81defb0e-550b-4e70-93e4-a1a283f184b3 · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr. ATP-444-282/2015Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00639-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.; 2.1.3.; 2.7.4.7.; 3.9.; 3.26.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 13 d.Å iauliai             Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal administracine tvarka nubausto asmens A. M. apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo, kuriuo A.

M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 128 straipsnio 2 dalį 724 eurų dydžio bauda. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė : A. M. nubaustas už tai, kad 2015 m. liepos 19 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta.

Tokiais savo veiksmais A. M. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 128 straipsnio 2 dalyje.Skundu Å iaulių apygardos teismui A. M. praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-08-25 nutarimÄ ir administracinę teisenÄ jo atžvilgiu nutraukti, nes teismas, jį nubausdamas, pamynė nekaltumo prezumpcijos principÄ ir kaltės ar nekaltumo įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė jam, bei teismas atmetė savo paties nutarime cituojamas ATPK 284 straipsnio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N663-156/2007 suformuluotas nuostatas.Apeliantas pripažįsta, kad nurodytu metu vairavo automobilį, suvokdamas, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, tačiau teigia, kad šį pažeidimÄ padarė esant bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygoms.

Nurodo, kad bÅ«nant garaže jam pasidarė labai bloga – svaigo galva, sukilo kraujospÅ«dis, pradėjo pykinti, bandė prisiskambinti bendrosios pagalbos numeriu 112, tačiau susisiekti nepavyko, todėl labai iÅ¡sigandęs dėl savo bÅ«klės ir negalėdamas iÅ¡sikviesti medikų (prieÅ¡ kurį laikÄ jam sveikata buvo panaÅ¡iai pablogėjusi ir dėl to jis gydėsi ligoninėje), pats sėdo už vairo ir važiavo į ligoninę. Teigia, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jam vairuoti transporto priemonę nebuvo bÅ«tina, kadangi jo sveikata ar gyvybė nėra mažiau vertos nei KET reikalavimai bei jomis saugoma vertybė – eismo saugumas.

Taip pat teismas padarė tik prielaidÄ , kad jam nustatytas sveikatos pablogėjimas galėjo atsirasti dėl stipraus susijaudinimo pareigÅ«nams jį sustabdžius, taip pateisinant iÅ¡ esmės neteisėtus policijos pareigÅ«nų veiksmus jo atžvilgiu nesuteikiant praÅ¡omos reikiamos medicininės pagalbos. Nurodo, kad teismas jo parodymus apie įvykio aplinkybes atmetė kaip melagingus, o patikėjo policijos pareigÅ«nų parodymais, gydytojos J. Z. V. parodymus vertino selektyviai ir interpretuojant jam nenaudinga linkme, nors gydytoja teisme nurodė, jog tokiais atvejais yra bÅ«tina medicininė pagalba.

Nurodo, kad sveikatos sutrikimas jam buvo objektyviai nustatytas gydymo įstaigoje, jo atsiradimo momento niekas nenustatė, tuo pačiu nepatvirtino teismo spėjimo, kad sveikata pablogėjo jį sustabdžius pareigÅ«nams. Teigia, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, paneigiančio jo teiginius dėl sveikatos sutrikimo, bandymo paskambinti pagalbos telefonu ir kitas nurodomas aplinkybes. Atsiliepimu į A. M. apeliacinį skundÄ TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas praÅ¡o netenkinti apeliacinio skundo, teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ , nes teismas priėmė objektyvų, teisiÅ¡kai motyvuotÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , atsižvelgė į neginčijamas faktines medžiagoje nustatytas aplinkybes, esminius įrodymus bei pažeidėjo asmenybę.

Yra įsitikinę, jog policijos pareigÅ«nai, užfiksavę teisės pažeidimÄ , teismui davė teisingus parodymus ir tinkamai vadovavosi teisės aktais. Teigia, kad apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai yra nepagrįsti, melagingi, ir turi bÅ«ti vertinami kaip gynybos pozicija, siekiant iÅ¡vengti griežtos administracinės atsakomybės. Kadangi teismo posėdyje dalyvavo abi Å¡alys – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei TelÅ¡ių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariato atstovas, todėl posėdžio metu buvo pateikti visi įrodymai, iÅ¡nagrinėtos visos įvykio aplinkybės ir apklausti visi liudytojai bei įvertintos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Apeliacinis skundas netenkintinas.

KET 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės. Už transporto priemonių vairavimÄ , kai vairuojančiam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, administracinė atsakomybė numatyta ATPK 128 straipsnio 2 dalyje.IÅ¡ byloje esančios pažymos apie A. M. baustumus matyti, kad Mažeikių rajono policijos komisariato 2015-01-12 nutarimu apeliantui už teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje buvo paskirta nuobauda – 500 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 20 mėnesių (17 b. l.).

Å is nutarimas įsiteisėjo 2015-04-16 ir nuo Å¡ios dienos vykdomas specialiosios teisės atėmimas. Taigi, pažeidimo dienÄ A. M. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, nes Å¡i teisė jam buvo atimta. Apeliantas pripažįsta, kad jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, tačiau jis teigia, jog automobilį vairavo, t. y. teisės pažeidimÄ padarė veikdamas bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis. ATPK 17 straipsnyje nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas Å¡iame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas bÅ«tinojo reikalingumo bÅ«klėje, tai yra siekiant paÅ¡alinti pavojų, gresiantį valstybinei ar vieÅ¡ajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu Å¡is pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikÅ¡minga negu iÅ¡vengtoji žala.

Pagal teismų praktikÄ bÅ«tinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant iÅ¡vengti gresiančios reikÅ¡mingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo bÅ«ti paÅ¡alinta kitomis priemonėmis. BÅ«tinojo reikalingumo situacija atsiranda susidÅ«rus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vienÄ galima apginti tik padarant antram tam tikrÄ Å¾alÄ .

BÅ«tinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o iÅ¡gelbėti šį interesÄ nuo jos galima tik padarant žalÄ kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikÅ¡minga, palyginti su iÅ¡vengtÄ ja, tai yra bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygos, numatytos įstatymo.Apeliantas nurodo, kad jam bÅ«nant garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, jam pasidarė labai bloga – svaigo galva, sukilo kraujospÅ«dis, pradėjo pykinti, bandė prisiskambinti bendrosios pagalbos numeriu 112, tačiau susisiekti nepavyko, todėl labai iÅ¡sigandęs dėl savo bÅ«klės ir negalėdamas iÅ¡sikviesti medikų, pats sėdo už vairo ir važiavo į ligoninę.

Duomenų, kad A. M. skambino bendrosios pagalbos telefono numeriu, bet jam nepavyko prisiskambinti, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas. Pastebėtina, kad bendrosios pagalbos telefono numeris 112 yra skubios pagalbos telefono numeris, kuriuo atsiliepiama visais atvejais. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad apelianto teiginiai apie tai, kad jis skambino bendrojo pagalbos telefonu, bet neprisiskambino, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Be to, teisme kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas G.

J. nurodė, kad dirbdamas kartu su pareigÅ«nu D. V., pastebėjo vairuojantį A. M., kuriam, jo žiniomis, yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, dėl to jį pasivijo, sustabdė, kad pažeidėjas prašė neraÅ¡yti jo vardu administracinio teisės pažeidimo protokolo, siÅ«lė raÅ¡yti sÅ«naus vardu, o nesutikus daryti to, kÄ prašė apeliantas, A. M. sutiko su padarytu pažeidimu, prašė atleisti, gailėjosi. Liudytojas parodė, kad jokio ginčo dėl teisės pažeidimo nebuvo, dėl blogos sveikatos bÅ«klės pažeidėjas nesiskundė, be to, A.

M. važiavo priešinga kryptimi nei yra ligoninė. Iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes liudytojas nurodė ir iš karto po įvykio rašytame tarnybiniame pranešime (5 b. l.). Liudytojo G. J. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo protokole paties apelianto ranka rašytas paaiškinimas (3–4 b. l.). Netikėti šio liudytojo parodymais nėra pagrindo, nes byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi ar kad liudytojas anksčiau turėjo nesutarimų su apeliantu ir būtų suinteresuotas jį apkalbėti.

Ä®vertinus Å¡ias paminėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , pagrįstai rėmėsi liudytojo G. J. parodymais. Apelianto teiginių, jog jį sustabdę policijos pareigÅ«nai su juo elgėsi nemandagiai, ar kad jis jiems skundėsi bloga sveikata, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas ar jo atstovas apylinkės teisme. A. M. pateikti medicininiai dokumentai apie jo sveikatos bÅ«klę ir VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje suteiktas paslaugas nepatvirtina, kad apeliantas teisės pažeidimÄ padarė veikdamas bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis.

Iš A. M. ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės (48 b. l.) matyti, kad A. M. į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę kreipėsi 2015-07-19 12.58 val., jam buvo diagnozuota neurastenija (ligos kodas F48.0) (t.y. susirgimas, kurio metu pasireiškia nuolatiniai nusiskundimai nuovargiu, silpnumu ar išsekimo jausmu po protinio darbo ar nedidelio fizinio krūvio, stresinės situacijos (internetinė prieiga: http://ligos.sveikas.lt/lt/ligos)). Iš ligoninės įdėtinio lapo (49 b. L.) matyti, kad pagal A. M. nurodytus nusiskundimus sveikata jo skausmas buvo įvertintas vienu balu.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymo Nr. V-208 „Dėl bÅ«tinosios medicinos pagalbos ir bÅ«tinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) 17 punktÄ skausmo intensyvumo įvertinimas vienu balu reiÅ¡kia silpnÄ skausmÄ . Teisme kaip liudytoja apklausta A. M. gydymo paslaugas VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje suteikusi gydytoja J. Z. V. parodė, kad nors A. M. nustatytas kraujo spaudimas tokio amžiaus vyrui buvo didelis, bet tai galėjo bÅ«ti momentinė reakcija į susijaudinimÄ pareigÅ«nams jį sustabdžius, nes ligoninėje A.

M. daryta kardiograma, įvertinus apelianto amžių, yra normali, be pakitimų, todėl ji kategoriškai nurodė, jog šiuo atveju A. M. gyvybei jokios grėsmės nebuvo. Netikėti šios liudytojos parodymais taip pat nėra pagrindo, nes liudytoja apelianto nepažįsta, paaiškinimus byloje davė remdamasi tik jai pateiktais medicininiais dokumentais. Įvertinus paties apelianto pateiktuose medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis bei jį apžiūrėjusios medikės parodymus, daroma išvada, kad apelianto sveikatos būklė – pykinimas, galvos skausmas – nekėlė grėsmės apelianto gyvybei, todėl pačiam vairuoti automobilį žinant, kad teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, nebuvo būtinybės. Be to, pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnį neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui.

Dėl staiga pablogėjusios savo sveikatos apeliantas nesikreipė pagalbos į Å¡eimos narius ar pažįstamus, kad jį nuvežtų į ligoninę, o savo draugui E. J. paskambino tik tada, kai buvo nuÅ¡alintas nuo transporto priemonės vairavimo. Ä®vertinus visumÄ paminėtų aplinkybių daroma iÅ¡vada, kad A. M. ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatytÄ teisės pažeidimÄ padarė nesant bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygų, todėl pagrįstai jis nubaustas pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį. ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 434 iki 724 eurų arba administracinį areÅ¡tÄ .

Skundžiamu nutarimu A. M. paskirta nuobauda lygi sankcijoje numatytos nuobaudos maksimumui, nes apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rÅ«Å¡ies pažeidimÄ , už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, kad jis turi aÅ¡tuonias galiojančias administracines nuobaudas. Ä®vertinus skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes, reikÅ¡mingas nuobaudos skyrimui, daroma iÅ¡vada, kad A.

M. paskirta nuobauda nėra aiÅ¡kiai per griežta. Be to, apeliantas skunde neginčija jam paskirtos nuobaudos dydžio.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir bylÄ nutraukti nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir A.

M. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                         Virginija Žindulienė