81e2d3f0-4efb-494c-88dc-1e01869b8a8d · Klaipėdos apygardos teismas

?CivCivilinė byla Nr. e2A-443-1092/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02126-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 27 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio, teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K.

P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimo ir 2018 m. spalio 5 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K. P. ieÅ¡kinį atsakovei D. P. ir atsakovės D. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui K. P., iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo ir iÅ¡ to kylančių pasekmių. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I .

Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas pradiniu ir patikslintais ieÅ¡kiniais prašė santuokÄ sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo K. P. ir atsakovės D. P., įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečio sÅ«naus G. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ su K. P.; nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ : atsakovė D. P. su nepilnamečiu vaiku nepertraukiamai bendrauja 3 savaites per vaiko vasaros atostogas; nustatyti, kad atsakovė D.

P. su nepilnamečiu vaiku bendrauja per Å¡ventines dienas tokia tvarka: neporiniais metais Å v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ nuo 10 val. iki Å v. Velykų antros dienos 19 val., poriniais metais nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 19 val., neporiniais metais nuo gruodžio 31 d. 18 val. iki sausio 1 d. 16 val.; priteisti iÅ¡ atsakovės D. P. nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, skaičiuojamomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės; nustatyti, kad teisės ir pareigos pagal 2016 m. birželio 25 d. preliminariÄ pirkimo pardavimo sutartį kyla ieÅ¡kovui K.

P.; nustatyti, kad prievoles pagal 2016 m. birželio 25 d. paskolos sutartį po santuokos nutraukimo vykdys ieškovas K. P.; priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nutraukti ieÅ¡kovo K. P. ir atsakovės D. P. santuokÄ dėl sutuoktinio K. P. (ieÅ¡kovo) kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti mergautinės pavardės sutrumpintÄ formÄ â€“ B.; nepilnamečio G. P. nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti kartu su motina D. P.; patvirtinti bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarkÄ skyrium gyvenančiam ieÅ¡kovui K. P. su sÅ«numi G. P.: po santuokos nutraukimo K. P. bendraus su sÅ«numi G. P., nedalyvaujant sÅ«naus motinai D.

P., tokia tvarka: kasdien bendrauja internetu „Skype“ programa 20-21 val., praleidžia su sÅ«numi G. P. mažiausiai vienÄ savaitgalį kartÄ per Å¡eÅ¡ias savaites iÅ¡ anksto suderinęs su pareiÅ¡kėja D. P. prieÅ¡ savaitę, pasiimdamas sÅ«nų penktadienį 18 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas jį sekmadienį – 17 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , atostogoms su tėvu K. P. skiriamos 3 savaitės liepos 10 d. – rugpjūčio 1 d., dėl kitų atostogų datų Å¡alys susitaria derinti iÅ¡ anksto, leidimas iÅ¡važiuoti vaikui į užsienį su pareiÅ¡kėju K.

P. suteikiamas tik atostogų metu, tėvas K. P. su nepilnamečiu vaiku bendrauja per Å¡ventines dienas tokia tvarka: neporiniais metais Å v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ nuo 10 val. iki Å v. Velykų antros dienos 20 val., poriniais metais gruodžio 24 d. nuo 10 val. iki gruodžio 26 d. 20 val., neporiniais metais gruodžio 31 d. nuo 10 val. iki sausio 1 d. 20 val.; priteisti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo K. P. nepilnamečiam sÅ«nui G. P. mokamomis piniginėmis iÅ¡mokomis po 190 EUR kas mėnesį, pervedant lėšas į D.

P. nurodytÄ sÄ skaitÄ AB „Swedbank“ banke ir atsakovę D. P. skirti lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis; priteisti D. P. 650 EUR iÅ¡ atsakovo K. P. už jam atitenkančiÄ didesnę turto dalį ieÅ¡kovei; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal byloje pateiktÄ medžiagÄ . II. Pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, nutraukė K. P. ir D. P. (duomenys neskelbtini) sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko pavardes – P. ir P.; nepilnamečio vaiko G.

P. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su K. P.; nustatė bendravimo su vaiku tvarkÄ : D. P. su vaiku bendrauja kiekvieno mėnesio antrÄ savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val., pirmÄ kartÄ vaikÄ Ä¯ ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ atveža ir parveža ieÅ¡kovas savo lėšomis, paskesniais kartais vaikÄ pasiima ir į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ grÄ Å¾ina atsakovė savo lėšomis, D. P. su sÅ«numi praleidžia 14 dienų vaiko vasaros atostogų metu nuo kiekvienų metų liepos pirmo savaitgalio penktadienio 19 val. iki trečio savaitgalio sekmadienio 19 val. vaikÄ pasiimant iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir į jÄ grÄ Å¾inant savo lėšomis.

D. P. su vaiku bendrauja elektroninėmis ryšio priemonėmis („Skype“ programa, telefonu ir pan.) kiekvienos savaitės ketvirtadienį nuo 19 val. iki 20 val.

4. Teismas dėl reikalavimo nutraukti santuokÄ nustatė, jog ieÅ¡kovas praÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė – dėl ieÅ¡kovo kaltės. Teismas taip pat nustatė, kad nors atsakovė ir prašė santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės nurodydama, kad prieÅ¡ jÄ nuolat buvo naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas, tačiau Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalÅ«s, tolerantiÅ¡ki, kas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Po santuokos nutraukimo Å¡alims paliktinos santuokinės pavardės. Atsakovė praÅ¡o po santuokos nutraukimo jai palikti mergautinės pavardės sutrumpintÄ formÄ â€“ B. Å is praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkintinas, nes pavardės keitimas yra civilinės metrikacijos įstaigų, o ne teismo kompetencija.

5. Teismas dėl reikalavimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė, jog Å¡alių nepilnametis vaikas su tėvais nuo 2016 metų gyveno Vokietijoje, paskui Lietuvoje, o 2017 m. gegužės 1 d. vaikas su tėvu vėl iÅ¡vyko gyventi į VokietijÄ , ten mokosi. IeÅ¡kovas Vokietijoje turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir darbÄ . Bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat iÅ¡vyko gyventi į VokietijÄ . Byloje iÅ¡klausytas vaikas G. P. iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su tėvu. Teismo psichologės nuomone tokia vaiko pozicija atitinka jo valiÄ , jis yra pakankamo amžiaus ir brandos suprasti esamos situacijos esmę, jo noras nėra įtakotas kartu su juo gyvenančio tėvo. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į vaiko ryšį su jį supančia socialine aplinka, nusistovėjusia gyvenamÄ ja ir mokymosi vieta, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kovu labiau atitiks vaiko poreikius ir interesus.

6. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas siÅ«lė nustatyti maksimaliÄ atsakovės ir vaiko bendravimo tvarkÄ (kas antrÄ savaitgalį, Å¡venčių dienomis, vaiko vasaros atostogų metu). Nagrinėjant bylÄ teisme atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ nustatyti jos ir sÅ«naus bendravimo laikÄ kiekvieno mėnesio antrÄ savaitgalį. Teismas pripažino, jog vieno savaitgalio per mėnesį atsakovės ir vaiko bendravimas bÅ«tų aiÅ¡kiai nepakankamas, neužtikrintų vaiko ir mamos tarpusavio santykių artumo, todėl bÅ«tina nustatyti nors vienÄ nepertraukiamÄ ilgesnį vaiko ir mamos bendravimo laikotarpį vaiko vasaros atostogų metu.

Dėl Å¡ios priežasties nustatyta 2 savaičių atsakovės ir vaiko bendravimo trukmė vasaros laikotarpio metu. Taip pat nustatyta, kad atsakovė su vaiku bendrauja elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis („Skype“ programa, telefonu ir pan.) kiekvienos savaitės ketvirtadienį nuo 19 val. iki 20 val. IeÅ¡kovo pareiga yra sudaryti sÄ lygas ir skatinti sÅ«nų reguliariai bendrauti su mama Å¡iomis priemonėmis.

7. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės po 200 EUR kas mėnesį sÅ«naus iÅ¡laikymui. Toks praÅ¡omas iÅ¡laikymo dydis yra pagrįstas ir bÅ«tinas bent minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Å alys jokio turto neturi. Atsakovės pajamos yra minimalios (taip nurodė jos atstovė), tačiau ir minimalus darbo užmokestis Vokietijoje yra pakankamas teikti bent minimalaus dydžio iÅ¡laikymÄ vaikui. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovui tenka didesnė kasdienė pareiga rÅ«pintis vaiko poreikiais, jis pateikė paskaičiavimus, kad vaiko iÅ¡laikymui reikia apie 635 EUR per mėnesį, prisiima didesnę vaiko iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ , todėl ieÅ¡kovė, bÅ«dama darbinga, privalo bent minimaliai prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo.

8. Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo teismas nustatė, jog atsakovė prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 650 EUR piniginę kompensacijÄ už santuokoje įsigytÄ turtÄ â€“ sodÄ . IeÅ¡kovas pateikė teismui įrodymus apie tai, kad skolinosi pinigų ir ketino pirkti sodo sklypÄ , tačiau ieÅ¡kovo atstovas paaiÅ¡kino, kad Å¡i sutartis yra nutraukta, ieÅ¡kovas sodo sklypo neįsigijo, todėl dalintino turto nėra, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl Å¡io reikalavimo atmestas.

9. Teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių konstatavo, jog ieškinio ir priešieškinio reikalavimai patenkinti ir atmesti proporcingai, todėl šalims vienai iš kitos bylinėjimosi išlaidos nepriteistos.

10. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 5 d. papildomu sprendimu nustatė, jog atsakovė D. P. su vaiku G. P. bendrauja kiekvieno mėnesio antrÄ jį savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val., nurodant, jog vieno (kas antro) atvykimo bendrauti su vaiku kelionės iÅ¡laidos yra apmokamos ieÅ¡kovo K. P., o kito (kas antro) atvykimo bendrauti su vaiku kelionės iÅ¡laidos yra apmokamos atsakovės D. P. lėšomis, atitinkamai Å¡aliai vaikÄ pasiimant iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir parvežant jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ (D.

P. atveju) ir nuvežant vaikÄ ir pasiimant (K. P. atveju). Kita dalis atsakovės D. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. P. tvarka palikta kaip nustatyta 2018 m. rugsėjo 14 d. teismo sprendime. IÅ¡ atsakovės D. P. taip pat priteistas iÅ¡laikymas nepilnamečiui vaikui G. P. po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės, Å¡iÄ sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

11. Teismas konstatavo, jog teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta nepilnamečiui vaikui priteistino iÅ¡laikymo dydžio suma, todėl daroma iÅ¡vada, jog yra pagrindas priimti papildomÄ sprendimÄ ir tenkinti šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ , t. y. priteisti iÅ¡ atsakovės D. P. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui G. P. po 200 EUR kiekvienÄ mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės, Å¡iÄ sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

12. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog Å¡alims yra neaiÅ¡ki atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka tuo aspektu, kuri Å¡alis apmoka vaiko nuvykimo / parvykimo iÅ¡laidas, kai vaikas bendrauja su atsakove, daroma iÅ¡vada, jog Å¡ioje dalyje yra pagrindas priimti papildomÄ sprendimÄ ir nustatyti, jog D. P. su vaiku bendrauja kiekvieno mėnesio antrÄ jį savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val., nurodant, jog vieno (kas antro) atvykimo bendrauti su vaiku kelionės iÅ¡laidos yra apmokamos ieÅ¡kovo K.

P., o kito (kas antro) atvykimo bendrauti su vaiku kelionės iÅ¡laidos yra apmokamos atsakovės D. P. lėšomis, atitinkamai Å¡aliai vaikÄ pasiimant iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir parvežant (D. P. atveju) ir nuvežant vaikÄ ir pasiimant (K. P. atveju). Kita atsakovės D. P. bendravimo su vaiku G. P. tvarkos dalis lieka tokia, kuri yra nustatyta 2018 m. rugsėjo 14 d. teismo sprendime. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 13. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo dalį, kuria nustatyta motinos bendravimo su vaiku tvarka, nustatant, kad nepilnametį vaikÄ G.

P. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos pasiima ir grÄ Å¾ina atsakovė D. P. savo lėšomis; pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir priteisti jam iÅ¡ atsakovės D. P. 1669,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Teismo įpareigojimas ieÅ¡kovui atlyginti vaiko kelionės iÅ¡laidas faktiÅ¡kai į bet kuriÄ užsienio valstybę neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, CPK 263 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas: 13.1.1.

Atsakovė turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku, o ieÅ¡kovas neprivalo finansuoti jos bendravimo su vaiku. 13.1.2. Aplinkybės, kad atsakovė neturi transporto priemonės ar gauna mažesnį darbo užmokestį, negali bÅ«ti priežastis iÅ¡ dalies atleisti jÄ nuo pareigos susimokėti kelionės iÅ¡laidas, patiriamas siekiant bendrauti su savo vaiku. 13.1.3. Sprendžiant vaiko kelionės iÅ¡laidų apmokėjimo klausimÄ bÅ«tina atsižvelgti ir į tÄ aplinkybę, kad atsakovė dažnai keičia gyvenamÄ sias vietas, apsigyvendama tai vienoje, tai kitoje valstybėje.

Vaiko motinai apsigyvenus valstybėje, esančioje itin toli nuo vaiko gyvenamosios vietos, tėvas bus įpareigotas pats nuvežti motinai sÅ«nų ir jį parsivežti, bei savo lėšomis apmokėti kelionės iÅ¡laidas. 13.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ /paskirstymÄ . IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys faktiÅ¡kai buvo patenkintas, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis – atmestas. Vadinasi, bylinėjimosi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti Å¡ie motyvai: 14.1. Pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas, jog ieÅ¡kovas dengia dalį vaiko kelionės iÅ¡laidų, kurios skirtos pasimatyti su atsakove, užtikrino vaiko teises bendrauti su mama, o ne suteikė kažkokį pranaÅ¡umÄ atsakovei. 14.2. Nustatydamas bendravimo tvarkÄ , pirmosios instancijos teismas įvertino atstumÄ tarp atsakovės ir vaiko gyvenamųjų vietų bei atsakovės faktinę finansinę padėtį.

Atsakovė neturi finansinių galimybių du kartus per mėnesį atvykti į nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . 14.3. Atsakovė neketina keisti gyvenamosios vietos ir sutinka, jog sprendimo dalis bÅ«tų patikslinta, nurodant atsakovės gyvenamosios vietos adresÄ . 14.4. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kadangi iÅ¡ 11 atsakovės pareikÅ¡tų reikalavimų buvo patenkinti 2, tai yra, 18 procentų. IeÅ¡kovo reikalavimai taip pat nebuvo patenkinti visiÅ¡kai, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame iÅ¡dėstytus argumentus.

17. Apeliaciniame skunde keliami Å¡ie klausimai:

i) dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ta apimtimi, kuria tarp Å¡alių paskirstytos iÅ¡laidos, susijusios su nepilnamečio vaiko ir atsakovės (mamos) susitikimais; ii) dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo teisingumo. IV.1. Dėl iÅ¡laidų, susijusių su nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka 18. Skundžiamu papildomu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta, jog atsakovė su vaiku G. P. bendrauja kiekvieno mėnesio antrÄ jį savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val., nurodant, jog vieno (kas antro) atvykimo bendrauti su vaiku kelionės iÅ¡laidos yra apmokamos ieÅ¡kovo K.

P., o kito (kas antro) atvykimo bendrauti su vaiku kelionės iÅ¡laidos yra apmokamos atsakovės D. P. lėšomis, atitinkamai Å¡aliai vaikÄ pasiimant iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir parvežant jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ (D. P. atveju) ir nuvežant vaikÄ ir pasiimant (K. P. atveju). Kita atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos dalis nustatyta 2018 m. rugsėjo 14 d. teismo sprendime.

19. IeÅ¡kovas pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo ir papildomo sprendimo neteisėtumÄ grindžia tuo, jog teismas neteisingai nustatė bendravimo su vaiku tvarkÄ dėl vaiko kelionės iÅ¡laidų (t. y. dėl iÅ¡laidų apmokėjimo). IeÅ¡kovo nuomone, jis neturėtų patirti iÅ¡laidų vaikÄ nuvežant mamai bendrauti bei jį parsivežant. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo argumentai yra nepagrįsti.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

21. Vaiko Å¡eima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

22. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose.

23. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaikÄ yra asmeninio pobÅ«džio teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 33 p.).

24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 p.).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad abipusė tėvų pareiga bendrauti su vaiku, be kita ko, reiÅ¡kia ir tai, kad abu tėvai pagal galimybes privalo prisidėti finansiÅ¡kai, kad bÅ«tų užtikrintas stabilus bei tęstinis vaiko bendravimas su tėvais. Tėvo, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, pareigos vaikui apima ir jo pareigÄ rÅ«pintis, kad vaikas bendrautų su skyrium gyvenančia motina. Tokios pareigos įgyvendinimas, be kita ko, gali pareikalauti ir tam tikrų iÅ¡laidų. Tačiau jos yra pateisinamos tikslu užtikrinti vaiko interesÄ ir teisę bendrauti su abejais tėvais.

26. Nagrinėjamu atveju bylÄ nagrinėjęs teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimÄ , nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, Å¡iuo atveju su tėvu. Teismas nustatė, kad vieno (kas antro) atvykimo bendrauti su vaiku kelionės iÅ¡laidos yra apmokamos ieÅ¡kovo K. P., o kito (kas antro) atvykimo bendrauti su vaiku kelionės iÅ¡laidos yra apmokamos atsakovės D. P. lėšomis. Taigi teismas nustatė, kad abu tėvai turėtų iÅ¡ esmės vienodai rÅ«pintis ir finansiÅ¡kai prisidėti prie vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina užtikrinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tokį sprendimÄ priėmė pagrįstai bei teisingai įvertinęs abipusę tėvų pareigÄ bendrauti su vaiku, taip pat faktines bylos aplinkybes.

27. Sprendžiant klausimÄ dėl vaiko kelionės iÅ¡laidų apmokėjimo, be kita ko, yra svarbu nustatyti Å¡alių finansines galimybes apmokėti vaiko keliones (jų dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 42 p.). Nagrinėjamu atveju byloje yra duomenų, kad atsakovė neturi automobilio. Atsakovės pajamos (apie 1200 Eur (žr. prie atsakovės 2018 m. sausio 11 d. praÅ¡ymo pridėtus dokumentus (elektroninės bylos 3 t., p.

51) yra mažesnės, negu ieÅ¡kovo (apie 2000 Eur (žr. elektroninės bylos 3 t., p. 18–29). Tačiau nepaisant to, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės finansinė padėtis gana stipriai skiriasi, teismas nustatė, kad abiejų tėvų indėlis į motinos bendravimÄ su vaiku turėtų bÅ«ti beveik vienodas (vienÄ kartÄ savo lėšomis nuveža tėtis, kitÄ kartÄ â€“ savo lėšomis pasiima mama). Tiesa, įvertinus dar ir tai, kad vaikÄ vasaros atostogoms turi pasiimti mama savo lėšomis (pagal 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ ), matyti, kad atsakovei tenkanti finansinė naÅ¡ta, užtikrinant jos bendravimÄ su vaiku, turėtų bÅ«ti net didesnė nei ieÅ¡kovo.

