2018-10-03 Nr. AB-17221-3-62-3-00857-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2597-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00857-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde (atsikirtime į atsakovo atsiliepimą) nurodė, kad 2016 m. vasario 1 d., apie 22 val., jam rūkant Alytaus PN 5 lokalinio sektoriuje, kažkas jį pašaukė ir jam pažiūrėjus per tvoroje esančią skylę kažkas jam papurškė ašarinių dujų į akis. Pareiškėjas iš karto nubėgo praustis akių, tačiau tai nepadėjo ir tuomet kreipėsi į medikus. Medikė įlašino į akis lašų, tačiau paprašius užregistruoti šį įvykį, ji atsisakė tai padaryti. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl šio įvykio jis kreipėsi į Alytaus PN administraciją ir dėl to buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Atlikus patikrinimą Alytaus PN direktoriaus 2016 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. P-101 ir 2016 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. P-102 buvo paskirtos nuobaudos pataisos namų pareigūnui, papurškusiam ašarinių dujų paireiškėjui į akis, ir minėtai medicinos darbuotojai. Tačiau pareiškėjas nurodė, kad tai jo netenkina, jo nuomone, už patirtą fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus turi būti jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Alytaus PN nurodė, kad 2016 m. vasario 2 d. buvo gautas pareiškėjo 2016 m. vasario 1 d. skundas dėl galbūt neteisėtai panaudotos specialiosios priemonės – ašarinių dujų. Buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo pripažintina, kad Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas A. M. padarė tarnybinį nusižengimą. Įvertinus įvykio aplinkybes, nusižengimo padarymo visumą, pasekmes, tarnybinį nusižengimą padariusio asmens charakteristiką, buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Taip pat buvo pripažinta, kad Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos bendrosios praktikos slaugytoja D. S. padarė darbo drausmės pažeidimą ir jai buvo paskirta pastaba. Pareiškėjas žalos sveikatai nepatyrė, todėl jo skundas yra nepagrįstas.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis ir įvertinus nustatytas aplinkybes, Alytaus PN administracija nustatė, kad 2016 m. vasario 1 d., 21.50 val., Alytaus PN tarp 3 ir 5 lokalinių sektorių praėjime, per betoninėje apsauginėje sienoje esančią kiaurymę, esančią netoli prie įėjimo į nuteistųjų klubą, Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas A. M., atlikdamas tarnybą, neįspėdamas, nesant tam pagrindo ir neatsižvelgdamas į esamas aplinkybes bei situaciją, panaudojo specialiąją priemonę – ašarines dujas prieš parieiškėją, kuris tuo metu buvo 5 lokalinio sektoriaus kieme šalia betoninės apsauginės sienos. Tai, kad buvo panaudota specialioji priemonė – ašarinės dujos, – pagrįstai leidžia manyti vaizdo sistemomis fiksuotas vaizdas, iš kurio akivaizdžiai matyti, kad nuteistasis staiga atsitraukia nuo betoninės sienos ir susiėmęs už veido, pasilenkęs nueina link gyvenamųjų patalpų. Taip pat ašarinių dujų panaudojimo faktą patvirtino ir šalia buvęs nuteistasis ir kiti vėliau matę nuteistieji nukentėjusįjį gyvenamosiose patalpose, kurio akys ašarojo. Patikrinimo metu konstatuota, jog Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas A. M. be teisėto pagrindo panaudojo specialiąją priemonę – ašarines dujas, – paireiškėjui nesuteikė medicininės pagalbos ir nesurašė tarnybinio pranešimo apie specialiosios priemonės panaudojimą, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 120 straipsnio 1–4 dalis, 121 straipsnį ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instukcija) 175, 176, 178, 182, 183, 184, 184.5 ir 185 punktus.

7. Tarnybinio tikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad po minėto įvykio Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos bendrosios praktikos slaugytoja D. S., priėmusi pareiškėją ir apžiūrėjusi jį, asmens sveikatos istorijoje nefiksavo apžiūros aplinkybių, kūno sužalojimo žymių (ar buvo jos išoriškai matomos ar ne) ir nesurašė sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymos, neregistravo jos, nustatyta tvarka neinformavo Alytaus PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo, tik nurodė žodžiu, kad sužalojimų nesimato. Konstatuota, kad D. S. tokiais savo neteisėtais veiksmais nesilaikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 262 ir 263 punktų bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-445 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų kūno sužalojimų dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6, 7 ir 8 punktų.

8. Teismo vertinimu, dėl nustatytų aplinkybių yra pagrindas konstatuoti Alytaus PN neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė specialiosios priemonės panaudojimu, pažeidžiant jos panaudojimo pagrindus ir tvarką, neatsižvelgiant į konkrečią situaciją, nesant tam teisinio pagrindo ir neteisėtai medicininiuose dokumentuose neužfiksuojant pareiškėjo kreipimosi dėl medicininės apžiūros fakto.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju patyrė trumpalaikį, ilgailaikių sveikatos problemų nesukėlusį fizinį skausmą, tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pažeistoms pareiškėjo teisėms apginti nepakanka konstatuoti jo tieisių pažeidimo faktą, o yra pagrindas jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

10. Atsižvelgęs į pažeidimų padarymo aplinkybes, jų pobūdį, nesant duomenų apie tai, kad dėl to būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nesant duomenų, jog Alytaus PN būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, įvertinęs Lietuvoje esančias gyvenimo sąlygas, teismas pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

III. 11. Atsakovo atstovas Alytaus PN padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

12. Alytaus PN nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau teismo nebuvo tinkamai įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais argumentais ir nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti Alytaus PN neteisėtus veiksmus (neveikimą), jo patirtą žalą ir priežastinį ryši tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir jo patirtos žalos. Nenustačius šių būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

15. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

16. Nagrinėjamu atveju Alytaus PN neginčija, kad 2016 m. vasario 1 d., 21.50 val., pataisos namų prižiūrėtojas prieš pareiškėją neteisėtai (be pagrindo) panaudojo specialiąją priemonę – ašarines dujas, – nesuteikė medicininės pagalbos pareiškėjui ir nesurašė tarnybinio pranešimo apie specialiosios priemonių panaudojimą (pažeisti BVK 120 straipsnio 1–4 dalys, 121 straipsnis (nuostatos, galiojusios iki 2017 m. rugsėjo 1 d.) ir Instrukcijos 175, 176, 178, 182, 183, 184, 184.5, ir 185 punktai ), taip pat neginčija, kad pataisos namuose dirbanti medikė, apžiūrėjusi pareiškėją po minėto įvykio, nesurašė sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymos, neregistravo jos, nustatyta tvarka neinformavo Alytaus PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo (pažeisti Taisyklių 262 ir 263 punktai bei Aprašo 6, 7 ir 8 punktai (nuostatos, galiojusio iki 2017 m. rugsėjo 2 d.).

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos paties atsakovo atstovo pripažįstamos ir neginčijamos aplinkybės lėmė, kad pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvendinimus, vienkartinį fizinį skausmą, ko nebūtų patyręs, jei pirmiausia Alytaus PN pareigūnas, o po to ir medicinos darbuotoja būtų veikę pagal teisės aktų reikalavimus. Todėl pripažintina, kad Alytaus PN (šios įstaigos pareigūnas ir darbuotoja) neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

18. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, papildomai atkreipia dėmesį, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

19. Įvertinusi paireiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį (t. y. pažeidimai buvo padaryti tyčia), dėl to pareiškėjo patirtus išgyvenimus, ginamų vertybių pobūdį (t. y. ginamą teisę kalėti tinkamomis, žmogaus orumo nežeminančiomis sąlygomis), teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, bendrą šalies ekonominę situaciją, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priteisė proporcingą sumą (300 Eur) pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, šią sumą sumažinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys