tyrimais, kurių metu vertingieji radiniai aptikti ne toje vietoje, kurioje nuspręstÄ , patikslinti Vertybės teritorijÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad faktinių duomenų pripažinti, jog Vertybės teritorija apima ir pareiÅ¡kėjai priklausančio Žemės sklypo dalį, Taryba neturėjo, o savo iÅ¡vadas grindė tik bendro pobÅ«džio argumentais ir radimvietėmis, kurios neatitinka Žemės sklypo ribų, teritorija.

Nesant faktinių archyvinės ir tyrimų medžiagos duomenų bei Žemės sklypo duomenų atitikties, teismas konstatuoja, kad KultÅ«ros paveldo departamento Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybos 2017-09-26 akto Nr. KPD-VL-590/1 dalis, kuria Žemės sklypo dalis buvo įtraukta į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijÄ (jų apsaugos zonÄ ), priimta neatlikus iÅ¡samių tyrimų, pagrindžiančių kultÅ«ros vertybės teritorijos nustatymÄ . Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, o KultÅ«ros paveldo departamento Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybos 2017-09-26 akto Nr. KPD-VL-590/1 dalis, kuria Žemės sklypo dalis buvo įtraukta į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijÄ (jų apsaugos zonÄ ), naikinama kaip nepagrįsta.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 punktai).                                                    Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

             PareiÅ¡kėjos UAB „V. Paulius & associates real estate“ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.             Panaikinti KultÅ«ros paveldo departamento Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybos 2017-09-26 akto Nr. KPD-VL-590/1 dalį, kuria žemės sklypo dalis buvo įtraukta į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijÄ .             KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                        Egidija Puzinskaitė                                                                                                                                   Rasa Ragulskytė-Markovienė                                                                                                                                   Margarita Stambrauskaitė