Legislator Case Law & Legislation
81e568f4-07bb-46f1-810c-2a50de7cd186 AI generated

81e568f4-07bb-46f1-810c-2a50de7cd186 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 81e568f4-07bb-46f1-810c-2a50de7cd186
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

gynėjui advokatui Rimantui Petrui Braziui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų N. J. ir T. V. apeliacinius skundus dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo:N. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su 2013 m. lapkričio 21 d.

Legislator headnote

AI generated

81e568f4-07bb-46f1-810c-2a50de7cd186 · Å iaulių apygardos teismas: apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai N. J. ir T. V. bendrai įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 180 str. 1 d. (Plėšimas), nors apeliantai savo skundais su tokia jų veikos kvalifikacija nesutinka. Antai nuteistasis N. J. mano, kad jo nusikalstamÄ veikimÄ reikėtų laikyti chuliganizmu (2000 m. rugsėjo 26 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-433-354/2014                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-86-1-01097-2012-8                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                  1.1.8; 1.1.8.6; 1.2.14.3.1; 2.4.6.3.4.                                                                          ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 29 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,teisėjų Irenos Ivanovienės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorei Gitanai Mačiulienei,nuteistojo N. J. gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,nuteistojo T.

V. gynėjui advokatui Rimantui Petrui Braziui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų N. J. ir T. V. apeliacinius skundus dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo:N. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su 2013 m. lapkričio 21 d.

Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. T. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš D. M., N. J., T. V. ir T. N. L. L. solidariai priteista 1000 Lt neturtinės ir 80 Lt turtinės žalos atlyginimas, A. P. – 20 Lt žalos atlyginimas, J.

R. – 390,70 Lt žalos atlyginimas, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už A. P. ir L. L. gydymÄ priteistas 208,80 Lt nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti D. M. bei T. N., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Kolegija n u s t a t ė: N. J. ir T. V. nuteisti už tai, kad veikdami kartu su D. M. ir dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu 2012 m. gruodžio 7 d. apie 19 val., padedant T.

N., atėję pas A. P. į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), TelÅ¡ių m., T. N. neleidžiant A. P. sugyventinei D. N. iÅ¡eiti iÅ¡ namų kviesti pagalbos ir saugant jÄ virtuvėje, jie, visi kartu, minėtame bute buvusiam L. L. bendrais veiksmais sudavė smÅ«gius kumščiais, kėde ir malka per galvÄ , į veidÄ ir į kitas kÅ«no vietas, taip jam padarant muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡ugalvyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o L. L., bandžiusį užstoti A. P., pargriovė ant lovos, jį bandė dusinti megztiniu ir užuolaida, neleido pabėgti bandant iššokti per langÄ , bei reikalaujant grÄ Å¾inti tariamÄ 500 Lt skolÄ už P. V. sudaužytÄ D.

J. automobilį, sudavė daugybinius smÅ«gius į galvÄ , į nugarÄ ir į kitas kÅ«no vietas, taip jam padarant galvos sumuÅ¡imÄ su kairės ausies minkÅ¡tųjų audinių patinimu, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sumuÅ¡imÄ su 9–10 Å¡onkaulių lūžimais, odos nubrozdinimus deÅ¡inės plaÅ¡takos III pirÅ¡to srityje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , ir pagrobė bute buvusius A. P. juostinį fotoaparatÄ už 20 Lt, L. L. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung“ už 80 Lt bei J.

R. priklausančius megztinį už 40 Lt, golfÄ už 25 Lt, sportinį kostiumÄ už 40 Lt, marÅ¡kinėlius už 19 Lt, kepurę už 10 Lt, sportines kelnes už 30 Lt, 2 vnt. apatinių kelnaičių už 16 Lt, Å¡eÅ¡ias poras kojinių už 6 Lt, muilÄ už 1,30 Lt, 2 vnt. Å«kiÅ¡ko muilo už 4 Lt, dezodorantÄ už 15 Lt, vienkartinius skutimosi peiliukus už 8 Lt, skutimosi putas už 6 Lt, veidrodėlį už 3 Lt, spiralinį vandens Å¡ildytuvÄ už 12 Lt, ausines už 8 Lt, 7 vnt. siuvimo siÅ«lų ričių už 7 Lt, sÄ siuvinį už 1,40 Lt, nagų kirpimo žnyples už 3 Lt, pypkę už 2 Lt, bloknotÄ už 3,50 Lt, rankinį laikrodį už 20 Lt, du žiebtuvėlius už 20 Lt, buteliukÄ Å¡ampÅ«no už 10 Lt, kremÄ po skutimosi už 6 Lt, kempinę už 7 Lt, dėžutę ausų krapÅ¡tukų už 2 Lt, dėžutę tabako „Winston“ už 27 Lt, porÄ pirÅ¡tinių už 3,50 Lt, butelį aliejaus už 6 Lt, pakelį margarino už 3 Lt, keturias dėžutes arbatos už 12 Lt, dėžutę saldiklio už 5 Lt, pakelį kavos už 7 Lt, keturis pakelius bulvių košės už 2 Lt, dvi Å¡okolado plyteles už 5 Lt, du pakelius prieskonių už 4 Lt, devynis pakelius su sriubomis už 9 Lt, t. y. panaudojant fizinį smurtÄ L.

L. ir A. P. atžvilgiu pagrobė A. P. turto už 20 Lt, L. L. turto už 80 Lt ir J. R. turto už 360,70 Lt, bei pasikėsino pagrobti A. P. 500 Lt, tačiau Å¡ios nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo bendrininkų valios, nes A. P. Å¡ios pinigų sumos neturėjo. Be to, tuo pačiu metu į A. P. namus grįžusiÄ R. J. virtuvėje N. J. prirėmus prie vandens kriauklės, o D. M. pagrasinus, kad jai „bus blogai“, saugant, o bÅ«tent Å¡alia stovint T. N., iÅ¡ R.

J. kelnių kiÅ¡enės pagrobė A. P. 40 Lt, tokiu bÅ«du, grasinant jį tuoj pat panaudoti R. J. atžvilgiu, pagrobė A. P. turto už 40 Lt.Apeliaciniu skundu nuteistasis N. J. praÅ¡o perkvalifikuoti jo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ plėšimo (BK 180 str. 1 d.) į chuliganizmÄ , nes smÅ«gius A. P. sudavė neturėdamas tikslo kažkaip užvaldyti jo turtÄ ir jokio turto nepagrobė. Taip pat apeliantas praÅ¡o už chuliganizmÄ neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, taikyti 641 str. jo atžvilgiu, nes jis visiÅ¡kai prisipažįsta įvykdęs chuliganizmÄ .

Skunde apeliantas teigia, kad jis už plėšimÄ pagal BK 180 str. 1 d. buvo nuteistas nesant jokių įrodymų, pats neprisipažino įvykdęs plėšimÄ , jo parodymai sutampa su liudininkų parodymais, prisipažįsta sudavęs du smÅ«gius A. P., tačiau iÅ¡ pastarojo nieko nepagrobė, ar pagrobė jo draugai – nežino, o L. L. iÅ¡vis jokių smÅ«gių nesudavė. Pažymi, kad liudytoja A. J. patvirtino, kad jis jokių daiktų su savimi neturėjo, nukentėjusioji R. J. nurodė, kad pinigų iÅ¡ jos reikalavo ir 40 Lt paėmė konkrečiai D.

M., kuris, be kita ko, prisipažino, kad kai kuriuos daiktus iÅ¡ tikrųjų paėmė ir pasidėjo pas jį (N. J.) namuose, jam (N. J.) apie tai nežinant.    Apeliaciniu skundu nuteistasis T. V. praÅ¡o iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ ir pakeisti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendį, taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ BK 140 str., kuris atitinka jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , paskiriant Å¡velnesnę bausmę, panaikinant iÅ¡ jo priteistus civilinius ieÅ¡kinius.

Skunde apeliantas teigia, kad jo veika nepagrįstai buvo kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d., nes jis sudavė tik kelis smÅ«gius nukentėjusiajam L., daugiau jokių veiksmų neatliko, todėl jo veika turėjo bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 140 str. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo N. J. gynėja prašė tenkinti jos ginamojo apeliacinį skundÄ , nuteistojo T. V. gynėjas prašė tenkinti jo ginamojo apeliacinį skundÄ , o prokurorė prašė abu apeliacinius skundus atmesti. Nuteistųjų N. J. ir T.

V. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai N. J. ir T. V. bendrai įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 180 str. 1 d. (Plėšimas), nors apeliantai savo skundais su tokia jų veikos kvalifikacija nesutinka. Antai nuteistasis N. J. mano, kad jo nusikalstamÄ veikimÄ reikėtų laikyti chuliganizmu (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymu Nr. VIII-1968 patvirtintame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse su pakeitimais ir papildymais tokios nusikalstamos veikos nėra), nes jis tik sumušė nukentėjusįjį A. P. ir pastarÄ jį sužalojo. O nuteistasis T. V. mano, kad jo veika turėtų bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 140 str. (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), nes, pasak apelianto, jis tik sudavė kelis smÅ«gius nukentėjusiajam L. L., ir jokių svetimų daiktų nepagrobė. Deklaruodami savitas nusikalstamos veikos kvalifikacijas, apeliantai skundais atitinkamai praÅ¡o iÅ¡spręsti ir jiems taikytinos baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , civilinių ieÅ¡kinių priteisimo pagrįstumÄ .

Kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, kitų nuteistųjų (D. M., T. N.) apeliantų bendrininkų atžvilgiu TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas, o apeliantai N. J. ir T. V. neginčija kai kurių jiems inkriminuotų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrino bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 str. 3 d.).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 180 str. 1 d. Nuteistasis N. J. viso baudžiamojo proceso metu (2 t., 7; 29 b. l.; 3 t., 95 b. l.) neigė įvykio metu pagrobęs bet kokį svetimÄ turtÄ , tvirtino nematęs, kad kažkÄ bÅ«tų paėmė kiti jo bendrininkai, o savo apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę įvykdžius plėšimÄ pagal BK 180 str. 1 d. Kitas apeliantas – T. V., kaip minėta, taip pat neigia dalyvavęs plėšime, tvirtina, kad jokių svetimų daiktų nepagrobė, nors iÅ¡ jo parodymų teisiamajame posėdyje (3 t., 95 b. l.) akivaizdu, jog jis iÅ¡ viso negalėjo prisiminti daugelio įvykio aplinkybių dėl girtumo (pvz., nepamena, kaip iÅ¡vyko iÅ¡ A.

P. namų, nepamena, kas buvo kalbama įvykio metu, nežino, kur buvo T. N. įvykio metu, ir kt.) – jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,78 promilių girtumas, 2 t., 67 b. l.). Kita vertus, N. J. ir T. V. neneigia, kad sumušė atitinkamai nukentėjusiuosius A. P. ir L. L., neginčija jiems padaryto ir specialistų tyrimais nustatyto sveikatos sutrikdymo mÄ sto. Nepaisant to, pažymėtina, kad įrodymai, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas (BPK 276 1 d. 3 p., 301 str. 1 d.) ir kuriuos dar sykį patikrino apeliacinis teismas, paneigia apeliantų keliamas versijas ir patvirtina, kad fizinis smurtas ir grasinimai tuoj pat jį panaudoti atitinkamai prieÅ¡ nukentėjusiuosius A.

P., L. L. ir R. J., buvo naudojami kaip priemonė svetimÄ turtÄ pagrobti – neutralizavus nukentėjusiuosius kaip turto savininkus, fiziniu smurtu, grasinimais palaužus jų valiÄ ginti savo teises ir nuosavybę. Taigi prieÅ¡ingai, nei deklaruoja apeliantai, N. J. ir T. V. veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 d. Tai, kad N. J. ir T. V., kolegijos nuomone, dėl suinteresuotumo bylos baigtimi nenurodo ar dėl savo asmeninių savybių, girtumo (ir N. J. buvo nustatytas 1,30 promilių girtumas, 2 t., 1 b. l.) neprisimena kai kurių įvykio aplinkybių, nereiÅ¡kia, jog jie bendrais veiksmais neįvykdė jiems skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos.

PrieÅ¡ingai, nei savo skunde teigia N. J., byloje pakanka įrodymų jo ir bendrininkų kaltei pagrįsti plėšimo padaryme. Nukentėjusysis A. P. viso baudžiamojo proceso metu (1 t., 17; 19–20; 21 b. l.; 3 t., 96–97 b. l.) vienodai, nuosekliai ir aiÅ¡kiai atpasakojo įvykių sekÄ . A. P. parodė, kad pirmiausia D. M. pradėjo muÅ¡ti nukentėjusįjį L. L., pastarÄ jį jis (A. P.) mėgino užstoti, kad nemuÅ¡tų, o tada D. M. jam pačiam sudavė smÅ«gius į veidÄ , N. J. pervertė jį (A.

P.) ant lovos, neleido atsikelti, pabėgti per langÄ , laikė ir kartu su kitais sudavė smÅ«gius į nukarÄ . Po to, pasak A. P., D. M. su T. V. mušė L. L., D. M. vis reikalavo duoti 500 Lt už neva jų apgadintÄ automobilį ir jį bei L. L. visi (D. M., T. V., N. J.) mušė tol, kol jie prižadėjo kitÄ dienÄ atiduoti 500 Lt, nors realiai jie nebuvo apgadinę D. M. brolio automobilio. Nepaisant to, kad nukentėjusieji pažadėjo kitÄ dienÄ atiduoti pinigus, D. M. nuo stalo pasiėmė A. P. fotoaparatÄ ir L.

L. mobilųjį telefonÄ , nuėjo į kitÄ kambarį ir iÅ¡vertė maiÅ¡Ä su daiktais, kuriuos nukentėjusioji J. R. buvo nupirkusi ir ketino neÅ¡ti savo sugyventiniui P. V. į tardymo izoliatorių, pasiėmė dalį tų daiktų, kuriuos susikrovė į maiÅ¡Ä , ir iÅ¡sinešė. Taip pat nukentėjusysis A. P. nurodė, kad R. J. jam sakė, jog N. J. iÅ¡ jos pagrobė A. P. 40 Lt. Nukentėjusioji R. J. apklausiama (1 t., 45–46 b. l.; 3 t., 97 b. l.) ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje patvirtino, kad buto virtuvėje N. J. prispaudė jÄ prie kriauklės, o D.

M. reikalavo pinigų, atsakius, kad pinigų neturi, D. M. iš jos kelnių kišenės ištraukė 40 Lt ir pasiėmė juos sau. R. J. taip pat tvirtino mačiusi, kaip N. J. ir D. M. mušė L. L. ir A. P.. Tokie nukentėjusiųjų A. P. ir R. J. parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa su nukentėjusiojo L. L. (buvo išvykęs į užsienį, todėl teisiamajame posėdyje neapklaustas) parodymais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 28; 30–31; 32 b. l.), pastarasis taip pat atpažino T. V., kaip asmenį, kuris jį (L.

L.) mušė ir kartu su kitais mušė A. P. (2 t., 81–83 b. l.). Kaip jau minėta, T. V. ir N. J. neigia įvykio metu pagrobę kokius nors nukentėjusiųjų daiktus ir (ar) pinigus, o nuteistasis D. M., kolegijos nuomone, siekdamas padėti bendrininkams išvengti griežtesnės atsakomybės, teigė, kad daiktus ir pinigus paėmė vienas, kitiems šiame procese nedalyvaujant ir nieko nežinant. Tokie D. M. aiškinimai ne tik neatitinka įrodymais nustatytų aplinkybių, bet ir savaime yra nelogiški, net nesutampantys su jo bendrininkų T.

V. ir N. J. parodymais. Pirmiausia, nei T. V., nei N. J. nenurodė, kad buvo reikalaujama 500 Lt iÅ¡ A. P. ir L. L., o D. M. ir nukentėjusieji Å¡iÄ aplinkybę patvirtino. IÅ¡ D. M. parodymų reiktų daryti iÅ¡vadÄ , kad jis veikė visiÅ¡kai vienas – niekam nieko nematant ir negirdint, tačiau nustatyta, kad visi bendrininkai, tarp jų ir apeliantai, buvo viename bute, viename kambaryje ir net neneigia, kad patys atliko tam tikrus nusikalstamus veiksmus, pvz., kad T. V. mušė L. L., o N. J. mušė A. P..

Kad visi bendrininkai – T. V., N. J. ir D. M., iÅ¡skyrus padėjėjÄ T. N., betarpiÅ¡kai realizavo visus ar dalį plėšimo nusikaltimo objektyviųjų požymių, patvirtina jau anksčiau aptarti įrodymai, kurie sutampa su įvykio vietoje taip pat buvusio nepilnamečio N. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., 52 b. l.), nukentėjusiojo L. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad N. J. kartu su D. M. pagrobė nukentėjusiajai J. R. priklausančius daiktus ir susidėjo juos į didelį ,,bulvinį“ maiÅ¡Ä , kurį pasiėmė su savimi, o, pasak nukentėjusiojo L.

L., iÅ¡eidamas iÅ¡ buto N. J. dar ir pasakė: ,,kad ryt bÅ«tų pinigai.“ Vadinasi, N. J. visiÅ¡kai aiÅ¡kiai suvokė situacijos esmę. Kad didelį pilnÄ maiÅ¡Ä atsinešė ir į automobilį pasidėjo D. M., patvirtino ir liudytoja A. J. (3 t., 97–98 b. l.), kuri bÅ«tent N. J. praÅ¡ymu atvyko ir automobiliu N. J., D. M., N. J. bei kitus, kurių nepažinojo, automobiliu pavežė iki N. J. namų, kur, kaip pripažįsta ir nuteistieji N. J. bei D. M., pasidėjo tÄ maiÅ¡Ä su daiktais, o liudytojas N. J. ikiteisminio tyrimo metu dar ir nurodė, kad daiktai iÅ¡ maiÅ¡o buvo iÅ¡krauti ir iÅ¡dėlioti N. J. bute įvairiose vietose.

PrieÅ¡ingai, nei mėginama tikinti apeliaciniais skundais, nuteistųjų D. M., N. J., T. V. parodymai ir keliamos versijos neatitinka įrodymais nustatytų aplinkybių, prieÅ¡tarauja nustatytai loginei įvykių sekai ir net savaime yra prieÅ¡taringi. Todėl nuteistųjų parodymais kolegija remiamasi tiek, kiek jie atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Taigi byloje surinkti ir Å¡ioje nutartyje aptarti įrodymai patvirtina, kad N. J., D. M., T. V. ir T. N. veikė kaip bendrininkai. Kiekvienas iÅ¡ bendrininkų įvykio metu suprato savo veiksmų nusikalstamÄ pobÅ«dį ir kiekvienas rinkosi atitinkamÄ elgesio variantÄ â€“ N. J. ir D.

M. naudojo fizinį smurtÄ bei grasino fiziniu smurtu nukentėjusiesiems ir grobė svetimÄ turtÄ , T. V., naudodamas fizinį smurtÄ , kartu su minėtais bendrininkais, bendrais veiksmais neutralizavo nukentėjusiuosius, o T. N. padėjo daryti nusikalstamÄ veikÄ saugodamas, kad niekas iÅ¡ buto neiÅ¡eitų ir nepasikviestų pagalbos, neiÅ¡kviestų policijos. Atkurta įvykių seka, nustatytos objektyviosios įvykio aplinkybės aiÅ¡kiai patvirtina nusikalstamÄ apeliantų sumanymo turinį, atskleidžia subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius.

N. J. ir T. V. kartu su kitais bendrininkais ir dar vienu nenustatytu asmeniu atėjo pas A. P. į namus. Patekę į nukentėjusiojo gyvenamÄ vietÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius pradėjo naudoti fizinį smurtÄ , muÅ¡dami nukentėjusiajam L. L. nežymiai sutrikdė sveikatÄ , o nukentėjusiajam A. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nuteistieji N. J. ir D. M. grobė svetimÄ turtÄ , grasindami reikalavo daugiau pinigų, taigi, apeliantai aiÅ¡kiai suvokė savo ir bendrininkų veiksmų esmę. Analizuojamoje situacijoje nėra svarbu, kada nuteistieji Å¡ioje byloje susitarė padaryti nusikaltimÄ , ar susitarimas buvo žodinis ar iÅ¡reikÅ¡tas konkliudentiniais veiksmais, kas konkrečiai ir bÅ«tent kokius daiktus paėmė – faktas tas, kad N. J. ir T.

V. kartu su kitais asmenimis realizavo objektyviÄ jÄ nusikaltimo pusę – abu buvo tiesioginiai nusikaltimo vykdytojai, savo nusikalstamÄ sumanymÄ â€“ užvaldyti svetimÄ turtÄ , įgyvendino panaudodami smurtinius veiksmus, grasinimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai N. J. ir T. V. nusikalstamÄ veikimÄ kvalifikavo kaip plėšimÄ , padarytÄ bendrais veiksmais su nuteistuoju D. M., padedant nuteistajam T. N.. Dėl to, kas paminėta, keisti ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį apeliacinių skundų motyvais Å¡ioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Dėl paskirtų bausmių BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantams BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytÄ bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nuteistuosius T. V. ir N. J. apibÅ«dinančius duomenis, nustatytÄ jų atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikaltimÄ padarė bendrininkų grupėje, kad jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kitus bausmės skyrimui reikÅ¡mingus duomenis.

Kolegija iÅ¡ esmės pritaria apylinkės teismo sprendimui skirti nuteistiesiems realias laisvės atėmimo bausmes. Atsakant į N. J. apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad N. J. viso baudžiamojo proceso metu neprisipažino įvykdęs plėšimÄ , neigė įrodymais nustatytas kai kurias faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, neatskleidė nusikaltimo bendrininkų atliktų veiksmų, todėl daryti iÅ¡vadÄ , kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ , ir tuo labiau, kad gailisi dėl savo elgesio – nėra jokio pagrindo.

Nėra pagrindo nuteistajam N. J. ir mažinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę vienu trečdaliu BK 64¹ str. pagrindu, nes Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas, o tokia sÄ lyga Å¡iuo atveju nenustatyta, todėl svartyti BK 641 str. nuostatų taikymo klausimÄ nėra teisinio pagrindo. Apeliantai savo skunduose nenurodė jokių naujų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios bÅ«tų neįvertintos pirmosios instancijos teisme, todėl, remiantis iÅ¡dėstytu, keisti skundžiamÄ nuosprendį ir Å¡ioje dalyje nėra pagrindo. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Å iuo nuosprendžiu pritarus apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad N. J. ir T.

V. yra kalti dėl nukentėjusiųjų L. L., A. P. ir J. R. atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, kad kartu su kitais Å¡ioje byloje nuteistais bendrininkais yra atsakingi dėl L. L. padarytos turtinės ir neturtinės žalos, A. P. ir J. R. padarytos turtinės žalos, nėra pagrindo keisti skundžiamÄ nuosprendį ir dalyje dėl iÅ¡ nuteistųjų priteisto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atitinkamai L. L., A. P., J. R., nes apylinkės teismas, spręsdamas Å¡ių civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ , nenukrypo nuo teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose ir tinkamai taikė BPK 113 str., 115 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. nuostatas.

Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė N. J., D. M., T. V. T. N. solidariai atlyginti žalÄ â€“ 208,80 Lt, patirtÄ Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiųjų A. P. ir L. L. gydymÄ (1 t., 57–60). Å iuo atveju nuteistieji tiesiogiai nepadarė žalos ligonių kasai, todėl žala, patirta dėl nukentėjusiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ kaltų asmenų subsidiariai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad surinktais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusysis A.

P. byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atsisakė (1 t., 22 b. l.; 3 t., 97 b. l.), tai nuosprendyje konstatavo ir apylinkės teismas, tačiau apie nukentėjusiojo A. P. civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos iÅ¡sprendimÄ nieko nepasisakė skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kaip to reikalauja BPK 307 str. Dėl to, kas paminėta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas dėl netinkamai iÅ¡spręsto aptartų civilinių ieÅ¡kinių klausimo (BPK 328 str. 4 p.).

                                        Dėl proceso iÅ¡laidų BPK 106 str. 2 d. (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275 redakcija) nurodyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 str. 1 d.). Nuteistasis T. V. gynėjo nebuvo pasikvietęs, jam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas. Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos, iÅ¡laidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu nuteistajam T. V. Å¡ioje baudžiamojoje byloje sudaro 236,80 Lt. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama ir pagal nuteistojo T.

V. apeliacinį skundÄ , iÅ¡laidos už jam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ nuteistojo (BPK 105 str., 106 str. 1 d.). Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., n u t a r i a: TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendį pakeisti:panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡ nuteistųjų N. J., D. M., T. V. ir T.

N. solidariai priteista 208,80 Lt žalos atlyginimo.IÅ¡ nuteistųjų N. J., D. M., T. V. ir T. N. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti po 52,20 Lt nukentėjusiųjų A. P. ir L. L. gydymo iÅ¡laidų.ProcesÄ dėl A. P. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.Priteisti iÅ¡ T. V. valstybei 236,80 Lt proceso iÅ¡laidų už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme, Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡kant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, bankÄ â€“ AB „Swedbank“, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                                      Nijolė Matuzevičienė Teisėjos                                                                                                          Irena Ivanovienė                                                                                                                        Virginija Žindulienė   Â