81d57adb-375f-4ffc-bdfd-bcfe9a53647b · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-3616-505/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00699-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2;51.5; (S) 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 9 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. G., nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. G. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 500 Eur neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2-3) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis atliko bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2015 m. rugsėjo mėnesio pabaigos.

Minėtu laikotarpiu pareiškėjas negalėjo susirašinėti su draugais, pažįstamais ir neartimais giminaičiais, kurie atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes kitose įkalinimo įstaigose, t. y. iš pareiškėjo buvo atimta galimybė palaikyti socialinius santykius su įkalinimo įstaigose laikomais asmenimis. Teigė, kad laisvėje nebuvo asmenų, su kuriais pareiškėjas būtų galėjęs susirašinėti, išskyrus šeimos narius. Minėjo, jog prašymų dėl laiškų išsiuntimo nepriimdavo būrio viršininkai, kurių pavardžių neprisimena.

Teigė, jog laiÅ¡kus siųsdavo laisvėje esantiems asmenims, kad jie persiųstų pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytus laiÅ¡kus kitose kalinimo įstaigose buvusiems asmenims. Nurodė, jog laiÅ¡kus į Å iaulių tardymo izoliatorių siųsdavo tuo metu buvusiam M. J. ir S. P.. Kadangi tik neseniai iÅ¡ kameros draugo sužino apie tokį pažeidimÄ , todėl anksčiau nesikreipė į teismÄ dėl savo pažeistų teisių. Tokie atsakovės atstovo veiksmai pareiÅ¡kėjui sukėlė daug nepatogumų, jis patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie sukėlė dvasines kančias bei nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ .

Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 7-10) nurodė, kad Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 99 straipsnio 2 dalyje, kurios atitiktį Konstitucijai ginčija pareiÅ¡kėjas, yra nustatytas bendro pobÅ«džio draudimas susiraÅ¡inėti tarpusavyje kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose (toliau – laisvės atėmimo vietose) laikomiems nuteistiesiems, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryÅ¡iai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. vasario 26 d. priėmė nutarimÄ Nr. KT8-N4/2015 Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kuriame konstatavo, kad BVK 99 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatytu teisiniu reguliavimu draudžiamas kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos Ä®staigose laikomu nuteistųjų, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryÅ¡iai, tarpusavio susiraÅ¡inėjimas, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu teisiniu reglamentavimu, pareiÅ¡kėjui nebuvo taikomas teisės aktas prieÅ¡taraujantis Konstitucijai. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2015 m. vasario 26 d. priėmus nutarimÄ dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nėra taikomas draudimas nuteistiesiems susiraÅ¡inėti.

PareiÅ¡kėjas naudojosi savo teise susiraÅ¡inėti su artimaisiais bei kitais asmenimis. Alytaus PN administracija bei pareigÅ«nai veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko neteisėtų veiksmų, sÄ lygojančių žalos pareiÅ¡kėjui atsiradimÄ . Kadangi Alytaus PN jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl nesant neteisėtų veiksmų negali kilti deliktinė atsakomybė ir prievolė atlyginti neturtinę žalÄ . Prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Alytaus PN veiksmų, nesuteikiant teisės susiraÅ¡inėti nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2015 m. rugsėjo mėnesio pabaigos, atlyginimo. Atsakovės atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį (b. l. 7-9). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Alytaus PN veiksmų, nesuteikiant teisės susiraÅ¡inėti nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2015 m. rugsėjo mėnesio pabaigos (b. l. 2).

Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytas jam sukeltas neigiamas pasekmes dėl nesuteiktos teisės susiraÅ¡inėti, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ nuo bausmės Alytaus PN atlikimo pradžios t. y. 2012 m. lapkričio 13 d., kuomet atvyko į Alytaus PN (b. l. 11), nes, patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl nesuteiktos teisės susiraÅ¡inėti į Alytaus PN, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iÅ¡ Alytaus PN ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti nuo bausmės Alytaus PN atlikimo pradžios 2012 m. lapkričio 13 d., tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2018 m. balandžio 6 d. (b. l. 4). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie Å¡iuos pažeidimus. Nors minėjo, kad apie pažeistas teises tik neseniai sužinojo iÅ¡ kameros draugo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių Å¡iÄ aplinkybę. Tokiu bÅ«du, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. rugsėjo mėnesio pabaigos atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinas laikotarpis nuo 2015 m. balandžio 6 d. iki 2015 m. rugsėjo mėnesio pabaigos.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Alytaus PN veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė draudimu susiraÅ¡inėti su draugais, pažįstamais ir neartimais giminaičiais, kurie buvo įkalinimo įstaigose, atlyginimo. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius Alytaus PN neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl BVK 99 straipsnio 2 dalies taikymo, negalėjo susiraÅ¡inėti su draugais, pažįstamais, neartimais giminaičiais, esančiais kitose įkalinimo įstaigose.

BVK 99 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) nustatė, kad kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, susirašinėjimas draudžiamas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. vasario 26 d. nutarimu pripažino, kad BVK 99 straipsnio 2 dalis, tiek, kiek joje nustatytu teisiniu reguliavimu draudžiamas kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryšiai, tarpusavio susirašinėjimas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Remiantis Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarime pateiktu aiÅ¡kinimu, BVK 99 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu nebuvo sudaryta pakankamai prielaidų individualizuoti susiraÅ¡inėjimo teisės ribojimus, įvertinus individualiÄ nuteistųjų padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, dėl to Å¡is teisinis reguliavimas vertintas kaip ribojantis kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų teisę susiraÅ¡inėti labiau, nei bÅ«tina siekiant teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų.

Å i ginčui aktuali teisės nuostata neteko galios 2015 m. rugsėjo 1 d. ir nuo Å¡io laikotarpio netaikoma. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu tik abstrakčiai nurodė, kad Alytaus PN pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikė BVK 99 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ ribojimÄ , tačiau kaip konkrečiai ribojimas susiraÅ¡inėti pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjas nedetalizavo ir jokiais įrodymais nepagrindė. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kada ir kaip konkrečiai buvo taikomas Å¡is draudimas (grÄ Å¾inti laiÅ¡kai, ar panaÅ¡iai).

Kaip nurodė atsakovės atstovas, į administracijÄ dėl pareiÅ¡kėjui tariamai taikyto draudimo jis taip pat nesikreipė. Pats pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kad žodžiu ar raÅ¡tu buvo iÅ¡reiÅ¡kęs pretenzijas administracijai dėl galimai jo atžvilgiu taikyto draudimo, kas atitinkamai reikÅ¡tų, kad tokių pretenzijų pareiÅ¡kėjas neturėjo. Teismas pažymi, kad ginčo laikotarpiu BVK 99 straipsnio 2 dalies nuostata buvo galiojanti ir atsakovas neturėjo pagrindo jos nesilaikyti, kas savaime atsakovo veiksmų neteisėtumo nepatvirtina.

Atsakovės atstovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus (b. l. 15-22), kuriuose matyti, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo draudžiama iÅ¡siųsti laiÅ¡kus ir juos gauti. Pateikti raÅ¡ytiniai duomenys tik patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo susiraÅ¡inėjimas ginčo laikotarpiu vyko intensyviai. Tuo tarpu iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nėra aiÅ¡ku, kiek ir kokiu mastu bendravimo galimybių jis buvo praradęs bei kokia dėl to žala jam kilo. Pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai tik patvirtina apie vykusio susiraÅ¡inėjimo faktÄ , tačiau juose negalima įžvelgti susiraÅ¡inėjimo apribojimų (draudimų).

PareiÅ¡kėjui skundo argumentais konkrečiai nenurodžius, kaip ir kokiu mastu pasireiÅ¡kė jo teisės susiraÅ¡inėti ribojimas (nepateikti įrodymai apie siunčiamus, tačiau neiÅ¡siųstus ar grÄ Å¾intus laiÅ¡kus ir panaÅ¡iai), teismas neturi pagrindo Alytaus PN veiksmų vertinti kaip neteisėtų. Minėta, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai konstatuojami neteisėti veiksmai, neturtinės žalos padarymo faktas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiÅ¡kinant ir taikant BVK 99 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , pripažįstama, kad Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarimo priėmimas savaime neįrodo, jog minėta pareiÅ¡kėjo teisė buvo pažeista, kadangi pareiÅ¡kėjas turi konkrečiai nurodyti, jog jam buvo neleidžiama susiraÅ¡inėti su kitose įkalinimo įstaigose esančiais draugais, pažįstamais ir neartimais giminaičiais, pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, ir pakankamai detalizuoti nurodomÄ situacijÄ (paaiÅ¡kinti, kada ir kam siuntė laiÅ¡kus į kitas įkalinimo įstaigas, taip pat, kad minėti laiÅ¡kai jam grįžo neįteikti, nurodant neįteikimo priežastis ir kt.), ar kreipėsi dėl to į įstaigos administracijÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-33-822/2018, 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-437-662/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-756/2018).

Net jei pareiÅ¡kėjas ir įvardija tam tikrus asmenis (nuteistuosius), su kuriais nurodo negalėjęs susiraÅ¡inėti, vien tai taip pat nelaikytina pakankamai detalizuotu reikÅ¡mingų aplinkybių nurodymu, lemiančiu atsakovo įrodinėjimo naÅ¡tÄ dėl aplinkybių, susijusių su susiraÅ¡inėjimo teisės pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-602/2018, 2018 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1019-492/2018).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė savo argumentų, kad jo susirašinėjimo teisė su kitais, kitose įkalinimo įstaigose esančiais asmenimis, buvo pažeista, todėl ir argumentai, susiję su BVK nuostatų taikymu jo atveju atmestini kaip nepagrįsti. Teismas pažymi, kad pareiškėjas tik konstatavo ir abstrakčiai nurodė, kad jam buvo neleidžiama susirašinėti su kitais nuteistaisiais, tačiau šios aplinkybės neindividualizavo ir nedetalizavo, taip pat visiškai nepagrindė šios faktinės aplinkybės tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis.

Taigi, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos kilimÄ iÅ¡ esmės sieja vien su teorine galimybe, kad iki 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojęs anksčiau aptartas draudimas galėjo sukelti jam kokias nors neigiamas pasekmes, tai yra žala grindžiama subjektyviais pareiÅ¡kėjo samprotavimais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad neteisėtais laikytini pataisos įstaigos veiksmai, ribojant nuteistųjų susiraÅ¡inėjimo teisę, Å¡io ribojimo neindividualizuojant, tai yra nevertinant individualių aplinkybių, dėl kurių nuteistasis galėjo patirti tam tikrÄ dvasinę skriaudÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Nr. A-1583-822/2015).

Nagrinėjamoje byloje tokių veiksmų nenustatyta. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė ir neturtinės žalos padarymo fakto. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007 m. birželio 26 d. nutartis  administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje  Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Å ioje administracinėje byloje iÅ¡vardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas nors ir reiÅ¡kia pretenzijas dėl jam taikyto draudimo susiraÅ¡inėti, tačiau pateikia tik bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstus samprotavimus, kurie nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ . Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjui kilusiÄ neturtinę žalÄ . Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas, skunde nurodęs, kad dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jautė nepatogumus, buvo sudarytos prielaidos patirti neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie sukėlė dvasines kančias, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , nepateikė į bylÄ jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Esant minėtiems argumentams konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, todėl, nesant bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiÅ¡kėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Daina Kukalienė