81dff7b2-3cbb-437d-bb47-4292352fb21e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                              Administracinė byla Nr. I-9179-189/2015                                                                              Proceso Nr. 3-61-3-02901-2015-3                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 1.3.1., 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 23 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Inos Kirkutienės, Violetos Petkevičienės ir Broniaus JanuÅ¡kos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),              dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovui advokatui Virgilijui Kaupui,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. U.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo pakeitimo.              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:              Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2015-05-15 sprendimu Nr. 64.5.1.9.-47 atsisakė (duomenys neskelbtini) piliečiui S. U. K. iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ . Atsisakymo iÅ¡duoti vizÄ pagrindas – asmuo nepateikė bÅ«tinosios informacijos apie vykimo tikslÄ ir sÄ lygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.             PareiÅ¡kėjas nesutikdami su jo atžvilgiu priimtu sprendimu, su skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pakeisti Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2015-05-15 sprendimÄ Nr. 64.5.1.9.-47.

PareiÅ¡kėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Pažymėdamas faktines ginčo situacijos aplinkybes nurodė, kad Migracijos departamentas 2015-02-27 sprendimu pareiÅ¡kėjui iÅ¡davė leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu siekdamas įforminti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiÅ¡kėjas 2015-05-06 kreipėsi į AmbasadÄ dėl nacionalinės vizos iÅ¡davimo. Ambasada pareiÅ¡kėjo atžvilgiu iÅ¡davė neigiamÄ sprendimÄ .

PrieÅ¡taraudamas priimto sprendimo argumentams nurodė, kad Migracijos departamentas iÅ¡duodamas leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtino, jog pareiÅ¡kėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPÄ®) keliamus reikalavimus, todėl, remdamasis UTPÄ® 17 str. 3 dalimi, pažymėjo, kad atitinkamai tos pačios sÄ lygos keliamos ir praÅ¡ančiam nacionalinės vizos. Skundžiamo sprendimo teisinį pagrindÄ Ä¯vardino nepagrįstu, nes pareiÅ¡kėjo tikslas vykstant į LietuvÄ buvo leidimo laikinai gyventi įforminimas bei Å«kinės komercinės veiklos vykdymas.             Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepimo (b. l. 20–26) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2015-05-06 Ambasadai pateikė specialios formos praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad praÅ¡ymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ tikslas – pradėti bendrovės operacijas kaip direktorius ir įforminti leidimÄ gyventi Lietuvoje. PraÅ¡oma buvimo trukmė nurodyta 360 dienų, kviečiantis asmuo S. P., Migracijos departamento tarnautojas, kviečiančiojo adresas UAB Europos partneriai, taip pat nurodė, kad kelionės ir pragyvenimo lėšas 5000 Eur padengs pats pareiÅ¡kėjas. PareiÅ¡kėjas kartu pateikė paso kopijÄ , kelionės sveikatos draudimo dokumentÄ , Migracijos departamento leidimÄ leisti laikinai gyventi Lietuvoje ir 2014-10-15 A.

S. sutikimÄ leisti pareiÅ¡kėjui gyventi jo bute. Pažymėjo, jog tÄ pačiÄ dienÄ , pokalbio su pareiÅ¡kėju metu, paaiÅ¡kėjo, kad dokumentus Migracijos departamentui pareiÅ¡kėjas pateikė per tarpininkaujančiÄ Ä¯monę, apie kuriÄ detalios informacijos negalėjo pateikti. PareiÅ¡kėjas taip pat nežinojo, kokiÄ Ä¯monę įsteigė ir kokiÄ Å¾ada vykdyti veiklÄ bei, kur ketina gyventi. PareiÅ¡kėjas tik paaiÅ¡kino, kad planuoja užsiimti medienos gaminių importu ir eksportu, tačiau jokių konkrečių detalių (iÅ¡ kokių gamintojų produkcijÄ pirks, kur parduos ir pan.) apie savo verslÄ nurodyti negalėjo.

Be to, taip pat neturėjo ir jokios informacijos apie verslo sÄ lygas Lietuvos medienos rinkoje. Pokalbio metu buvo nustatytos ir kitos aplinkybės, kaip tai, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi vizÄ iÅ¡duoti 360 dienų, kai tuo tarpu D viza gali bÅ«ti iÅ¡duodama tik iki Migracijos departamento sprendimo iÅ¡davimo pabaigos, taip pat, nors pareiÅ¡kėjas ir ketino pasilikti Lietuvoje iki leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimo pabaigos, tačiau iÅ¡ Ambasadai pateikto bilietų rezervacijos iÅ¡raÅ¡o buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos data – 2015-06-17.

Vertinant įrodymus dėl gyvenamosios vietos Lietuvoje buvo nustatyta, kad pateiktame A. S. sutikime, pareiÅ¡kėjo paso numeris nesutapo su tikruoju paso numeriu, taip pat nebuvo pateikti jokie įrodymai, apibÅ«dinantys pareiÅ¡kėjo bÅ«simÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . PareiÅ¡kėjo pase taip pat buvo spaudai, liudijantys apie Italijos ir Ispanijos vizų neiÅ¡davimÄ . Nurodė, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Ambasados pareigÅ«nas priėmė sprendimÄ neiÅ¡duoti nacionalinės vizos pareiÅ¡kėjui.

Remdamasis nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais, taip Å¡iuo klausimu formuojama teismų praktika pabrėžė, kad vien tik ta aplinkybė, kad Migracijos departamentas yra iÅ¡davęs leidimÄ gyventi Lietuvoje, negali nulemti nacionalinės vizos iÅ¡davimo bÅ«tinumÄ .              Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundÄ atmesti.             PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis, pareiÅ¡kėjas apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ informuotas elektroniniu laiÅ¡ku jo nurodytu el. paÅ¡tu, kartu iÅ¡siunčiant ir teismo Å¡aukimÄ ).

Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 80 str.).             Skundas atmestinas.             Pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, pareiÅ¡kėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimÄ , ir faktus, liudijančius, kad pareiÅ¡kėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieÅ¡taravimus skundui.

Ginčo Å¡alių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais raÅ¡ytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiÅ¡kai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikÅ¡mės aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.)).             Byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2015-05-15 sprendimo Nr. 64.5.1.9.-47 teisėtumo ir pagrįstumo.             Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai tvirtina, jog pareiÅ¡kėjas 2015-05-06 Ambasadai pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ .

Pagrindiniu kelionės tikslu nurodė – pradėti bendrovės operacijas kaip direktoriaus ir įforminti leidimÄ gyventi Lietuvoje. Ambasada 2015-05-15 sprendimu Nr. 64.5.1.9.-47 atsisakė pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ . Atsisakymo iÅ¡duoti nacionalines vizas pagrindas – norėdamas gauti vizÄ , pareiÅ¡kėjas nepateikė bÅ«tinosios informacijos apie vykimo tikslÄ ir sÄ lygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.             PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su priimtu sprendimu su skundu kreipėsi į teismÄ .UTPÄ® 11 str. 1 d. nustatyta, kad užsieniečio, kuris nėra Europos SÄ jungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos RespublikÄ ir buvimui joje taikomos 2001-03-15 Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų Å¡alių, kurių piliečiai, kirsdami iÅ¡orines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų Å¡alių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sÄ raÅ¡us nuostatos.

Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 1 str. 1 d. nustatyta, kad I priede iÅ¡vardytų trečiųjų Å¡alių piliečiai, kirsdami valstybių narių iÅ¡orines sienas, privalo turėti vizÄ . (duomenys neskelbtini) yra įtraukta į Reglamento I priedÄ , todėl Pakistano Respublikos piliečiams, norintiems atvykti į Europos SÄ jungos teritorijÄ ir kirsti iÅ¡orines Europos SÄ jungos sienas, bÅ«tina gauti vizÄ .             Nacionalinė viza iÅ¡duodama užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Sprendimus dėl vienkartinių nacionalinių vizų iÅ¡davimo ar atsisakymo jas iÅ¡duoti priima Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos (UTPÄ® 17 str. 3 d.). Kaip ir Å¡iuo atveju, sprendimus dėl vizų neiÅ¡davimo priėmė Diplomatinė atstovybė Turkijos Respublikoje.              Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio 2009-07-13 Bendrijos vizų kodeksÄ (Vizų kodeksas), 14 str. 1 d. nustatyta, kad kartu su praÅ¡ymu iÅ¡duoti vizÄ , asmuo pateikia:

a) dokumentus, nurodančius kelionės tikslÄ , b) dokumentus, nurodančius apgyvendinimo vietÄ , arba pakankamų lėšų susimokėti už apgyvendinimÄ Ä¯rodymÄ ;

c) dokumentus, pagal Å engeno sienų kodekso 5 str. 1 d. c punktÄ ir 3 dalį nurodančius, kad praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiantis asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų, tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos Å¡alį arba vykimui tranzitu į trečiÄ jÄ Å¡alį, į kuriÄ jis tikrai bÅ«tų įleistas arba gali teisėtai gauti tokių lėšų;

d) informacijÄ , padedančiÄ Ä¯vertinti, ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiantis asmuo ketina iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 21 str. 1 d. nustatyta, kad, nagrinėjant praÅ¡ymÄ dėl vizos iÅ¡davimo, ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar praÅ¡ymÄ pateikęs asmuo nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo ketina iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, o 7 p. nurodoma, jog praÅ¡ymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiÅ¡kumu bei patikimumu ir praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikusio asmens padarytų pareiÅ¡kimų tikrumu bei patikimumu.             Europos Parlamento ir Tarybos 2006-03-15 reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimÄ per sienas, Bendrijų kodeksÄ (Å engeno sienų kodeksas) 5 str. 1 dalies c papunktis taip pat nustato, kad trečiųjų Å¡alių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sÄ lygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslÄ bei sÄ lygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės Å¡alį arta vykimui tranzitu į trečiÄ jÄ Å¡alį, į kuriÄ jie tikrai bÅ«tų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.             Vizų kodeksas numato, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visÄ atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų.

PraÅ¡ymų dėl vizos iÅ¡davimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiÅ¡kėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar Å¡eimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Å engeno valstybes nares ir jose įsikurti. Pagal Vizų kodekso 32 str. 1 p. b d. vizÄ iÅ¡duoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiÅ¡kumo arba jų turinio teisingumo, praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiančio asmens pareiÅ¡kimo dėl ketinimo iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki baigiantis praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

             Dokumentų vizai gauti pateikimÄ , nagrinėjimÄ ir sprendimo dėl atsisakymo iÅ¡duoti vizÄ priėmimÄ , konsultavimÄ si dėl vizų detaliau reglamentuoja ir Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtintas Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos iÅ¡davimo, panaikinimo, konsultavimosi, bendradarbiavimo su iÅ¡orės paslaugų teikėjais, komercinio tarpininko akreditavimo ir kvietimo patvirtinimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as).

Pagal ApraÅ¡o 4 p. dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgalioti vizų tarnybų valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su vizos iÅ¡davimu, atsisakymu iÅ¡duoti vizÄ . ApraÅ¡o 80 p. numatyta, kad nustatęs kurį nors iÅ¡ atsisakymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pagrindų, iÅ¡vardytų UTPÄ® 19 str., įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimÄ dėl atsisakymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ . Su Å¡iuo sprendimu užsienietis supažindinamas vizų tarnyboje.

Taigi paminėtos teisės nuostatos tvirtina, kad pareigūnai, įgalioti išduoti vizas, nagrinėdami pateiktus prašymus dėl vizos išdavimo, įvertinę visas vizai išduoti reikšmingas aplinkybes, turi diskrecijos teisę spręsti dėl vizos išdavimo/neišdavimo.              Pareiškėjas Ambasadai pateiktame prašyme vizai išduoti (b. l.

27) nurodė, kad jo tikslas Lietuvoje pradėti bendrovės operacijas kaip direktorius ir įforminti leidimÄ gyventi Lietuvoje; kviečiantis asmuo S. P., Migracijos departamento tarnautojas; kviečiančiojo adresas UAB Europos partneriai; kelionės ir pragyvenimo lėšas 5000 Eur padengs pats pareiÅ¡kėjas. Tačiau, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo pokalbio Ambasadoje su pareiÅ¡kėju metu, pareiÅ¡kėjas nežinojo jokios informacijos apie tarpininkaujančiÄ Ä¯monę, jos darbuotojus, padėjusius jam pateikti dokumentus Migracijos departamentui. PareiÅ¡kėjas nors ir nurodė, kad ketina užsiimti medienos gaminių importu ir eksportu, tačiau negalėjo pateikti jokios detalios informacijos apie savo verslÄ , t. y. negalėjo nurodyti, kokiÄ konkrečiai įmonę įsteigė, iÅ¡ kokių gamintojų pirks medienÄ , kur eksportuos ir pan. PareiÅ¡kėjas taip pat negalėjo nurodyti ir kur gyvens. Tuo tarpu pateikdamas tik 2014-10-15 A. S. sutikimÄ (b. l.

33) apie tai, kad jis sutinkantis, kad pareiÅ¡kėjas laikinai gyventų ir savo gyvenamÄ vietÄ deklaruotų jo nuosavybės teise valdomame bute, daugiau jokių, tai patvirtinančių įrodymų (pvz. bÅ«stÄ apibÅ«dinančių) nepateikė, taip pat, sutikime nurodytas pareiÅ¡kėjo paso numeris skiriasi nuo paso numerio paso kopijoje (b. l. 32). Taip pat buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo priimti sprendimai neiÅ¡duoti Ispanijos vizos, nes pareiÅ¡kėjas laikomas keliančiu grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams valstybių narių santykiams (b. l. 34), taip pat neiÅ¡duoti ir Italijos vizos, nes pareiÅ¡kėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sÄ lygų (b. l. 36).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme numatomo buvimo Lietuvoje trukmę nurodė 360 dienų, kai tuo tarpu viza, Å¡iuo atveju, gali bÅ«ti iÅ¡duota tik iki Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo pabaigos (2015-05-27), o iÅ¡ Ambasadai pateikto bilietų rezervacijos iÅ¡raÅ¡o buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos data – 2015-06-17.             Konsulinis darbuotojas įvertinęs pateiktus dokumentus, pokalbio metu surinktÄ informacijÄ atsisakė iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pareiÅ¡kėjui, nustačius, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė bÅ«tinosios informacijos apie vykimo tikslÄ ir sÄ lygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. pareiÅ¡kėjas negalėjo pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sÄ lygų, ketinamam vystyti verslui, neturėjo tam reikalingos patirties, planų (vizijos).

Todėl nurodytų aplinkybių visuma ir sÄ lygojo pareigÅ«nui, vadovaujantis jam įstatymu suteikta diskrecijos teisė, priimti pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neigiamo pobÅ«džio sprendimÄ . Taigi nacionalinę vizÄ buvo atsisakyta iÅ¡duoti dėl to, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė argumentų, kuriais pareiÅ¡kėjas grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslÄ ir sÄ lygas.Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas skundo teismui argumentais nepaneigė konsulinio darbuotojo abejonių, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas atsisakyti iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ .

Atkreiptina, jog pareiÅ¡kėjas skunde teismui net neužsiminė apie aplinkybes (paaiÅ¡kėjusias pokalbio su pareiÅ¡kėju metu), sukėlusias pareigÅ«no abejones. PareiÅ¡kėjas ginÄÄ kėlė iÅ¡ esmės tik dėl vienos priežasties, kad Migracijos departamentui iÅ¡davus leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje, atitinkamai turėtų bÅ«ti iÅ¡duota ir nacionalinė viza. Å iuo aspektu pažymėtina, kad, kaip teismų praktikoje yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pagal ApraÅ¡o 72 punktÄ vienkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis Lietuvos vizų tarnybai užsienyje pateikia praÅ¡ymÄ , galiojantį kelionės dokumentÄ , iÅ¡duotÄ per pastaruosius deÅ¡imt metų, kurio galiojimo laikas turi bÅ«ti ne mažiau kaip 3 mėnesiais ilgesnis už praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikÄ , nuotraukÄ , sveikatos draudimÄ patvirtinantį dokumentÄ , Migracijos departamento praneÅ¡imÄ apie priimtÄ sprendimÄ leisti jam laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Tačiau pabrėžtina, kad vien dokumentų pateikimas nenulemia vizos iÅ¡davimo, kadangi turi bÅ«ti įvertinamos visos su vizos praÅ¡ančiu asmeniu susijusios aplinkybės, be kita ko, ar nėra Ä®statymo 19 straipsnyje nustatytų atsisakymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pagrindų (2014-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-882-184/2014).IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nacionalinė viza buvo neiÅ¡duota remiantis tuo, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė bÅ«vimo Lietuvoje tikslo (nepagrįsta darbinė veikla, nepakankamai apibÅ«dinta gyvenamoji vieta ir kt. aplinkybės), todėl Ambasados pareigÅ«nams pagrįstai kilo abejonės dėl tikrųjų pareiÅ¡kėjo vykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslų.

Kaip jau minėta, pareigÅ«nai įgalioti iÅ¡duoti vizas, nagrinėdami pateiktus praÅ¡ymus dėl vizos iÅ¡davimo, vertinant vizai iÅ¡duoti reikÅ¡mingas aplinkybes, turi diskrecijos teisę spręsti dėl vizos iÅ¡davimo/neiÅ¡davimo. Vizų iÅ¡davimÄ reglamentuojančios nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatos taip pat numato, kad įvertinus visas aplinkybes ir pareigÅ«nui kilus pagrįstai abejonei, vizÄ iÅ¡duoti atsisakoma. Vadinasi, tam, kad bÅ«tų atsisakyta iÅ¡duoti vizÄ gali pakakti ir vien tik pareigÅ«no abejonės (pagrįstos), kuriai kilus priimamas neigiamas sprendimas.

Pabrėžtina, jog asmuo siekdamas gauti vizÄ turėtų stengtis paneigti visas kilusias abejones, o ne prieÅ¡ingai, įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkelti atsakovei. Taigi, minėti argumentai tik patvirtina teismų praktikoje suformuotÄ nuostatÄ , kad vien tik aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, vienareikÅ¡miÅ¡kai nenulemia vizos iÅ¡davimo.             Apibendrinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad patenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ ir pakeisti Ambasados 2015-05-15 sprendimÄ Nr. 64.5.1.9.-47 nėra teisinio pagrindo.

Netenkinus pagrindinio reikalavimo, netenkinamas ir praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo (ABTÄ® 44 str.).             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str., n u s p r e n d ė              Atmesti S. U. K. skundÄ kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas                                                                 Ina Kirkutienė                                                                                            Violeta Petkevičienė                                                                                            Bronius Januška