2021-03-03 Nr. AB-4750-3-63-3-02359-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-158-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02359-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos administracinių ginčų komisija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 8.3-TP-20-NT-1475-11941; 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 21R2-(AG2-163/15-2020).

Teismas 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų ir nustatė pareiškėjui terminą iki 2021 m. sausio 7 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjo J. S. skundą laikė nepaduotu ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas teisme gautas 2020 m. gruodžio 11 d., teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartis pašalinti trūkumus pareiškėjui įteikta 2020 m. gruodžio 23 d. Teismas sprendė, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo nurodytų skundo trūkumų ir iš jo nebuvo gautas prašymas dėl termino pratęsimo skundo trūkumams šalinti. Todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas J. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, taip pat prašo nušalinti teisėją L. J..

Pareiškėjas teigia, kad 2021 m. sausio 20 d. teisme jis gavo skundžiamą teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį, kuri yra nepagrįsta, nes neteisingai nurodyta, jog pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų. Pareiškėjas 2021 m. sausio 20 d. susipažino su bylos medžiaga ir rado teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį pašalinti skundo trūkumus, kuri jam įteikta nebuvo. Byloje nurodyta, kad siunta pareiškėjui įteikta 15–ame pašto skyriuje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šis pašto skyrius pareiškėjo neaptarnauja. Be to, byloje nėra siuntos įteikimo patvirtinimo (parašo). Taigi pareiškėjas teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties negavo ir negalėjo gauti.

Pareiškėjas nurodo, kad bylos duomenys galimai yra neteisingi, o su teisėja L. J. yra interesų konfliktas. Teisėja į prašymus nusišalinti nereaguoja, nors pareiškėjas turi teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

Pareiškėjas teigia, kad kartu su skundu jis pateikė pensijos išmokėjimo kvitus ir nurodė, jog jis yra senjoras, jokio turto neturi, nedirba, turi sveikatos problemų, yra neįgalus. Teismas daug kartų jį buvo atleidęs nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Mano, kad teismas turi teisę reikalauti papildomų įrodymų, tačiau šiuo metu esant karantinui, kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas ngali pateikti įrodymų, nes nepakanka tam laiko.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 13 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-442/2019).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-7-438/2021).

Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-758-822/2020).

Nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2021 m. sausio 7 d. skundo trūkumams pašalinti, konstatavęs, kad skundas neatitinka ABTĮ 25 straipsnio 1 ir 2, 3 dalių reikalavimų, nes pareiškėjas, prašydamas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nepateikė argumentuoto prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir visų duomenų apie turtinę padėtį (pateikė tik VSDFV išmokų kvitus), taip pat su skundu nepateikė priedų proceso šalims (pateikė tik teismui vieną egzempliorių). Konstatuotina, kad šie skundo trūkumai sudarė teismui esmines kliūtis priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, nes jis neatitiko esminių skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, jog teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus, t. y. pareiškėjas turi nurodyti skundo pagrindą ir dalyką, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, ir kt. Taigi šiuo atveju skundo priedai turėjo būti pateikti ne tik teismui, bet ir proceso šalims, be to, turėjo būti sumokėtas žyminis mokestis arba pateiktas motyvuotas prašymas atleisti asmenį nuo šio mokesčio mokėjimo. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas skundo trūkumų nešalino. Ginčo dėl šios aplinkybės iš esmės nėra.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad pareiškėjas skundo trūkumų neištaisė, nors nutartis pašalinti skundo trūkumas jam buvo įteikta.

Bylos duomenys patvirtina, kad teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartis pareiškėjui įteikta tinkamai, t. y. 2020 m. gruodžio 23 d. pareiškėjo skunde nurodytu adresu (b. l. 11–13). Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su bylos duomenų klastojimu ir minėtos nutarties neįteikimu, yra nepagrįsti jokiais įrodymais ir argumentais, vertintini kaip deklaratyvūs, nes paneigti bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartyje padarytą išvadą, jog pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ keliamų reikalavimų, aplinkybes apie pareiškėjui tinkamai įteiktą minėtą nutartį, pareiškėjui nepateikus patikslinto skundo, skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas nepašalino nurodytų skundo trūkumų, todėl nutarė skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas yra šališkas, pažymi, jog teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-257-629/2020).

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo (teismo) suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją. Pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti jokiais duomenimis, todėl nėra pagrindo prieiti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 13 d. palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys