81e63b87-e59b-4c21-bbeb-62217ec21dee · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1545-232/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01170-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.18 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, sekretoriaujant Aleksui Navickui, dalyvaujant BUAB „Railurema“ bankroto administratoriaus UAB „Konsultacijų srautas“ atstovui A. G., atsakovo A. P. atstovei advokatei R. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BUAB „Railurema“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

P. dėl įmonei ir kreditoriams padarytos žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas BUAB „Railurema“ (toliau – ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo A. P. (toliau – ir atsakovas) priteisti 228 687,77 Eur neteisėtais veiksmais UAB „Railurema“ ir jos kreditoriams padarytos žalos bei 5 procentus procesinių palÅ«kanų, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 05 10 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2901-640/2019 iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Railurema“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Konsultacijų srautas“. Vilniaus apygardos teismas 2019 07 11 nutartimi patvirtino BUAB „Railurema“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä . Bendra BUAB „Railurema“ kreditorių finansinių reikalavimų suma – 22 449,25 Eur.

3. Pažymėjo, kad BUAB „Railurema“ vienintelis akcininkas ir buvęs direktorius A. P. nevykdo 2019 05 10 teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui visus bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtÄ .

4. PaaiÅ¡kino, kad UAB „Railurema“ direktoriumi nuo 2010 03 09 iki 2019 05 30 buvo A. P., kuris nuo 2010 03 18 buvo ir bendrovės akcininku. Nurodė, kad laikotarpyje nuo 2015 01 01 iki 2015 03 01 ieÅ¡kovas atsakovui iÅ¡mokėjo 142 332,68 Eur dydžio avansus, todėl 2015 03 31 atsakovas ieÅ¡kovui buvo skolingas 142 332,68 Eur. Nuo 2015 03 01 buvo atliekami mokėjimai į atsakovo bei su bendrove nesusijusių asmenų sÄ skaitas, mokėjimo paskirtyje nurodant – „ūkinėms iÅ¡laidoms“, „grynųjų iÅ¡mokėjimas“, „A.

P. darbo užmokestis“, „A. P. darbo užmokestis“. Atsakovui buvo pervesta 18 821 Eur suma, K. P. – 1 910 Eur, L. P. – 11 884 Eur, L. G. – 7 180 Eur, V. R. – 2 100 Eur, A. A. – 1 150 Eur, P. Š. – 190 Eur, I. P. – 3 210 Eur, V. B. – 3 650 Eur, T. D. – 200 Eur, M. Š. – 2 460 Eur, G. P. – 4 850 Eur, A. I. – 100 Eur, L. C. – 100 Eur. Iš viso nepagrįstai ir neteisėtai buvo pervesta 57 805,00 Eur suma.

5. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 03 01 iki 2018 09 28 iÅ¡ atsakovo valdytos banko kortelės sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) nepagrįstai ir neteisėtai buvo iÅ¡imta 24 650,09 Eur grynųjų pinigų suma, iÅ¡ banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini), 2017 06 07 ir 2017 06 08 nepagrįstai ir neteisėtai buvo iÅ¡imta 3 900 Eur grynųjų pinigų suma. Teigė, kad atsakovo neteisėtais veiksmais bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta 228 687,77 Eur turtinė žala.

6. Atsakovas A. P. atsiliepimu prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Nurodė, kad reiÅ¡kiamo reikalavimo dydis (viso 228 687,77 Eur) virÅ¡ija ieÅ¡kovo bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumÄ (viso 22 449,25 Eur). PaaiÅ¡kino, kad žalos dydis negali virÅ¡yti ieÅ¡kovo bankroto byloje patvirtintų ir nepatenkintų kreditorinių reikalavimų bei patvirtintų administravimo iÅ¡laidų sumos. IeÅ¡kovo reiÅ¡kiami reikalavimai dalyje dėl sumos, virÅ¡ijančios patvirtintus ieÅ¡kovo kreditorių kreditorinius reikalavimus, turėtų bÅ«ti atmesti kaip nepagrįsti.

8. Teigė, kad reiškiamo reikalavimo dalykas ir pagrindas nėra aiškiai suformuluotas, t. y. nėra aišku, kokiu būdu atlikti mokėjimai ir operacijos galėjo pažeisti ieškovo kreditorių interesus, dėl kokių priežasčių atlikti mokėjimai laikytini ieškovo bei ieškovo kreditorių patirta žala, ir kokiu pagrindu ji turėtų būti priteisiama iš atsakovo.

9. Nurodė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, kurios nedetalizuoja ir privalomų sÄ lygų jai kilti neįrodinėja. Vien aplinkybė, kad atsakovui 2015 m. buvo pervesti avansiniai mokėjimai, atsakovui ir kitiems asmenims 2015 – 2017 m. buvo atlikti pavedimai iÅ¡mokant ieÅ¡kovo darbuotojų (direktoriaus ir A. P.) darbo užmokesčius, skiriant grynųjų lėšų Å«kinėms iÅ¡laidoms, nesudaro pagrindo traktuoti Å¡ių mokėjimų sumos kaip atsakovo neteisėtais veiksmais ieÅ¡kovui bei ieÅ¡kovo kreditoriams padarytos žalos. Teismas k o n s t a t u o j a : II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Ginčas byloje yra kilęs dėl bankrutavusios įmonės vienintelio akcininko ir buvusio vadovo civilinės atsakomybės pastarajam neįvykdžius Ä®BÄ® nustatytos pareigos bankroto administratoriui perduoti įmonės dokumentus, turtÄ ir balansÄ sudarytÄ bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai.

11. Byloje nustatytos tokios toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, ginčo dėl kurių tarp Å¡alių nėra. 2019 05 10 nutartimi Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal Mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos UAB „Railurema“ iÅ¡kėlimo, UAB „Railurema“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Minėtoje nutartyje, remdamasis viešų registrų duomenimis, teismas konstatavo, jog UAB „Railurema“ registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, nuo 2014 m. nevykdė pareigos teikti vieÅ¡am registrui finansinės atskaitomybės duomenis.

Pagal 2019-02-14 duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) bendrovėje nedirbo nei vienas darbuotojas. Kreditoriui VMMI iÅ¡ieÅ¡kojimÄ dėl mokestinės nepriemokos pateikus vykdyti antstolei A. S., iÅ¡ieÅ¡koti pavyko tik 2 969,44 Eur. Bankroto administratoriumi teismas paskyrė UAB „Konsultacijų srautas“, įpareigojo atsakovÄ , kuris buvo bendrovės vadovu ir yra vienintelis BUAB „Railurena“ akcininkas, per 15 dienų terminÄ nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui visus bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienai.

Atsakovas teismo įpareigojimo nevykdė dėl ko jam buvo skirta 200 Eur bauda. 12. 2019 09 16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi BUAB „Railurena“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 13. 2019 07 11 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintas kreditorių sÄ raÅ¡as į kurį įtraukti du kreditoriai VMI su 22 188,73 Eur kreditoriniu reikalavimu ir VSDFV Vilniaus skyrius su 260,52 Eur reikalavimu, visÄ bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumÄ sudaro 22 449,25 Eur.

14. IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu yra pateikęs VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 06 06 atsakymÄ Ä¯ užklausimÄ , kuriame nurodyta, jog apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registre turimais duomenimis, UAB „Railurema“ bendrovės vadovu laikotarpiu nuo 2010-03-09 iki 2019-05-30 buvo A. P., kuris nuo 2010-03-18 yra ir bendrovės akcininku. VMI duomenimis bendrovės vyr. finansininke laikotarpiu nuo 2003-04-14 iki 2013-11-05 buvo I. B., laikotarpiu nuo 2013-11-06 UAB „ACL“.

VMI duomenimis UAB „Railurema“ turi veikiančias atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas kredito įstaigose: nuo 2003-03-24 Nr. (duomenys neskelbtini) esančiÄ AB SEB banke, nuo 2017-06-06 (duomenys neskelbtini) esančiÄ banke AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale ir nuo 2017-06-06 (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę esančiÄ banke AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. RaÅ¡te VSDFV Vilniaus skyrius taip pat informavo administratorių, jog nuo 2017-03-01 UAB „Railurema“ neteikė duomenų apie apdraustuosius, todėl VSDF Vilniaus skyrius priėmė sprendimus dėl apdraustųjų A.

P. (bendrovės vadovo) ir A. P. valstybinio socialinio draudimo pabaigos nuo 2017-03-01, skyriaus iniciatyva.

15. Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ VSDFV Vilniaus skyrius papildomai pateikė duomenis apie apdraustuosius UAB „Railurema“ darbuotojus už laikotarpį nuo 2010 03 09 iki 2019 05 30, iÅ¡ kurių matyti, kad minėtu laikotarpiu nuo 2010 03 09 iki 2010 10 29 bendrovėje dirbo vienas atsakovas, laikotarpiu nuo 2013 11 07 iki 2017 03 01 du darbuotojai atsakovas A. P. ir A. P.. 16. 2019 07 10 UAB „ACL“, vykdžiusi bendrovės buhalterinę apskaitÄ , dokumentų perdavimo - priėmimo aktu perdavė bankroto administratoriui tris segtuvus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų:

I segtuvÄ su pirminiais apskaitos dokumentais už 2013 m. 11 mėn. – 2014 m. 12 mėn. laikotarpį (541 lapai); II segtuvÄ su pirminiais 2015, 2016 metų dokumentais, du žiniaraščius už 2016 m. ir 2017m. 01mėn. viso (330 lapų); III segtuvÄ su dokumentais už 2008 – 2015 metus su ataskaitomis, pirminiais dokumentais už 2010 metus su papildomai įsegtomis detalizacijomis didžiÄ jÄ knygÄ už 2013 m. 11-12 mėn. 2014 01 - 12 mėn. 2015 11 – 03 mėn.

17. IeÅ¡kovas nurodė, kad didžiosios knygos sÄ skaitų apyvartos žiniaraÅ¡tyje už laikotarpį nuo 2015.01.01 iki 2015.03.31 nurodyta, jog bendrovės apskaitoje užfiksuotos įvairios gautinos sumos 142 332,68 eurų dydžio, tai yra kad bendrovė iÅ¡mokėjo avansus Å¡iai sumai. 2019-07-10 atspausdintame BUAB „Railurema“ avansų apyvartos pagal klientus žiniaraÅ¡tyje už laikotarpį nuo 2015.01.01 iki 2015.03.31 ir didžiosios knygos sÄ skaitos 2561 apyvartos žiniaraÅ¡tyje „avansai“ už laikotarpį nuo 2015.01.01 iki 2015.03.31 užfiksuota, kad avansai buvo iÅ¡duodami BUAB “Railurema” direktoriui ir akcininkui A. P. bei, kad 2015-03-31 dienai A. P. buvo skolingas bendrovei 142 332,68 eurų.

18. Bankroto administratorius į bylÄ yra pateikęs iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ dar vienos, VMI nežinomos, UAB „Railurema“ sÄ skaitos AB SEB banke - (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurių matyti, jog po 2015-03-31, kai pagal UAB „Railurema“ buhalterinę apskaitÄ vedusios UAB ACL, bankroto administratoriui perduotus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, nebebuvo fiksuojami apskaitos duomenys, buvo atlikta labai daug mokėjimų į UAB „Railurema“ direktoriaus A. P. bei su bendrove nesusijusių asmenų sÄ skaitas, mokėjimo paskirtyje nurodant „ūkinėms iÅ¡laidoms“, „grynųjų iÅ¡mokėjimas“, „A. P. darbo užmokestis“, „A. P. darbo užmokestis“.

19. A. P. iÅ¡ minėtos sÄ skaitos į jo sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), Å«kinėms iÅ¡laidoms: 2015 04 mėn. per kelis kartus pervesta - 7 931 Eur; 2015 05 mėn. - 3 810 Eur. grynaisiais pinigais A. P. iÅ¡mokėta: 2015 12 mėn. – 2 000 Eur; 2016 03 mėn. - 2 680 Eur; 2016 11 mėn. - 400 Eur; 2017 02 mėn. – 2000 Eur.

20. IÅ¡ tos pačios sÄ skaitos į K. P. sÄ skaitÄ SEB banke (duomenys neskelbtini), pervesta A. P. darbo užmokesčio: 2015 06 mėn. per du kartus - 830 Eur; 2016 11 mėn.- 800 Eur; 2016 12 mėn. -170 Eur; 2017 02 mėn. - 110 Eur pervesta Å«kinėms iÅ¡laidoms.

21. IÅ¡ tos pačios sÄ skaitos SEB banke į L. P. sÄ skaitÄ buvo pervedamos sumos įvardijamos kaip A. P. darbo užmokestis 2015 06 mėn. per trylika mokėjimų pervesta 1 535 Eur; 2015 07 mėn. per Å¡eÅ¡is mokėjimus pervesta 1 100 Eur; 2015 08 mėn. per trylika mokėjimų pervesta 2 170 Eur; 2015 09 mėn. per vienuolika mokėjimų pervesta 2 524 Eur; 2015 10 mėn. per penkis mokėjimus pervesta 1 670 Eur ; 2015 11 mėn. per aÅ¡tuonis mokėjimus pervesta 2 035 Eur; 2015 12 mėn. per keturis mokėjimus pervesta 850 Eur.

22. IÅ¡ tos pačios sÄ skaitos į T. D. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) 2016 12 mėn. pervesta 200 Eur A. P. darbo užmokesčio.

23. IÅ¡ tos pačios sÄ skaitos į V. B. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervestas A. P. darbo užmokestis: 2015 06 mėn. - 50 Eur; 2015 11 mėn. per du kartus – 1750 Eur; 2015 12 mėn. per tris kartus - 1 000 Eur; 2016 04 mėn. - 200 Eur ; 2017 02 mėn. – 150 Eur. Taip pat 2016 12 mėn. pervesta 500 Eur Å«kinėms iÅ¡laidoms.

24. IÅ¡ tos pačios sÄ skaitos į A. I. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervesta 2015 06 15 - 100 Eur A. P. darbo užmokesčio.

25. IÅ¡ tos pačios sÄ skaitos į L. C. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervesta 2015 05 mėn. 100 Eur A. P. darbo užmokesčio.

26. IÅ¡ tos pačios sÄ skaitos į A. A. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 07 mėn. pervesta 600 Eur A. P. darbo užmokesčio; 2017 02 mėn. per du kartus pervesta 550 Eur Å«kinėms iÅ¡aidoms.

27. IÅ¡ tos pačios sÄ skaitos į I. P. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), 2015 06 mėn. per tris kartus pervesta 800 Eur A. P. darbo užmokesčio; 2016 12 mėn. per du kartus pervesta 1 250 Eur Å«kinėms iÅ¡laidoms; 2017 02 mėn. per du kartus pervesta 400 Eur Å«kinėms iÅ¡laidoms. Taip pat 2015 06 mėn. iÅ¡ minėtos sÄ skaitos pervesta Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacijai „LAKMA“ 10 Eur.

28. IÅ¡ tos pačios sÄ skaitos į M. Å . sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) 2015, 2015 05 mėn. per du artus pervesta 200 Eur A. P. darbo užmokesčio; 2015 06 mėn. pervesta 160 Eur A. P. darbo užmokesčio; 2015 07 mėn. per tris kartus pervesta 450 Eur A. P. darbo užmokesčio ir 150 Eur Å«kinėms iÅ¡laidoms; 2015 08 mėn. per tris kartus pervesta 650 Eur A. P. darbo užmokesčio; 2015 10 mėn. pervesta 70 Eur A. P. darbo užmokesčio; 2016 03 mėn. pervesta 300 A. P. darbo užmokesčio; 2017 02 mėn. pervesta 480 Eur A. P. darbo užmokesčio.

29. AnalogiÅ¡ka tvarka, iÅ¡ tos pačios sÄ skaitos, laikotarpiu nuo 2015 mėn. 04 mėn. iki 2017 02 mėn. buvo pervedamas į kitų trečiųjų asmenų: G. P., L. G. ir V. R. sÄ skaitas kito darbuotojo A. P. darbo užmokestis.

30. IÅ¡ SEB banko iniciatyva 2018 09 28 uždarytos ir atsakovo, kaip BUAB „Railurema“ direktoriaus, valdytos banko kortelės sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad po 2015 03 31, kai kaip matyti iÅ¡ administratoriui perduotų dokumentuotų dokumentų bendrovės buhalteriniai duomenys nebebuvo fiksuojami, įvairiuose Lietuvos ir kitų Å¡alių bankomatuose nuo 2015 03 31 iki 2018 09 28 buvo iÅ¡gryninta pinigų suma lygi 24 650,09 Eur.

31. Pagal VMI į bylÄ pateiktus duomenis apie mokestinės nepriemokos susidarymÄ ir jos atsiradimo laikotarpius:

32. Pelno mokestinės nepriemokos atitinkamai susidarė: 33. 1) 2015-06-02 nepriemoka už 2014-01-01 – 2014-12-31 laikotarpį – 7 712,00 Eur nepriemokos; 34. 2) 2016-06-02 nepriemoka už 2015-01-01 – 2015-12-31 laikotarpį – 10 426 Eur nepriemokos, 2 206,65 Eur delspinigių;

35. Pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka atitinkamai susidarė: 36. 3) 2015-01-27 nepriemoka už 2014-12-01 – 2014-12-31 laikotarpį – 290,43 Eur nepriemokos, 63 Eur delspinigių; 37. 4) 2015-02-26 nepriemoka už 2015-01-01 – 2015-01-31 laikotarpį – 319 Eur nepriemokos, 63 Eur delspinigių; 38. 5) 2015-03-26 nepriemoka už 2015-02-01 – 2015-02-28 laikotarpį – 587 Eur nepriemokos; 39. 6) 2015-04-28 nepriemoka už 2015-03-01 – 2015-03-31 laikotarpį – 522 Eur nepriemokos; IÅ¡ viso:19 856,43 Eur nepriemokos ir 2 332,65 Eur delspinigių 40. VMI virÅ¡ininkas 2017-04-04 priėmė sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti 19.035,07 Eur, 2017-12-05 - sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti 12.735,53 Eur mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ UAB „Railurema“ turto, 2017-05-26 ir 2018-01-15 sprendimai perduoti antstolių rÅ«mams vykdyti priverstine tvarka.

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vadovo teisinio statuso prigimtis yra dualistinė, kadangi ABĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, o pagal ABĮ 37 straipsnio 4 dalį toks yra įmonės darbuotojas, nes su juo sudaroma darbo sutartis. Kadangi praktikoje dažni materialinės ir civilinės vadovo atsakomybės konkurencijos atvejai, reikšmingas kasacinėje jurisprudencijoje nurodomas šių atsakomybės rūšių atribojimas: materialinės atsakomybės pagal darbo teisę esmė – darbuotojo atsakomybės ribojimas darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka (DK 254, 255 straipsniai), o civilinė atsakomybė grindžiama visiško žalos atlyginimo principu (CK 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 11 20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

42. Tai, kad vadovÄ ir bendrovę sieja civiliniai teisiniai santykiai, reiÅ¡kia, jog bendrovės vadovo civilinė atsakomybė bendrovei neribojama materialinės atsakomybės taisyklėmis, jei jis padaro žalÄ vykdydamas valdymo funkcijÄ , t. y. pažeisdamas jam, kaip valdymo organui, civiliniuose įstatymuose nustatytas pareigas.

43. Kiekvienu konkrečiu atveju bendrovės vadovui taikytinos atsakomybės rÅ«Å¡is nustatoma atsižvelgiant į vadovo veiksmo, sukėlusio žalÄ , pobÅ«dį ir pažeistų pareigų rūšį – jei vadovas padaro žalos veikdamas pagal savo, kaip valdymo organo, kompetencijÄ , pavyzdžiui, laiku nesikreipia dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, neužtikrina bendrovės turto apskaitos, priima rizikingÄ verslo sprendimÄ , neiÅ¡tiria reikÅ¡mingos informacijos ir pan., jis pažeidžia jam, kaip valdymo organui, o ne darbuotojui nustatytÄ pareigÄ , todėl jam taikoma civilinė atsakomybė.

44. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad, juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, bÅ«ti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys) ir kt. Å ie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti iÅ¡imtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabiliÄ , efektyviÄ , konkurencingÄ jos, kaip rinkos dalyvio, veiklÄ .

45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo ir valdybos narių pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimÄ . Jis privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ä®monės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų.

Administracijos vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 05 25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

46. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų – tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių – vykdymas reiškia, kad jos turi būti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių – akcininkų – interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų kreditoriams, išaiškinta, kad bendrovės vadovas privalo derinti visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus ir siekti jų pusiausvyros.

Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 03 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

47. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jie privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Taigi bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę gali lemti tiek imperatyviai teisės aktuose nustatytų, tiek fiduciarinių pareigų įmonei, taip pat ir aptartais aspektais kreditoriams pažeidimas. Tam, kad bÅ«tų galima taikyti valdymo organų nariams civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti jų civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad valdymo organų narys atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

48. Kai bendrovė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iÅ¡keliama bankroto byla, patvirtinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Jeigu nepakanka bendrovės turto Å¡iems reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad Å¡io turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma iÅ¡vestine iÅ¡ įmonei padarytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 11 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

49. Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Vienokios pareigos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos vienasmeniam, kitokios – kolegialiems valdymo organams, tačiau visiems taikomas reikalavimas vykdyti fiduciarines pareigas (CK 2.87 straipsnis). Dėl neteisėtų atsakovo kaip bendrovės vadovo veiksmų, pažeidžiant fiduciarines bendrovės vadovo pareigas 50. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad veikimo bendrovės interesais pareigos turinys priklauso nuo finansinės bendrovės padėties:

įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės kasdieninės veiklos organizavimÄ (ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), laikantis įstatymų ir bendrovės įstatų (ABÄ® 19 straipsnio 8 dalis), kad veikla atitiktų ne tik bendrovės ir jos akcininkų interesus, tačiau, įmonei susidÅ«rus su finansiniais sunkumais, nebÅ«tų neteisėtais veiksmais pažeidžiami ir kreditorių interesai.

51. Fiduciarinės bendrovės valdymo organų Å¡iuo atveju atsakovo, kaip vienasmenio vadovo pareigos, kurių jis privalėjo laikytis visÄ buvimo ieÅ¡kovo vadovu laikotarpį, numatyti bendrovės veiklÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose, tame tarpe numatytos pareigos sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir parengti bendrovės metinį praneÅ¡imÄ (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Å iuo atveju atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo kad atsakovas ne tik nevykdė imperatyvių įstatymuose nustatytų pareigų, kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pateikti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus, parengti metinius balansus ir kt. bet ir tuo, jog bendrovės buhalterinės apskaitos duomenys nebuvo fiksuojami nuo pat 2015 03 31, kai buvo fiksuota atsakovo skola bendrovei siekianti 142 332,68 eurų. Pagal jau minėtus byloje pateiktus duomenis įsiskolinimas VMI 2015 12 31 sudarė19 856,43 Eur nepriemokos ir 2 332,65 Eur delspinigių. Tačiau ieÅ¡kovas nedėjo pastangų ir vengė atsiskaityti su pagrindiniu kreditoriumi bankroto byloje VMI, nors į jo sÄ skaitÄ iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos ir toliau buvo pervedinėjamos įvairios sumos Å«kinėms iÅ¡laidoms, buvo iÅ¡gryninami pinigai, tretiesiems asmenims į jų sÄ skaitas pervedamos pinigų sumos nurodant, jog tai ieÅ¡kovo darbo užmokestis.

53. IeÅ¡kovo neteisėti veiksmai taip pat pasireiÅ¡kė, pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtÄ , kuriÄ numatė ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu aktualios Ä®BÄ® nuostatos (10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas) nevykdymu. Tokia pareiga atsakovui kilo ir pagal 2019 06 21 Vilniaus apygardos teismo 2019 06 21 ir 2019 05 10 nutartis bankroto byloje.

54. Kasacinio teismo praktikoje yra pasakyta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rÅ«pestingai su juridinio asmens turtu apima pareigÄ tinkamai vesti turto apskaitÄ , teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat iÅ¡saugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytÄ laikotarpį. Å i bendrovės vadovo pareiga rÅ«pintis įmonės finansine atskaitomybe nustatyta ABÄ® numatant kad: bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ ir bendrovės metinio praneÅ¡imo parengimÄ (ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ ir tarpinio praneÅ¡imo parengimÄ ; sutarties su auditoriumi ar audito įmone sudarymÄ , kai auditas privalomas pagal įstatymus ar bendrovės įstatus (ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 4 punktas).

Dėl atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos fakto ir dydžio 55. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai. Šiuo atveju VMI ir VSDFV nesumokėtos mokesčių suma laikytina žala padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais (neveikimu).

56. Pasisakydamas dėl žalos dydžio ir fakto įrodinėjimo, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymÄ , 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota Å¡alis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio.

SprendimÄ dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 03 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015). Å iuo atveju žalos dydį sudaro bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaranti 22 449,25 Eur. bei bankroto administravimo iÅ¡laidos, kurios pagal į bylÄ pateiktÄ 2019 08 29 BUAB „Railurena“ kreditorių susirinkimo kreditorių susirinkimo, kuriame Å¡ios iÅ¡laidos kreditorių nutarimu buvo patvirtintos, sudaro 15 175 Eur.

Visa žala 37 624,25 Eur. Dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos 57. CK 6.247 straipsnis įtvirtina, kad priežastinis ryÅ¡ys yra bÅ«tinoji civilinės atsakomybės sÄ lyga, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieÅ¡kovas.

58. Nustatant priežastinį ryšį aktualÅ«s bendrieji kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai civilinės atsakomybės taikymo bylose. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal teisės doktrinÄ ir formuojamÄ teismų praktikÄ priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testÄ (ekvivalentinio priežastinio ryÅ¡io teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys. Å iame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo.

Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryÅ¡io teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimÄ , neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 03 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-611/2015).

Å iuo atveju atsakovo neteisėti veiksmai tiesiogiai susiję tiek su kreditoriams padaryta žala, tiek su administravimo iÅ¡laidomis, kurios bankroto byloje bus dengiamos iÅ¡ iÅ¡ieÅ¡kotos žalos sumos, o jų nepriteisus iÅ¡ atsakovo, nukentėtų kreditorių interesai, žala jiems nebÅ«tų pilnai atlyginta. Dėl atsakovo kaltės 59. Teismui nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas.

Apie vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę. Å iuo atveju atsakovo kaltė akivaizdi ir jos prezumpcijos atsakovas nepaneigė.

60. Vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies priteisiant aukščiau aptartÄ nustatytÄ Å¾alÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 straipsniais n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) BUAB „Railurena“, įmonės kodas 126180784, naudai 37 624,25 Eur (trisdeÅ¡imt septynis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt keturis eurus 25 euro centus) žalos atlyginimo. Sprendimas 30 d. laikotarpiu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Liuda Uckienė