Dėl Å¡ios priežasties net ir aplinkybė, kad ieÅ¡kovui tenka didesnė įprasto vaiko iÅ¡laikymo naÅ¡ta, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatyto su vaiko bendravimo tvarka susijusių iÅ¡laidų paskirstymo teisingumo. PrieÅ¡ingu atveju (visÄ kelionės iÅ¡laidų naÅ¡tÄ perkėlus atsakovei), tikėtina, kad nebÅ«tų užtikrinta teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Atsakovė, gyvendama nuo ieÅ¡kovo apie 300 km atstumu, dėl ribotų jos finansinių galimybių objektyviai galėtų nepajėgti įgyvendinti pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant.

Tai lemtų nepateisinamÄ vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ .

28. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad dėl nustatytos bendravimo tvarkos jis negali planuoti savo iÅ¡laidų dydžio, nes jos priklauso nuo atsakovės, o ji gali pakeisti gyvenamÄ jÄ vietÄ ir pan. Teisėjų kolegija šį argumentÄ vertina kaip nepakankamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas bendravimo tvarkÄ nustatė tokiÄ , kokia ji galima pagal esamÄ situacijÄ , t. y. įvertinęs tiek atsakovės, tiek ieÅ¡kovo turtinę padėtį, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė neturi transporto priemonės (atstumas nuo ieÅ¡kovo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos iki atsakovės gyvenamosios vietos yra apie 300 km), atsižvelgęs į aplinkybę, jog atsakovės pajamos yra mažesnės. Be to, teismas nustatė iÅ¡ esmės vienodas tėvų pareigas (vienÄ kartÄ savo lėšomis nuveža tėvas, kitÄ kartÄ â€“ savo lėšomis pasiima motina).

Vadinasi, net ir pasikeitus vienos iÅ¡ Å¡alių gyvenamajai vietai, abiejų Å¡alių iÅ¡laidos, užtikrinant vaiko bendravimÄ su atsakove, taip pat turėtų padidėti proporcingai vienodai. Savo ruožtu bet kuriuos kitus klausimas, susijusius su vaiko bendravimu su motina (pvz., dėl tikslaus laiko, kada vaikas bus pasiimtas ar atvežtas), Å¡alys turėtų spręsti bendradarbiaudamos ir kartu ieÅ¡kodamos bendro sutarimo ir kompromiso.

29. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vadinasi, jeigu pasikeistų atsakovės gyvenamoji vieta ir Å¡alys nesugebėtų tarpusavyje kompromiso ir derybų bÅ«du iÅ¡spręsti kelionės iÅ¡laidų ir (ar) kitų klausimų, tai netrukdo ieÅ¡kovui (ar atsakovei) bet kada kreiptis į teismÄ dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

30. Apibendrindama tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, abiem tėvams nustatydamas beveik vienodÄ finansinę naÅ¡tÄ Ä¯gyvendinant pareigÄ užtikrinti vaiko bendravimÄ su motina, užtikrino jų (tėvų) valdžios lygiateisiÅ¡kumÄ bei pagrįstai įpareigojo juos iÅ¡ esmės vienodai rÅ«pintis ir finansiÅ¡kai prisidėti prie vaiko bendravimo su kitu tėvu. IeÅ¡kovui nustatyta pareiga nuvežti vaikÄ motinai, be kita ko, turėtų palankiai atsiliepti ir vaiko požiÅ«riui dėl bendravimo su skyriumi gyvenančia motina, o tai užtikrins tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ .

Tenkinti apeliacinio skundo nagrinėjamu aspektu nėra pakankamo pagrindo. IV.2. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme 31. IeÅ¡kovas pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo ir papildomo spendimo neteisėtumÄ taip pat grindžia tuo, jog, pasak ieÅ¡kovo, teismas neteisingai taikė ir aiÅ¡kino proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ . IeÅ¡kovo nuomone, jis iÅ¡ esmės laimėjo bylÄ , todėl jam turėjo bÅ«ti priteistas jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovės 1669,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. IV.2.1. Dėl bylÄ laimėjusios Å¡alies 32. Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje konstatavo, kad ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai tenkinti ir atmesti proporcingai, todėl Å¡alims vienai iÅ¡ kitos bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisė.

33. Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek ieÅ¡kinyje, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinyje Å¡alys buvo pareiÅ¡kusios po keliolika įvairių reikalavimų. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindinis ginčas vyko dėl trijų dalykų, nes kiti reikalavimai buvo arba iÅ¡vestiniai iÅ¡ kitų (pagrindinių) ginčo aspektų, arba buvo ne esminiai. Dėl Å¡ios priežasties, siekiant teisingai paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir nustatyti bylÄ laimėjusiÄ Å¡alį, bÅ«tina nustatyti, kokie ir kieno naudai buvo priimti sprendimai dėl pagrindinių bylos ginčo klausimų.

34. Pirmiau paminėtu aspektu pažymėtina, kad: 34.1. santuoka, sudaryta tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės, nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vadinasi, Å¡iuo atveju teismas tenkino ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , nes atsakovė prašė nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės; 34.2. teismas tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kovu. Savo ruožtu prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė prašė nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja. Vadinasi, ir Å¡iuo ginčijamu aspektu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo iÅ¡ esmės patenkintas; 34.3. ieÅ¡kovas prašė nustatyti, kad teisės ir pareigos pagal 2016 m. birželio 25 d. preliminariÄ jÄ pirkimo-pardavimo sutartį kyla ieÅ¡kovui K.

P., atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti 650 Eur kompensacijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo už jam atitenkančiÄ didesnę turto dalį. Dėl ieÅ¡kovo veiksmų bylos nagrinėjimo metu (nutraukė preliminariÄ jÄ sodo pirkimo–pardavimo sutartį) Å¡is klausimas tapo nebeaktualus ir liko neiÅ¡nagrinėtas. Vadinasi, Å¡iuo aspektu nė vienos iÅ¡ Å¡alių reikalavimai nebuvo tenkinti, tačiau tokiÄ Å¡io reikalavimo baigtį iÅ¡ esmės nulėmė ieÅ¡kovo veiksmai, todėl jis ir turėtų bÅ«ti atsakingas už su tuo susijusias bylinėjimosi iÅ¡laidas.

35. Ä®vertinus Å¡ios nutarties 33 ir 34 punkte iÅ¡dėstytus argumentus ir aplinkybes, spręstina, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių reikalavimai buvo patenkinti vienodai. Matyti, kad ieÅ¡kovo patenkintų reikalavimų dalis yra didesnė. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovo ir atsakovės (ne)patenkintus reikalavimus, priežastis, dėl ko susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys), teisingumo ir protingumo principus, konstatuoja, kad ieÅ¡kovas turi teisę į 2/3 patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

IV.2.2. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 36. Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (93 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovas pateikė detalizacijÄ apie patirtas 1 370 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas, 62 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidas, taip pat pateikė sÄ skaitas už vertimo paslaugas.

37. Minėta, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti ne tik teisinės pagalbos ir žyminio mokesčio iÅ¡laidas, bet ir vertimo iÅ¡laidas pagal pateiktas sÄ skaitas. Tačiau byloje nėra Å¡ių (vertimo) iÅ¡laidų apmokėjimo dokumentų.

38. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali bÅ«ti pripažintos teismo iÅ¡laidomis, jeigu jos yra realiai patirtos, bÅ«tinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Bylinėjimosi iÅ¡laidų realumas reiÅ¡kia, kad už paslaugas yra sumokėta ir bylÄ laimėjusi Å¡alis patyrė iÅ¡laidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 p.). Vadinasi, nesant įrodymų apie vertimo paslaugų iÅ¡laidų realumÄ (apmokėjimÄ ), nėra pagrindo priteisti Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimÄ .

39. Dėl nurodytų priežasčių darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas patyrė: – 1 370 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų (jų apmokėjimÄ patvirtinantys dokumentai pateikti (elektroninės bylos 3 t., p. 32, 40), jos nėra didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio); – 62 Eur žyminio mokesčio ir 0,29 Eur žyminio mokesčio pervedimo iÅ¡laidų (elektroninės bylos 1 t., p. 212); – iÅ¡ viso 1 432,29 Eur.

40. Atsižvelgiant į šalių proporcingai teismo patenkintų reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovės priteistina 954,86 Eur (1432,29 × 2 / 3).

41. Atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios iÅ¡laidos sudarė 420,61 Eur (elektroninės bylos 3 t., p. 160). Be to, už 2017 m. kovo 13 d. prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovė bÅ«tų turėjusi sumokėti 46 Eur žyminio mokesčio (31 Eur už neturtinį reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo ir jos padarinių ir 15 Eur už reikalavimÄ priteisti 650 Eur), tačiau nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, nes jai buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (elektroninės bylos 1 t., b. l. 67).

42. Nustačius, kad ieškovo reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies, teismui kyla pareiga spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties valstybei iš ieškovo priteistina 155,54 Eur ((420,61 + 46) / 3).

43. Sprendimas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei Å¡iuo atveju nelaikytinas blogesnio sprendimo apeliantui priėmimu (CPK 313 straipsnis), nes bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas Å¡alims pagal patenkintų reikalavimų dalį iÅ¡ esmės yra nedalomas veiksmas. Kitaip tariant, pagal atsakovo apeliacinį skundÄ perskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas, jos turi bÅ«ti iÅ¡ naujo perskaičiuotos ir dėl ieÅ¡kovo, ir dėl atsakovo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2008).

Priešingu atveju būtų pažeistas teisingumo principas, nes ieškovas atsidurtų nepateisinamai palankesnėje ir kur kas geresnėje padėtyje, nei būtų tuo atveju, jei bylinėjimosi išlaidos iš karto būtų tinkamai paskirstytos pirmosios instancijos teisme. Juolab kad nagrinėjamu atveju ieškovui iš atsakovės yra priteisiama didesnė suma, nei iš ieškovo valstybei. IV.3. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 44. Ieškovas nurodo, kad patyrė 726 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei 38 Eur žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme, pateikia tai patvirtinančius įrodymus.

45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; Å¡ia praktika vadovaujamasi ir naujausioje praktikoje, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016, 43 p.) iÅ¡aiÅ¡kinta, kad: 45.1. reikalavimas peržiÅ«rėti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ yra procesinis praÅ¡ymas ir nevertinamas kaip materialinis ieÅ¡kinio reikalavimas. Procesinio praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iÅ¡ dalies patenkintu.

Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo; 45.2. pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Tai sprendžiama pagal tai, kaip yra išspręsta dėl materialinių ieškovo reikalavimų atsakovui konkrečioje teismo instancijoje; 45.3. jeigu apeliacinės instancijos teisme atmetamas atsakovo apeliacinis skundas dėl materialinio ieškovo reikalavimo atsakovui išsprendimo, tai reiškia, kad apeliacinėje instancijoje byla išspręsta ieškovo naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalis ieškovui turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis turėjo šios instancijos teisme; 45.4. jeigu apeliacinės instancijos teisme atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl materialinio teisinio reikalavimo, bet patenkinamas procesinis prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, tai svarstant dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo turi būti taikoma CPK 93 straipsnio 1 dalis ir vadovaujamasi nuostata, kad materialinis teisinis reikalavimas išspręstas to asmens naudai, prieš kurį paduotas apeliacinis skundas buvo atmestas.

46. Nagrinėjamu atveju ieškovo apeliacinio skundo materialiosios teisės reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo yra atmestas. Iš dalies patenkinta tik proceso teisės klausimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis anksčiau minėta kasacinio teismo praktika, ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies nepriteistinos. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pakeisti: – ieÅ¡kovui K. P. iÅ¡ atsakovės D. P. priteisti 954,86 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; – valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo K. P. priteisti 155,54 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. KitÄ Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus.

Atmesti ieÅ¡kovo K. P. praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Aurimas Brazdeikis Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis