81d96377-bfbc-4fee-8675-eefa8f1527d9 · Klaipėdos apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-44-1071/2020 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01005-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2; 2.5.4.2; 2.5.4.8; 3.4.5.2; 3.2.6.1; 3.2.6.14. KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 7 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius, sekretoriaujant Karolinai Butkienei, dalyvaujant ieškovui G. D., jo atstovei advokatei Linai Tamošaitienei, atsakovės L. K. atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, atsakovei R.

V., jos atstovui advokatui Donatui Lengvinui, trečiajam asmeniui notarei Loretai Mėčienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. D. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovėms L. K. ir R. V. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, taip pat pagal atsakovės L. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ir pagal atsakovių R. V. ir L. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovui G.

D. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, Klaipėdos rajono trečiojo notaro biuro notarė Loreta Mėčienė, Klaipėdos rajono antrojo notaro biuro notarė Neringa Bartkuvienė, Valstybės įmonė Turto bankas. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimus: pripažinti negaliojančiu 2016 m. balandžio 6 d. Klaipėdos rajono 3-jame notaro biure S. D. ir S. D. sudarytÄ bendrÄ sutuoktinių testamentÄ ir iÅ¡spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ ; nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , kad jis G.

D. po S. D., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs palikimÄ valdyti. Reikalavimo pagrindu dėl testamento pripažinimo negaliojančiu nurodė aplinkybes, kad jis ir atsakovės yra S. D. ir S. D. vaikai. P. S. D. mirė (duomenys neskelbtini), o palikėja S. D. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus palikėjai S. D., įpėdiniams tapo žinoma, kad pagal (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono 3-jame biure sudarytÄ bendrÄ sutuoktinių testamentÄ (toliau – testamentas), S. D. ir S. D. savo turto įpėdiniais paskyrė: atsakovę L.

K., kuri paveldi 2/3 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei 2/3 dalis iÅ¡ 68/3167 dalies žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); atsakovę R. V., kuri paveldi 1/3 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei 1/3 dalį iÅ¡ 68/3167 dalies žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); visÄ kitÄ palikėjams nuosavybės teise priklausantį turtÄ , tame tarpe ir kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , pinigus vertybinius popierius, turtines teises ir visÄ kitÄ turtÄ , kuris mirties dienÄ priklausytų palikėjams, kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidarytų, paliko atsakovei L.

K.. Jam, palikėjų sÅ«nui testamentu nepalikta jokia dalis palikėjų turto, nors jis gyveno kartu su tėvais, juos slaugė ir jais rÅ«pinosi iki pat jų mirties. Nurodė, jog testamentas neatitiko tikrosios tėvų (palikėjų) valios ir kad buvo pasiraÅ¡ytas atsakovei L. K. darant jiems, ypač S. D., psichologinį spaudimÄ . Be to, testamento pasiraÅ¡ymo metu palikėja S. D. jau sirgo senatvine demencija ir todėl negalėjo iki galo suvokti savo veiksmų prasmės bei iÅ¡ to galinčių kilti pasekmių. 2017 m. kovo mėn. jai jau buvo diagnozuota kraujagyslinė demencija su vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimu. 2018 m. sausio mėn. diagnozuota senatvinė demencija su ryÅ¡kiu pažinimo sutrikimu.

Nuo 2018-02-20 S. D. taip pat buvo nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis. O palikėjui S. D. jau 2014 m. gruodžio mėn. buvo nustatyta Parkinsono liga (4 st.) bei gretutinės ligos: hipertenzinė (širdies liga) (kardioparija) be (stazinio) širdies (kraujotakos nepakankamumo, prieširdžiu virpėjimas ir plazdėjimas, stazinis širdies nepakankamumas. Dėl šių priežasčių S. D. buvo neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, jis buvo beveik visiškai priklausomas nuo artimųjų priežiūros ir rūpesčio.

Palikėjai dėl blogos sveikatos nuolat vartojo vaistus. Taip pat nurodė, kad jis nuo 2012 metų gyveno su tėvais ir jais rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo bei slaugė iki pat jų mirties. Jis eidavo į parduotuvę pirkti maisto, gamindavo pusryčius, pietus ir vakarienę, rÅ«pindavosi tėvų higiena ir t. t. Abi seserys (atsakovės) turėjo nuolatinius darbus ir rÅ«pintis tėvais neturėjo kada. Kadangi visa rÅ«pinimosi tėvais naÅ¡ta teko ieÅ¡kovui, todėl jam visiÅ¡kai neįtikėtina, kad testamentas atitinka tikrÄ jÄ palikėjų valiÄ .

IeÅ¡kovo teigimu, jis matė kaip 2016 metų rudenį į namus atvyko notarė Loreta Mėčienė, kuri turėjo jau parengtÄ testamentÄ . Tada palikėja S. D. testamento nepasirašė, nes nesuprato, nei kÄ , nei kodėl reikia kažkÄ pasiraÅ¡yti. Jokio testamento mama (palikėja S. D.) suraÅ¡yti nenorėjo ir notarės pakviesti neprašė. Visa tai vyko atsakovės L. K. iniciatyva. Pasai ieÅ¡kovo, atsakovė L. K. baugino mamÄ , kad neprižiÅ«rės jos, palikėja S. D. jautė didžiulį psichologinį spaudimÄ .

Be to, kai buvo pasiraÅ¡ytas testamentas, vyko atsakovės L. K. skyrybų procesas, ji tuo procesu manipuliavo sukeldama mamai gailestį. Be to, nuteikinėjo mamÄ prieÅ¡ jį ir atsakovę R. V.. Nurodė, jog po kiekvieno atsakovės L. K. apsilankymo ar pakalbio telefonu mama (S. D.) bÅ«davo sunerimusi, nuliÅ«sdavo, jÄ pradėdavo kamuoti slogios mintys, depresija. Nurodė, jog jis Å¡iuo metu kartu su nepilnamečiu savo sÅ«numi gyvena tėvų (palikėjų) bute. Kito gyvenamojo bÅ«sto jis neturi, todėl palikus galioti testamentÄ , bÅ«tų pažeisti ne tik jo bet ir jo nepilnamečio sÅ«naus interesai.

Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, nurodė aplinkybes, kad jo tėvas S. D. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko palikimas – butas, adresu (duomenys neskelbtini)ir jam tenkanti žemės sklypo dalis, adresu (duomenys neskelbtini). Ieįkovo teigimu, po tėvo mirties likusį palikimÄ faktiÅ¡kai valdydamas priėmė jis vienas, nes jis gyveno su tėvais jiems priklausančiame bute nuo 2010 m., rÅ«pinosi abiem tėvais, jų priežiÅ«ra, o taip pat rÅ«pinosi ir jiems priklausančiu turtu.

Po tėvo mirties jis liko gyventi su mama tėvams priklausiusiame bute, prižiÅ«rėjo ne tik mamÄ , bet ir butÄ . Po tėvo mirties jis vienas mokėjo mokesčius už butÄ , šį faktÄ patvirtina mokėjimo kvitai. Jo mama S. D. ir seserys L. K. ir R. V. palikimo nepriėmė. Nurodė, jog mama S. D. turėjo teisę priimti palikimÄ pagal (duomenys neskelbtini) sudarytÄ bendrÄ sutuoktinių testamentÄ , tačiau po tėvo mirties, tačiau grįžusi iÅ¡ ligoninės ji palikimo nepriėmė. Ir nors tėvai buvo sudarę bendrÄ sutuoktinių testamentÄ , kuriuo kiekvienas sutuoktinis palieka visÄ savo turtÄ pergyvenusiam sutuoktiniui, o Å¡is visÄ turtÄ palieka L.

K. (2/3 palikimo) ir R. V. (1/3 palikimo), tačiau Å¡is sandoris neatitiko tikrosios tėvų valios. Jie testamentÄ pasirašė sirgdami ir veikdami nuolatinio L. K. ir R. V. psichologinio poveikio. Nurodė, jog mama S. D. po tėvo mirties nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi noro priimti palikimÄ po sutuoktinio mirties. S. D. mirė (duomenys neskelbtini), nepriėmusi palikimo atsiradusio po sutuoktinio mirties, nors tam turėjo galimybę. Todėl, ieÅ¡kovo teigimu, po tėvo mirties jis palikimÄ priėmė vienas, faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti, nes nei seserys, nei mama nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusios valios priimti palikimÄ atsiradusį po tėvo, sutuoktinio S. D., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Atsakovė L. K. pateiktais atsiliepimais į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes ieÅ¡kovas nurodė neteisingas faktines aplinkybes. Nurodė, jog prieÅ¡ įsigyjant tėvams butÄ , buvo parduotas jų namas iÅ¡ kurio pardavimo kainos ieÅ¡kovui buvo perduota pakankamai didelė pinigų suma, kad Å¡is nusipirktų sau butÄ . Už likusius pinigus buvo nupirktas tėvams butas, adresu (duomenys neskelbtini, kuriame jie ir gyveno iki savo mirties. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas nutyli, kad jis taip pat yra gavęs dovanų iÅ¡ mamos žemės sklypÄ .

IeÅ¡kovas nors ir nurodo, kad tėvais rÅ«pinosi, tačiau nei tėvo, nei mamos laidotuvėse net nedalyvavo ir prie iÅ¡laidų neprisidėjo. Å ios aplinkybės, atsakovės teigimu, parodo, kokie santykiai buvo ieÅ¡kovo su tėvais ir kodėl tėvai testamente įpėdiniais nurodė tik dvi dukteris. Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad mamÄ neva buvo galima lengvai palenkti savo pusėn, tačiau to paties nenurodo apie savo tėvÄ . Jei tikėti ieÅ¡kovu, tai galima teigti prieÅ¡ingai, jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas kartu galėjo mamÄ palenkti savo pusėn, tačiau mama ieÅ¡kovo poveikiui nepasidavė.

Tai tik subjektyvÅ«s ieÅ¡kovo iÅ¡vedžiojimai nepagrįsti jokiais objektyviais faktais ar įrodymais. IeÅ¡kovas neįrodo savo nurodomų aplinkybių, kad tėvai bendrÄ sutuoktinių testamentÄ sudarė kieno nors paveikti. IeÅ¡kovas, kaip nurodo ieÅ¡kinyje, žinojo apie tėvų bendrÄ testamentÄ nuo jo sudarymo, tačiau niekuomet jokių pretenzijų nereiÅ¡kė nei tėvams nei bet kam kitam. Pretenzijas ieÅ¡kovas iÅ¡kėlė tik mirus abiem tėvams. Nurodė, jog ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad mama S. D. po sutuoktinio S. D. mirties neva nenorėjo priimti palikimo pagal bendrÄ sutuoktinių testamentÄ , kad jos valia buvo visiÅ¡kai kitokia, yra visiÅ¡kai nepagrįsta jokiais įrodymais, be to, mama nors ir nespėjo per įstatymo nustatytÄ terminÄ kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau notarine tvarka palikimo priimti neatsisakė.

Nurodė, jog butu po sutuoktinio mirties ir toliau naudojosi S. D., ji valdė minėtÄ butÄ , mokėjo mokesčius, naudojosi visais namų apyvokos daiktais, baldais. Dėl palikimo priėmimo į notarÄ laiku nesikreipė dėl labai suprastėjusios sveikatos po sutuoktinio mirties, o vėliau ir nebespėjo, nes pati mirė. Dar 2019-02-19 buvo kreiptasi į teismÄ su pareiÅ¡kimu siekiant nustatyti, jog S. D. po vyro S. D. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) palikimÄ priėmė pagal bendrÄ sutuoktinių testamentÄ faktiniu valdymu, kaip palikėja pergyvenusi sutuoktinė.

Atsakovė R. V. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad ji nesutinka su ieÅ¡kovo patikslintu ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o jį atmesti. Nesutinka dėl patikslintame ieÅ¡kinyje formuluojamų reikalavimų, kad esÄ ieÅ¡kovas G. D., o ne S. D. po tėvo S. D. mirties priėmė palikimÄ . Ji pažymi, kad vadovaujantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančiomis CK V knygos teisės normomis, esant testamentiniams ir įstatyminiams įpėdiniams, pirmiausia turtÄ paveldi testamentiniai įpėdiniai ir tik jų nesant įstatyminiai.

Nurodė, jog nagrinėjamu atveju, sutuoktiniai S. D. ir S. D. buvo sudarę Å¡ioje byloje ginčijamÄ (duomenys neskelbtini)bendrÄ jį sutuoktinų testamentÄ , kuris yra teisėtas ir galiojantis. S. D. iki mirties testamento teisės aktų nustatyta tvarka – notariÅ¡kai, neatÅ¡aukė ir neatsisakė priimti palikimo, o prieÅ¡ingai, priėmė po sutuoktinio S. D. mirties atsiradusį palikimÄ faktiniu valdymu. Dėl Å¡ių priežasčių atsakovė nurodo, kad nei ieÅ¡kovas G. D., nei kiti įstatyminiai įpėdiniai, galiojant bendrajam sutuoktinių testamentui, pagal įstatymÄ neturėjo teisės paveldėti po S. D. mirties atsiradusio palikimo, kai jį priėmė testamentinė įpėdinė – pergyvenusi sutuoktinė S. D..

Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad ji nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo S. D. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį G. D. paveldimo turto priėmimÄ valdyti. Nurodė, jeigu teismas įsitikintų, kad G. D. priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, bankas neprieÅ¡taraus G. D. praÅ¡ymo patenkinimui. Atsakovė L. K. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo pareiÅ¡kė reikalavimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. D. gim. (duomenys neskelbtini), po vyro S. D. gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ pagal bendrÄ sutuoktinių testamentÄ reg.

Nr. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu, kaip palikėjÄ pergyvenusi sutuoktinė dėl jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios 1/2 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo 68/3167 dalies, kuriÄ pagal bendrÄ sutuoktinių testamentÄ reg. Nr. (duomenys neskelbtini) valdė iki savo mirties (mirė (duomenys neskelbtini)). Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) tuometiniai sutuoktiniai S. D. ir S. D. sudarė bendrÄ sutuoktinių testamentÄ reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo kiekvienas sutuoktinis palieka visÄ savo turtÄ per­gyvenusiam sutuoktiniui, o Å¡is visÄ turtÄ palieka L.

K. (2/3 palikimo) ir R. V. (1/3 palikimo). TokiÄ valiÄ tėvai iÅ¡reiÅ¡kė todėl, kad ieÅ¡kovas G. D. iÅ¡ mamos S. D. gavo pinigų 100 000,00 Lt (28 962,00 Eur) gyvenamo ploto įsigijimui. (duomenys neskelbtini) mirė S. D.. Po mirties liko butas (duomenys neskelbtini) su skolomis ir jam tenkanti žemės sklypo dalis 68/3167. Atsakovės teigimu, pagal bendrÄ sutuoktinių testamentÄ palikimas atiteko kartu su mirusiuoju gyvenusiai S. D.. S. D. stipriai sureagavo į vyro netektį ir jÄ vyro mirties dienÄ iÅ¡tiko koma iÅ¡ kurios taip ir nepabudusi ji netrukus (duomenys neskelbtini) mirė.

Po mamos mirties pagal bendrÄ sutuoktinių testamentÄ palikimÄ priėmė ji (2/3 palikimo) ir R. V. (1/3 palikimo). Tačiau S. D. palikimo bylÄ užvedusi notarė Neringa Bartkuvienė pa­aiÅ¡kino, kad po tėvo S. D. mirties mama S. D. nespėjo įforminti palikimo priėmimÄ , todėl reikia kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, nes mama jau yra mirusi. Nurodė, jog dėl objektyvių priežasčių – kritinės sveikatos bÅ«klės mama nespėjo įforminti palikimo priėmimo, tačiau jį priėmė pagal bendrÄ sutuoktinių te­stamentÄ faktiniu valdymu, kaip kartu su palikėju gyvenusi ir jį pergyvenusi su­tuoktinė.

Atsakovė R. V. atsiliepimu į atsakovės L. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nurodė, kad ji sutinka su L. K. prieÅ¡ieÅ¡kiniu, kad po S. D. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), kaip testamentinė įpėdine palikimÄ faktiniu valdymu priėmė ir iki mirties jį valdė sutuoktinė S. D.. Ji nesutinka su prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyta aplinkybe, kad S. D. po sutuoktinio mirties iÅ¡kart paniro į komÄ , ji sutinka su ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybe, kad S. D. po sutuoktinio mirties patyrė stiprius iÅ¡gyvenimus ir susirgo, kurį laikÄ gydėsi ligoninėje, o po to vėl grįžo į namus, kur ja rÅ«pinosi vaikai, t. y. proceso Å¡alys ir ji buvo sustiprėjusi.

Nors ir bÅ«dama sunkios sveikatos, tačiau po sutuoktinio S. D. mirties, kaip savininkė, turtu naudojosi ir iki mirties rÅ«pinosi pergyvenusi sutuoktinė S. D.. Ji bÅ«dama turto savininke mokėjo mokesčius už butÄ ir jame iki mirties gyveno. Tai patvirtina prie ieÅ¡kovo G. D. patikslinto ieÅ¡kinio pridėti mokėjimo kvitai: už Telia paslaugas, elektrÄ , vandenį ir Å¡ildymo paslaugas. Tai, kad mokesčius fiziÅ¡kai sumokėjo ieÅ¡kovas, ji neginčija. NežiÅ«rint to, ieÅ¡kovas nutyli tai, kad mokesčiai buvo mokami už turto savininkės S. D. lėšas, t. y. gaunamÄ senatvės pensijÄ , ko pasėkoje jis veikė turto, už kurį mokami mokesčiai, savininkės ir testamentinės įpėdinės – mamos S. D. interesais, o ne savarankiÅ¡kai.

Pažymėjo ir tai, kad ieÅ¡kovas tėvų bute tik gyveno ir naudojosi juo kaip sÅ«nus, o ne kaip turto savininkas, todėl natÅ«ralu, kad mamai S. D. nustojus sveikatos, jis gerbdamas tėvus bei rÅ«pindamasis jais, taigi veikdamas mamos interesais, jos praÅ¡ymu, atliko su buto priežiÅ«ra susijusius darbus – mokėjo, mamos pavedimu, buto iÅ¡laikymui tenkančius mokesčius. Dėl Å¡ių priežasčių S. D., bÅ«dama teisėta testamentine įpėdine, palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti .

Suinteresuotas asmuo G. D. pateiktu atsiliepimu nesutiko su atsakovės L. K. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu. Tai motyvavo tuo, jog pareiÅ¡kėjos nurodomos faktinės aplinkybės neatitinka tiesos, nes jis gyveno kartu su tėvais bute nuo 2010 metų, mokėjo bei moka komunalinius mokesčius. Tėvai sudarė testamentÄ paveikti dukterų (L. K. ir R. V.), o po tėvo S. D. mirties faktiÅ¡kai palikimÄ priėmė jis, nes mama S. D. ir seserys priimti paikimÄ valios nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusios. Nurodė, jog bendrÄ sutuoktinių testamentÄ tėvai pasirašė sirgdami, veikiami naudojamų vaistų poveikio, nuolatinio dukrų psichologinio poveikio.

Nurodė, jog po tėčio S. D. mirties, jis palikimÄ priėmė vienas, atlikdamas aktyvius veiksmus – faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į atsakovės L. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, jo ji nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo S. D. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. D. paveldimo turto priėmimÄ valdyti. Nurodė, jeigu teismas įsitikintų, kad S. D. priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, bankas neprieÅ¡taraus atsakovės L.

K. prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinimui. Prašė bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsakovės L. K. ir R. V. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo pareiÅ¡kė reikalavimÄ iÅ¡keldinti atsakovÄ G. D. ir visus kartu su juo gyvenančius asmenis su visu jam priklausančiu turtu iÅ¡ ieÅ¡kovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad pagal (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono 3-ajame biure sudarytÄ bendrÄ sutuoktinių testamentÄ , ieÅ¡kovei L.

K. priklauso 2/3 dalys, o ieÅ¡kovei R. V. 1/3 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovių teigimu, jos palikimÄ , atsiradusi pagal testamentÄ priėmė, jos yra nurodyto nekilnojamojo turto savininkės (bendrasavininkės). Nurodė, jog bute neteisėtai gyvena ir atsisako iÅ¡ jo iÅ¡sikelti atsakovas G. D., kuris yra ieÅ¡kovių brolis ir testatorių sÅ«nus. IeÅ¡kovių ir neteisėtai joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute gyvenančio atsakovo G. D. nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai.

Jos niekada nebuvo davusios leidimo atsakovui naudotis ir gyventi joms priklausančiame bute. Dėl neteisėtų ir ilgÄ laikÄ trunkančių atsakovo veiksmų, ieÅ¡kovės negali naudotis joms priklausančiu turtu, ko pasėkoje yra pažeidžiamos jų kaip nekilnojamojo turto bendrasavininkių teisės ir teisėti interesai. A. G. D. paÅ¡tu iÅ¡siųstas oficialus praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad jis ir visi kartu su juo gyvenantys asmenys su jiems priklausančiais daiktais privalo iÅ¡sikelti iÅ¡ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) iki 2019-03-20.

PraneÅ¡imÄ jis gavo asmeniÅ¡kai 2019-03-12, tačiau iÅ¡ gyvenamųjų patalpų neiÅ¡sikėlė, ko pasėkoje ir toliau pažeidžiamos ieÅ¡kovių, kaip buto bendrasavininkių teisės ir teisėti interesai. IeÅ¡kovas G. D. atsiliepimu į atsakovių prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl iÅ¡keldinimo nurodė, jog su pareikÅ¡tu reikalavimu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. NesutikimÄ motyvavo tuo, kad kol nėra iÅ¡spręstas ginčas dėl testamento galiojimo, atsakovių reikalavimas yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas butui, adresu (duomenys neskelbtini), nėra iÅ¡duotas nei atsakovėms, nei jam. Jis bute gyvena ir juo naudojasi nuo 2010 m. Po tėvų mirties butÄ prižiÅ«ri, moka mokesčius už butÄ vienas. Atsakovės buto iÅ¡laikymu ir priežiÅ«ra nesirÅ«pina. Mano, kad atsakovės R. V. ir L. K. teismui pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl iÅ¡keldinimo piktnaudžiaudamos procesinėmis teisėmis ir sÄ moningai pažeisdamos proceso ekonomiÅ¡kumo principÄ . PraÅ¡o joms skirti 2000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, 50 proc. baudos pervedant jam.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas G. D. patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad abu jo tėvai sirgo psichine liga ir nesuprato savo veiksmų. Jis gyveno kartu su tėvais, jam buvo žinoma apie testamento sudarymÄ . Tėvui buvo nesvarbus testamentas, tik mama vienintelė norėjo butÄ padalinti visiems vaikams. Seserys rečiau matydavo tėvus, o jis gyveno nuo 2010 m. su tėvais ir matė viskÄ . Kai notarė Loreta Mėčienė buvo atvykusi prieÅ¡ testamento sudarymÄ , mamos bÅ«klė buvo bloga, ji nenorėjo sudarinėti testamento, todėl pirmÄ kartÄ jo ir nesudarė.

Notarės padėjėja jam net sakė, kad testamentas sudarytas neteisingai. L. K. darė spaudimÄ mamai sudaryti testamentÄ . Ji sakydavo, kad jei „paraÅ¡ys“ visiems butÄ , ji nelankys jų, mama labai pergyveno dėl to. L. K. norėjo, kad jai tik vienai sudarytų testamentÄ , ji norėjo tėvus apgauti, sakė veža į ligoninę, o nuvežė pas notarę. Toks spaudimas kenkė mamos sveikatai. Jis visada prižiÅ«rėjo tėvus, mokėjo mokesčius, po tėvo mirties visada rÅ«pinosi butu, prižiÅ«rėjo ir mamÄ .

Jis mano, kad iÅ¡keldinimas negali bÅ«ti vykdomas, nes jis moka mokesčius dalimis. PaaiÅ¡kino, kad testamentÄ sudarant dalyvavo notarė Loreta Mėčienė, mama S. D., tėvas S. D. gulėjo lovoje kitame kambaryje, jis ir S. Å . (ji yra R. V. dukra). Notarę į namus atvežė S. Å .. Atvykusi notarė jau turėjo pasiruoÅ¡usi testamentÄ . Testamento sudarymo dienÄ notarė buvo atvykusi tik vienÄ kartÄ . Mama naudojosi savarankiÅ¡kai telefonu, bet jai dažniau skambindavo nei ji, todėl ji tikrai pati neiÅ¡sikvietė notarės. Testamentas buvo sudarytas didžiajame kambaryje.

Proceso pasiraÅ¡ymo metu jis buvo kartu su visais kambaryje. Po tėvo mirties, tÄ pačiÄ dienÄ mama atsidÅ«rė ligoninėje, jautėsi ji normaliai, galėjo palikimÄ priimti, bet pati noro neiÅ¡reiÅ¡kė. Jis rÅ«pindavosi ja pastoviai. PaaiÅ¡kino, kad mama po tėvo mirties palikimo nepriėmė, nes ji buvo serganti, gulėjo lovoje, ir jis rÅ«pinosi butu, mokėjo mokesčius savo vardu, ir priėmė palikimÄ faktiniu valdymu. 2016 m. testamentas buvo sudarytas spaudimo įtakoje. Tėvai turėjo visada valiÄ , kad butas bus paliktas visiems trims vaikams.

Jis nematė poreikio spausti sudaryti testamento, nes tėvai jau nebesielgė protingai, užmirÅ¡davo kÄ kalbėjo. Mama testamentÄ sudarė ne savo protu. Slaugos darbuotojas nebuvo paskirtas tėvams prižiÅ«rėti, jis rÅ«pinosi pats tėvais. Notarė nieko netikrino, bet ji turėjo matyti tėvų valiÄ . S. Å . buvo pas mamÄ ir darė įtakÄ , kad reikia sudaryti testamentÄ , kad ji atveÅ¡ notarÄ . PirmÄ kartÄ notarė pati viskÄ matė, kokia mamos bÅ«klė, todėl iÅ¡važiavo. Jis mano, kad notarė matė mamos bÅ«klę, jis minėjo notarei dėl tėvo bÅ«klės. PaaiÅ¡kino, kad tėvai pardavė kaime namÄ , mama pinigus dovanojo L.

K., bet prašė, kad jai nupirktų butÄ mieste. Ji norėjo turėti nuosavybę savo vardu. Mama buvo atsiskaičiusi su L. K., pinigai buvo dovanoti jai. Mano, kad atsakovės galėjo atvežti pas mamÄ notarę, kad ji priimtų palikimÄ po tėvo mirties, ji galėjo priimti palikimÄ , bet tuo nepasinaudojo. Mama grįžusi iÅ¡ ligoninės galėjo atsisėsti, paeiti. Ji nenorėjo priimti palikimo. Tėvai turėjo žemės sklypÄ , R. V. dovanojo 1 ha, jam 16 ha, jis savo dalį pardavė. Jis yra gavęs 100 000,00 Lt už parduotÄ Å¾emę.

L. K. pirko butÄ iÅ¡ tėvų pinigų, jis pirko žemės sklypÄ . PaaiÅ¡kino, kad pirmÄ testamentÄ sudarė tik L. K. naudai, o antrÄ jau abiejų seserų naudai jų psichologiniu spaudimu. Jos iÅ¡ pavydo jausmo neleido įtraukti jo į testamentÄ . Jis nesikreipė nei į policijÄ , nei į notaro rÅ«mus, kad su neveiksniais asmenimis yra sudaromi sandoriai. Tėvams esant gyviems jis nesikreipė dėl testamento nuginčijimo, nes bijojo dėl mamos sveikatos. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2010 m. jis gyveno pas tėvus, nuo to laiko niekur nedirbo, nes rÅ«pinosi tėvais.

Pragyvenimui jis pinigų turėjo, nes buvo pardavęs žemės sklypus. Dirbo jis apie 2008 metus. Mokesčius jis mokėjo savo vardu. Tėvai gaudavo pensijÄ , prisidėdavo maistui, vaistams, bet mokesčius jis mokėjo iÅ¡ savo pinigų. Tėvai kaupė savo pensijÄ laidotuvėms. Atsakovės sako netiesÄ , kad jis mokesčius mokėjo iÅ¡ mamos pinigų. Po tėvo mirties mama neatsisakė priimti palikimo notariÅ¡kai. Po tėvo mirties nuo sausio 6 d. iki kovo 1 d. atsakovės lankė mamÄ ir matė jos bÅ«senÄ .

Tėvams pensijÄ atneÅ¡davo grynaisiais į namus, duodavo tiesiogiai matan ir tėvui. Mama gavo apie 200 Eur. Medicinines priemones tėvams pirkdavo jis, pensijos jų nebelikdavo buto mokesčiams. Kol tėvai abu buvo gyvi, susitaupydavo, tik kai mama liko viena, nelikdavo pinigų, nes jos pensija buvo maža. PaaiÅ¡kino, kad tėvai laidotuvėms buvo susitaupę 4000 Eur, kuriuos perdavė L. K., apie tai žinojo ir R. V.. Mama norėjo tuos pinigus pasidėti į bankÄ , tačiau paliko L. K.. PaaiÅ¡kino, kad dar tėvams esant gyviems buvo susidaręs įsiskolinimas už butÄ .

Tėvai iÅ¡leisdavo pinigus bÅ«tiniems reikalams, o kitus atsidėdavo laidotuvėms, o mokesčius jis kartais nesumokėdavo, todėl susidarė skola. 2016 m. sausio 6 d. Teo sÄ skaita apmokėta jo, terminalas nekeičia pavardės ant sÄ skaitos. Jis buvo pasiėmęs paskolų, nes negalėjo dirbti, prižiÅ«rėjo tėvus, paskolas ėmė butui iÅ¡laikyti ir sau pačiam iÅ¡gyventi. Å iuo momentu jis yra registruotas darbo biržoje. Po tėvų mirties jis taip pat niekur nedirbo. Jis Å¡iuo metu gauna 200 Eur valstybės iÅ¡mokÄ .

Mama buvo susitaupiusi apie 10000 litų. Kai pirmas testamentas buvo sudarytas jis nedalyvavo, žino tik iÅ¡ mamos pasakojimo viskÄ , tai yra, kad pas notarÄ dokumentai jau buvo paruoÅ¡ti, jie tik pasirašė. Kad žadėjo daryti dovanojimo sutartį, bet notarė liepė neskubėti. PaaiÅ¡kino, kad tėvas dar 2015 m. vaikščiojo su lazda, o vėliau jau jį reikėjo nuneÅ¡ti į duÅ¡Ä . Seserys nesiÅ«lė jam pagalbos prižiÅ«rėti tėvus. Mama visÄ gyvenimÄ buvo namų Å¡eimininkė, o tėvas vairuotoju dirbo.

Tėvo pensija buvo apie 300 Eur. Skola už butÄ Å¡iuo metu nedidėja. Jo pajamos Å¡iuo metu yra apie 300 Eur per mėnesį. Jis gyvena tėvų bute, butas dar registruotas mamos vardu. Seseris jis įleidžia į butÄ , tačiau jos neatvyksta pačios. PaaiÅ¡kino, kad 2016 metais mama su lazda vaikščiojo. Ji pasiremdama lazda galėdavo kur nors dar iÅ¡eiti, jis į ligoninę jÄ vežė taksi maÅ¡ina. Jis eidavo kartu su mama pas gydytojÄ . Mama ne kartÄ buvo išėjusi viena iÅ¡ namų, policija jÄ parvesdavo į namus.

Mama jo niekada neprašė, kad jis atvežtų notarÄ Ä¯ namus testamento sudarymui. Buto mokesčiai per mėnesį su Å¡iluma iÅ¡eidavo apie 100 Eur. Jis sau per mėnesį iÅ¡leidžia maistui 100 Eur. Atsakovė L. K. teismo posėdžio metu su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. PrieÅ¡ieÅ¡kinius prašė tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad 2015 m. abu tėvai jos prašė nuvežti juos pas notarÄ dėl testamento sudarymo, ji jų valiÄ iÅ¡pildė. Tėveliai abu pareiÅ¡kė, kad nenori, jog žinotų sÅ«nus.

Mama norėjo dovanoti jai, bet notarė jiems iÅ¡aiÅ¡kino, kad jai vienai tada reikės prižiÅ«rėti tėvus iki mirties, tada jie nusprendė pasiraÅ¡yti pomirtinį testamentÄ . Po kiek laiko nuvykus aplankyti tėvus, broliui ji pasakė, kad butas yra jai užraÅ¡ytas. Tada prasidėjo nesutarimai, nes sužinojo ir R. V.. Kad yra suraÅ¡ytas antras testamentas ji net nežinojo, nes tada sesers dukra atvežė notarÄ ir perrašė testamentÄ . Ji nebuvo nieko prieÅ¡, nes jos seniai žinojo, kad taip pasidalins butÄ mirus tėvams.

Ji nedalyvavo testamento sudaryme. Dar prieÅ¡ mirtį tėtis skambino jai, jie pasikalbėjo. Iki tėčio mirties mamai buvo gerai, tik mirus tėvui jai pasidarė blogai, ji pateko į ligoninę. Po to ji mamÄ parsivežė į Gargždų slaugos ligoninę. Jokio spaudimo psichologinio tėvams ji nedarė. Tėvų namo pardavime ji dalyvavo viena, kol buvo nupirktas tėvams butas ir įruoÅ¡tas, tėvai apie puse metų gyveno pas jÄ . PaaiÅ¡kino, kad po tėvo mirties mama liko gyventi jų bendrame bute, ji priėmė palikimÄ .

Ji praÅ¡o iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ buto. Jos iÅ¡silavinimas – felčerė, dabar slaugytoja. Ji kaip turinti medicininį iÅ¡silavinimÄ nematė, kad tėvams yra psichinė liga. Ji bendravo su tėvais telefonu beveik kiekvienÄ dienÄ . Ji norėjo, kad sÅ«nus iÅ¡eitų kitur gyventi, o ji ateitų pas tėvų ir prižiÅ«rėtų juos. Mama buvo visada sveiko ir gilaus proto, tik gal atmintis pablogėjusi. PaaiÅ¡kino, kad notarė tėvams iÅ¡aiÅ¡kino kaip geriau sudaryti testamentÄ . Apie 2016 m. testamentÄ ji sužinojo po mėnesio.

Ji su tuo sutiko, tai buvo mamos valia. Ji neslėpė, kad yra testamentas toks suraÅ¡ytas, apie tai pasakė ir R. V. dukrai. Testamente buvo įraÅ¡yta tokia sÄ lyga, kad ji negalės parduoti buto, kol neatsiskaitys su seserimi, tačiau matyt jiems nepatiko ta sÄ lyga, todėl jie testamentÄ pakeitė. Brolis nebuvo įtrauktas į testamentÄ , nes tėvai jam jau buvo davę 100 000 litų, nes po namo pardavimo jie visi susėdo prie stalo ir tėvai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ . Tėtis sirgo Parkinsono liga, bet tai neturėjo įtakos jo psichinei bÅ«klei.

Jam nebuvo gili Parkinsono liga. Jis negulėjo ant lovos, pats atlikdavo visus higienos reikalus, jis tik mėgo pagulėti daugiau. Būdavo jam pablogėjimai, bet visiškai priklausomas nebuvo. Ji lankydavo tėvus dažnai, likdavo net nakvoti, nakvodavo virtuvėje ant čiužinio. Ji nežino, kodėl 2016 m. testamentas buvo tvirtinamas namie, o ne notaro biure. Mama net nedalyvavo tėčio laidotuvėse. Paaiškino, kad tėvai, kol brolio nebuvo, patys tvarkydavosi su pensija. Kai brolis atvyko gyventi pas tėvus, mama sakydavo, kad atiduoda jam visus pinigus, jis sumokėdavo visus mokesčius.

Kai mama atsigulė į ligoninę, pasakė jai kur yra sutaupyti pinigai laidotuvėms. Nuvykusi į namus ji rado ne mamos sakytus 10 000 litų, o 8200 litų. Nenorėdama laikyti pinigų namie, ji pinigus perdavė sesers dukrai. Mama jai sakė, kad tie pinigai buvo sutaupyti tėveliams gyvenant dar kartu. Mama nepasitikėjo sÅ«numi. VisÄ mamos pensijÄ pasiimdavo ieÅ¡kovas. Jai nėra žinoma, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ savo gautų iÅ¡ tėvų pinigų mokėjo mokesčius už butÄ . Mama sausio pradžioje buvo parvežta iÅ¡ ligoninės, po to kovo pradžioje vėl iÅ¡vežta į ligoninę.

Mama po tėvo mirties naudojosi bendrais daiktais, kuriuos buvo įgijusi su tėvu kartu. PaaiÅ¡kino, kad kol tėvai gyveno kartu, kartais jos praÅ¡ydavo pinigų, ji juos paremdavo. Mama visada tikėjo, kad brolis iÅ¡ gautų pinigų yra nusipirkęs butÄ , nes jis taip sakydavo, kad tÄ butÄ nuomoja ir gauna pajamas. Kol brolis gyveno su tėvais, buvo priklausomas nuo tėvų, mama mokėjo už internetÄ , mama nėra minėjusi, kad brolis paremia tėvus. Ji nesakydavo nutraukti interneto sutartį, nes buvo gaila jo sÅ«naus.

Juos netenkino brolio priežiÅ«ra, jie svarstė įvairius variantus, dėl darbo pobÅ«džio ji negalėjo mamos prižiÅ«rėti. Mamos sveikata buvo pagerėjusi, ji kiekvienÄ dienÄ lankydavo mamÄ . Mama nevaikščiojo, jos bÅ«klė buvo prislopinta daugiau, ji neneigia, kad brolis rÅ«pinosi mama. Atsakovės L. K. atstovas advokatas Saulius TamoÅ¡aitis papildomai paaiÅ¡kino, kad CK V knygos 5.50 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad įstatyminis įpėdinis faktiniu valdymu priima tik tada, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio pagal įstatymÄ ar įpėdinio pagal testamentÄ , kuris atliko tuos veiksmus.

Todėl įstatyminis įpėdinis negali priimti palikimo faktiniu valdymu. Gali tik tuo atveju, jeigu testamentinis įpėdinis atsisako tų veiksmų pas notarÄ , tada gali įstatyminis įpėdinis priimti faktiniu valdymu. Atsisakymas turi bÅ«ti forminamas notarui pateiktu pareiÅ¡kimu. Atsakovė R. V. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji yra vyriausia dukra. Tėvelius prižiÅ«rėjo, maudė, vaistus pirko, ligoninėje lankydavo. Testamentu buvo paraÅ¡ytas butas L. K., paskui mama jos paklausė ar galima pakeisti testamentÄ , nes jos toks netenkina.

Tada ir buvo perraÅ¡ytas testamentas. Tėvai buvo sÄ moningi, tik tėveliui kojos skaudėjo, jie dėl to prašė notarę atvežti į namus, nes jam buvo sunku vaikščioti. Ji paprašė savo dukros S. Å ., kad atvežtų notarę į namus. IeÅ¡kovas G. D. negalėjo faktiniu valdymu priimti palikimo, nes jis tik laikinai buvo atėjęs pas tėvų gyventi. Jis liko gyventi tame bute, ten ir tebegyvena. Jis jau buvo gavęs palikimÄ . Jis gyvena, nemoka mokesčių, nebendrauja ir nesiskaito su jomis.

PaaiÅ¡kino, kad G. D. visÄ gyvenimÄ nedirbo, buvo iÅ¡laikomas tėvų. Mokesčiai buvo mokami iÅ¡ tėvų pensijos, nes jis valdė jų pensijÄ . Jam duodavo pinigų sumokėti mokesčius tėvai. Ji nežino, kad po tėvo mirties pareiÅ¡kėjas ėmė kreditÄ mokesčių mokėjimui. PirmÄ kartÄ ji žinojo, kad L vežėsi tėvukus pas notarę dėl testamento sudarymo. Jai brolis pasakė, kad yra testamentas suraÅ¡ytas. Žodinis pasižadėjimas, kad L. K. jai kažkiek duos, jos netenkino, ji pasakė apie tai mamai, o mama tada jos paklausė ar galima perraÅ¡yti testamentÄ , tada testamentas ir buvo perraÅ¡ytas.

Tėvai neturėjo valios palikti butÄ broliui, todėl, kad jis jau buvo gavęs 100 000,00 litų. Jam buvo pasakyta nusipirkti butÄ ar namÄ gyvenimui. BÅ«sto jis neįsigijo. Palaiko ieÅ¡kinį dėl iÅ¡keldinimo. Tėvukai buvo psichiÅ¡kai visiÅ¡kai sveiki, tėvukas turėjo judėjimo problemų. Kol tėvai buvo gyvi, iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės buvo net psichologinio spaudimo, mama yra gyvenusi ir pas L. K., o vienÄ kartÄ mama net pareiÅ¡kė, kad G jÄ mušė, bet į policijÄ ji nesikreipė. PaaiÅ¡kino, kad brolis nedalyvavo nei vieno tėvų laidotuvėse.

PaaiÅ¡kino kad jos iniciatyva buvo pakeistas testamentas. Ji nesÄ lygojo tėvams dėl testamento sudarymo, nes mama visada skambindavo ir sakydavo, važiuojam sudaryti testamentÄ . IÅ¡ mamos yra gavusi žemės sklypÄ dovanų. Tai, kad G smurtavo, įrodymų nėra. Ji nenorėjo pasiimti viso tėvų Å«kio tvarkyti. Ji nemokėjo mokesčių už tėvų butÄ todėl, kad ten negyveno, ten gyveno brolis vienas. PaaiÅ¡kino, jog kai mirė tėvukas, mama ilgai gulėjo ligoninėje, bet po to brolis parsivežė jÄ Ä¯ namus.

Atsakovės R. V. atstovas advokatas Donatas Lengvinas papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovė R. V. sutinka su L. K. reikalavimu. Nurodė, kad po S. D. mirties, S. D. gyveno tame bute. Po sutuoktinio mirties ji buvo iÅ¡vežta į ligoninę, vasario pradžioje grįžo namo, daugiau kaip mėnesį ji gyveno tame bute ir naudojosi bendrais su sutuoktiniu įgytais daiktais. Ji kaip testamentinė įpėdinė faktiniu valdymu priėmė tÄ palikimÄ , grįžusi rÅ«pinosi tuo butu, ji rÅ«pinosi tuo turtu, gavo pensijÄ , sÅ«nui davė pinigus, kad sumokėtų mokesčius.

Ekspertas Darius TamaÅ¡auskas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad tvirtina 2019 m. gruodžio 12-18 d. S. D. ir 2019 m. gruodžio 16-18 d. S. D. atliktus ekspertizės aktus. Ä® klausimus atsakė: atliekant pomirtinę ekspertizę, jie nevertina kitų ligų, tik tiria psichinę sveikatÄ , kuri yra užfiksuota medicininėje dokumentacijoje. Akto 3 lape nurodyta, kad buvo diagnozuota neurologinė depresija - tai reiÅ¡kia bloga nuotaika, tai neturi reikÅ¡mės veiksmų supratime ir jų valdyme. Neurozinės depresijos gydymas neturi esmės žmogaus veiksmų supratime.

Lėtinė galvos smegenų iÅ¡emija nėra psichinė liga. 2017-03-31 diagnozuota kraujagyslinė demencija ir yra pasekmė galvos smegenų aterosklerozės ir kraujotakos sutrikimui. Jie tyrė konkrečiÄ datÄ , kada buvo pasiraÅ¡omas testamentas. Jie tiria konkrečiÄ dokumentacijÄ tuo laikotarpiu. PaaiÅ¡kino, kad neurologinis sutrikimas, tai ne psichikos sutrikimas. S. D. buvo nustatyta neurologinė liga - parkinsono liga. Demencijos susirgimo nebuvo. D. S. D. ekspertizės. Ekspertizės 3 lape yra užfiksuota lėtinė cerebrovaskulinė liga, tai neÅ«mus procesas, kraujagyslių liga.

Tuo pačiu sirgo ir S. D., tačiau psichikos sutrikimai neužfiksuoti, kurie turėtų įtakos psichikos sutrikimui testamento pasiraÅ¡ymo metu. Parkinsono liga diagnozuota jam 2005 metais. Dėl Parkinsono ligos jis nenustatė, kad S. D. bÅ«tų turėjęs psichinių sutrikimų, dėl Å¡ios ligos yra sunku pasiraÅ¡yti, sutrinka smulkioji motorika. Medicininėje dokumentacijoje nebuvo užfiksuota, kad Parkinsono liga bÅ«tų galėjusi įtakoti jo pažintines funkcijas ar psichinę sveikatÄ . Trečiasis asmuo notarė Loreta Mėčienė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad vizitas pas D.

į namus buvo sutartas iÅ¡ anksto. Vizitas įvyko į pavakarę. Atvykus į namus, namai buvo tvarkingi, S. D. buvo guvi, tvarkinga moteriÅ¡kė. Ji pradėjo pasakoti, kad vyras gulinėja, todėl jiems reikės eiti į kitÄ kambarį. Nusivedė jÄ pas vyrÄ , ji perskaitė testamentÄ , tada jie pareiÅ¡kė, kad yra ne tokia jų valia. Jie tada sutarė, kad ji padarys testamentÄ tokį, kokį jie nori ir tada ji atvyks pas juos antrÄ kartÄ . Pirmuoju atveju visÄ savo turtÄ abu testatoriai paliko vienas kitam, o kai jau abu iÅ¡eis iÅ¡ gyvenimo, visas turtas buvo paliktas L.

K.. Jie padiskutavo, kad turi dar vienÄ dukrÄ , todėl reikia padalinti turtÄ ir jai, ir nurodė, kad L. K. 2/3, o kitai dukrai 1/3 turto. Atvykus antrÄ kartÄ atidarė duris ieÅ¡kovas. Testamento pasiraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovas buvo atsitÅ«pęs pasienyje, su juo buvo mažametis vaikas. Mama pasakė, tas sÅ«nelis jau yra gavęs. Praktika yra normali, jei bÅ«dami gyvi jie dalį turto paliko vieniems vaikams, testamentu palieka kitiems vaikams. PaaiÅ¡kino, kad jai bÅ«nant jokio psichologinio spaudimo nebuvo daroma. Mama buvo guvi, viskÄ suprato, pati nurodė kaip reikia daryti.

Ji buvo protinga. Tėvukas irgi viskÄ suprato, buvo Å¡ilta atmosfera. PirmÄ kartÄ jÄ vežė jauna moteris, o antrÄ kartÄ vyresnė. PasiraÅ¡ant testamentÄ nebuvo jokio pykčio. Pirminis testamentas buvo suraÅ¡ytas kažkieno iÅ¡ giminių praÅ¡ymu, buvo papraÅ¡yta, kad atvyktumėme į namus, nes tėvukas gulinėjo. Jie suprato savo veiksmų esmę, jokių abejonių dėl jų psichikos nebuvo, netgi tas jų praÅ¡ymas perdaryti testamentÄ leido suprasti, kad jie yra veiksnÅ«s ir sÄ moningi. PaaiÅ¡kino, kad pirmÄ kartÄ atvyko su paruoÅ¡tais dokumentais.

TÄ dienÄ buvo pataisytas tas testamentas, kuris testatoriams netiko. PaaiÅ¡kino, kad ne visada reikia praÅ¡yti dokumento dėl psichikos, Å¡iuo atveju nereikėjo. PraÅ¡oma, kai kyla įtarimas. Å iuo atveju įtarimų nekilo. Testamentas buvo pasiraÅ¡ytas D. bute. S. D. buvo atneÅ¡tas testamentas ir duotas perskaityti, po to ji tik dar perskaitė. PasiraÅ¡ant patalpoje buvo tik ji ir abu testatoriai. Durys buvo neuždarytos, pareiÅ¡kėjas viskÄ matė. PasiraÅ¡ant testamentÄ gali dalyvauti kiti asmenys jei testatorius sutinka.

Už testamento sudarymÄ apmokėjo pati testatorė S. D.. Nebuvo net minimalaus įtarimo dėl testatorių neveiksnumo. Jie testamentÄ skaitė patys ir jį perskaitė. PaaiÅ¡kino, kad tuo atveju, kai yra sudarytas bendras sutuoktinių testamentas ir vienas iÅ¡ sutuoktinių palikimo pagal testamentÄ nepriima, palikimas yra priimamas pagal įstatymÄ . Yra priimama ir faktiniu valdymu. Liudytoja S. Å . teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji yra R. V. dukra. Su ieÅ¡kovu G. D. Å¡iuo metu nebendrauja. PaaiÅ¡kino, kad jos seneliai S.ir S. D. suraÅ¡ant testamentÄ buvo sÄ moningi ir jie tiksliai žinojo, kÄ nori suraÅ¡yti testamente, ir kaip padalinti dukroms palikimÄ .

Jie jos prašė, kad ji atvežtų notarę į namus, nes senelis sunkiai vaikščiojo. Pats G. D. buvo sutaręs, kada ji turi nuvažiuoti paimti notarę ir parvežti pas senelių į namus. G. D. tada pats pritarė senelių nuomonei, kad jie teisingai daro. Močiutė pati jai skambindavo, sakydavo kada atvažiuos dukros pas notarÄ . Senelis testamentÄ pasirašė virtuvėje, vaikščiojo sunkiai. Ji dalyvavo pasiraÅ¡ant testamentÄ , buvo ir G. D.. PaaiÅ¡kino, kad notaro atvykimÄ organizavo G. D..

Jos parvežti notarę prašė mama ir močiutė. Ji vežė du kartus notarę. PirmÄ kartÄ senelis pasirašė virtuvėje, o antrÄ kartÄ lovoje. Seneliai buvo sÄ moningi. Ji niekada nevežė senelių pas gydytojų dėl psichinių susirgimų. Močiutė apsirgo tik po senelio mirties. Ji gyveno tame bute ir po senelio mirties, bet ji ilgai pragulėjo ligoninėje. Ji nepamena kas pirmi prašė parvežti notarę. Senelis nesinaudojo telefonu, daugiau močiutė. Kas sumokėjo už notaro paslaugas nepamena.

Testamento tvirtinimo metu buvo notarė, seneliai, ji ir G. D.. TestamentÄ paskutinį senelis pasirašė lovoje, Å¡alia virtuvės, kambarys buvo neuždarytas. G. D. daug metų gyvena senelių bute. Močiutė skųsdavosi, kad nori gyventi viena su seneliu, kad G iÅ¡eitų iÅ¡ jų. Ji yra vežusi senelius į ligoninę, bet dėl psichinių ligų nevežė. Po senelio mirties močiutei tik pasireiÅ¡kė psichinės problemos. Mokesčius iÅ¡ senelių pensijos mokėjo G. D., nes jis niekur nedirbo.

Teismas k o n s t a t u o j a : patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovių priešieškiniai atmestini. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo, atsakovių ir trečiųjų asmenų paaiškinimų, eksperto Dariaus Tamašausko, liudytojos S. Š. duotų parodymų, byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Nustatyta, kad ieškovas G. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra palikėjų S. D. ir S. D. sūnus. Mirties liudijimai patvirtina, kad S. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o S. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos rajono 3-ojo notaro biuro notarės Loretos Mėčienės sudarytas Bendrasis sutuoktinių testamentas patvirtina, kad sutuoktiniai S. D. ir S. D., Å¡iuo testamentu savo mirties atveju sudarė tokį patvarkymÄ : S. D. ir S. D. sutarė jiems nuosavybės teise priklausantį visÄ turtÄ , tame tarpe ir kilnojamÄ jį, nekilnojamÄ jį turtÄ , vertybinius popierius, pinigus, turtines teises ir visÄ kitÄ turtÄ , kuris mirties dienÄ jiems priklausys, kur jis bebus ir iÅ¡ ko besusidės palieka vienas kitam.

Jie sutarė paskirti įpėdiniais L. K., kuri paveldės 2/3 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini) ir 68/3167 dalies žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)ir R. V., kuri paveldės 1/3 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini) ir 68/3167 dalies žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), o visÄ kitÄ jiems nuosavybės teise priklausantį turtÄ , tame tarpe ir kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , pinigus, vertybinius popierius, turtines teises ir visÄ kitÄ turtÄ , kuris mirties dienÄ jiems priklausys, kur jis bebus ir iÅ¡ ko besusidės, paliko dukrai L.

K., mirus pergyvenusiam sutuoktiniui. Testamentas pasirašytas abiejų testatorių S. D. ir S. D. buvimo vietoje (duomenys neskelbtini). Byloje esantys S. D. medicininiai duomenys patvirtina, kad 2014-12-19 S. D. buvo atliktas bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktas sergant G20 Parkinsono liga (4 st.) ir išduota specialiųjų poreikių nustatymo pažyma, nurodant kad jam nuo 2014-12-19 iki neterminuotai yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis. 2000-10-16 atliktas darbingumo ekspertizės aktas Nr. 2775-76 patvirtina, kad jis yra nedarbingas, jam pripažinta transporto išlaidų kompensacija nuo 2000-10-16 iki visam laikui.

Gargždų pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro siuntimas į med. komisijÄ patvirtina, kad jau 2000 metais S. D. skundėsi ūžimu ausyse. 2014-12-19 bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktas Nr. SP-4728 patvirtina, kad nuo 2014-12-19 iki neterminuotai S. D. buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis. S. D. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad ji laikotarpiu nuo 2016-10-14 iki 2016-10-19 gydėsi VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės stacionare, diagnozė – KÅ L: stabili KA.

Permanentinis priešširdžių virpėjimas. ŠN f.kl.III; laikotarpiu nuo 2017-03-31 iki 2017-05-06, nuo 2017-07-03 iki 2017-05-05 ir nuo 2017-12-04 iki 2018-01-07 gydėsi Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninės stacionare bei slaugos skyriuje, diagnozė - koronarinė širdies liga. Blogėjanti stenokardija. Permanentinis priešširdžių virpėjimas su tachisistolija. PAH ll laipsnio. Hipertenzinė kardiopatija. ŠN F kl.

3. Kraujagyslinė demensija su vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimu; lėtinė galvos smegenų išemija; pablogėjimas; stazinis širdies nepakankamumas; lėtinis priešširdžių virpėjimas; stabili krūtinės angina. Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma SP Nr.833 patvirtina, kad S. D. nuo 2018-02-20 iki 2019-02-19 yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Iš Gargždų ligoninės 2017-12-04 išrašo matyti, kad S. D. tuo laikotarpiu jau buvo blogai girdinti, jai yra diagnozuota smegenų encelopatija.

Jai buvo atliktos BLESSE'DO demencijos skalės bei protinės bÅ«klės mini tyrimas, kuris patvirtino, kad S. D. yra senatvinė demencija, ryÅ¡kus pažinimo sutrikimas, lėtinė cerebrinė iÅ¡emija. Nustatyta, kad 2018-02-20 ieÅ¡kovas G. D. kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl specialiųjų poreikių nustatymo S. D.. IÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Valstybės įmonės „Registrų centras“ patvirtina, kad S. D. (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties pagrindu dovanojo savo sÅ«nui (ieÅ¡kovui) G.

D. 0,16 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) kurį ieÅ¡kovas 2008-07-03 perleido tretiesiems asmenims. Be to, iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad ieÅ¡kovo vardu buvo įregistruoti 5 žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini) ir vienas žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡raÅ¡as iÅ¡ atsakovės L. K. banko sÄ skaitos patvirtina, kad ji 2007-05-10 mokėjimo pavedimais sumokėjo UAB „Pamario namas“ 90500 Lt (26210 Eur) už perkamÄ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini).

Be to, ji 2006-12-19 pervedė į mamos S. D. sÄ skaitÄ 90 000 Lt (26 065 Eur). Nustatyta, kad 2018-06-19 ieÅ¡kovas G. D. kreipėsi į Klaipėdos rajono 2- ajį notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo po mamos S. D. mirties. Byloje pateikti PERLO mokėjimai patvirtina, kad 2018 metais ieÅ¡kovas G. D. mokėjo už internetÄ ir suteiktas ryÅ¡io paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Balticum TV“, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras“ iÅ¡duotos sÄ skaitos patvirtina, kad 2017 metais ieÅ¡kovas mokėjo už suteiktas paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini).

TEO LT, AB sÄ skaitos patvirtina, kad 2015 metais S. D. vardu buvo apmokamos sÄ skaitos už suteiktas TEO paslaugas; 2018 metais buvo mokama už AB „Klaipėdos energija“, AB „Energijos skirstymo operatorius“; AB „Klaipėdos vanduo“ suteiktas paslaugas bei komunalinius mokesčius. Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro 2018-05-30 liudijimas patvirtina, kad R. V. kreipėsi dėl palikimo priėmimo po motinos S. D. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), užvesta paveldėjimo byla. Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro 2018-06-06 liudijimas patvirtina, kad L.

K. kreipėsi dėl palikimo priėmimo po motinos S. D. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), užvesta paveldėjimo byla. Nustatyta, kad atsakovės R. V. ir L. K. iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ ieÅ¡kovui G. D. dėl iÅ¡sikeldinimo iÅ¡ joms priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini)iki 2019-03-20. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad mirusiosios S. D. vardu yra įregistruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2007-02-23 pirkimo-pardavimo sutartį. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 85TPK-305/2019, kurį atliko ekspertas Darius TamoÅ¡auskas patvirtina, kad nėra duomenų, kad S. D., testamento sudarymo ir testamento pasiraÅ¡ymo metu ((duomenys neskelbtini).) bÅ«tų sirgusi psichikos sutrikimu.

Nėra duomenų, kad S. D. testamento sudarymo ir testamento pasirašymo metu ((duomenys neskelbtini)), dėl laikino ar lėtinio psichikos sutrikimo būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Testamento sudarymo ir pasirašymo metu ((duomenys neskelbtini).) testatorės S. D. vartoti medikamentai, jų tarpe ir medikamentas „Haloperidol“ negalėjo turėti įtakos testatorės veiksmų supratimui bei valdymui, nes haloperidolis skirtas jau po testamento sudarymo ir pasirašymo (2017 metais).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 85TPK-304/2019, kurį atliko ekspertas Darius Tamošauskas patvirtina, kad nėra duomenų, kad S. D., testamento sudarymo ir testamento pasirašymo metu ((duomenys neskelbtini)) būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Nėra duomenų, kad S. D. testamento sudarymo ir testamento pasirašymo metu ((duomenys neskelbtini)), dėl laikino ar lėtinio psichikos sutrikimo būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti.

IÅ¡ pateiktų ieÅ¡kovo G. D. fotonuotraukų matyti, kad butas, kuriame jis gyvena yra tvarkingas, neapleistas. AB „Klaipėdos energija“ pateikta pažyma patvirtina, kad už butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) yra 480,75 Eur įsiskolinimas. Pateikti mokėjimo kvitai už 2016-2020 metus patvirtina, kad įsiskolinimÄ ieÅ¡kovas moka dalimis kas mėnesį. Dėl reikalavimų nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ . Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Nagrinėjamoje byloje, be kita ko, kilo ginčas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti, tai grindžia savo veiksmais, bÅ«tent tuo, kad po tėvo mirties likusį turtÄ faktiÅ¡kai pradėjo valdyti – toliau gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), rÅ«pinosi butu ir vis dar rÅ«pinasi tėvams nuosavybės teise priklausiusiu turtu, mokėjo ir moka mokesčius, o tėvams priklausiusiame bute gyvena nuo 2010 metų.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimÄ pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Ginčo byloje dėl to, kad ieÅ¡kovas G. D. po tėvo mirties liko ir toliau gyventi tėvams priklausiusiame bute, prižiÅ«rėjo ir rÅ«pinosi butu, tarp Å¡alių nėra. Atsakovės nesutikimÄ su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymu grindžia tuo, kad ieÅ¡kovas 10 metų niekur nedirba, todėl mokesčiai už butÄ buvo mokami iÅ¡ tėvų pensijos, be to, ir pats ieÅ¡kovas buvo tėvų iÅ¡laikomas. NesutikimÄ grindė ir tuo, kad ieÅ¡kovas dalį tėvų palikimo jau buvo gavęs, nes tėvai pardavę turtÄ jam buvo skyrę 100 000 litų.

Å ios aplinkybės, kad iÅ¡ tėvų buvo gavęs tokiÄ pinigų sumÄ nepaneigė ir pats ieÅ¡kovas, tačiau jis teigė, kad tie pinigai buvo skirti jo ir nepilnamečio sÅ«naus pragyvenimui, mokesčiams už internetÄ , dalis pinigų buvo skiriama ir mokesčiams už butÄ . Taip pat atsakovės byloje nepaneigė tų aplinkybių, kad po tėvų mirties (S. D. mirė (duomenys neskelbtini), o S. D. mirė (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovas G. D. vienas rÅ«pinosi butu, mokėjo mokesčius, nors ir ne reguliariai, tačiau mokėjo.

Atsakovė R. V. patvirtino, kad ji nematė prasmės mokėti už tėvų butÄ , nes ten negyveno ir butu nesinaudojo. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas G. D., dar tėvui esant gyvam, kartu su juo tvarkė, rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo tėvams priklausiusį turtÄ , Å¡i aplinkybė byloje nėra nuginčyta, todėl atsakovių argumentai, kad ieÅ¡kovo veiksmai atlikti po tėvo mirties vertintini kaip turto tvarkymas kito asmens, motinos S. D.– naudai, yra nepagrįsti.

IeÅ¡kovo G. D. pateiktais dokumentais, patvirtinančiais apie mokesčių už suvartotÄ elektros energijÄ , vandenį, komunalines paslaugas, AB „Klaipėdos energija“ suteiktas paslaugas, sumokėjimÄ , byloje dalyvaujančių asmenų žodiniais paaiÅ¡kinimais, nustatyta, kad ieÅ¡kovas rÅ«pinasi butu, nors ir nereguliariai, tačiau moka mokesčius, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas Å¡iuo turtu rÅ«pinasi kaip Å¡io turto savininkas. Atsakovės teismo posėdžių metu tvirtino, kad ieÅ¡kovas buto neprižiÅ«ri, butas yra apleistas, tačiau, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktų fotonuotraukų, butas yra tvarkingas, prižiÅ«rėtas.

Aplinkybės, kad nuotraukose matyti ginčo Å¡alių tėvų butas, atsakovės neneigė. IeÅ¡kovo nurodytas aplinkybes apie jo gyvenimÄ tėvams priklausiusiame bute iki tėvo mirties ir po jos, patvirtino ir liudytoja S. Å ., ji patvirtino, kad G. D. yra jos dėdė, ir jis daug metų gyveno su tėvais, po tėvo mirties liko ir toliau gyventi tame bute. Taigi bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovo duoti paaiÅ¡kinimai dėl savo veiksmų pradėjus faktiÅ¡kai valdyti po tėvo mirties likusį turtÄ buvo nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki, pagrįsti byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, liudytojos parodymais, dėl ko teismas neturi pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti.

Pažymima, kad pirmiau iÅ¡dėstytais ir iÅ¡analizuotais duomenimis, nustatyta, kad ieÅ¡kovas tęsė tokį patį naudojimÄ si butu, jo priežiÅ«rÄ , kokia buvo pradėta dar iki tėvo mirties. Be to, ieÅ¡kovui po tėvo mirties atiteko ir asmeniniai tėvo daiktai, o ieÅ¡kovo pateikti mokėjimo kvitai įrodo, kad, rÅ«pindamasis buto naudojimu, pareiÅ¡kėjas aktyviai dalyvavo perimant palikimÄ , kaip palikimo savininkas visÄ palikimÄ užvaldė ir valdo jį iki Å¡iol. Teismas, įvertinęs pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų duotus paaiÅ¡kinimus, patvirtinančius, jog po savo tėvo S. D., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), G.

D. atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į po tėvo mirties likusį ir palikimo objektÄ sudarantį turtÄ , o bÅ«tent rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), bei su savo vaiku ir toliau po palikėjo S. D. mirties gyveno ir Å¡iuo metu gyvena tame pačiame bute ir prižiÅ«rį jį (CPK 178, 185 straipsniai), sprendžia, jog ieÅ¡kovas įrodė aplinkybę, kad po tėvo S. D., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jis priėmė tėvo palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas nustatyti tokį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ yra tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Atsakovė L. K. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad mama S. D. (mirė (duomenys neskelbtini)) po vyro S. D. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimÄ pagal bendrÄ sutuoktinių testamentÄ faktiniu valdymu, kaip palikėjÄ pergyvenusi sutuoktinė dėl jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios 1/2 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo 68/3167 dalies, kuriÄ pagal bendrÄ sutuoktinių testamentÄ valdė iki savo mirties (mirė (duomenys neskelbtini)).

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)S. D. ir S. D. sudarė bendrÄ sutuoktinių testamentÄ , atitinkantį CK 5.43 straipsnio ir 5.45 straipsnio 1 bei 2 dalies, sÄ lygas, kuriuo visÄ savo turimÄ turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, paliko pergyvenusiam sutuoktiniui. Sutuoktiniai taip pat susitarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, įpėdinėmis paskiriamos L. K. ir R. V.. Testamentas pasiraÅ¡ytas abiejų testatorių S. D. ir S. D. buvimo vietoje (duomenys neskelbtini).

Bendrasis sutuoktinių testamentas – tai dviÅ¡alis sandoris (sutartis), kuris iÅ¡reiÅ¡kia bendrÄ sutuoktinių valiÄ , kad kiekvienas po savo mirties palieka kitam pergyvenusiam sutuoktiniui visÄ savo turtÄ , įskaitant ir savo bendrosios nuosavybės dalį. Pagal CK penktosios knygos 5 skyriaus nuostatas bendruoju sutuoktinių testamentu abu sutuoktiniai vienas kitÄ paskiria savo įpėdiniu ir vienam sutuoktiniui mirus visÄ jo turtÄ (iÅ¡ jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuoktinis (CK 5.43 straipsnis). Bendruoju sutuoktinių testamentu gali bÅ«ti paskirtas įpėdinis, kuris paveldės turtÄ mirus pergyvenusiam sutuoktiniui (CK 5.45 straipsnio 2 dalis). Taigi bendrojo sutuoktinių testamento institutu siekiama ne tik užtikrinti kiekvienam sutuoktiniui teisę po sutuoktinio mirties paveldėti visÄ santuokinį turtÄ , bet ir sudaryti galimybę abiem sutuoktiniams esant gyviems nuspręsti dėl bendrai santuokoje įgyto turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų sutuoktinių mirties.

Pergyvenęs sutuoktinis, kaip ir kiekvienas kitas įpėdinis, turi teisę atsisakyti palikimo, nes tai jau vienaÅ¡alis sandoris. Atsisakęs palikimo, sutuoktinis praranda teisę į mirusio sutuoktinio turtÄ , įskaitant pastarojo bendrosios nuosavybės dalį, netenka teisės ir į privalomÄ jÄ palikimo dalį, o mirusio sutuoktinio turtÄ paveldi įpėdiniai pagal įstatymÄ (CK 5.49 straipsnis). Atsakovė L. K. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ grindė tuo, kad S. D. stipriai sureagavo į vyro netektį ir jÄ vyro mirties dienÄ iÅ¡tiko koma iÅ¡ kurios taip ir nepabudusi netrukus taip pat mirė.

Ä®rodinėjo, kad dėl objektyvių priežasčių – kritinės sveikatos bÅ«klės mama (S. D.) nespėjo įforminti palikimo priėmimo, tačiau jį priėmė pagal bendrÄ sutuoktinių te­stamentÄ faktiniu valdymu, kaip kartu su palikėju gyvenusi ir jį pergyvenusi su­tuoktinė. Teismo posėdžio metu teigė, kad ieÅ¡kovas G. D. mamos liepimu ir iÅ¡ mamos pensijos mokėjo mokesčius už butÄ , neneigė, kad mamos sveikata buvo pagerėjusi, kad brolis G. D. rÅ«pinosi mama, kad parsivežė iÅ¡ ligoninės. R.

V. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino L. K. nurodytas aplinkybes, kad po tėvo mirties mamos sveikata labai pablogėjo, tačiau vėliau pagerėjo ir brolis G. D. parsivežė jÄ Ä¯ namus ir ja rÅ«pinosi, teigė, kad mama naudojosi po tėvo mirties jiems priklausančiu butu bei jame esančiais daiktais. G. D. teismo posėdžio metu taip pat iÅ¡ dalies sutiko su atsakovės L. K. nurodytomis aplinkybėmis, neneigė, kad po tėvo mirties mamos sveikata labai pablogėjo, tačiau teigė, kad mamos sveikata buvo pagerėjusi, jis ja rÅ«pinosi, todėl jeigu ji bÅ«tų norėjusi paveldėti palikimÄ po tėvo mirties pagal bendrÄ sutuoktinių testamentÄ , tÄ ji ir bÅ«tų padariusi.

Teigė, kad jis rÅ«pinosi mama ir ji jam sakė, kad nori, jog butÄ paveldėtų visi vaikai. Be to, jeigu mama bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ priimti palikimÄ po tėvo mirties pagal bendrÄ sutuoktinių testamentÄ , L. K. ar R. V. bÅ«tų atvežusi notarę pas mamÄ Ä¯ namus, kad Å¡i galėtų pateikti notarei pareiÅ¡kimÄ priimti palikimÄ po sutuoktinio mirties pagal bendrÄ sutuoktinių sudarytÄ testamentÄ . Taigi ieÅ¡kovas ginčija atsakovių L. K. ir R. V. nurodomas aplinkybes, kad faktiniu valdymu pagal bendrÄ sutuoktinių testamentÄ palikimÄ priėmė ir jų mama S. D. (mirusi (duomenys neskelbtini)).

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ , byloje esančius ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtus duomenis, su ieÅ¡kovo pozicija sutinka. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimÄ , numato bÅ«dus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ : kai jis faktiÅ¡kai pradėjo turtÄ valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytÄ terminÄ pradėjo faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ir taip priėmė palikimÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldėtÄ turtÄ , patvirtinančiu palikimo priėmimÄ , suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimÄ ir faktiÅ¡kai pradėjo jį valdyti bei naudotis.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad S. D. nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo. Taip pat pirmiau iÅ¡dėstytais ir iÅ¡analizuotais duomenimis nustatyta, kad S. D. jokių aktyvių veiksmų, kad ji pageidauja perimti mirusiajam priklausiusį turtÄ pagal bendrÄ sutuoktinių testamentÄ , ar kitaip įgyvendinti savo teises į jai tenkančiÄ palikimo dalį, neatliko, dėl ko jos veiksmų, kai ji grįžo iÅ¡ ligoninės ir naudojosi bute esančiais daiktais teismas nevertina kaip palikimo priėmimo.

Å iame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė L. K., praÅ¡ydama nustatyti palikimo priėmimo faktÄ , kitų įrodymų, patvirtinančių, kokių aktyvių veiksmų S. D., susijusių su turto priežiÅ«ra ir iÅ¡laikymu, ėmėsi per įstatyme nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, nepateikė, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje esančių duomenų nepakanka, kad bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas dėl palikimo priėmimo. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas yra tos nuomonės, kad S. D., palikimo, atsiradusio po vyro S. D. mirties nepriėmė, nes ji nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ , o palikimÄ po S. D., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti priėmė G.

D.. Taigi (duomenys neskelbtini)S. D. ir S. D. sudarytas bendras sutuoktinių testamentas, įpėdinei – S. D. nesikreipus į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, ir atsakovei L. K. neįrodžius, kad S. D. per įstatymo nustatytÄ terminÄ pradėjo faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ir taip priėmė palikimÄ , neteko teisinės galios, nes po palikėjo S. D. mirties testamentinis įpėdinis S. D. palikimo nepriėmė. Tokiu atveju teisė priimti palikimÄ pagal įstatymÄ atsirado kitiems įpėdiniams, tarp jų ir ieÅ¡kovui G.

D., kuris kreipėsi į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo ir teismas šį faktÄ nustatė. Atsakovė L. K. akcentuojama aplinkybė, kad mama S. D. palikimo neatsisakė, nes nepateikė notarui pareiÅ¡kimo dėl palikimo atsisakymo, teismui nustačius, kad palikimo nei vienu iÅ¡ įstatyme – CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatytų bÅ«dų S. D. nepriėmė, situacijos teisinio vertinimo nekeičia. Esant pirmiau iÅ¡dėstytoms ir iÅ¡analizuotoms aplinkybėms, nurodytam teisiniam reglamentavimui, atsakovės L.

K. prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tas reikalavimas – nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad mama S. D. (mirė (duomenys neskelbtini)) po vyro S. D. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimÄ pagal bendrÄ sutuoktinių testamentÄ faktiniu valdymu – atmestinas, kaip nepagrįstas. Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini)Klaipėdos rajono 3-jame notaro biure S. D. ir S. D. sudarytÄ bendrÄ sutuoktinių testamentÄ . Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini)bendrojo sutuoktinių testamento sudarymas ginčijamas dėl S. D. ir S. D. valios nebuvimo, jų negalėjimo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir juos valdyti dėl savo psichinės ir fizinės sveikatos, dėl keleto konfliktinių situacijų Å¡eimoje bei atsakovių darymo Stanislovui ir S. D. psichologinio spaudimo.

IeÅ¡kovas, testatorių sÅ«nus, vadovaudamasis aplinkybe, kad testamentas neatitiko S ir S. D. valios, siekia jį nuginčyti. Ginčijant testatorių valiÄ CK 1.89 straipsnio pagrindu, ieÅ¡kovas turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo metu jo tėvai S. D. ir S. D. buvo tokios bÅ«senos, kuri neleido jiems adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti valiÄ atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Savo argumentams įrodyti ieÅ¡kovas teismo prašė paskirti pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę.

Teismas 2019-04-10 nutartimi paskyrė ekspertizę, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar S. D. ir S. D. testamento pasiraÅ¡ymo metu ((duomenys neskelbtini) sirgo kokia nors psichikos liga ar psichikos sutrikimu; ar S. D. ir S. D. testamento pasiraÅ¡ymo metu, dėl galimai turėto /-ų psichikos sutrikimo /-ų, psichikos ligos /-ų galėjo visapusiÅ¡kai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; ar testamento pasiraÅ¡ymo metu testatorės S. D. vartoti medikamentai, jų tarpe ir medikamentas ,,Haloperidol“ galėjo turėti įtakos / įtakojo testatorės veiksmų supratimÄ ; ar testamento pasiraÅ¡ymo metu testatorės S. D. vartoti medikamentai, jų tarpe ir medikamentas ,,Hariperidolis“ galėjo turėti įtakos / įtakojo testatorės veiksmų t. y. testamento pasiraÅ¡ymo / paraÅ¡o valdymÄ .

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.85TPK-305/2019, ekspertas davė iÅ¡vadÄ , kad nėra duomenų, kad S. D., testamento sudarymo ir testamento pasiraÅ¡ymo metu ((duomenys neskelbtini)) bÅ«tų sirgusi psichikos sutrikimu. Nėra duomenų, kad S. D. testamento sudarymo ir testamento pasiraÅ¡ymo metu ((duomenys neskelbtini)), dėl laikino ar lėtinio psichikos sutrikimo bÅ«tų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Testamento sudarymo ir pasiraÅ¡ymo metu ((duomenys neskelbtini)) testatorės S. D. vartoti medikamentai, jų tarpe ir medikamentas „Haloperidol“ negalėjo turėti įtakos testatorės veiksmų supratimui bei valdymui, nes haloperidolis skirtas jau po testamento sudarymo ir pasiraÅ¡ymo (2017 metais).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.85TPK-304/2019, ekspertas davė iÅ¡vadÄ , kad nėra duomenų, kad S. D., testamento sudarymo ir testamento pasiraÅ¡ymo metu ((duomenys neskelbtini)) bÅ«tų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Nėra duomenų, kad S. D. testamento sudarymo ir testamento pasiraÅ¡ymo metu ((duomenys neskelbtini)), dėl laikino ar lėtinio psichikos sutrikimo bÅ«tų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar bÅ«tų negalėjęs jų valdyti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis,  216 straipsnis).

Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui, CPK nenustatyta iÅ¡ankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis.). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiÅ¡kia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).

Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje esantys medicininiai duomenys neginčijamai patvirtina faktÄ , jog S. D. ir S. D. testamento sudarymo dienÄ tikrai sirgo įvairiomis ir gana sunkios ligomis. S. D. nuo 2014-12-19 neterminuotai buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis sergant Parkinsono liga (4 st.). Nuo 2009 jam buvo diagnozuojami somatiniai ir neurologiniai susirgimai, 2014 metais jam buvo diagnozuotas astenodepresinis sindromas, o 1996-01-27 depresinis sindromas, 1996-02-07 diagnozuota aterosklerotinė encefalopatija, tačiau psichikos sutrikimų neužfiksuota ir nenustatyta.

S. D. 2015-05-29 diagnozuota išeminė širdies liga, įtampos krūtinės angina, persistuojantis priešširdžių virpėjimas, širdies nepakankamumas, pirminė arterinė hipertenzija III laipsnio, poliartrozė, liumbalgija osteochondrozės pasekoje, tačiau psichikos sutrikimų neužfiksuota ir nenustatyta. Vaistas „Haloperidolis“ S. D. paskirtas jau po testamento pasirašymo, tai yra 2017-07-04. Senatvinė demencija S. D. nustatyta tik 2018-01-25. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad testatoriai testamento sudarymo metu turėjo sveikatos sutrikimų, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad jie negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto palikimo.

PrieÅ¡ingai, testatorių iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų leidžia konstatuoti, kad testatorių psichiniai gebėjimai nebuvo sutrikę taip, kad jie negalėtų suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Nėra užfiksuota, kad testatoriai dėl psichikos sutrikimų bÅ«tų lankęsi pas psichiatrus. Tiek atsakovės (testatorių dukros), tiek liudytoja S. Å . patvirtino, kad jie nepastebėjo, kad S. ir S. D. testamento sudarymo metu bÅ«tų turėję kokių psichinių sutrikimų. Liudytoja patvirtino, kad seneliai buvo Å¡viesaus proto, tik senelis S. D. dėl Parkinsono ligos turėjo judėjimo negaliÄ , tačiau teismas laiko, kad asmens fizinė negalia negali bÅ«ti pripažįstama aplinkybėmis, leidžiančiomis abejoti asmens gebėjimu suvokti savo veiksmus.

Be to, ieÅ¡kovas nepateikė teismui jokių leistinų įrodymų, kad S. ir S. D. elgesyje buvo požymių, rodančių psichikos sutrikimÄ , dėl kurio jie negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti. PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas G. D. apie testamento sudarymÄ Å¾inojo, pats buvo patalpoje, kai notarė atvyko pas juos į namus ir kai testatoriai pasirašė testamentÄ , tačiau po testamento sudarymo esant testatoriams gyviems, nesikreipė į teismÄ dėl testatorių veiksnumo apribojimo.

Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad testamento sudarymo metu testatorių valia atitiko jų tikrÄ jÄ valiÄ . Byloje taip pat nekilo abejonių dėl notarės pareigų tinkamo atlikimo, notarė Loreta Mėčienė teismo posėdžio patvirtino, kad atvykusi pas testatorius į namus nepastebėjo, kad S. D. ir S. D. turėtų kokių psichinių sveikatos sutrikimų. Ji patvirtino, kad testatoriai netgi iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ pakeisti pirminį testamentÄ , o tai įrodo, kad testatoriai buvo veiksnÅ«s testamento sudarymo dienÄ ir suprato savo veiksmų pasekmes.

Tai, kad S. D. ir S. D. testamento sudarymo dienÄ galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti patvirtina eksperto iÅ¡vada. Itin reikÅ¡minga Å¡io ginčo kontekste aplinkybe teismas laiko tai, jog testamentÄ pasirašė patys testatoriai notaro akivaizdoje, paraÅ¡yti vardai ir pavardės, paraÅ¡ai, pasiraÅ¡yta tinkamoje vietoje, kas taip pat leidžia teismui tikėti ginčo testamento pasiraÅ¡ymo momentu testatorių sÄ moninga ir socialiai orientuota bÅ«kle. Daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas nėra jokio pagrindo, nes byloje nėra įrodymų, kad testatoriaus valia buvo kitokia, negu iÅ¡reikÅ¡ta testamente.

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 48 straipsnio 2 dalį, CK 5.18 straipsnio 1 dalį, įpėdinių dalyvavimas sudarant testamentÄ yra leidžiamas ir net jų dalyvavimas, įkalbinėjimas ar praÅ¡ymas sudaryti jiems palankų testamentÄ savaime nereiÅ¡kia nesÄ Å¾iningumo ar apgaulės, prievartos naudojimo testatoriaus atžvilgiu bei neturi įtakos testamento galiojimui. Todėl ta aplinkybė, kad atsakovės surado notarÄ , o liudytoja S. Å . (anÅ«kė) atvežė notarÄ pas testatorius į namus, nesudaro jokio pagrindo abejoti testamento sudarymo procedÅ«ros atlikimu ar testatorių galimybe (duomenys neskelbtini)laisva valia nurodyti ginčijamo testamento turinį.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, tvirtindamas, jog atsakovės Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu bei CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis, daro iÅ¡vadÄ , kad testatoriai S. D. ir S. D. testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuoti, patys suformavo savo valiÄ bei jÄ iÅ¡reiÅ¡kė, jų valia iÅ¡reikÅ¡ta asmeniÅ¡kai ir laisvai, be prievartos ir suklydimo, tinkamai įforminta notarine tvarka. Dėl to teismas yra tos nuomonės, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog S. D. ir S. D. sudarydami testamentÄ buvo tokios psichinės bÅ«klės, kurioje negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovams dėl testamento nuginčijimo, atmestinas.

Be to, teismui nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovas G. D. po S. D., gimusio (duomenys neskelbtini)mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs palikimÄ valdyti, ir teismui atmetus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. D. po vyro S. D. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimÄ pagal bendrÄ sutuoktinių testamentÄ faktiniu valdymu, kaip palikėjÄ pergyvenusi sutuoktinė, (duomenys neskelbtini)sutuoktinių sudarytas bendras testamentas netenka teisinės galios, nes mirus vienam iÅ¡ sutuoktinių, pergyvenusysis sutuoktinis įgyja nuosavybės teisę į pusę bendro sutuoktinių turto, o kita pusė, mirusiojo sutuoktinio dalis, yra padalijama vadovaujantis paveldėjimo teisės normomis (CK 3.117 straipsnio 4 dalis, CK 5.49 straipsnis).

Dėl reikalavimo iÅ¡keldinti atsakovÄ G. D. ir visus kartu su juo gyvenančius asmenis su visu jam priklausančiu turtu iÅ¡ ieÅ¡kovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis).

Turto savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtÄ pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Valdymas gali bÅ«ti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktÄ ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktÄ kitu bÅ«du (CK 4.35 straipsnio 1 dalis). Vienas iÅ¡ savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu (gyvenamosiomis patalpomis) pažeidimo paÅ¡alinimo bÅ«das yra iÅ¡keldinimas iÅ¡ savavaliÅ¡kai užimtų gyvenamųjų patalpų.

Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ iÅ¡keldinti asmenis, kurie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena savavaliÅ¡kai, tai yra neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo. CK 6.612 straipsnis aiÅ¡kiai numato, kad savavaliÅ¡kai užėmę gyvenamÄ jÄ patalpÄ , tai yra įsikėlę į jÄ be nuomos, panaudos ar kitos panaÅ¡ios sutarties, asmenys iÅ¡keldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. PareiÅ¡kęs reikalavimÄ iÅ¡keldinti asmenį iÅ¡ jam priklausančių gyvenamųjų patalpų, savininkas privalo įrodyti, kad iÅ¡keldintinas asmuo neturi jokio teisinio pagrindo naudotis patalpomis, o iÅ¡keldintinas asmuo nepateikia teismui įrodymų, kad tokį pagrindÄ jis vis dėl to turi.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡oma iÅ¡keldinti atsakovÄ G. D., nuosavybės teise yra įregistruotas S. D. vardu. Nei ieÅ¡kovėms L. K., nei R. V., nei atsakovui G. D. paveldėjimo liudijimai nėra iÅ¡duoti. Atsakovės L. K. ir R. V. savo reikalavimÄ iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ G. D. grindė tuo, kad jų tėvai S. D. ir S. D. bendru sutuoktiniu testamentu visÄ turtÄ po mirties paliko joms. Jos palikimÄ , atsiradusi pagal testamentÄ priėmė, jos yra nurodyto nekilnojamojo turto savininkės (bendrasavininkės), o G.

D. neteisėtai gyvena joms priklausančiame bute, jų nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai. G. D. praneÅ¡imu įspėtas dėl iÅ¡sikeldinimo iÅ¡ patalpų, praneÅ¡imÄ jis gavo 2019-03-12, tačiau iÅ¡ gyvenamųjų patalpų neiÅ¡sikėlė. IeÅ¡kovas G. D. su prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu dėl iÅ¡keldinimo visiÅ¡kai nesutiko. Nesutiko su L. K. ir R. V. nurodytomis aplinkybėmis, kad jos yra buto (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės, nes nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas butui, adresu (duomenys neskelbtini), nėra iÅ¡duotas nei atsakovėms, nei jam.

Jis bute gyvena ir juo naudojasi nuo 2010 m. Po tėvų mirties butÄ prižiÅ«ri, moka mokesčius vienas. Atsakovės buto iÅ¡laikymu ir priežiÅ«ra nesirÅ«pina. Teismas laiko pagrįstais ieÅ¡kovo G. D. iÅ¡sakytus argumentus, kad nuosavybės teisė į palikimÄ nėra įregistruota, nes butas tebėra registruotas mirusiosios S. D. vardu. Nors byloje pateikti įrodymai ir patvirtina, kad L. K. ir R. V. po motinos S. D. mirties kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau nuosavybės teisė į butÄ joms nėra įregistruota, paveldėjimo byla yra sustabdyta ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl testamento nuginčijimo ir juridinio fakto nustatymo.

Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės L. K. ir R. V. nėra ginčo buto savininkės, nuosavybės teisė į butÄ joms nėra įregistruota, be to, teismas tenkino ieÅ¡kovo G. D. ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis faktiniu valdymu priėmė palikimÄ atsiradusį po tėvo S. D. mirties, todėl jis taip pat įgijo teisę į palikimÄ atsiradusį po tėvo mirties, tai yra į dalį ginčo buto. Todėl, pripažinus ieÅ¡kovo G. D. praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , teismas plačiau dėl ieÅ¡kovo G.

D. iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo buto nepasisako ir šį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ taip pat atmeta kaip nepagrįstÄ . Dėl baudos už nesÄ Å¾iningai pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl iÅ¡keldinimo. IeÅ¡kovas praÅ¡o už atsakovių R. V. ir L. K. piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, sÄ moningai pažeidžiant proceso ekonomiÅ¡kumo principÄ už nesÄ Å¾iningai pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl iÅ¡keldinimo, skirti joms 2000 Eur baudÄ , 50 proc. baudos pervedant jam. ieÅ¡kovo teigimu, atsakovės piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes pareiÅ¡kė nesÄ Å¾iningÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, jis taip pat yra teisėtas ginčo buto paveldėtojas.

Teismas šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ atmeta, nes nėra pagrindo konstatuoti atsakovių L. K. ir R. V. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Kreipimasis į teismÄ dėl, ieÅ¡kovo nuomone, pažeistų teisių gynybos negali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o kiti atsakovių nurodyti veiksmai – tai yra paveldėjimo bylos užvedimas siekiant paveldėti atsiradusį palikimÄ po tėvų mirties pagal bendrÄ sutuoktinių testamentÄ â€“ susiję su Å¡alių tarpusavio santykiais ir ginčo dalyku, o ne su naudojimusi procesinėmis teisėmis.

Dėl Å¡ių atsakovių veiksmų buvo pasisakyta nagrinėjant atsakovių argumentus dėl ginčo esmės. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovui G. D. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant valstybės lėšomis 100 procentų iÅ¡laidų.

Pateikta pažyma patvirtina, kad valstybė patyrė 1240 Eur iÅ¡laidų, kurias sudaro 457 Eur iÅ¡laidos advokatei ir 783 Eur už ekspertizę. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė L. K. civilinės bylos nagrinėjimo metu patyrė 1952,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (1840 Eur už teisinę pagalbÄ ir 112,50 Eur žyminis mokestis), o atsakovė R. V. patyrė 1038 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (1000 Eur už teisinę pagalbÄ ir 38 Eur žyminis mokestis). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo G.

D. patikslintas ieÅ¡kinys buvo patenkintas 50 procentų, iÅ¡ atsakovių L. K. ir R. V. valstybės naudai už ieÅ¡kovui suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ priteisiamos 50 proc. patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, tai yra 620 Eur, iÅ¡ kiekvienos po 310 Eur. Taip pat iÅ¡ atsakovių priteistinas 50 proc. žyminis mokestis valstybei, nuo kurio ieÅ¡kovas buvo atleistas, tai yra (75 + 38 = 113; 113 / 2 = 56.5 Eur), iÅ¡ kiekvienos po 28,25 Eur. Atsakovių prieÅ¡ieÅ¡kinius atmetus, jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistinos.

Teismas 2020 m. kovo 3 d. protokoline nutartimi įpareigojo ieÅ¡kovÄ sumokėti 50 Eur užstatÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ dėl eksperto kelionės iÅ¡laidų, atvykstant į teismo posėdį užtikrinimo. Kadangi kiti proceso dalyviai įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismui nepateikė, Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai, juridinio asmens kodas 125817744, iÅ¡ teismo depozitinės sÄ skaitos grÄ Å¾intinas 2020 m. kovo 12 d. mokėjimo nurodymu (mokėtojas Lietuvos Respublikos Finansų ministerija) įmokėtas 50 Eur užstatas už eksperto kelionės iÅ¡laidas.

Pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų pažymÄ apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apylinkės teismas patyrė 58,40 Eur tokių iÅ¡laidų. Kadangi ieÅ¡kinys tenkintinas 50 procentų, tai 29,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovių po 14,60 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalis). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Sprendimui įsiteisėjus 2018 m. birželio 25 d. teismo nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, panaikinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424, 428-430 straipsniais, 259- 260 straipsniais, 263 straipsniu, 268 straipsniu, teismas, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovo G. D. patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovas G. D., gimęs (duomenys neskelbtini) po S. D., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs palikimÄ valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Kitoje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovių L. K. ir R. V. prieÅ¡ieÅ¡kinius atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovių L. K. ir R. V. po 352,85 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt du eurus ir 85 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų (po 310 Eur už antrinę teisinę pagalbÄ , po 28,25 Eur žyminio mokesčio ir po 14,60 Eur (už procesinių dokumentų įteikimÄ ) valstybės naudai. Informuoti atsakoves, kad valstybės naudai priteistos iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , už antrinę teisinę pagalbÄ Ä¯mokos kodas 5630, o už žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimÄ Ä¯mokos kodas 5660.

Ä®mokos mokėjimo kvitÄ apie sumokėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei yra bÅ«tina pateikti teismui. GrÄ Å¾inti Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai, juridinio asmens kodas 125817744, iÅ¡ Klaipėdos apylinkės teismo depozitinėje sÄ skaitoje esančių lėšų, įmokėtų mokėtojos Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2020 m. kovo 12 d. mokėjimo nurodymu, mokėjimo paskirtyje nurodyta „E2-44-1071/20 UŽ EKSPERT.KEL“, įmokėtÄ 50 Eur užstatÄ už eksperto kelionės iÅ¡laidas, pavedant tai atlikti Klaipėdos apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriui.

Sprendimui įsiteisėjus 2018 m. birželio 25 d. teismo nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – panaikinti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mus. Teisėjas Vytautas Pliuskevičius