2023-07-19 Nr. AB-13545-3-63-3-00155-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-513-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00155-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ryčio Krasausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei L. R. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės L. R. (toliau – ir atsakovė) 130,64 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už turto objektą „Parduotuvė“, esantį (duomenys neskelbtini), susidariusią laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 nuo 2008 m. liepos 1 d. Klaipėdos mieste įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), kurie galiojo iki 2017 m. birželio 30 d. Taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtino naują Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) redakciją (su vėlesniais pakeitimais), kuri įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d. ir kuria įtvirtina dvinarė vietinė rinkliava. Nustatytas vietinės rinkliavos administratorius – pareiškėjas.

3. Pareiškėjas teigė, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje nustatytas senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2022 m. liepos 12 d., t. y. nuo momento, kai pareiškėjui tapo žinoma apie likusį nepatenkintą kreditorinį reikalavimą (kreditorių susirinkimo, kuriame priimtas sprendimas patvirtinti likusį nepatenkintą pareiškėjo kreditorinį reikalavimą).

4. Paaiškino, kad teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartimi iškelta bankroto byla L. R. individualiai įmonei, bankroto administratoriumi paskirtas A. Š.. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Šioje individualios įmonės bankroto byloje buvo patvirtintas kreditoriaus KRATC 163,33 Eur finansinis reikalavimas dėl atsakovės L. R. nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.

5. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, įmonei iškėlus bankroto bylą yra draudžiamas skolos iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka išieškojimas ir tik baigus atsakovei L. R. priklausiusios individualios įmonės bankroto procesą, tapo aiški likusi nepatenkinta skola. Vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostata turi būti sistemiškai vertinama su juridinių asmenų nemokumą reglamentuojančiais teisė aktais bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, jog pareiškėjas buvo sąžiningas kreditorius, kreditorinis reikalavimas (dėl šioje byloje prašomos priteisti sumos) buvo patvirtintas bankroto byloje, tai yra kreditorinis reikalavimas buvo pareikštas nepraleidus MAĮ nustatyto senaties termino. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatytas senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2022 m. liepos 12 d. kreditorių susirinkimo, kuriame priimtas sprendimas patvirtinti likusį nepatenkintą pareiškėjo kreditorinį reikalavimą ir priimtas sprendimas pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia dėl bankroto.

6. Pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjamu atveju prašymas reiškiamas atsakovei kaip fiziniam asmeniui, kuris nėra įvykdęs prievolės, t. y. nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir prašymas grindžiamas tuo, jog neribotos civilinės atsakomybės įmonės bankroto procese, pardavus atsakovės turtą, pareiškėjo reikalavimas nebuvo patenkintas. Fizinių asmenų prievolė dėl fizinio asmens personalinės įmonės bankroto nepasibaigė. Teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iš prievolės fiziniam asmeniui, o ne įmonės savininkui ir negavus šio reikalavimo patenkinimo įmonės bankroto procese, įmonės savininko prievolės kreditoriui savaime nesibaigia.

7. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Atsakovė nurodė, kad pareiškėjo prašymas nepagrįstas. Poilsio namelių, už kuriuos skaičiuojama rinkliava, negalima naudoti pagal paskirtį. Jie nėra prijungti prie inžinerinių tinklų, juose nėra elektros, vandens, vandentiekio, kanalizacijos. Turto objektai realiai nėra eksploatuojami, todėl jokios komunalinės atliekos nesusidaro ir neegzistuoja. Atsakovės vertinimu, ji nėra komunalinių atliekų turėtoja, todėl neturėtų būti laikoma vietinės rinkliavos mokėtoja.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. kovo 6 d. sprendimu pareiškėjo KRATC prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės 75,06 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą „Parduotuvė“, esantį (duomenys neskelbtini), susidariusią laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d.

10. Teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų reguliavimą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Nuostatuose numatyta, jog pasikeitus vietinės rinkliavos mokėtojui nuo 1 iki 15 mėnesio dienos, vietinė rinkliava skaičiuojama nuo to mėnesio 1 dienos iki paskutinės mėnesio dienos, o pasikeitus vietinės rinkliavos mokėtojui nuo 16 mėnesio dienos iki paskutinės mėnesio dienos – nuo kito mėnesio 1 dienos. Vietinės rinkliavos mažiausias mokestinis laikotarpis yra mėnuo.

11. Teismas nustatė, kad 2022 m. liepos 8 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, atsakovei nuo 1996 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. gegužės 27 d. (įrašo galiojimas) nuosavybės teise priklausė negyvenamoji patalpa – Parduotuvė (bendras plotas 42,32 kv. m.), esanti (duomenys neskelbtini).

12. Pareiškėjas 2023 m. vasario 1 d. pažymoje nurodė, kad atsakovė už turto objektą „Parduotuvė“, esantį (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. apmokestinta 130,64 Eur vietine rinkliava.

13. Teismas nurodė, kad šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.), kurioje įtvirtinta, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

14. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas nuostatas ir įvertinęs nagrinėjamo ginčo pobūdį, sprendė, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Taigi pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2023 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus. Pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2023 m. vasario 1 d., todėl akivaizdu, kad yra suėjusi senatis išieškoti vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Teismas pareiškėjo prašymo daliai laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. taikė ieškinio senatį ir prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo už 2018 m. (23,82 Eur) ir už 2019 m. (31,76 Eur) atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas tenkino pareiškėjo prašymo dalį ir iš atsakovės priteisė pareiškėjui 75,06 Eur vietinę rinkliavą, susidariusią laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d., nes atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į šios prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis).

16. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo pateiktos Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-56-538/2022 matyti, jog teismas nusprendė pripažinti, kad likviduojamos L. R. individualios įmonės veikla pasibaigė. Pažymėjo, kad atsakovės individualios įmonės veiklos pasibaigimas negali turėti įtakos MAĮ nustatytų terminų dėl senaties taikymo skaičiavimui.

III. 17. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 6 d. sprendimo dalį, priteisti iš atsakovės L. R. 130,5 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d.

18. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias senaties skaičiavimo momento pradžią, todėl dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris keistinas.

19. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. liepos 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-507-789/2021 pažymėjo, jog MAĮ Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo 4 straipsniu (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 3 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, šis MAĮ 68 straipsnio pakeitimas įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir 3 metų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus. Iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusiose MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos 5 metų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas.

20. Nagrinėjamu atveju, vietinė rinkliava atsakovei laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., buvo paskaičiuota iki MAĮ 68 straipsnio 1 dalies pakeitimo, t. y. galiojant 5 metų senaties terminui dėl vietinės rinkliavos nepriemokos priteisimo, todėl pareiškėjas pateikdamas prašymą teismui 2023 metais nepraleido įstatyme įtvirtinto senaties termino. Aplinkybė, kad pareiškėjo prašymas teisme buvo gautas 2023 m. vasario mėnesį, neturi jokios teisinės reikšmės nustatant, ar buvo praleistas mokesčio apskaičiavimo perskaičiavimo terminas, nes jis, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, skaičiuojamas nuo tada, kada mokestinės prievolės (šiuo atveju – vietinė rinkliava) yra apskaičiuojamos. Atsižvelgiant į nurodytą, nustatytos aplinkybės bei LVAT išaiškinimas patvirtina tai, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą dalyje dėl vietinės rinkliavos nepriemokos priteisimo už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

21. Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d. buvo vykdomas atsakovei priklausančios individualios įmonės nemokumo procesas. Laikotarpiu, kol buvo vykdomas individualios įmonės nemokumo procesas, pareiškėjas negalėjo kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos nepriemokos priteisimo ir tai lėmė MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto senaties termino praleidimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įmonė ir jos savininkas yra savarankiški civilinių teisinių santykių subjektai, kurių tarpusavio teisinis santykis pasireiškia tuo, jog bankrutuojančios individualios įmonės savininkui kyla pareiga atsakyti už įmonės prievoles, tačiau bankrutuojančiai įmonei nekyla atsakomybė už jos savininko asmenines prievoles (Civilinio kodekso 2.50 str. 4 d.). Individuali įmonė ir jos savininkas po bankroto bylos iškėlimo įmonei savaime nepatenka į vienodą teisinę padėtį. Kadangi individualios įmonės bankroto procedūros negali būti tapatinamos su fizinio asmens bankrotu, įmonės savininko atžvilgiu negali būti taikomi analogiški ribojimai ir teisiniai padariniai, kurie taikomi bankrutuojančioms įmonėms, todėl individualios įmonės savininkas prievoles vykdyti savo kreditoriams gali ir iškėlus individualiai įmonei bankroto bylą, jei tuo nėra pažeidžiamos bankrutuojančios įmonės ir (ar) jos kreditorių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-554/2014). Fizinių asmenų prievolė dėl fizinio asmens personalinės įmonės bankroto nepasibaigė. Teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iš prievolės fiziniam asmeniui, o ne įmonės savininkui, ir negavus šio reikalavimo patenkinimo įmonės bankroto procese, įmonės savininko prievolės kreditoriui savaime nesibaigia.

22. Pareiškėjas pažymi, kad atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatytas senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2022 m. rugsėjo 5 d., t. y. nuo momento, kai pareiškėjui tapo žinoma apie likusį nepatenkintą kreditorinį reikalavimą (kreditorių susirinkimo, kuriame priimtas sprendimas patvirtinti likusį nepatenkintą pareiškėjo kreditorinį reikalavimą ir priimtas sprendimas pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia dėl bankroto).

23. Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo KRATC prašymą tenkino iš dalies, pritaikęs MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 metų senatį, priteisė iš atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d., o pareiškėjo prašymo dalį dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atmetė.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimą už visą prašomą laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d.

27. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo 4 straipsniu pakeista Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal minėto pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.

29. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ginčui aktualiu klausimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kada vietinės rinkliavos įsiskolinimas buvo apskaičiuotas už 2018 m., byloje yra pateiktas tik 2018 m. gegužės 29 d. pakartotinis mokėjimo pranešimas Nr. K181142781, kuriame nurodytas mokestinis laikotarpis – 2018 m. sausio 1 d.–2018 m. gruodžio 31 d., susidaręs įsiskolinimas iki 2018 m. gegužės 29 d. Tačiau pareiškėjas nepateikė ir byloje nėra įspėjimo dėl susidariusios skolos už 2018 m. Taigi, nagrinėjamu atveju tik nustačius, ar pareiškėjas pranešimą (įspėjimą) dėl susidariusios skolos už 2018 m. išsiuntė galiojant ankstesnei MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, būtų galima konstatuoti, kad turi būti taikoma MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d., ir prašymo senaties terminas nebuvo praleistas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-599-415/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-602/756/2021; 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-421-602-2023 ir kt.).

30. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus tiriant įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas, tinkamai nesilaikęs proceso taisyklių, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme bei teisinį reguliavimą, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

32. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė