81dbd87f-ddaf-4505-977d-c839d772e58c · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-171/2014Procesinis bylos Nr. 36-1-00068-06Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2.;1.1.12.1.;1.2.5.4.;1.2.14.3.2.2.;1.2.14.4.1.; 1.2.14.5.1.;1.2.17.2.;1.2.23.3. (S)LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės (pranešėjos),teisėjų Kęstučio Jucio, Lino Žukausko,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Sergejui Bekiš),gynėjams advokatams Mariui Zabitai, Aldevinui Švedui, Stasiui Zabitai,nuteistajam R.

D.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. D. ir L. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo:R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams; pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu (ketveriems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iÅ¡ dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.L.

G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2006-03-20 G. D.) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2006-12-20 R. D.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams; pagal BK 258 straipsnio 2 dalį areštu 20 (dvidešimčiai) parų; pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir pakirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metas 3 (trims) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 3 (trims), bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.Iš nuteistojo L.

G. priteista nukentėjusiajai G. D. 1 200 Lt ir nukentėjusiajam R. D. 5 049,95 Lt turtinei atlyginti, nukentėjusiajam J. E. 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Iš nuteistojo R. D. priteista nukentėjusiajam T. Z. 32 000 Lt turtinei žalai ir 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Iš nuteistųjų L. G. ir R. D. solidariai priteista nukentėjusiajam G. E. 15 000 Lt turtinei žalai ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Tuo pačiu nuosprendžiu suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui nutraukta byla D.

P.; G. C. pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka nėra apskųstas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : L. G. nuteistas už tai, kad kartu su D. P. apgaule, savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ Â t. y. jie 2006 m. kovo 20 d., bendrai veikdami, iÅ¡ anksto susitarę įvykdyti sukčiavimÄ , pripylė į dvi popierines dėžes pjuvenų ir apie 15 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), aikÅ¡telėje prie parduotuvės „Leader Price“, D.

P. Å¡ias dvi dėžes – tariamai 1000 pakelių cigarečių „Saint George“ su rusiÅ¡komis banderolėmis už 1200 Lt pardavė G. D. Å iose dėžėse buvo sudėtos ne cigaretės, o medžio pjuvenos, tokiu bÅ«du, apgaule, savo naudai jie įgijo 1200 Lt priklausančius G. D., tuo padarydami nukentėjusiajai G. D. 1200 Lt turtinę žalÄ .L. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis t. y. jis, pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ , laikė akcizais apmokestinamas prekes, t. y. jis pažeisdamas Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų taisyklių „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ 2.1.1 p. nustatytÄ tvarkÄ , 2006 m. gruodžio 28 d. sodų bendrijoje „O“, esančioje (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, 2001-10-30 Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 2 str. 2 p. numatytas akcizais apmokestinamas prekes – tabako gaminius – 13190 pakelių cigarečių ,,Jin Ling” su rusiÅ¡komis banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaičiuojant privalomus sumokėti mokesčius, yra 38750,37 Lt, neteisėtai laikė V.

G. priklausančio sodo namelio, esančio sodų bendrijoje „O“, (duomenys neskelbtini), garaže, kol cigaretes tÄ pačiÄ dienÄ surado ir išėmė Kalvarijos policijos komisariato pareigÅ«nai.Be to, jis nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo neÅ¡aunamuoju ginklu t. y. jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ savadarbį kastetÄ , kuris priskiriamas prie smogiamojo-trupinamojo poveikio neÅ¡aunamųjų ginklų, kurie pagal „Lietuvos Respublikos Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymÄ â€œ civilinėje apyvartoje yra draudžiami ir kurį iki 2006 m. gruodžio 23 d. neteisėtai laikė V.

G. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kol kastetÄ kratos metu surado ir išėmė Kalvarijos policijos komisariato pareigÅ«nai.Be to, jis nuteistas už tai, kad 2006-12-19, tikslus laikas tyrimo metu ir teisme nenustatytas, iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su nenustatytais asmenimis (galimai su V. Z., Ž. C., dėl kurių 2013-05-14 teismo nutartimi baudžiamoji byla iÅ¡skirta) savo ir kitų naudai, apgaule, V. Z. paaiÅ¡kinant R. D., kad bus „plaunami pinigai“, jam reikės pasiraÅ¡yti dokumentus ir jokių pasekmių nebus, įkalbėjo R.

D. UAB „L“ priklausančioje parduotuvėje „E“, esančioje (duomenys neskelbtini), sudaryti su lizingo bendrove iÅ¡perkamosios nuomos sutartį dėl plazminio televizoriaus „Panasonic TH-42PA60E“, kurio vertė 5739,95 Lt, įsigijimo, kurį 2006-12-20, veikdamas bendrai su V. Z., Ž. C., įmokėdamas pradinę įmokÄ â€“ 690 Lt sudarant iÅ¡perkamosios nuomos sutartį įgijo ir tÄ pačiÄ dienÄ V. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Ž. C. pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tuo padarydami nukentėjusiajam R.

D. 5049,95 Lt turtinę žalÄ .Be to, jis nuteistas už tai, kad 2006-12-20, tiksliau nenustatytu laiku, iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su nenustatytais asmenimis (galimai V. Z., Ž. C., dėl kurių 2013-05-14 teismo nutartimi baudžiamoji byla iÅ¡skirta), neturėdamas teisėto pagrindo, pavartojant psichinį smurtÄ , V. Z. atvirai reikalaujant bei grasinant, jog nesutikus sudaryti iÅ¡perkamosios nuomos sutartį dėl televizoriaus įsigijimo, jo atžvilgiu bus pavartotas fizinis smurtas, vertė R.

D. savo ir kitų naudai atlikti turtinio pobÅ«džio veiksmus – UAB „A“ priklausančioje parduotuvėje „Av“, esančioje (duomenys neskelbtini), sudaryti su lizingo bendrove iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, dėl televizoriaus įsigijimo, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi R. D. turėjo per maÅ¾Ä darbo staÅ¾Ä ir dėl to negalėjo su lizingo bendrove sudaryti iÅ¡perkamosios nuomos sutartį dėl televizoriaus įsigijimo.Be to, jis nuteistas už tai, kad 2007-08-18, apie 9 val., J.

E. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), J. E. papraÅ¡ius L. G. automobiliu „BMW 730“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negadinti kiemo dangos ir dėl to kilus tarp jų žodiniam konfliktui, konflikto metu L. G. iÅ¡sitraukė iÅ¡ dėklo R. M. priklausantį 9 mm kalibro, 2002 modelio BLOW Compact modelio dujinį pistoletÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal „Lietuvos Respublikos Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymÄ â€œ yra priskiriamas prie „D“ kategorijos Å¡aunamųjų ginklų, nusitaikė į J.

E. ir grasino jį nuÅ¡auti. L. G. ir R. D. nuteisti už tai, kad veikdami grupe su kitais asmenimis (galimai Ž. C., dėl kurio 2013-05-14 teismo nutartimi baudžiamoji byla iÅ¡skirta) 2007-07-10, apie 16 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, iÅ¡ anksto susitaręs dėl bendrų veiksmų apgaule įviliojant G. E. į automobilį „Mersedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant, jog reikia pasikalbėti, važiuojant keliu Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, Kalvarijos savivaldybės ribose, panaudodami psichinį smurtÄ , grasino automobilyje turėtu peiliu nupjauti G.

E. kojas, panaudoti fizinį smurtÄ â€“ nuvežti į miÅ¡kÄ ir sumuÅ¡ti bei Ž. C. panaudojant fizinį smurtÄ â€“ suduodant ne mažiau 2 smÅ«gius ranka G. E. į veidÄ , klausė kur namuose padėti pinigai, privertė nukentėjusįjį paskambinti E. M., kad jis paimtų iÅ¡ jo tėvo J. E. ir atvežtų jo namų raktÄ , kurį E. M. atvežė ir perdavė R. D., kuris kartu su Ž. C., palikę saugoti automobilyje G. E., iÅ¡važiavo E. M. priklausančiu automobiliu „BMW 525“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) tariamai į G. E. namus, esančius (duomenys neskelbtini) ieÅ¡koti pinigų, tačiau jų tariamai neradę ir sugrįžę atgal, grasindami panaudoti fizinį smurtÄ â€“ sumuÅ¡ti, privertė paskambinti savo broliui R. E. ir pasiskolinti 25000 Lt bei juos perduoti jam, tačiau R. E. neturėjus reikalaujamos pinigų sumos, o paskolinus tik 15000 Lt, užvaldė nukentėjusiojo 15000 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajam G. E. 15000 Lt turtinę žalÄ .R. D. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio mėnesį, tiksli data, vieta ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio proceso metu nenustatyta, iÅ¡ nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti, įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 17,998 g heroino, kuriÄ iki 2007-08-23 neteisėtai laikė motinos R.

D. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol kratos metu narkotines medžiagas surado ir išėmė Kalvarijos policijos komisariato pareigÅ«nai.Be to, jis nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslÄ užvaldyti T. Z. priklausančius pinigus, apgaulės bÅ«du, t. y. praneÅ¡damas T. Z., kad jis galės įsigyti cigarečių su rusiÅ¡komis banderolėmis,  2007-07-24, apie 2 val. paskambino E. M. ir pasakė atvežti T. Z. į autobusų stotelę, prie sankryžos į (duomenys neskelbtini), kur, apie 3 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, panaudodami fizinį smurtÄ â€“ suduodami vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ T.

Z., prievarta jį įsisodino į automobilį „VW Transporter“, kurio valstybiniai numeriai nenustatyti, užmetė jam ant galvos audeklÄ , panaudodami fizinį smurtÄ â€“ suduodant nenustatytÄ kiekį smÅ«gių rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, privertė nukentėjusįjį T. Z. paskambinti draugui E. M., kad jis atvežtų piniginę, likusiÄ jo automobilyje, su joje buvusiais pinigais, ir jÄ padėtų po E. M. automobilio BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio autobusų stotelėje, ratu, iÅ¡ kur juos paėmė R.

D. ir tokiu bÅ«du užvaldė nukentėjusiojo 32000 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. Z. turtinę žalÄ â€“ 32000 Lt.Nuteistasis L. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , padarė esminius baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso pažeidimus, pažeidė neÅ¡aliÅ¡kumo, objektyvumo ir nepriklausomumo principus bei teisę į greitÄ baudžiamÄ jį procesÄ . Teismas įrodymus turėjo vertinti objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai, paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus, o nepavykus jų paÅ¡alinti – vertinti teisiamojo naudai.

Nuteistasis, teigdamas, kad pagal BK 182 straipsnio 1 dalį jis turi būti išteisintas, nurodo, kad dėl šios nusikalstamos veikos yra nuteistas nepagrįstai, pažeisti Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nurodyti reikalavimai, jo kaltė pagrįsta prielaidomis. Tiek pati nukentėjusioji G. D., tiek nuteistasis D. P. bei liudytojai G. D. ir M. neparodė, kad jis dalyvavo G. D. apgavystėje, to niekada nepripažino ir pats apeliantas. Telefoniniai pokalbiai, kuriais grindžiama nuteistojo kaltė, neatitinka BPK 154 straipsnyje numatytų reikalavimų.

Apeliantas teigia, kad jo buvo pasiklausoma neturint ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcionuoto leidimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-7-141/2008 nurodyta, kad „Lietuvos įstatymai tiksliai reglamentuoja duomenų, reikÅ¡mingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, rinkimo procesÄ ir tyrimo metu gautos informacijos pripažinimo įrodymais kriterijus. <...> BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypatingai svarbus, nes prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų užtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigÄ patikrinti gautų duomenų patikimumÄ iÅ¡siaiÅ¡kindamas, ar tiksliai buvo laikytasi tų įstatymų, pagal kuriuos tie duomenys gauti. Duomenys, kurie gaunami suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teisęs, nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos, laikomi gauti neteisėtu bÅ«du ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus”.

Nuteistojo nuomone, Å¡ios aplinkybės tirtos nebuvo. Nagrinėjamoje byloje, nustatant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos rinkimo teisėtumÄ , teismas rėmėsi leidimu, esančiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 5-8), tačiau nepatikrino, ar leidimas yra susijęs su apeliantu, ar jis yra teisėtas.Apeliaciniame skunde teigiama, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad nekaltumo prezumpcija, ginama Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiÅ¡kia, kad baudžiamajame procese kaltinamojo kaltė turi bÅ«ti įrodyta nesant abejonės (sprendimai bylose O. prieÅ¡ NorvegijÄ , Cordon prieÅ¡ Jungtinę Karalystę ir kt.) Å i samprata taip pat apima ir Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€ 3.1.8 punktÄ .

Nuteistasis, nesutikdamas ir su jo nuteisimu dėl sukčiavimo bei pasikėsinimo prievartauti R. D. turtÄ , nurodo, jog viso bylos proceso metu jis vienodai aiÅ¡kino, kad 2006 m. lapkričio mėnesį V. Z. iÅ¡ jo nupirko automobilį „RENAULT Glid” už 4000 Lt, pinigus įsipareigojo sumokėti vėliau, tačiau sumokėti delsė, vėliau pasakė, kad iÅ¡ kažkokio žmogaus iÅ¡simokėtinai paims daiktų, kuriuos pardavęs grÄ Å¾ins skolÄ . Å iuos jo parodymus iÅ¡ esmės patvirtina V.

Z. ir Z. C. parodymai, be to, pats nukentėjusysis R. D. niekada neparodė, kad L. G. vertė ar kurstė atlikti kokius tai veiksmus, ar naudojo prievartÄ . Byloje nėra ir įrodymų, kad buvo žinomas R. D. ir V. Z. susitarimų ir veiksmų turinys.Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi tyrėjo S. U. parodymais, nes teismų praktika kviesti į teismo posėdį tyrėjus ir juos apklausti dėl ikiteisminio tyrimo metu prieÅ¡ liudytojÄ , nukentėjusįjį arba kaltinamÄ jį galimai taikytų įstatymo neleistinų veiksmų yra ydinga ir nelogiÅ¡ka – nė vienas tyrėjas, pareigÅ«nas ar prokuroras nepripažins neleistinų veiksmų.

Nuteistasis teigia, jog liudytojai I. M. – K., J. B., T. V., S. P. iš vis nedavė apie jį jokių parodymų, nenurodė, jog jis dalyvavo atliekant kokius nors veiksmus. Liudytojas E. M. parodė, neva L. G. prašė jo sužinoti dėl televizoriaus pirkimo išsimokėtinai, tačiau apeliantas tokio pokalbio neprisimena, o šio liudytojo parodymų patikrinti nėra jokių galimybių. Nuteistojo nuomone, E. M. pyksta dėl paimtų iš jo pinigų, nors apeliantas pinigų paėmimo procese nedalyvavo, nes manė, kad draugai aiškinasi dėl skolų.

Pasak apelianto, teismas pažeidė BPK 154 straipsnio reikalavimus remdamasis neteisėtais įrodymais, t. y. telekomunikacijų tinklais gautomis pokalbių iÅ¡klotinėmis. IÅ¡ pokalbio turinio galima spręsti, kad nuteistasis kiekvieno pokalbio su V. Z. metu reikalavo, kad pastarasis grÄ Å¾intų skolÄ , o ne aiÅ¡kintųsi kokiu bÅ«du jis gaus pinigus. Be to, iÅ¡ 2007-09-27 tarnybinio praneÅ¡imo matyti (t. 3, b. l. 27), kad Kalvarijos PK asmenų telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir fiksavimÄ vyko operatyvinio tyrimo metu, nors kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas informacijos kontrolė ir fiksavimas yra draudžiami.Nuteistojo nuomone, 2007-01-11 daiktų apžiÅ«ros protokolas yra įrodymas, akivaizdžiai patvirtinantis, kad prekes iÅ¡simokėtinai pirkdavo R.

D. ir V. Z. IÅ¡ byloje esančio V. Z. nuosprendžio matyti, kad prekių pirkimas iÅ¡simokėtinai yra jo pagrindinė veikla (t. 21, b. l. 181-190), kas dar kartÄ patvirtina tÄ aplinkybę, kad V. Z. su R. D. nusikaltimus atliko be apelianto įsikiÅ¡imo.Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, kad jo veiksmuose nėra bÅ«tinos nusikaltimo sudėties elemento – subjektyviosios pusės, t. y. tiesioginės tyčios. Kita vertus, sukčiavimo ir pasikėsinimo sukčiauti nusikalstamų veikų laikas yra 2006-12-20, Å¡ie nusikaltimai pagal galiojusiÄ redakcijÄ Â priskiriami prie nesunkių (Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13)).

Vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies b) punkte nustatyta nuostata, senaties terminas suėjo 2011-12-20.Nuteistojo L. G. nuomone jis nuteistas nepagrįstai ir pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, nes kastetÄ jam padovanojo draugai su kuriais 2004 metais atliko bausmę. Kastetas yra suvenyras, kurio nuteistasis neneÅ¡iojo, nerealizavo, nepanaudojo, kastetas kabojo namuose matomoje vietoje ant sienos. Apelianto nuomone, jo veikoje nėra tyčios, todėl ir Å¡ioje dalyje nėra bÅ«tinų nusikaltimo sudėties dalių. Be to, Å¡ioje dalyje taip pat turi bÅ«ti taikoma senatis.

Apeliantas nesutinka ir su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, mano, kad jo veika galėtų bÅ«ti kvalifikuojama BK 24 straipsnio 6 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį. IÅ¡skyrus G. E. parodymus, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad cigaretės priklausė nuteistajam. Tiek L. G., tiek kiti byloje apklausti kaip liudytojai ir Z. C. parodė, kad jie dirbo G. E., t. y. sode rastos cigaretės priklausė G. E., o apeliantas tik padėjo jam jas laikyti – surasti vietÄ laikyti cigaretes.

Å ias aplinkybes patvirtina G. E. buvimas įvykio vietoje, pabėgimas iÅ¡ jos atvykus policijos pareigÅ«nams ir jam priklausančių transporto priemonių buvimas teritorijoje, iÅ¡ dalies ir Z. C. parodymai. Be to, G. E. ir jo dviejų automobilių buvimas sodo teritorijoje patvirtina ir apelianto parodymus, kad cigaretes atgabendavo G. E., o jis tik padėjo jam jas realizuoti gaudamas už tai nedidelį atlygį. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog dėl Å¡ios nusikalstamos veikos telefoninių pokalbių pasiklausimas atliktas pažeidus Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijÄ (teisė į privatų gyvenimÄ ) ir BPK.

Teismas nepripažino ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad nuteistasis parodė visas jam žinomas aplinkybes ir pripažino savo kaltę. Be to, nuteistojo vaidmuo buvo antraeilis, todėl bausmė turi būti švelninama, juolab, kad šio nusikaltimo jis neorganizavo, o tik padėjo tai darančiam asmeniui.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Nuteistasis nurodo, jog nė vienas iš dalyvavusių asmenų, tame tarpe ir nukentėjusysis G.

E., neparodė, kad jis atliko kokį nors veiksmÄ siekdamas arba padėdamas užvaldyti nukentėjusiojo pinigus. Apelianto nuomone, jo vaidmuo galėtų bÅ«ti laikomas padėjėjo dariusio psichologinį spaudimÄ . Jie visi yra draugai, todėl apeliantas, girdėdamas apie skolos grÄ Å¾inimÄ , į tai nesikiÅ¡o, nes nežinojo pokalbio detalių ir aplinkybių, manė, kad jie kalba apie realiÄ skolÄ , kuriÄ G. E. privalo grÄ Å¾inti R. D. Nors G. E. teigia, kad prieÅ¡ jį buvo panaudotas ginklas, kad jam buvo grasinama, tačiau apeliantas visÄ laikÄ nuoÅ¡irdžiai teigė, kad jis ginklo nematė, apie jį nieko negirdėjo, su kitais asmenimis buvo dėl kompanijos.

Be to, apeliantas mano, kad G. E. pyksta ant jo už prarastas jam priklausiusias cigaretes, todėl jo parodymai nenuoširdūs. Nuteistajam nesuprantama, kuo pasireiškė, pasak G. E., pastarojo saugojimas, nes važinėdamas automobiliu ir sėdėdamas jame nuteistasis jokios įtakos nukentėjusiajam nedarė, pastarasis nevaržomas galėjo išlipti iš automobilio. Buvęs automobilyje liudytojas E. M. parodė, kad L. G. su G. E. šnekučiavosi, kas patvirtina aplinkybę, kad apeliantas su nukentėjusiuoju elgėsi draugiškai.

Apeliantas nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, mano, kad nuteistas nepagrįstai, Kalvarijos PK darbuotojams siekiant su juo susidoroti. Nuteistasis iki 2006-12-28 su G. E. ir J. E. labai gerai sutarė, nes jis realizuodavo jų kontrabandines cigaretes, tačiau po įvykio, dėl kurio apeliantas yra nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, pastarieji supyko, nes per apelianto neapdairumÄ ir aplaidumÄ patyrė didelių nuostolių. 2007-08-18, dar nežinodamas Å¡ios aplinkybės, nuteistasis pas juos nuvyko iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad dėl pareigÅ«nų surastų cigarečių jis nekaltas.

Kalvarijoje yra žinoma, kad E. užsiima kontrabanda, nuteistojo vaidmuo buvo antraeilis. Tik tada, kai J. E. pradėjo koliotis ir įžeidinėti apeliantÄ , jis atsakė tuo pačiu, tačiau ginklo nenaudojo.Nuteistasis teigia, kad duomenys Å¡iame epizode surinkti kryptingai, turint tikslÄ bet kokiomis priemonėmis jį apkaltinti. Nuteistasis taip pat mano, kad teismas Å¡ioje dalyje išėjo iÅ¡ liudytojo G. E. parodymų ribų, kad neva labai jo (L. G.) iÅ¡sigando, tačiau nukentėjusiuoju yra pripažintas J.

E. ir jeigu jam bÅ«tų grėsęs realus pavojus, jis bÅ«tų bėgęs slėptis arba bent jau bÅ«tų nustojęs kolioti apeliantÄ , tačiau jis koliojosi iki apeliantas iÅ¡vyko iÅ¡ J. E. sodybos kiemo. Teismas rėmėsi R. M. automobilyje rastu dujiniu pistoletu, tačiau ginklas rastas R. M. priklausančiame automobilyje BMW 730d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 15), kuris dėl ginklo atsiradimo automobilyje aplinkybių teisme apklaustas nebuvo.Nuteistasis taip pat nesutinka su teismo nuosprendžiu paskirta bausme, mano, jog ji nepagrįstai didelė, teismas nesigilino į baudžiamosios atsakomybės senaties terminus.

Nuteistojo įsitikinimu, buvo pažeista jo teisė į greitÄ procesÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , kadangi baudžiamasis procesas užsitęsė nepagrįstai ilgÄ laikÄ , per teisminį procesÄ pasikeitė net trys teisėjai, kurie bylÄ nagrinėdavo iÅ¡ naujo ne dėl apelianto ar kitų kaltinamųjų kaltės. Paskirta po septynerių metų laisvės atėmimo bausmė yra nepagrįsta, kadangi bausmė su laiku praranda savo tikslus ir paskirtį, subendrinta penkerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių bausmė pažeidžia protingumo ir teisingumo principus, juolab, kad subendrintos bausmės ir už nusikaltimus, kuriems yra suėjusi senatis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ , ir apribojanti nuteistojo teises bei laisves visuomenės labui. Bausmė turi bÅ«ti ne tik teisinga, tikslinga, bet ir pagrįsta bei proporcinga. Be to, teismas neįsigilino į baudžiamųjų įstatymų galiojimÄ laike (BK 3 straipsnis) ir neįskaitė į bausmės laikÄ nuteistojo buvimo RokiÅ¡kio psichiatrinėje ligoninėje atliekant paskirtÄ psichiatrinę ekspertizę (nuo 2012-03-29 iki 2012-04-20 tirtas RokiÅ¡kio psichiatrinės ligoninės stacionare).Nuteistasis L.

G. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendį dėl nusikalstamų veikų padarytų prieÅ¡ R. D., G. D., J. E. ir G. E. bei dėl neÅ¡aunamojo ginklo disponavimo panaikinti ir Å¡ioje dalyje baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Nuosprendžio dalį dėl disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis pakeisti – pripažinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir paskirti bausmę nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Taip pat praÅ¡o Å¡velninti bausmę ir paskirti nesusijusiÄ su laisvės atėmimu bausmę.Nuteistasis R.

D. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, nuteisdamas jį pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, rėmėsi prieštaringais ir nenuosekliais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kurie nepatvirtina aplinkybės, kad jis turėjo peilį, todėl ši veika turi būti perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis taip pat nurodo, jog paskirtos bausmės pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį, prieštarauja bausmių skyrimo principams. Teismas, skirdamas didesnes nei vidurkis bausmes, prieštarauja savo argumentams, kuriais remiantis nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.Apeliantas nesutinka su jo nuteisimu ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, mano, jog jo veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Nuteistojo nuomone, nėra duomenų, kurie patvirtintų iÅ¡vadÄ , jog jis rengėsi parduoti ar kitaip platinti narkotinę medžiagÄ , o iÅ¡tirti parodymai yra abejotini. Pagal susiformavusiÄ praktikÄ , apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbiÄ reikÅ¡mę turi aplinkybė, ar pats kaltininkas vartoja minėtas medžiagas bei rastų medžiagų kiekis.

Apeliantas teigia, kad teismas jo kaltės dėl heroino įgijimo, laikymo ir gabenimo turint tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, nenustatė, nenustatė ir kitų nusikalstamos veikos motyvų. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika pagal BK 180 straipsnio 1 dalį priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, todėl Å¡i bausmė ir bausmė, paskirta dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo (BK 260 straipsnio 3 dalį), turėjo bÅ«ti subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du.

Be to, skiriant bausmę teismas neatsižvelgė į procesinių priemonių taikymo ypatumus. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad jis beveik Å¡eÅ¡erius metus yra suimtas, bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, tačiau didelę dalį bausmės jis atliko kalėjimo sÄ lygomis.Apeliantas taip pat nurodo, jog kratos metu buvo paimti jo žmonai G. D. priklausantys pinigai, kurie nėra nei nusikaltimo įrankis, nei iÅ¡ nusikalstamų veikų gautos pajamos. Nuteistojo žmona teismui pateikė turto deklaracijÄ už 2006 - 2007 metus, kuris yra pakankamas įrodymas, kad paimti pinigai nėra susiję su apelianto nusikalstamomis veikomis.

Apeliantas teigia, kad kratos metu paimtus pinigus sÄ Å¾iningai uždirbo jo žmona, o apribojus naudojimÄ si jais pažeidžiama teisė laisvai disponuoti asmenine nuosavybe. Taip pat teigia, kad nors buvo susituokę, tačiau savo asmenines lėšas turėjo kiekvienas atskirai.Nuteistasis praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam Å¡velnesnę bausmę, taip pat praÅ¡o grÄ Å¾inti kratos metu paimtus G. D. priklausančius 1300 JAV dolerių ir 3510 Lt.Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis R.

D. ir jo gynėjas praÅ¡o tenkinti nuteistojo R. D. apeliacinį skundÄ , nuteistojo L. G. gynėjas praÅ¡o tenkinti nuteistojo L. G. apeliacinį skundÄ , prokuroras praÅ¡o nuteistojo R. D. apeliacinį skundÄ atmesti, o nuteistojo L. G. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Nuteistųjų L. G. ir R. D. apeliaciniai skundai tenkinamai iÅ¡ dalies. Dėl L. G. panaikinti priimto apkaltinamojo nuosprendžio dalį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2006-03-20 G. D.), BK 182 straipsnio 1 dalį (2006-12-20 R.

D.), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 181 straipsnio 1 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį, ir jį išteisinti dėl šių nusikalstamų veikų, tokiais motyvai, kurie išdėstyti L. G. apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo perkvalifikuoti ir nuteistojo L. G. nusikalstamos veikos iš BK 1992 straipsnio 1 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 1992 straipsnio 1 dalį. Tačiau nuteistojo L. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir keičiama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl L.

G. nuteisimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, Å¡ioje dalyje nuosprendį panaikinant ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukiant suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat tenkinamas nuteistojo L. G. praÅ¡ymas Å¡velninti jam teismo paskirtÄ bausmę ir įskaityti iÅ¡bÅ«tÄ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje laikÄ jam į paskirtos bausmės laikÄ (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Nuteistojo R. D. apeliacinis skundas taip pat tenkinamas iÅ¡ dalies, atmetant jo praÅ¡ymÄ perkvalifikuoti jo veikas (iÅ¡ BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį ir iÅ¡ BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį), tačiau tenkinant jo praÅ¡ymÄ Å¡velninti jam teismo paskirtÄ bausmę.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2008-06-02 buvo suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas, kuris su byla, įtariant L. G., D. P., Ž. C., V. Z., G. C., R. D. įvairių nusikalstamų veikų padarymu, perduotas Kauno apygardos teismui. Kaip matyti iÅ¡ teismo nuosprendžio dėl kairių kaltinamų asmenų (dėl Z. C. ir V. Z.) byla buvo iÅ¡skirta į atskirÄ bylÄ , kai kurie kaltinami asmenys dėl dalies (L. G.) ar visų (G. C.) kaltinimų buvo iÅ¡teisinti, dėl kitų asmenų (dėl R. D.) priimtas apkaltinamasis nuosprendis visa apimtimi, dėl kai kurių asmenų (dėl D.

P.) byla nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Tokį sprendimÄ pirmosios instancijos teismas priėmė teisminio nagrinėjimo metu teisiamajame posėdyje betarpiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs visus įrodymus, kurie buvo iÅ¡vardinti kaltinamajame akte, taip pat papildomus duomenis, o po to juos nuosprendyje įvertinęs. D. P., dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybė senaties terminui, iÅ¡teisintasis G. C. dėl jų priimto teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Apeliacinius skundus dėl jų priimto nuosprendžio yra padavę tik nuteistieji L. G. ir R. D.. Kaip matyti iÅ¡ L. G. ir R. D. apeliacinių skundų turinio, juose iÅ¡dėstyta labai daug nesutikimo su nuosprendžio argumentų, ginčijant konkrečias nusikalstamas veikas, už kurias jie pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteisti. Jų skunduose yra ginčijamos ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo, nurodoma apie visÄ eilę teismo padarytų BPK normų pažeidimų, teismų iÅ¡vadų neatitikimÄ faktinėms bylos aplinkybėms, smulkiai analizuojant byloje surinktus įrodymus, teismo padarytas iÅ¡vadas, baudžiamosios teisės teorijÄ ir įvairiÄ susiformavusiÄ teismų praktika, kuri, jų nuomone, yra aktuali ir į kuriÄ buvo bÅ«tina teismui atsižvelgti svarstant jų veikos kvalifikavimo, duomenų pripažinimo įrodymais, įrodymų vertinimo ir kitus klausimus.

Taip pat praÅ¡oma Å¡velninti jiems paskirtas bausmes ir tinkamai iÅ¡spręsti kitus klausimus (dėl baudžiamosios atsakomybės senaties, laiko, iÅ¡bÅ«to RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje, įskaitymo į bausmės laikÄ , bausmių subendrinimo ir kt.). Tačiau vis dėlto, kai kurie iÅ¡ tų argumentų visuose skunduose yra tie patys. Abu apeliantai nesutinka su tuo, kaip teismas įvertino iÅ¡nagrinėtus Å¡ioje byloje įrodymus. Tvirtina, kad teismo iÅ¡vados pagrįstos tik spėjimais ir prielaidomis, ir dėl to jie nepagrįstai yra nuteisti dėl kai kurių, jų nuomone, nusikalstamų veikų.Kadangi Å¡ie argumentai iÅ¡dėstyti abiejų apeliantų paduotuose apeliaciniuose skunduose ir daugiausia apeliantų kritikos bÅ«tent susilaukė pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados vertinant byloje surinktus įrodymus, į juos kolegija atsako ir juos aptaria pirmiausia.

Ä® Å¡iuos nuteistųjų L. G. ir R. D. apeliacinių skundų argumentus kolegija, siekdama iÅ¡vengti painiavos, atsako chronologine tvarka pagal tų nusikaltimų padarymo laikÄ , kartu aptardama ir kitus jų apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus (dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties termino, paskirtų bausmių, jų bendrinimo ir kt.) .Dėl sukčiavimo G. D. atžvilgiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuosprendžiu yra nuteistas L. G. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad L.

G. kartu su D. P. apgaule savo naudai įgijo svetimÄ nukentėjusiosios G. D. turtÄ â€“ 1 200 Lt. Nuteistasis L. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis dėl Å¡ios nusikalstamos veikos nuteistas nepagrįstai, jo kaltė grindžiama tik prielaidomis ir spėjimais. Toliau plėtodamas šį argumentÄ apeliantai pateikia savo byloje surinktų įrodymų vertinimÄ . Tvirtina, kad nukentėjusiosios G. D., D. P. ir liudytojo G. D. parodymai neįrodo jo kaltės, o prieÅ¡ingai rodo, kad jis minėtame nusikaltime nedalyvavo.

Telefoniniai pokalbiai, esantys byloje, yra gauti neteisėtu bÅ«du. Jo buvo pasiklausoma be ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcionuoto leidimo. Dėl to pagal teismų praktikÄ jo kaltė tokiais duomenimis, kurie gauti neteisėtu bÅ«du, negalėjo bÅ«ti grindžiama. Kolegijos nuomone, visi Å¡ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmetami. Pirmiausia atmetami L. G. argumentai, kad byloje nėra jokių jo kaltės įrodymų, o jo kaltė pagrįsta tik prielaidomis ir spėjimais. IÅ¡ nuosprendžio matyti, jog teismo padarytos iÅ¡vados pagrįstos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, kurie nuosprendyje iÅ¡dėstyti ir įvertinti.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam iÅ¡nagrinėjus ir patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamus duomenis. Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę. Kolegija konstatuoja, kad nuosprendį teismas pagrindė ne prielaidomis, o bÅ«tent konkrečiais įrodymais, betarpiÅ¡kai iÅ¡nagrinėtais teisiamajame posėdyje, L.

G. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo grindžiama visuma teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų: D. P., nukentėjusiosios G. D., liudytojų G. D., S. M., G. E. parodymais, telefoniniais pokalbiais ir kitais bylos duomenimis. Minėtų įrodymų vertinti kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas, ar juo labiau juos laikyti D. P., nukentėjusiosios G. D., liudytojo G. D. parodymus, kaip nurodyta L. G. apeliaciniame skunde, jo kaltę paneigiančiais įrodymais, kolegija neturi pagrindo.

Kolegijos nuomone, nuteistasis L. G. apeliaciniame skunde darydamas iÅ¡vadÄ , kad minėtų asmenų parodymai leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ dėl jo kaltės negu padarė pirmosios instancijos teismas, vadovaujasi tik jam palankiais parodymais, iÅ¡traukdami iÅ¡ konteksto atskiras frazes, be to, juos analizuoja vienpusiÅ¡kai ir atskirai, jų nesieja tarpusavyje ir su kitais objektyviais bylos duomenimis. Todėl nuteistojo L. G. apeliacinio skundo argumentas, kad jo kaltės neįrodo D. P., nukentėjusiosios G.

D., liudytojo G. D. parodymai taip pat atmetami. Nepaisant to, kad L. G. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme savo kaltės dėl Å¡io nusikaltimo padarymo nepripažino, aiÅ¡kino, kad apie tai, kad 2006-03-20 sukčiavimo bÅ«du buvo užvaldyti kažkokios moters pinigai – 1 200 Lt, jai tariamai pardavus dvi dėžes cigarečių su rusiÅ¡komis banderolėmis, kuriose iÅ¡ tikrųjų buvo ne cigaretės, bet pjuvenos, nieko nežino, tai, kad L. G. kartu su D. P. apgaule savo naudai įgijo svetimÄ nukentėjusiosios G.

D. turtÄ â€“ 1 200 Lt, kaip jau buvo minėta, iÅ¡ tiesų vertinant juos visumoje patvirtina D. P., nukentėjusiosios G. D., liudytojo G. D., parodymai, kaip ir kiti minėti bylos duomenys: liudytojo G. E. parodymai, telefoniniai pokalbiai, asmens parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukų, daiktų pateikimo ir daiktų apžiÅ«ros protokolai.Nukentėjusioji G. D. pirmosios instancijos teisme patvirtino tÄ faktÄ , kad jai vietoj dviejų dėžių cigarečių su rusiÅ¡komis banderolėmis ,,Saint George“, buvo parduotos dvi dėžės pripiltos pjuvenų.

Už šias dvi dėžes, kuriose kaip ji manė yra cigaretės, ji sumokėjo 1 200 Lt. Šiuos pinigus ji sumokėjo D. P. Apie tai, kad D. P. buvo susitaręs su L. G. jai parduoti dėžes pripiltas pjuvenų ji sužinojo tik teisme. Ji teismo posėdžio metu ir asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu taip pat atpažino D. P. kaip asmenį, pardavusį jai pjuvenas vietoj cigarečių. Liudytojas G. D., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, taip pat patvirtino šias nukentėjusiosios G. D. parodymuose nurodytas aplinkybes.

Pagal liudytojo G. D. parodymus, jam 2006-03-20, po pietų, paskambinusi žmona G. D., sakė, kad ji buvo nuvykusi į Kalvarijos miestÄ Ä¯sigyti kontrabandinių cigarečių ir kad iÅ¡ nepažįstamo asmens už 1 200 Lt pirko dvi dėžes cigarečių ,,Saint George“. Tačiau Å¡ias parsivežusi namo, dėžėse rado ne cigaretes, o pjuvenas. Žmona atpažino D. P., kuris jai įdėjo dvi dėžes su pjuvenomis į jos automobilį. Tada jie apie tai pranešė policijai. Taigi iÅ¡ minėtų nukentėjusiosios R.

D., liudytojo G. D. parodymų akivaizdu, kad G. D. buvo apgauta, jai vietoj dviejų dėžių su ,,Saint George“ cigaretėmis, buvo parduotos dvi dėžės pripildytos pjuvenų, už kurias ji sumokėjo D. P. 1 200 Lt. Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji G. D. ir liudytojas G. D. neįvardijo L. G. kaip asmens dalyvavusio minėto nusikaltimo padarymo, dar nereiÅ¡kia, kad tai įrodo L. G. nekaltumÄ . Minėti asmenys parodymus davė tik apie tas aplinkybes, kurios jiems buvo žinomos, o L. G. neįvardino kaip asmens dalyvavusio Å¡io nusikaltimo padaryme tik dėl to, kad jie apie jo dalyvavimÄ nieko nežinojo.

Tačiau, kaip jau buvo minėta, minėtais nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais yra nustatytos aplinkybės, kurios papildė kitais įrodymais nustatytas aplinkybes, ir šie parodymai buvo svarbūs vertinant visus byloje surinktus įrodymus ir nustatant įvykio aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje rėmėsi anksčiau minėtais nukentėjusiosios R. D., liudytojo G. D. parodymais. O tai, kad šio nusikaltimo padaryme dalyvavo ne tik D. P., kurį nukentėjusioji R. D. įvardino kaip asmenį, kuriam ji sumokėjo už tariamas cigaretes 1 200 Lt, bet ir L.

G., kuris neigia savo dalyvavimÄ Å¡io nusikaltimo padaryme, kolegijos nuomone, matyti iÅ¡ kitų byloje surinktų įrodymų. Pirmiausia iÅ¡ liudytojo G. E. parodymų. Liudytojas G. E. pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus parodė, kad 2006 metų kovo mėnesį bÅ«tent L. G. prašė duoti jam tuščių dėžių nuo cigarečių, klausė kiek galima parduoti blokÄ , tai yra 10 pakelių cigarečių ,,Saint George“. Su rusiÅ¡komis banderolėmis. Jis davė L. G. dvi ar tris tuščias dėžes nuo cigarečių ,,Saint George“.

Po kelių dienų L. G. pasakojo, jog jis į tas tuščias cigarečių ,,Saint George“ dėžes pripylė pjuvenų, dėžes su pjuvenomis sudėjo į maišus ir pardavė. Byloje esantys telefoniniai pokalbiai, kurie yra išsamiai aptarti išanalizuoti teismo nuosprendyje, taip pat, kolegijos nuomone, akivaizdžiai rodo, kad L. G., kaip nurodė liudytojas G. E., buvo vienas iš tų asmenų, kurie 2006-03-20 sukčiavimo būdu užvaldė G. D. pinigus jai vietoj cigarečių ,,Saint George“ su rusiškomis banderolėmis parduodami dėžes pripildytas pjuvenų.

TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti Å¡ių telefoninių pokalbių turinys. IÅ¡ telefoninių pokalbių ID-505, ID-520, ID-795, ID-798, ID-817, ID-820, ID-822, ID-6340, ID-6357, ID-6359, ID-6361, ID-6392, ID-6402, ID-6402, ID-6404, ID-6407, ID-6406, ID-6410, ID-6411, ID-6418, ID-6432, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos, nustatyta, kad 2006-03-17 L. G. praÅ¡o G. E. dėžių nuo cigarečių. 2006-03-20 L. G. klausia G. E. kiek kainuoja blokas ,,Saint George“ ir sako, jog atvyksta pasiimti dėžes. Po to L.

G. skambina D. P. ir sako, kad pasiėmė dėžes bei žino, kas nupirktų dėžes. D. P. pasiÅ«lo sukonstruoti ir parduoti. Vėliau D. P. informuoja L. G., jog jam skambino galimai nukentėjusioji ir klausė vardo, svarsto, ar kreiptis į policijÄ . 2006-03-21 L. G. skambina abonentui (duomenys neskelbtini) ir aiÅ¡kina, jog apgavo moterį, vietoj cigarečių į dėžes pripylė pjuvenų ir pardavė. Po to, L. G. ir D. P. aptaria, kas vyks į Marijampolę aiÅ¡kintis su nukentėjusiaisiais ir kad pas D.

P. namuose buvo kažkas atvykęs ir prašė nuotraukos. TÄ pačiÄ dienÄ L. G. pasako G. E., kad jis į ,,Saint George“ dėžes pripylė pjuvenų, įdėjo į maiÅ¡Ä ir pardavė (t. 1, b. l. 62-97). Nuteistasis L. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje esantys telefoniniai pokalbiai, gauti neteisėtu bÅ«du, nes jo telefoniniai pokalbiai buvo pasiklausomi be sankcionuoto ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimo. Tokie argumentai irgi nepagrįsti. Minėti telefoniniai pokalbiai buvo užfiksuoti pasiklausant L.

G. telefoninius pokalbius kitoje byloje. Marijampolės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2006-12-07 priėmė nutarimÄ , kuriuo tenkino Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro praÅ¡ymÄ leisti panaudoti Å¡ioje byloje informacijÄ , gautÄ pasiklausant L. G. telefoninius pokalbius kitoje byloje, kurioje Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas priėmė 2006-03-07 nutartį, kuria taikė procesinę prievartos priemonę – L. G., kuris naudojasi mobiliojo ryÅ¡io operatoriaus UAB ,,Bitė Lietuva“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių klausimÄ si ir jų įrašų darymÄ dviejų mėnesių laikotarpiui – nuo 2006-03-08 iki 2006-05-08.

BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teisme buvo gauti ir iÅ¡tirti Å¡ie duomenys apie Å¡ių veiksmų atlikimo teisėtumÄ . Patikrinus teismui pateiktus duomenis, konstatuota, kad telefoninių pokalbių klausymasis ir įrašų darymas buvo tinkamai sankcionuoti ir atlikti nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei kitų įstatymų reikalavimų, todėl atliekant Å¡iuos veiksmus gauti duomenys pagrįstai pripažinti įrodymais. Be to, pažymėtina, kad Å¡ie kitoje byloje gauti duomenys apie L.

G. pokalbius yra tiesiogiai susiję su Å¡ioje byloje tirtu sukčiavimu, todėl prokuroro praÅ¡ymu ir teisėjo sutikimu Å¡iuos duomenis, vadovaujantis BPK 162 straipsniu, pagrįstai leista panaudoti nagrinėjamoje byloje. Tai, kad minėti duomenys buvo gauti tiriant kitÄ bylÄ , nereiÅ¡kia, kad minėti iÅ¡ kitos bylos gauti duomenys negalėjo bÅ«ti toliau naudojami. Tokio ribojimo BPK normos nenustato. Visa kitoje byloje sukaupta įrodomoji medžiaga neprarado savo teisinės reikÅ¡mės.Taigi iÅ¡ to, kas jau buvo iÅ¡dėstyta, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo L.

G. kaltė grindžiama ne abejonėmis ir prielaidomis, o jo dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme neabejotinai patvirtina visuma teisme iÅ¡nagrinėtų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad L. G. kartu su D. P. apgaule savo naudai įgijo svetimÄ nukentėjusiosios G. D. turtÄ â€“ 1 200 Lt ir Å¡iÄ L. G. veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo L. G. veikos įvertinimui ir kvalifikavimui negali turėti įtakos tas faktas, kad pati nukentėjusioji ketino pirkti cigaretes su rusiÅ¡komis banderolėmis.

Nukentėjusiosios pinigai, sumokėti, kaip ji manė, už cigaretes, nors ir su rusiškomis banderolėmis, vis tiek laikytini nukentėjusiosios teisėta nuosavybe, kuri iš jos buvo įgyta apgaulės būdu, vietoj cigarečių su rusiškomis banderolėmis jai už 1 200 Lt pardavus dėžes pripildytas pjuvenų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. G. taip pat yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis.

BK 1992 straipsnyje numatytas nusikaltimas – neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (kurių vertė viršija 250 MGL) gali būti padaromas alternatyviais veiksmais – tokių prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų atliktas bet kuris, t. y. bent vienas iš BK 1992 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų veiksmų. Pažymėtina, kad nurodytame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis – formali, ji laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų (ar vieno jų) padarymo momento.

Taigi, nagrinėjamu atveju baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai, pavyzdžiui, laikymu (ar kitais veiksmais) tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatyme; jį įgyvendinant priimtu Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu patvirtintose Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse).

Å ioje byloje nustatyta, kad nuteistasis L. G. laikė akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , pažeisdami nustatytÄ tvarkÄ , o tai reiÅ¡kia – neteisėtai disponavo minėtomis prekėmis jas laikydami. Å ių aplinkybių, kaip jau buvo minėta, iÅ¡ esmės neginčija ir pats nuteistasis L. G.. Tik jo supratimu, jis negalėjo bÅ«ti nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, kaip Å¡io nusikaltimo vykdytojas, jo veika turėjo bÅ«ti įvertinta tik kaip padėjo ir jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 1992 straipsnio 1 dalį, nes byloje surinkti įrodymai rodo, kad cigaretės priklausė ne jam, o G.

E., ir jis tik padėjo G. E. surasti jų laikymo vietÄ . Tačiau tokie nuteistojo L. G. teiginiai taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pirmiausia atmetami nuteistojo L. G. apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad Å¡ios cigaretės priklausė jam. IÅ¡ liudytojų J. Ž. ir D. Z. parodymų matyti, kad nuteistasis L. G. neneigė 2008-12-28 sodo namelyje, esančiame sodų bendrijoje ,,O“, (duomenys neskelbtini), rastos laikomos cigaretės ,,Jin Ling“ su rusiÅ¡komis banderolėmis priklauso jam.

Liudytojas G. E., kurį L. G. apeliaciniame skunde įvardija kaip minėtų cigarečių savininkÄ , taip pat kategoriÅ¡kai neigė, kad Å¡ios cigaretės bÅ«tų jo, tvirtino, kad Å¡ios cigaretės buvo L. G., o jis, L. G. papraÅ¡ius, tik paskolino Å¡iam automobilį. Pamatęs, jog atvažiuoja į L. G. sodÄ policija pabėgo, nenorėdamas, kad bÅ«tų pagalvota, jog Å¡ios cigaretės yra jo. Taigi byloje yra pakankamai įrodymų, kad akcizais apmokestinamos prekės (cigaretės), rastos 2008-12-28 sodo namelyje, esančiame sodų bendrijoje ,,O“, (duomenys neskelbtini), yra L.

G. Kita vertus, kolegijos nuomone, teisiniam veikos vertinimui pagal aptariamÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ neturi reikÅ¡mės nuosavybės į Å¡ias cigaretes nustatymas, apie kÄ samprotaujama apeliaciniame skunde. Kaip minėta, objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra neteisėtas akcizais apmokestinamų prekių laikymas. Tai byloje ir nustatyta. Tai beje pripažįsta ir pats L. G. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos konkrečios tokios veikos požymius atitinkančios faktinės aplinkybės. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažintos įrodyta L.

G. veikos aplinkybės atitinka visus bÅ«tinus subjektyviuosius ir objektyviuosius nusikaltimo, numatyto BK 1992 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius ir yra pakankamos tam, kad veika bÅ«tų kvalifikuota teisingai. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad baudžiamasis įstatymas L. G. pritaikytas tinkamai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. G. taip pat yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo neÅ¡aunamuoju ginklu, tai yra už tai, kad iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ savadarbį kastetÄ .

Nuteistasis L. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis negalėjo bÅ«ti nuteistas už minėto nusikaltimo padarymÄ , nes savadarbį kastetÄ jam padovanojo draugai. Todėl Å¡ioje dalyje nuosprendis dėl jo turėjo bÅ«ti panaikintas ir jis pagal BK 258 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas. Nuteistojo L. G. apeliacinio skundo argumentai dėl jo iÅ¡teisinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį nepagrįsti. Ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai L. G. buvo inkriminuotas i neteisėtas neÅ¡aunamojo ginklo - savadarbio kasteto įgijimas.

Å ių daiktų įgijimas – tai valingi veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna neÅ¡aunamuosius ginklus. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas ir kt. Byloje nustatyta, kad bÅ«tent vienu iÅ¡ nurodytų bÅ«dų L. G. neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ savadarbį kastetÄ ir įgijo – gavo kaip dovanÄ . Tačiau Å¡ioje dalyje dal L. G. nuosprendis naikinamas dėl kitos priežasties. Ikiteisminio tyrimo metu L. G. buvo pareikÅ¡ti įtarimai pagal BK 258 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto disponavo neÅ¡aunamuoju ginklu iki 2006 m. gruodžio 23 d.

Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktį (galiojusio veikos padarymo metu) asmeniui padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Taigi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl kaltinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį suėjo 2008 m. gruodžio 23 d. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino skaičiavimas bÅ«tų nutrÅ«kęs. Tai gi dėl Å¡ios veikos pirmosios instancijos teismui priimant dėl L.

G. nuosprendį jau buvo suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas ir pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytomis taisyklėmis, dėl L. G. nebegalėjo tęsti baudžiamojo proceso ir spręsti jų kaltumo klausimo, o turėjo bylÄ dėl Å¡io kaltinimo nutraukti. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Todėl Å¡ioje dalyje nustačius, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, dėl kurios padarymo pirmosios instancijos teismas L.

G. pripažino kaltu ir nuteisė, nuosprendžio priėmimo metu buvo suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas a) papunktis, byla L. G. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį nutrauktina (BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 punktas).L. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo nukentėjusiojo R. D. atžvilgiu ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 181 straipsnio 1 dalį dėl pasikėsinimo prievartauti nukentėjusiojo R.

D. turtÄ . Nuteistasis L. G. Å¡ioje dalyje dėl jo priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį taip pat skundžia apeliacine tvarka. IÅ¡ jo paduoto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis L. G. įsitikinęs, kad jis negalėjo bÅ«ti pripažintas kaltu už minėtų nusikaltimų padarymÄ , nes byloje surinkti įrodymai rodo, kad jis Å¡ių nusikaltimų padaryme nedalyvavo. Å ie nuteistojo L. G. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmetami. Kad L. G., veikdamas bendrai su nenustatytais asmenimis, padarė Å¡ias nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, patvirtina visuma teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų:

V. Z., Ž. C., nukentėjusiojo R. D., liudytojų S. U., I. M.-K., J. B., T. P., G. P., E. M. parodymai, telefoniniai pokalbiai ir kiti bylos duomenys. Visi Å¡ie įrodymai, kurių pagrindu buvo konstatuota nuteistojo kaltė padarius Å¡iuos nusikaltimus, iÅ¡dėstyti, iÅ¡samiai aptarti ir įvertinti nuosprendyje. Todėl kolegija iÅ¡ naujo nepateiks iÅ¡samios Å¡ias nusikalstamas veikas ir L. G. dalyvavimÄ patvirtinančių įrodymų analizės, o nurodys tik tuos, kurie yra susiję su konkrečiais nuteistojo L.

G. apeliacinio skundo argumentais.Nuteistasis L. G. apeliaciniame tvirtina, kad jo kaltė nepagrįstai grindžiama nukentėjusiojo R. D. ir liudytojo S. U. parodymais. Nukentėjusysis R. D. niekada neparodė, kad jis vertė ar kurstė atlikti šį kokius nors nusikalstamus veiksmus, ar bÅ«tų prieÅ¡ šį naudojęs kokiÄ nors psichinę prievartÄ . O liudytojo S. U. parodymai turėjo bÅ«ti vertinami labai atsargiai, nes Å¡is yra tyrėjas ir tikrai nebuvo suinteresuotas patvirtinti to fakto, kad ikiteisminio tyrimo metu prieÅ¡ nukentėjusįjį duodant Å¡iam parodymus buvo taikomi įstatymo neleistini veiksmai.

Pirmiausia atmetami nuteistojo L. G. apeliacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiojo R. D. parodymų. Nors nuteistasis L. G. yra įsitikinęs, kad nukentėjusiojo R. D. parodymai neįrodo jo kaltės, tokie jo aiškinimai, kolegijos nuomone, neatitinka tikrovės. Būtent nukentėjusiojo R. D. parodymai patvirtina reikšmingas aplinkybes, kurios, vertinant jas su kitais byloje surinktais įrodymais, leido pirmosios instancijos teismui nustatyti įvykių aplinkybes ir patikrinti nuteistųjų, tarp jų ir nuteistojo L.

G., duotų parodymų teisingumÄ . Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiojo R. D. parodymus, įrodymo vertinimo taisyklių nepažeidė. Kadangi nukentėjusiojo R. D. parodymai proceso metu buvo nevienodi, todėl Å¡iuo pagrindu, remdamasis BPK 276 straipsniu, pirmosios instancijos teismas vertino nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, detaliai iÅ¡analizavęs jų kaitÄ , lygindamas nukentėjusiojo parodymus, duotus 2008 m. rugsėjo 17 d. ir 2009 m. liepos 2 d. teisiamuosiuose posėdžiuose, teisiamajame posėdyje kaip liudytojÄ apklausęs R.

D. apklausas atlikusį tyrėjÄ S. U., ir argumentuotai pagrįsdamas prieitÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent 2008 m. rugsėjo 17 d. teisiamajame posėdyje duoti nukentėjusiojo parodymai, kurie dėl esminių įvykių aplinkybių atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, yra teisingi. Vėlesni, tai yra 2009 m. liepos 2 d. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad jis L. G. nepažįsta ir Å¡is jam negrasino, pirmosios instancijos teismo buvo atmesti, nes jų nepagrindė kiti byloje surinkti įrodymai.

Teisėjų kolegija kitaip vertinti nukentėjusiojo R. D. parodymų neturi jokio pagrindo. Be to, kolegijos nuomone, vertinant nukentėjusiojo R. D. parodymus, pažymėtina, kad nepaisant to, kad 2009 m. liepos 2 d. teisiamajame posėdyje R. D. nurodydamas, kad jis L. G. nepažįsta ir Å¡is jam negrasino, ir, kad jis parodymų neduosiÄ s, vis dėl to atsakydamas į jam užduotÄ teisėjo klausimÄ , patvirtino, kad jo ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai apie L.

G. ir pastarojo nusikalstamus veiksmus yra teisingi ir nieko nenurodė ir apie kokį nors jam ikiteisminio tyrimo metu darytÄ poveikį. PrieÅ¡ingai, nurodė, kad jis parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė savarankiÅ¡kai. Pažymėtina, kad nukentėjusysis R. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, visas jai žinomas aplinkybes nurodė pakankamai tiksliai ir konkrečiai, ir aplinkybes apie jam žinomas nusikaltimų padarymo aplinkybes pakartojo ne vienos apklausos metu, nurodydamas, kada ir kur lizingo bÅ«du buvo įgytos prekės ir kokį vaidmenį darant Å¡iuos nusikaltimus atliko L.

G. Nukentėjusysis apklausos protokoluose pasirašė ir patvirtino, kad jo parodymai suraÅ¡yti teisingi ir jokių pastabų neturėjo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nukentėjusysis R. D. taip pat davė parodymus, kurie esminėse aplinkybėse nesiskyrė nuo jo ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotų parodymų. Å iuos parodymus nukentėjusysis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad apklausiant R. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo panaudoti neleistini tyrimo metodai, ar kad jo parodymus įtakojo tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai.

Byloje kaip liudytojas apklaustas tyrėjas S. U., kuris apklausė R. D. ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad joks spaudimas R. D. duodant parodymus nebuvo daromas, nukentėjusysis pats juos perskaitė ir pasirašė. Apelianto teiginiai dėl liudytojo S. U. parodymų vertinimo (S. U. nėra suinteresuotas patvirtinti fakto apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu prieš nukentėjusįjį, duodant šiam parodymus, buvo taikomi įstatymo neleistini veiksmai) yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini. Kaip jau buvo minėta, pats nukentėjusysis R.

D. niekada nenurodė, kad jis parodymus davė nelaisva valia, jam buvo daromas spaudimas. O liudytojÄ S. U. pirmosios instancijos teismas apklausė remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatas, byloje esantiems įrodymams patikrinti gali bÅ«ti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi tokių apklausų garso ir vaizdo įraÅ¡ai. ApklausÄ ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigÅ«nas teisme gali bÅ«ti apklausiamas kaip liudytojas.

Kitokių būdų teisiamajame posėdyje išnagrinėti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus nukentėjusiojo parodymus BPK nenumato. Be to, kolegijos nuomone, toks nukentėjusiojo elgesys (2009 m. liepos 2 d. teisiamajame posėdyje pradėjo keisti savo anksčiau dėl L. G. duotus parodymus, nenorėjo duoti parodymų, ankstesnių apklausų metų yra nurodęs, kad L. G., kaip ir kitų nuteistųjų bijojo, jam buvo grasinama) rodo, kad būtent teisme, dalyvaujant visiems kaltinamiesiems, jis galėjo būti ir nevisai atviras ir turėjo priežasčių nutylėti kai kurias svarbias įvykio aplinkybes.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio negrindė iÅ¡imtinai nukentėjusiojo R. D. parodymais, pirmosios instancijos teismas galutines iÅ¡vadas padarė įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ .Nepagrįstas yra ir nuteistojo L. G. apeliacinio skundo teiginys, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų I. M.-K., J. B., T. P., G. P., E. M. parodymais, nes jie nenurodė jokių jo dalyvavimÄ patvirtinančių minėtų nusikaltimų padaryme aplinkybių.

Minėti liudytojai davė parodymus apie tas aplinkybes, kurios jiems buvo žinomos. Tai, kad jie konkrečiai neįvardijo L. G., kaip asmens, kuris dalyvavo Å¡ių nusikaltimų padaryme, nereiÅ¡kia, kad jų parodymai negalėjo bÅ«ti pripažįstami įrodymais ir jie rodo, kad L. G. nedalyvavo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytų nusikalstamų veikų padaryme. Ä®rodymu teismas gali pripažinti bet kokius gautus duomenis, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Teisme turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Minėtų liudytojų parodymai buvo reikÅ¡mingi atkuriant įvykių aplinkybes ir tikrinant kitais įrodymais nustatytas aplinkybes, tarp jų ir nukentėjusiojo R. D., taip pat ir nuteistojo L. G. parodymus, todėl teismas pagrįstai jais rėmėsi skundžiamame nuosprendyje kaip įrodymais. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vados Å¡ioje dalyje buvo grindžiamas ir duomenimis, gautais atliekant slaptÄ asmens telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir fiksavimÄ (t. 3, b. l. 27-29, 30-73), kurie gauti OVÄ® nustatyta tvarka.

Nuteistasis L. G. apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas negalėjo remtis minėtais telefoniniais pokalbiais, nes jie buvo gauti pažeidžiant BPK 154 straipsnio nuostatas, dėl ko yra pagrindas abejoti dėl jų teisėtumo. Visų pirma pažymėtina, kad apelianto nurodomas BPK 154 straipsnis negalėjo bÅ«ti pažeistas, nes kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dėl asmens, pokalbių, perduodamų elektroninių ryÅ¡ių tinklais, klausimosi reikia tik tada, kai Å¡iuos veiksmus norima atlikti pradėjus ikiteisminį tyrimÄ .

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta minėti telefoniniai pokalbiai buvo gauti OVÄ® nustatyta tvarka. Kita vertus, kolegija sutinka su L. G. apeliacinio skundo argumentu, kad yra pagrindas abejoti dėl Å¡ių telefoninių pokalbių teisėtumo. Ikiteisminio tyrimo metu Kalvarijos policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo poskyrio tyrėjas prie bylos pridėjo OVÄ® tvarka gautus duomenis. OVÄ® reglamentuoja operatyvinės veiklos priemonių, tarp jų – techninių priemonių naudojimÄ operatyvinėje veikloje.

Šio įstatymo 17 straipsnyje nurodyta, kad įslaptinta operatyvinė informacija įstatymų nustatyta tvarka gali būti išslaptinama ir panaudojama baudžiamajame procese, tokiu atveju turi būti surašomas protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo. Taip nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta. Operatyvinė informacija, gauta naudojant technines priemones specialia tvarka, buvo išslaptinta ir surašytas operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas, ir ši informacija panaudota baudžiamajame procese.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad bet kokie duomenys, gauti pritaikius OVÄ®, turi bÅ«ti patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo numatytais veiksmais. Tai yra, kaip nekartÄ yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nevienoje iÅ¡ savo kasacinių nutarčių, turi bÅ«ti patikrinta, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas techninių priemonių panaudojimui specialia tvarka (slapta fiksuoti L. G. ir kitų jo bendrininkų pokalbius telefonu), ar Å¡ie operatyviniai veiksmai atlikti nepažeidžiant OVÄ® nustatytos tvarkos.

Tačiau nagrinėjamu atveju nėra nei teismo nutarties, kuria buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, nei prokuratÅ«ros teikimo, nei Å¡ių dokumentų iÅ¡raÅ¡o. Byloje yra tik fragmentiÅ¡ki duomenys (Kalvarijos policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo poskyris 2007-09-27 tarnybinis praneÅ¡imas ir 2007-09-27 protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos, atliekant operatyvinį tyrimÄ , kontrolę ir fiksavimÄ ). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepritaria tokiai praktikai, kai teisinis operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindas patvirtinamas netiesioginiais duomenimis.

Todėl nagrinėjamoje byloje nesant galimybės nustatyti, ar OVÄ® tvarka byloje gauti duomenys surinkti teisėtais bÅ«dais, teisėjo kolegija minėtais telefoniniais pokalbiais nesiremia kaip L. G. kaltės dėl minėtų nusikaltimų padarymo įrodymais. Tačiau, kolegijos nuomone, net ir nesiremiant minėtais telefoniniais pokalbiai, byloje lieka pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad L. G. dalyvavo minėtų nusikaltimų padaryme. Tai visų pirma jau minėti nukentėjusiojo R. D. parodymai, kuriuose nukentėjusysis konkrečiai įvardino asmenis, kurie dalyvavo sukčiavimo bÅ«du įgyjant svetimÄ turtÄ ir pasikėsino prievartauti jo turtÄ .

Tarp nurodytų yra nuteistasis L. G.. Taip pat konkretizavo jų atliktus nusikalstamus veiksmus darant minėtas nusikalstamas veikas. Pagal R. D. parodymus nustatyta, kad su V. Z. buvo draugai, buvo pabėgęs iÅ¡ namų, kurį laikÄ gyveno pas V. Z. 2006 m. gruodžio pradžioje jam V. Z. pasiÅ«lė plauti pinigus – 60 000 Lt. Jis pasakė, jog neturi asmens tapatybės kortelės, todėl V. Z. padėjo pasidaryti asmens tapatybės kortelę. 2006-12-19 jį V. Z. nusivežė į Marijampolės m. esančiÄ Â restorano ,,K” aikÅ¡telę, kur susitiko su L.

G. ir Ž. C. ir jie trise nuėjo į V. K. gatvę. Sugrįžęs V. Z. pasakė, jog jis turi skolų ir pinigų neina plauti. L. G. davė pinigų V. Z. sumokėti skolas. V. Z. jį nusivežė į bankÄ ,,S”, kur sumokėjo bankui įsiskolinimÄ ir po to jį parvežė į darbÄ bei liepė sekančiÄ dienÄ laukti jo J. kaimo stotelėje Kalvarijos sav. 2006 m. gruodžio 20 d., rytÄ , apie 7 val. 30 min., jis gavo iÅ¡ V. Z. žinutę ateiti į J. autobusų stotelę. Čia privažiavo L.

G. tamsios spalvos automobilis „BMW“, kuriame buvo ir V. Z. Visi trys vėl nuvyko į Marijampolę. Jis su V. Z. sumokėjo įsiskolinimÄ mobilaus ryÅ¡io operatoriui ,,Bitė”. Po to V. Z. ir L. G. nuėjo į tÄ pačiÄ Â parduotuvę „E“. Netrukus juodu sugrįžo, L. G. įsėdo į automobilį, o jam V. Z. liepė eiti kartu su juo, grasino smurtu ir jis sutiko, bijodamas bÅ«ti sumuÅ¡tas. Parduotuvėje V. Z. jam liepė pasiraÅ¡yti ant dokumentų. Jis neskaitęs pasirašė.

Jis nežinojo ir nesuprato ant kokių dokumentų pasiraÅ¡o. PasiraÅ¡ytus dokumentus pasiėmė V. Z. Po to visi trys nuvyko prie buitinių prekių parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Netrukus raudonos spalvos automobiliu „Seat Ibisa“ atvyko Ž. C. Atsirado E. M., su kuriuo jis užėjęs į Å¡iÄ parduotuvę. Pardavėjas nedavė pirkti iÅ¡simokėtinai televizoriaus, nes buvo per mažas jo darbo stažas. Jį Ž. C. parvežė į KalvarijÄ ir nusivežė pas L. G. į namus.

Pamatęs L. G. namuose naujÄ didelį televizorių „Panasonic“, jis suprato, jog bus pasirašęs ant dokumentų, jog perka iÅ¡simokėtinai televizorių ir adresas kurį nurodė pardavėjui V. Z. yra L. G. namų. Netrukus į L. G. namus atvyko pirkėjai, televizorių iÅ¡sivežė. Ž. C. davė jam 50 lt. Gavęs pinigus jis išėjo. Taip pat pažymėjo, kad Jis suprato, kad L. G. ir Ž. C. yra drauge su V. Z. Parduotuvėje pagalbos nesikreipė, nes jų visų bijojo.Å iuos duotus parodymus R.

D. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas ,,S” banko skyrių, kuriame buvo sumokėtas jo įsiskolinimas bankui, kur buvo sumokėtas jo įsiskolinimas UAB ,,Bitė” operatoriui už mobilaus ryÅ¡io paslaugas, V. K. gatvėje Marijampolėje esančiÄ parduotuvę ,,E”, kurioje 2006 m. gruodžio 20 d. sudarius iÅ¡perkamosios nuomos sutartį buvo įsigytas plazminis televizorius bei L. G. namus, esančius (duomenys neskelbtini), į kur parvežtas įsigytas plazminis televizorius ir kuriame Ž.

C. pardavė televizorių nepažįstamiems asmenims, K. gatvėje parodė parduotuvę ,,A”, kurioje 2006 m. gruodžio 20 d. kėsintasi sudaryti iÅ¡perkamosios nuomos sutartį dėl televizoriaus įsigijimo (t. 2, b. l. 92-105).Be to, L. G. dalyvavimÄ minėtų nusikaltimų padaryme, o kartu ir nukentėjusiojo R. D. parodymų teisingumÄ , patvirtina ir liudytojų parodymai bei kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Liudytojas E. M. parodė, kad 2006 m. gruodžio pabaigoje, jam paskambino L. G. ir paprašė atvykti į Marijampolę ir paklausti parduotuvės ,,A”, esančios (duomenys neskelbtini), pažįstamo pardavėjo dėl galimybės pirkti iÅ¡simokėtinai televizorių.

Jis automobiliu ,,Mazda 323” atvyko į Marijampolę, prie minėtos parduotuvės. L. G. prašė nueiti pakalbėti su pardavėju dėl televizoriaus pirkimo iÅ¡simokėtinai. Jis nuėjo į parduotuvę ir pas pardavėjÄ vardu Giedrius klausė, ar turint maÅ¾Ä darbo staÅ¾Ä galima iÅ¡simokėtinai įsigyti televizorių. Pardavėjas atsakė neigiamai ir jis, apie tai pasakęs L. G., iÅ¡vyko namo. Liudytojas G. P. patvirtino, kad į parduotuvę ,,Av”, kurioje jis dirbo pardavėju, 2006 m. pabaigoje buvo atvykęs E. M., klausė, ar norint pirkti iÅ¡simokėtinai prekes reikalingas trijų metų darbo stažas.

Jis paaiškino, jog reikalingas toks darbo stažas, nes kitaip lizingo bendrovė neleidžia pirkti išsimokėtinai. Jis nebandė išsimokėtinai imti prekių. Ar klientas mokus, įvedus asmens duomenis, programa parodo. Įeinančių ir išeinančių telefoninių skambučių analizė patvirtino, kad įvykio dienomis R. D., L. G., Ž. C. ir V. Z. nuolat kontaktavo: 2006 m. gruodžio 20, 22, 23 dienomis V. Z., kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) nuolat bendrauja su R. D., kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), su L.

G. kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), su Ž. C., kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 25-26).Taigi, prieÅ¡ingai negu tvirtina L. G., iÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad nuteistojo L. G. kaltė dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje dėl sukčiavimo nukentėjusiojo R. D. atžvilgiu ir BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 181 straipsnio 1 dalyje dėl pasikėsinimo prievartauti nukentėjusiojo R. D. turtÄ , yra įrodyta byloje surinktais įrodymais.Atkreiptinas nuteistojo L.

G. dėmesys į tai, kad, netgi, jeigu teismas ir vadovautųsi minėtos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo metu gautų pokalbių iÅ¡klotinėmis, remiantis jomis negalima bÅ«tų daryti iÅ¡vados, jog jos patvirtina L. G. nekaltumÄ . Apelianto teiginys, kad iÅ¡ jų turinio galima suprasti, kad kalba eina skolÄ , o ne apie pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, yra nepagrįstas. Nuteistasis L. G. apeliaciniame skunde darydamas iÅ¡vadÄ , kad telefoninių pokalbių turinys leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ dėl jo kaltės negu padarė pirmosios instancijos teismas, vadovaujasi tik jam palankiomis frazėmis, iÅ¡traukdami iÅ¡ konteksto atskiras frazes, be to, jas analizuoja vienpusiÅ¡kai ir atskirai, jų nesieja tarpusavyje ir su kitais objektyviais bylos duomenimis.

Nuteistasis L. G., ginčydamas jo nuteisimÄ pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį, taip pat tvirtina, kad jo veiksmuose nėra Å¡ių nusikalstamų veikų sudėties. L. G. teigia, kad nenustatyta, kad jo ir V. Z., Ž. C. vieninga tyčia apgaulės bÅ«du, sudarant iÅ¡perkamosios nuomos sutartį R. D. vardu, savo ir kitų asmenų naudai įgyti plazminį televizorių ,,Panasonic“ ir jį parduoti, kaip ir pavartojus psichinį smurtÄ , versti R. D. sudaryti iÅ¡perkamosios nuomos sutartį su lizingo bendrove dėl televizoriaus įsigijimo, tai yra pasikėsinti prievartauti R.

D. turtÄ , tarp jų veiksmų nėra priežastinio ryÅ¡io, nes V. Z., Ž. C. su nukentėjusiuoju R. D. nusikaltimus įvykdė be jo įsikiÅ¡imo, jis tyčios padaryti tokius nusikaltimus neturėjo. Kolegija Å¡iuos apelianto argumentus atmeta taip pat kaip nepagrįstus. Kolegijos nuomone, iÅ¡vadÄ , kad L. G. su nenustatytais asmenimis (galimai su V. Z., Ž. C., dėl kurių 2013-05-14 teismo nutartimi baudžiamoji byla iÅ¡skirta) minėtas veikas darė veikdami kaip bendravykdytojai, turėdami iÅ¡ anksto susiformavusiÄ tyčiÄ sukčiavimo bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ , ir pasikėsino prievartauti R.

D. turtÄ teismas padarė remdamasis nukentėjusiojo R. D. parodymais, kuriuos patvirtino byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai. IÅ¡ nukentėjusiojo R. D. parodymų ir byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų (2007-01-11 daikto apžiÅ«ros protokolas ir kt.), kurie iÅ¡samiai aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, matyti, kad tiek L. G., tiek kiti bendrininkai (galimai V. Z., Ž. C.) veikė aktyviais veiksmais: V. Z. įkalbėjo R. D. sudaryti iÅ¡perkamosios nuomos sutartį parduotuvėje ,,E“, jam paaiÅ¡kinant, kad jokių pasekmių nebus, jam tik reikės pasiraÅ¡yti ant dokumentų, taip bus ,,plaunami“ pinigai; padėjo pasidaryti R.

D. asmens tapatybės kortelę; L. G. davė pinigų R. D. susimokėti skolas, nes kitaip negalima buvo pasinaudoti R. D. vardu įgyjant prekes iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du iÅ¡ lizingo bendrovių; V. Z. nuvežė R. D. į bankÄ , kad Å¡is susimokėtų skolas ir nurodė, kur R. D. vėl turi jo laukti; L. G. kartu su V. Z. nuvežė R. D. sumokėti įsiskolinimÄ operatoriui ,,Bitė“; L. G. su V. Z. nuėjo į parduotuvę ,,E“, o po kurio laiko grįžęs V. Z. liepė eiti ir R. D., grasino smurtu, jeigu Å¡is neis, parduotuvėje V.

Z. liepė R. D. pasiraÅ¡yti ant dokumentų jų neskaičius, Å¡iuos dokumentus pasiėmė V. Z.; kai R. D. pasirašė sutartį, L. G., V. Z. nuvežė R. D. į kitÄ parduotuvę sudaryti iÅ¡perkamosios nuomos sutarties, tačiau pardavėjas ten nedavė pirkti iÅ¡simokėtinai prekių, nes R. D. buvo per mažas darbo stažas, po to jie nuvyko į L. G. namus, kuriuose buvo naujas didelis televizorius ,,Panasonic“, kurį, kaip R. D. suprato, jis nupirko iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du, kai pasirašė ant dokumentų jų neskaitęs;

į L. G. namus atvyko pirkėjas ir šį televizorių nupirko. Tokios bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltininkų tyčia buvo vieningai nukreipta į turto, kuriuo iki sutarčių sudarymo disponavo parduotuvė ,,E“, užvaldymÄ sukčiavimo bÅ«du, pasinaudojant R. D. ir jo duomenimis ir lizingo bendrove, kurios suteikdavo galimybę įsigyti turtÄ iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du. L. G. kartu bendrininkais jau iÅ¡ anksto ruošėsi ir buvo nusprendę apgaulės bÅ«du savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimÄ turtÄ , tokius ketinimus nuslėpdami nuo R.

D. ir parduotuvės ,,E“, su kuria buvo sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos sutartis dėl televizoriaus ,,Panasonic“, pasinaudojant kitu asmeniu – R. D. Kaltininkai, pagal bylos aplinkybes pasinaudodami analogiÅ¡ka veikos darymo schema, taip pat apgaule, savo ir kitų asmenų naudai ketino įgyti ir televizorių iÅ¡ parduotuvės ,,Av“, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes R. D. turėjo per maÅ¾Ä darbo staÅ¾Ä ir dėl to negalėjo su lizingo bendrove sudaryti iÅ¡perkamosios nuomos sutarties dėl televizoriaus įsigijimo, taip pasikėsino prievartauti R.

D. turtÄ . Taigi, anksčiau aptartas L. G. ir jo bendrininkų veiksmų turinys rodo, kad jie veikė kartu, jų veiksmai buvo tarpusavyje suderinti, iÅ¡ to iÅ¡plaukia neabejotina iÅ¡vada, kad jie turėjo vieningÄ iÅ¡ anksto susiformavusiÄ tyčiÄ iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du gauti ir po to parduoti televizorių ,,Panasonic“, kaip ir kitÄ televizorių, kurio neįgijo tik dėl to, kad parduotuvė ,,Av“ nesudarė su R. D. iÅ¡perkamosios nuomos sutarties dėl per mažo R. D. darbo stažo, taip pasikėsino prievartauti ir R.

D. turtÄ . Aptarti L. G. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Todėl pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai negu tvirtina nuteistasis, tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ kvalifikuodamas L. G. minėtas nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį. Ta aplinkybė, kad 2007-01-11 daikto apžiÅ«ros protokole neužfiksuotas L.

G., kaip asmuo buvęs kartu su R. D. Å¡iam pasiraÅ¡ant iÅ¡perkamosios nuomos sutartį dėl televizoriaus ,,Panasonic“ įsigijimo, neprieÅ¡tarauja iÅ¡vadai apie L. G. kaip bendravykdytojo vaidmens atlikimÄ realizuojant BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymius. Pažymėtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų.

Esant bendrininkų grupei, kiekvienas bendrininkas atsako už bendrai padarytÄ veikÄ . Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, kad L. G. dalyvavo darant minėtus nusikaltimus (dalyvavo V. Z. iÅ¡sakant bauginančio pobÅ«džio teiginius nukentėjusiajam R. D., siekiant, kad R. D. eitų į parduotuvę ir pasiraÅ¡ytų iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, pats davė R. D. pinigų skoloms susimokėti ir šį nuvežė į reikalingas vietas, kad susimokėtų skolas, nes kitokiu atveju, R. D. nebÅ«tų leista įsigyti prekių iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du, ėjo kartu su L.

Z. į parduotuves, kur aiÅ¡kinosi dėl prekių įsigijimo iÅ¡perkamosios nuomos sÄ lygų, pasiraÅ¡ius iÅ¡perkamosios nuomos sutartį ir įsigijus televizorių, R. D. nuvežė pas save namus, kur taip pat jau buvo pristatytas ir minėtas televizorius, vėliau šį televizorių pardavė), todėl jo, kaip bendravykdytojo, veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį.Be to, kad nuteistasis L. G. nesutinka su įrodymų vertinimu ir jo veikos kvalifikacija, jis mano, kad dėl jo už minėtų nusikaltimų padarymÄ bet kuriuo atveju negalėjo bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nes yra suėję BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.

Kolegija šį apelianto argumentÄ taip pat atmeta kaip nepagrįstÄ . Pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sÄ lygų visuma:

a) suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas;

b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo;

c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-371/2011). Tai gi pagal BK 95 straipsnį, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas taikomas tik tuo atveju, jeigu per Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytÄ laikÄ asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. BK 95 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Tačiau jeigu asmuo iki Å¡iame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , senaties eiga nutrÅ«ksta.

Å iuo atveju senaties eiga už pirmÄ nusikalstamÄ veikÄ pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo nukentėjusiojo R. D. atžvilgiu) ir BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 181 straipsnio 1 dalyje (dėl pasikėsinimo prievartauti nukentėjusiojo R. D. turtÄ ), padarytų 2006-12-20, penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dar nepasibaigęs nutrÅ«ko L.

G. padarius naujÄ nusikalstamÄ veikÄ 2007 m. rugpjūčio 11 d., už jÄ teismas L. G. nuteisė pagal BK 286 straipsnį. Po naujo nusikaltimo padarymo senaties eiga už pirmiau padarytas nusikalstamas veikas pradėta skaičiuoti iÅ¡ naujo, o apkaltinamasis nuosprendis 2013 m. liepos 2 d. buvo priimtas dar nepraėjus BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto ,,b“ papunktyje numatytam terminui. Tai reiÅ¡kia, kad teismas BK 95 straipsnio nuostatas taikė tinkamai ir apkaltinamÄ jį Å¡ioje dalyje nuosprendį priėmė pagrįstai.L.

G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat yra nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis kartu su R. D. (dėl Ž. C. byla iÅ¡skirta 2013-05-14 nutartimi), veikdami kaip bendrininkai, grasindami peiliu, panaudodami fizinį smurtÄ , grasindami jį panaudoti, pagrobė svetimÄ turtÄ . Nuteistasis L. G. apeliaciniame skunde teigia, kad byloje surinktais įrodymais nenustatyti jokie konkretÅ«s jo veiksmai įvykdant plėšimÄ panaudojant prieÅ¡ G. E. neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ peilį (jis peilio nematė, nežinojo, kad jo draugai jį turi, su R.

D. ir Ž. C. buvo tik dėl to, kad jie draugai, dėl kompanijos, o iÅ¡ jų pokalbio suprato, kad kalbama apie skolÄ , G. E. bÅ«nant automobilyje Å¡iam jokios įtakos nedarė, G. E. laisvai galėjo iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio). Todėl jis, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, neatitinka BK 24 straipsnio 3 dalyje nurodytų vykdytojo (bendravykdytojo) požymių. Jo veiksmai galėtų bÅ«ti įvertinti tik kaip padėjėjo. Be nuteistojo L. G. Å¡ioje dalyje teismo nuosprendį ginčija ir R.

D. kartu su L. G. nuteistas už Å¡io nusikaltimo padarymÄ . Nuteistasis R. D. tvirtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad jis bÅ«tų prieÅ¡ nukentėjusįjį G. E. naudojęs peilį, todėl jo veika turėtų bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.Pirmiausia atmetami apeliantų argumentai dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, padarytų Å¡ioje dalyje vertinant byloje surinktus įrodymus. Kolegijos nuomone, nors apeliantai ir tvirtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų jų kaltę, tokie jų teiginiai neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ dėl L.

G. ir R. D. bendrininkavimo darant plėšimÄ panaudojant peilį, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo G. E. parodymais. Jais, prieÅ¡ingai nei nurodo L. G. savo skunde, nėra jokio objektyvaus pagrindo netikėti, jie dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi. Be to, nukentėjusiojo G. E. parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – iÅ¡ dalies nuteistojo R. D., liudytojų E. E., V. E., R. E., E. M. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolai, specialisto iÅ¡vada, Kalvarijos policijos komisariato kriminalinės policijos pateikta informacija dėl telefoninių skambučių analizės. Be to, L.

G. iÅ¡sakomos abejonės dėl nukentėjusiojo G. E. parodymų patikimumo grindžiamos tik jo ir nuteistojo tarpusavio santykiais bei asmeninio pobÅ«džio vertinimais. Tai nesumenkina nukentėjusiojo parodymų įrodomosios vertės. Ä®statymas nustato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tai, kad teismas atmetė L. G., kaip ir nuteistojo R.

D. versijas, o patikimais pripažino duomenis, pagrindžiančius jų kaltę padarius veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 2 dalyje, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymai byloje buvo tiriami ir vertinami pažeidžiant BPK reikalavimus.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečios rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, kuriai padaryti sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ ) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose.

Susitarimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Konstatuojant susitarimo buvimÄ , nebÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamÄ sumanymÄ , atsako už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-114/2012, 2K-295/2012). Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis).

BÅ«tinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi bÅ«ti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nustačius asmenų susitarimÄ veikti bendrai, jų suvokimÄ , kad kėsinasi į tÄ patį objektÄ , bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis).

Taigi bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad bendrininkavimo atveju įrankio, sudarančio BK 180 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo kvalifikuojantį požymį, turėjimas yra inkriminuojamas ir asmenims, kurie patys ginklo ar kito įrankio (pvz., peilio) neturėjo, tačiau pritarė jo panaudojimui arba, jei ir nepritarė, bet matydami (suvokdami), kad veika vykdoma panaudojant atitinkamÄ Ä¯rankį, toliau tęsė savo nusikalstamus veiksmus.IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinę visas reikÅ¡mingas BK 180 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėčiai aplinkybes, nustatė, kad L.

G. su R. D. (dėl Ž. C. byla iÅ¡skirta 2013-05-14 nutartimi), veikė bendrininkų grupe. Byloje nustatyta, kad R. D. automobilyje reikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo G. E. pinigų, grasino Å¡iam peiliu nupjauti kojas, nuvežti į miÅ¡kÄ ir ten sumuÅ¡ti, jeigu neduos pinigų, buvo kartu, kai Ž. C. vartojo prieÅ¡ G. E. fizinį smurtÄ , privertė paskambinti E. M., kad Å¡is atvežtų raktÄ nuo namų, kartu su Ž. C. nuvažiavo į G. E. namus ieÅ¡koti pinigų, po to privertė dar paskambinti broliui ir pasiskolinti pinigų ir juos atiduoti jiems, o L.

G. dalyvavo jo bendrininkams pareiÅ¡kiant reikalavimus dėl turto, iÅ¡sakant bauginančio pobÅ«džio teiginius nukentėjusiajam G. E., siekiant neteisto reikalavimo patenkinimo, grasinant automobilyje turėtu peiliu nupjauti G. E. kojas, panaudoti fizinį smurtÄ â€“ nuvežti į miÅ¡kÄ ir sumuÅ¡ti, Ž. C. pavartojant fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, reikalaujant skambinti broliui R. E. ir pasiskolinti iÅ¡ Å¡io pinigų, kuriuos perduotų vėliau jiems, ir pritarė Å¡iems jų veiksmams, pats saugojo G.

E. automobilyje, kai R. D. ir Ž. C. ieÅ¡ko pinigų į G. E. namus, todėl jų, kaip bendravykdytojų, veiksmai atsižvelgiant į Å¡ias byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau jau aptarta teismų praktika, teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Nurodytos aplinkybės atskleidžia tiek nuteistojo L. G., tiek ir nuteistojo R. D. realų dalyvavimÄ realizuojant plėšimo sudėties požymius (R. D., siekiant neteisėto reikalavimo patenkinimo, atliko visa eilę neteisėtų veiksmų prieÅ¡ G.

E., tarp jų ir peilio panaudojimÄ , o L. G. saugojo G. E. automobilyje, kai R. D. ir Ž. C. ieÅ¡kojo pinigų G. E. namuose ir visÄ laikÄ buvo su R. D. ir Ž. C., kai Å¡ie siekdami neteisto reikalavimo patenkinimo atliko visÄ eilę neteisėtų veiksmų prieÅ¡ G. E., tarp jų ir peilio panaudojimÄ ), tiek jų tiesioginę tyčiÄ kartu panaudojant peilį pagrobti svetimÄ turtÄ . Dėl to remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad baudžiamasis įstatymas L. G. ir R. D.

šioje dalyje taip pat pritaikytas tinkamai.Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. G. taip pat yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį už tai, kad L. G. grasino nužudyti J. E. Nuteistasis L. G. tvirtina, kad tyrimas vyko tendencingai, buvo renkami tik jį kaltinantys įrodymai. Taip pat mano, kad jis negalėjo būti pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes realaus pavojaus J. E. gyvybei nebuvo, J. E. nepabėgo iš įvykio vietos.Pirmiausia atmetami nuteistojo L.

G. apeliacinio skundo argumentai, kad tyrimas šioje byloje vyko tendencingai, siekiant jį bet kokiomis priemonėmis pripažinti kaltu ir nuteisti. Skundžiamo nuosprendžio turinys bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė visas bylos aplinkybes, savo išvadas dėl L. G. kaltės grindė ištirtų duomenų (nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, apžiūros protokolu, specialisto išvada ir kt.) visuma. Šių duomenų kontekste teismas vertino nuteistojo L.

G. parodymus, kad jis J. E. pistoletu negrasino. Tai, kad teismas motyvuotai atmetė nuteistojo L. G. parodymus, nereiškia, kad jis buvo šališkas, o bylos aplinkybės ištirtos neišsamiai. Ištyrus ir palyginus byloje esančius duomenis, teismams pakako informacijos nustatyti, kad L. G. grasino nužudyti nukentėjusįjį J. E. Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, gaudami šiuos duomenis, būtų elgęsi neteisėtai ar netinkamai atlikę savo pareigas. Visa tyrimui reikšminga informacija buvo pateikta teismui.

Tai paneigia L. G. teiginius, kad ikiteisminio tyrimo metu tendencingai buvo renkami tik nuteistajam nepalankÅ«s duomenys, o teismas bylÄ nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai, vadovavosi iÅ¡ankstine nuostata dėl L. G. kaltumo. Kilus abejonių teismo neÅ¡aliÅ¡kumu, nuteistasis bet kuriuo metu turėjo teisę pasinaudoti BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta galimybe pareikÅ¡ti motyvuotÄ nuÅ¡alinimÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad abejones teismo neÅ¡aliÅ¡kumu nuteistasis sieja su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis.

Teisėjų kolegija dar kartÄ pažymi, kad įrodymų įvertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, ir jam nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas nėra pagrindas pripažinti, kad teismas pažeidė neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ ar neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsižvelgiant į tai, kad L. G. turėjo pistoletÄ rankoje, jį buvo nukreipęs į J. E. nedideliu atstumu, žodžiais ,,seni, aÅ¡ tave nudėsiu“ grasino nuÅ¡auti ir J. E. realiai suvokė grėsmę savo gyvybei, yra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad L.

G. grasino nužudyti nukentėjusįjį J. E. ir L. G. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ .BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , visuma.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu pripažintas kaltu L. G., objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia žodžiu, raÅ¡tu, telefonu ar kitokia forma praneÅ¡ant žmogui, kad jis gali bÅ«ti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Pagal konstrukcijÄ nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiÅ¡kimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia kitÄ Å¾mogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ .

Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. G. konflikto, kilusio tarp jo ir J. E., metu iÅ¡sitraukė iÅ¡ dėklo R. M. priklausantį 9 mm kalibro, 2002 modelio BLOW Compackt modelio dujinį pistoletÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nusitaikė į J. E. ir grasino šį nuÅ¡auti, pasakydamas ,,seni, aÅ¡ tave nudėsiu“. Kolegijos nuomone, iÅ¡sakytų Å¡ių žodžių turinyje, įvertinus tai, kad į asmenį yra nukreipiamas pistoletas, nėra jokių dviprasmybių.

Sugretinus bylos faktinius duomenis, kurių Å¡altiniai yra nukentėjusiojo J. E., liudytojų O. E., G. E., E. E., M. V. parodymai, apžiÅ«ros protokolas, specialisto iÅ¡vada, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė nuteistojo kaltės bei nukentėjusiojo subjektyvaus teksto suvokimo kriterijus. Å iuo atveju vertinant aplinkybes, kurioms esant buvo iÅ¡sakyti grasinimai J. E., pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad nukentėjusysis J. E. nuteistojo L. G. žodžius suprato kaip realų grasinimÄ .

Kaip matyti, grasinimas buvo efektyvus ir paveikė nukentėjusiojo psichinę bÅ«senÄ . Pagal liudytojos O. E. parodymus, kai ji pamatė, kaip L. G. laiko nukreipęs į jos vyrÄ pistoletÄ , juo grasino šį užmuÅ¡ti, nuÅ¡luoti nuo žemės pavirÅ¡iaus, J. E. buvo perbalęs, iÅ¡sigandęs. Pats nukentėjusysis J. E. taip pat nurodė, kad jis suprato, jog gyvybei yra pavojus, nes pistoletas buvo nukreiptas į jį, o L. G. buvo įpykęs ir gali Å¡auti į jį. Tai, kad nukentėjusysis patyrė nervinę įtampÄ , nerimÄ , stresÄ , taip pat tik patvirtina grasinimo realumÄ .

Grasindamas nuteistasis L. G. suvokė savo elgesio bauginamÄ jį pobÅ«dį ir norėjo nukentėjusiajam sukelti mirties baimės jausmÄ . Motyvų, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali bÅ«ti įvairių (kerÅ¡tas, chuliganiÅ¡kos paskatos ir pan.), tačiau, kolegijos nuomone, jie, kaip mano L. G. savo skunde (jie susipyko dėl kontrabandinių cigarečių), nusikaltimo kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Kaip ir ta aplinkybė, kad, kaip nurodo L. G. apeliaciniame skunde – nukentėjusysis J.

E. niekur nebėgo, stovėjo (tvirtina, kad jeigu būtų grėsęs realus pavojus J. E. gyvybei, šis būtų bėgęs). Tai, kad J. E. nebėgo iš įvykio vietos nepaneigia to fakto, kad J. E. gyvybei buvo iškilęs realus pavojus. Taigi pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 145 straipsnio 1 dalis – L. G. padarytiems nusikalstamiems veiksmams pritaikytas tinkamai.Be nuteistojo L. G., kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat yra pripažintas kaltu ir nuteistas R.

D., kuris taip pat ginčija dėl jo priimtÄ teismo nuosprendį apeliacine tvarka. Dėl jo nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, jau buvo pasisakyta, todėl kolegija toliau pasisako tik dėl kitų nusikalstamų veikų, atsižvelgdama į jo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.R. D. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Apeliantas tvirtina, kad teismas Å¡ioje dalyje netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Mano, kad jo veika turėjo bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nes byloje nėra duomenų, kad jis rengėsi parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas. Šie apelianto argumentai irgi paneigti.

Pirmiausia pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti iÅ¡ viso nenurodytas, todėl kvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ pakanka tik įrodyto labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo arba kitų dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Vis dėlto, Å¡ioje byloje teismas padarė iÅ¡vadÄ ir apie tai, kad labai dideliu kiekiu heroino R.

D. neteisėtai disponavo turėdamas tikslÄ Å¡ias narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Å iuo atveju tokia teismo iÅ¡vada yra nustatytas nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas, o tokia iÅ¡vada, kolegijos nuomone, irgi yra pagrįsta. Be to, teismo iÅ¡vada apie R. D. tikslÄ parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas grindžiama anaiptol ne prielaidomis ir spėlionėmis, kaip mano R. D. apeliaciniame skunde. Apie tai, kad R. D. narkotines medžiagas per kitus asmenis platindavo, patvirtina liudytojų R.

M., E. M. parodymai, taip pat teisme išnagrinėti telefoninių pokalbių įrašai, kurie išsamiai aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Tačiau teismo išvadas, kolegijos nuomone, patvirtina pirmiausia kratos metu R. D. gyvenamosiose patalpose rastų narkotinių medžiagų kiekis. Vadovaujantis BK 269 straipsnio 2 dalimi, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

Pagal Å¡ias rekomendacijas labai dideliu yra laikomas didesnis negu 10 g narkotinės medžiagos heroino kiekis. Tuo tarpu kratos metu pas R. D. buvo rastas ir paimtas maiÅ¡elis su milteliais, kurių sudėtyje buvo iÅ¡ viso net 17,998 g heroino. Å is kiekis beveik du kartu didesnis negu 10 g. Akivaizdu, kad tokio heroino kiekio R. D. negalėjo įgyti vien savo paties reikmėms, todėl teismo iÅ¡vada, kad Å¡is nuteistasis neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti, irgi visiÅ¡kai pagrįsta.

Nuteistojo R. D. nusikalstamÄ veikÄ teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Å iame nuosprendyje jau buvo iÅ¡nagrinėta didžioji dalis nuteistųjų L. G. ir R. D. apeliacinių skundų argumentų, kolegija jų argumentus dėl netinkamo byloje surinktų įrodymų vertinimo ir jų iÅ¡teisinimo atmetė ir padarė iÅ¡vadÄ , kad L. G. ir R. D. kaltė padarius visas nusikalstamas veikas įrodyta. Tačiau kolegija iÅ¡ dalies sutiko su L. G. apelianto argumentais dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas suėjimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir Å¡ioje dalyje bylos L.

G. nutraukimo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 punktas). Taip pat kolegija sutinka ir su nuteistųjų L. G. ir R. D. apeliacinio skundo argumentais dėl jiems paskirtų bausmių ir daro iÅ¡vadÄ , kad L. G. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, o R. D. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės, kurios iÅ¡ esmės ir apsprendė jiems paskirtų galutinių subendrintų bausmių dydžius, turi bÅ«ti Å¡velninamos. Tuo pačiu Å¡velninant ir L. G. ir R. D. paskirtas galutines subendrintas bausmes.

Taip pat tenkina nuteistojo L. G. praÅ¡ymÄ Ä¯skaityti jam į bausmės laikÄ jo praleistÄ laikÄ psichiatrinėje ligoninėje, kur buvo atliekama ekspertizė. Tačiau kolegija atmeta nuteistųjų L. G. ir R. D. praÅ¡ymÄ Å¡velninti (skirti jiems bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu) jiems bausmes ir už kitus nusikaltimus, taip pat atmeta R. D. praÅ¡ymÄ gražinti kratos metu iÅ¡ jo paimtus pinigus, nes, jo teigimu, Å¡ių pinigų savininkė yra jo sutuoktinė G. D..Skundžiamame nuosprendyje bausmių skyrimo L.

G. ir R. D. motyvus teismas iÅ¡dėstė lakoniÅ¡kai. Teismas nenustatė jokių L. G. ir R. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriant jam bausmes atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad kai kuriuos nusikaltimus padarė veikdami bendrininku grupe, nuteistieji padarė ne vienÄ nusikaltimÄ â€“ L. G. nuteistas už septynių nusikaltimų padarymų, iÅ¡ kurių du sunkÅ«s, trys apysunkiai ir du nesunkÅ«s, o R.

D. tris nusikaltimus, iš kurių vienas labai sunkus, kitas sunkus, o trečias apysunkis. Taip pat teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad L. G. jau septynis kartus teistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas patenkinamai, nors yra jaunas, darbingas, tačiau niekur nedirba, nesimoko, nedaro jokių išvadų dėl ankstesnių teistumų, o R. D. praeityje teistas penkis kartus, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas patenkinamai, šiuo metu vedęs, nors yra jaunas, sveikas, bet nieku nedirba, gyvena ne iš darbinių pajamų, linkęs daryti naujus nusikaltimus.

Nuosprendyje teismas nurodė, kad atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, vadovaujantis BK 41 straipsnio nuostatomis, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistųjų padaryti įvairaus sunkumo nusikaltimai yra neatsitiktiniai, o susiformavusio antivisuomeninio elgesio, pasirinkto gyvenimo bÅ«do pasekmė, todėl teisingumo principo įgyvendinimÄ gali užtikrinti tik teismo paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės. Jiems skirti Å¡velnesnes, negu įstatymo numatyta bausmes (BK 62 straipsnis) bei motyvuotai taikyti Å¡velnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis) pagrindų byloje nėra.

Kolegijos nuomone, įvertinus minėtas skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes, teismo sprendimas už visas atskiras nusikalstamas veikas (L. G. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, BK 1992 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį; R. D. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį) paskirti L. G. ir R. D. sankcijose numatytas būtent terminuoto laisvės atėmimo bausmes, yra motyvuotas ir pagrįstas.

Taip pat pažymėtina, kad BK 180 straipsnio 2 dalies ir BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes, todėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės už šias nusikalstamas veikas gali būti paskirtos tik taikant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas pagrįstai nenustatė jokių R. D. ir L. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Galima sutikti su tuo, kad nuteistasis L. G. iš dalies pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 1992 straipsnio 1 dalyje ir dėl šios nusikalstamos veikos davė parodymus, ir tai iš tikrųjų padėjo nustatyti nusikalstamų veikų faktines aplinkybes.

Tačiau L. G. kaltę patvirtina ir kiti įrodymai, todėl dalinis L. G. prisipažinimas buvo nulemtas ir kitų surinktų įrodymų (jis pareigÅ«nų buvo užkluptas nusikaltimo darymo vietoje, kur buvo laikomos akcizais apmokestinamos prekės). Be to, L. G. neprisipažįsta kaltu dėl to, kad buvo Å¡io nusikaltimo vykdytojas, tvirtina, kad cigaretės buvo ne jo, o G. E., o jis tik surado vietÄ , kur jas laikyti, o tai reiÅ¡kia, kad jis nepripažįsta esminių bylos aplinkybių. Todėl pripažinti L.

G. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra pagrindo. Jokių kitų L. G., kaip ir R. D., atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nėra. Todėl skirti jiems Å¡velnesnes, negu įstatymo numatyta, bausmes pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 62 straipsnio 1 dalį ar 2 dalį, nėra Å¡iose BK normose numatytų bÅ«tinų sÄ lygų. Tuo tarpu skirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis teismine praktika, galima tik esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms, kai akivaizdu, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieÅ¡tarautų teisingumo principui, t.y. bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiai nusikalstama veikai, kaltininko asmenybei ar kitoms aplinkybėms.

Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistÄ jį teigiamai apibÅ«dinančias aplinkybes, turi galimybę paskirti Å¡velnesnę bausmę sankcijos ribose, todėl ne bet kokių teigiamų veiksnių buvimas laikytinas iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme (kasacinė nutartis Nr. 2K-213/2012).Pirmosios instancijos teismas, kaip jau buvo minėta, jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, rodančių, kad sankcijose numatytų bausmių paskyrimas L. G. ir R. D. bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas jų padarytoms veikoms ar jų asmenybėms, nenustatė.

Kaip galima iÅ¡ nuteistųjų L. G. ir R. D. apeliacinių skundų turinio, tokia aplinkybe teismas turėjo laikyti tai, kad Å¡ioje byloje nepateisinamai ilgau truko procesas. IÅ¡ tiesų, pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ , kaip iÅ¡imtinė aplinkybė, pripažįstama pagrindu skirti Å¡velnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, gali bÅ«ti ir nepateisinamai ilga baudžiamojo proceso trukmė, pažeidžianti asmens teisę į įmanomai trumpiausiÄ bylos procesÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko daugiau kaip septynerius metus. Bylos nagrinėjimo procesas teisme, skaičiuojant nuo bylos gavimo teisme 2008-06-09 (t. 11, b. l. 155), iki nuosprendžio priėmimo, truko daugiau negu penkerius metus laiko, nuosprendis buvo priimtas 2013 m. liepos 2 d. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad daugiau kaip aštuonerių metų bylos procesas iki priimant nuosprendį objektyviai yra per ilga proceso trukmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-102/2009).

Tačiau ar tokia proceso trukmė yra pagrindas taikyti teisingumo principÄ ir priimti sprendimÄ skirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, teismai privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, nustatydami, kokios priežastys lėmė ilgÄ bylos procesÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje panaÅ¡i proceso trukmė dažnai pripažįstama neatitinkančia „įmanomai trumpiausio laiko“ reikalavimo (žr. pvz., Jakumas prieÅ¡ LietuvÄ (Jakumas v. Lithuania, no. 6924/02, judgement of 18 July 2006); Kuvikas prieÅ¡ LietuvÄ (Kuvikas v.

Lithuania, no. 21837/02, judgement of 27 June 2006); Gečas prieÅ¡ LietuvÄ (Gečas v. Lithuania, no. 418/04, judgement of 17 July 2007).             Nagrinėjamoji baudžiamoji byla galėtų bÅ«ti laikoma sudėtinga, atsižvelgiant, be kita ko, į didelį kaltinamųjų, liudytojų skaičių. Be to, įtakos baudžiamojo proceso trukmei iÅ¡ dalies turėjo objektyvios aplinkybės (pvz., kaltinamųjų ligos, kaltinamųjų ir kitų asmenų neatvykimai į teismo posėdžius, gynėjų užimtumas kitose byloje ir jų pozicija dėl teismo posėdžių grafiko nustatymo).

Vis dėlto proceso eigos analizė rodo, kad buvo nepagrįstų delsimų, už kuriuos atsakingos valstybės institucijos. Pavyzdžiui, nagrinėjamoje byloje ilgÄ teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmę lėmė teisėjų keitimasis, dėl ko net tris kartus teismui teko pradėti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ naujo. Be to, kolegijos nuomone, nepaisant pirmiau nurodytų objektyvių sklandaus teismo proceso pirmojoje instancijoje vyksmo kliūčių, manytina, kad Å¡is procesas galėjo bÅ«ti organizuojamas veiksmingiau (operatyviau).

Apibendrinant, darytina iÅ¡vada, kad nuteistųjų L. G. ir R. D. teisė į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ buvo pažeista. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ konstatuota, kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iÅ¡ tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (Einarsson prieÅ¡ IslandijÄ (Einarsson v.

Iceland, no.22596/93, decision of 5 April 1995); Beck prieÅ¡ NorvegijÄ (Beck v. Norway, no 26390/95, judgement of 26 June 2001); Wejrup prieÅ¡ DanijÄ (Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002); Tam?s Kov?cs prieÅ¡ VengrijÄ (Tam?s Kov?cs v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004); Ohlen prieÅ¡ DanijÄ (Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005); Bochev prieÅ¡ BulgarijÄ (Bochev v. Bulgaria, no. 73481/01, judgment of 13 November 2008) ir kiti).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimo aplinkybių, gali bÅ«ti pagrindas Å¡velninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010).

Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra iÅ¡imtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, gali bÅ«ti skiriama Å¡velnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).Taigi, kad teismas gali, bet neprivalo, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų net ir nustačius teisės į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimÄ .

Tai yra teismas gali taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę, jei tokia aplinkybė yra pripažįstama išimtinė, konstatavus, kad tokia bausmė nuteistajam būtų efektyvi ir teisinga, jos pakanka pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Nagrinėjamoje situacijoje kolegija, išsamiai įvertinusi visas jau anksčiau aptartas bylos aplinkybes, laiko, kad ilgas procesas negali būti priskirtas prie išimtinių aplinkybių, leidžiančių nuteistiesiems taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau priskiriamas aplinkybėms dėl minimalios ar artimos minimaliai straipsnių sankcijų ribose numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo.

Kolegija, įvertinusi tai, kad proceso trukmė buvo nepateisinamai ilga, kad byla iÅ¡nagrinėta darant procesinius delsimus, dėl kurių bÅ«tų pažeista nuteistųjų teisė į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ , kartu atsižvelgdama ir į nusikaltimų pobÅ«dį (nusikaltimai nesmurtiniai), L. G. vaidmenį (antraeilis) nusikaltimo padaryme (BK 180 straipsnio 2 dalis), laiko, kad turi bÅ«ti Å¡velninamos L. G. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, o R. D. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį jiems teismo paskirtos bausmės. L.

G. ir R. D. bausmės tikslus galima pasiekti paskiriant jiems už minėtus nusikaltimus dar švelnesnes bausmes. Dėl jau aptartų aplinkybių kolegija nuosprendį keičia ir nuteistajam L. G. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, o nuteistajam R. D. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skiria terminuoto laisvės atėmimo bausmes, dar artimesnes šių baudžiamųjų įstatymų sankcijų žemutinėms riboms.Tuo tarpu, kolegijos nuomone, net ir nustačius, kad šioje byloje procesas užtruko nepateisinamai ilgai, įvertinus visas skundžiamame nuosprendyje jau minėtas aplinkybes, L.

G. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, BK 1992 straipsnio 1 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį, o R. D. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį skirti minėtų straipsnių sankcijose numatytas švelnesnes bausmių rūšis ar dar labiau švelninti jiems teismo paskirtas laisvės atėmimo bausmes, kurios yra ir taip artimos šių baudžiamųjų įstatymų sankcijų žemutinėms riboms, nėra pagrindo. Jiems už šiuos nusikaltimus paskiros bausmės atitinka jų padarytų nusikalstamų veikos pobūdį ir jų asmenybes.Kolegijos nuomone, L.

G. paskyrimas artimos minimaliai baudžiamojo įstatymo nustatytos bausmės pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, o R. D. paskyrimas minimalios baudžiamojo įstatymo nustatytos bausmės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kurių dydis iÅ¡ esmės aprendžia ir galutinių subendrintų bausmių jiems paskyrimÄ , yra pakankamas pagrindas jims kompensuoti dvasinius praradimus (kančias), patirtus dėl teisių, įtvirtintų Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, pažeidimo.Keičiant nuosprendį Å¡ioje dalyje, taip pat bylÄ L.

G. nutraukiant dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, anksčiau jau minėtais pagrindais, nuteistiesiems L. G. ir R. D. paskirtos bausmės iÅ¡ naujo subendrinamos. Taip pat nuteistasis L. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas jam į bausmę neįskaitė RokiÅ¡kio psichiatrinės ligoninėje atliekant paskirtÄ psichiatrinę ekspertizę bÅ«to laiko nuo 2012-03-29 iki 2012-04-20. Å ie nuteistojo L. G. teiginiai yra pagrįsti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad L. G. nuo 2012-03-29 iki 2012-04-20 buvo RokiÅ¡kio psichiatrinės ligoninėje, kur jam buvo atliekama paskirta psichiatrinė ekspertizė.

Nepaisant to pirmosios instancijos teismas L. G. praleisto laiko RokiÅ¡kio psichiatrinės ligoninėje atliekant paskirtÄ psichiatrinę ekspertizę neįskaitė į bausmės laikÄ , todėl jis turi bÅ«ti įskaitytinas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡iuo aspektu taip pat keistinas. Priimdamas nuosprendį, pirmosios instancijos teismas taip pat civilinių ieÅ¡kinių užtikrinimui laikinai apribojo nuosavybės teises į R. D. gyvenamosiose patalpose, priklausančiose G. B., esančiose (duomenys neskelbtini), rastus ir iÅ¡imtus 1 300 JAV dolerių ir 3 510 Lt.

Nuteistasis R. D. apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas nepagrįstai apribojo nuosavybės teises į minėtus pinigus, nes šie pinigai nėra gauti galimai nusikalstamu būdu, faktinė savininkė šių pinigų yra jo sutuoktinė G. D. ir ji nėra materialiai atsakinga už jo galimai nusikalstamus veiksmus. Kiekvienas iš jų pinigus laikė atskirai.Teisėjų kolegijos nuomone, ši procesinė prievartos priemonė R. D. paskirta pagrįstai, nepažeidžiant BPK reikalavimus. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, numatytas BPK 151 straipsnyje, gali būti skiriamas esant vienam iš dviejų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas.

Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡i procesinė prievartos priemonė taikoma įtariamajam, pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu bÅ«du gautÄ ar įgytÄ turtÄ . Nagrinėjamu atveju Å¡i procesinė prievartos priemonė siekiant užtikrinti civilinius ieÅ¡kinius buvo paskirta R. D. Vadovaujantis CPK VI dalies nuostatomis, iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas bÅ«tent iÅ¡ skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto.

Tačiau atsakant į R. D. apeliacinio skundo argumentus nagrinėjamos bylos kontekste aktuali yra ir CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta nuostata, į kuriÄ bÅ«tina atkreipti dėmesį. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. G. D. yra nuteistojo R. D. sutuoktinė, todėl Å¡ie pinigai, negali bÅ«ti laikomi vien tik jos asmenine nuosavybe, jie yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, o R. D. ir R. D. yra Å¡ių pinigų bendrasavininkai, nepaisant to, kaip sutuoktiniai buvo susitarę elgtis su jų uždirbtais pinigais (laikyti atskirai ar bendrai).

Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo civilinių ieÅ¡kinių užtikrinimui laikinai apriboti nuosavybės teises į R. D. gyvenamosiose patalpose, priklausančiose G. B., esančiose (duomenys neskelbtini), rastus ir iÅ¡imtus 1 300 JAV dolerių ir 3 510 Lt, nėra pagrindo naikinti. Å ių asmenų konstitucinės teisės į disponavimÄ nuosavybe apribojimas, nepažeidžia jų teisių, garantuotų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose ir yra pateisinamas teisėsaugos institucijų pareiga įgyvendinti svarbų bendrÄ jį interesÄ â€“ nukentėjusio asmens teisių apsaugÄ .Teisėjų kolegija vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais, 327 straipsnio 1 punktu,n u s p r e n d ž i a :Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendį pakeisti:Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria L.

G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį 20 parų areÅ¡tu, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Nuteistajam L. G. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirti bausmę laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Å¡iÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su L. G. Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, BK 1992 straipsnio 1 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis ir subendrintÄ bausmę L.

G. paskirti laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Å¡iÄ bausmę ir L. G. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę L. G. paskirti laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.L. G. bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2013 m. liepos 2 d.L. G. į paskirtÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikotarpį nuo 2006-12-23 iki 2006-12-24, nuo 2006-12-28 iki 2006-12-30, nuo 2007-08-18 iki 2007-08-20, nuo 2007-08-23 iki 2007-08-25, 2012-03-29 iki 2012-04-20 ir bausmę, atliktÄ pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nuosprendį.Nuteistajam R.

D. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti bausmę laisvės atėmimÄ 10 (deÅ¡imčiai) metų.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Å¡iÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su R. D. Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 2 dalį paskirtomis bausmėmis ir galutinę subendrintÄ bausmę R. D. paskirti laisvės atėmimÄ 12 (dvylikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.R. D. bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2013 m. liepos 2 d.R.

D. į paskirtÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikotarpį nuo 2007-08-23 iki 2013-07-02.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkė                                                                                              Regina Gaudutienė Teisėjai                                                                                                            Kęstutis Jucys                                                                                                                   Linas Žukauskas