81d4d4c7-82a3-46d0-9c25-e84f17d2b676 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-949-538/2018 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01355-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.2; 2.3.4.6; 3.3.1.18.1. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 25 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės G.

M. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. M. ieÅ¡kinį atsakovui A. G. (A. G.) dėl tėvo valdžios apribojimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku nutraukimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama laikinai apriboti atsakovo A. G. tėvo valdžiÄ Ä¯ nepilnametį sÅ«nų D. G. (D. G.), gim. (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad atsakovas A.

G. neturi teisės laikino tėvo valdžios apribojimo laikotarpiu bendrauti su sÅ«numi D. G.; panaikinti 2016-10-14 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu nustatytÄ atsakovo A. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. G. tvarkÄ ; priteisti ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. K. (dabartinė pavardė M.) ieÅ¡kinį atsakovui A. G. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, 2016-10-14 sprendimu pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-24 sprendimu nustatytÄ tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ ir nustatė naujÄ bendravimo tvarkÄ , numatant, kad atsakovas A.

G. bendrauja su sÅ«numi D. du kartus per mėnesį, t. y. antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 10.00 val. iki Å¡eÅ¡tadienio 18.00 val. atsakovui A. G. pasiimant sÅ«nų iÅ¡ vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui grÄ Å¾inant jį į vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . IeÅ¡kovės nuomone, nuo 2016-10-14 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo iÅ¡ esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, kurioms esant egzistuoja objektyvus pagrindas pakeisti nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ir laikinai apriboti atsakovo tėvo valdžiÄ .

Teigė, kad atsakovas ne tik nesistengia atkurti artimÄ vaiko ir tėvo ryšį, bet savo elgesiu ir vedamu gyvenimo bÅ«du nepilnamečio vaiko akivaizdoje demonstruojama nepagarba ieÅ¡kovei, reiÅ¡kiama ieÅ¡kovę vadinant necenzÅ«riniais žodžiais, toliau esmingai pažeidžia vaiko interesus. Pažymėjo, kad atsakovas vaiko interesus pažeidžia, jo negrÄ Å¾indamas ieÅ¡kovei Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-14 sprendimu nustatytu laiku, gÄ sdindamas vaikÄ â€žvilkais, tamsa, policijos pareigÅ«nais“.

Dėl tokio atsakovo elgesio sÅ«nus, grįžęs namo iÅ¡ atsakovo, vengdavo mamos (ieÅ¡kovės) ir jį supančių artimų žmonių. 2016-12-11 po vizito pas atsakovÄ ieÅ¡kovei teko vežti vaikÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) ligoninės priimamÄ jį skyrių, nes Å¡is elgėsi lyg bÅ«tų apsvaigintas. Taip pat nurodė, kad atsakovas ne tik daro ypatingÄ Å¾alÄ nepilnamečio vaiko vystymuisi ir psichologinei bÅ«senai, bet ir juo nesirÅ«pina, nėra duomenų, kad atsakovas rodytų pastangas pasikeisti.

Atsakovas nėra linkęs bendradarbiauti tiek su Klaipėdos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, tiek su Plungės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, esmingai pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus turėti emociÅ¡kai saugiÄ , stabiliÄ aplinkÄ augti ir vystytis, nesiekia iÅ¡spręsti netinkamo bendravimo problemÄ bei jos sukeliamus neigiamus, žalingus padarinius vaikui. Be to, atsakovas nevykdo savo tėvo pareigų, t. y. nesidomi vaiku, jo neprižiÅ«ri, neprisideda prie nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 3. Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018-02-27 sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies. Laikinai apribota A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžia į nepilnametį sÅ«nų D. G. (D. G.), gim. (duomenys neskelbtini). Pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-14 sprendimu nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka ir nustatyta naujÄ bendravimo tvarka, numatant, kad atsakovas A. G. (A. G.) bendrauja su sÅ«numi D.

G. (D. G.) kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 10.00 val. iki 18.00 val.; atsakovas A. G. (A. G.) pasiima sÅ«nų D. G. (D. G.) iÅ¡ vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir, pasibaigus bendravimo laikui, grÄ Å¾ina jį į vaiko nuolatinę gyvenamÄ vietÄ . Panaikintos Plungės apylinkės teismo 2017-07-07 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-14 sprendimo vykdymo dalyje dėl nustatyto atsakovo A. G. (A. G.) bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi D.

G. (D. G.), gim. (duomenys neskelbtini), sustabdymo. Priteisė iÅ¡ atsakovo A. G. 1675 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei G. M.. Kita ieÅ¡kinio dalis atmesta. Teismo motyvai: 3.1. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės dėl pasikartojančio atsakovo elgesio ir žalingos įtakos nepilnamečio vaiko psichikai, emocinei raidai ir pasaulėžiÅ«ros formavimuisi, nesirÅ«pinimo vaiku, jo poreikių neužtikrinimo, ilgalaikio iÅ¡laikymo neteikimo, sudaro pagrindÄ taikyti laikinÄ tėvo valdžios ribojimÄ . 3.2.

Teismo vertinimu atsakovas, siekdamas tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, turėtų: pripažinti savo, kaip tėvo problemas ir jas spręsti, domėtis vaikÄ supančia aplinka ir jo poreikiais, neprarasti su vaiku emocinio ryÅ¡io, gauti pastovias pajamas, kad bÅ«tų užtikrintas nuolatinis ir nepertraukiamas vaiko iÅ¡laikymas, turėti tinkamÄ bÅ«stÄ . 3.3. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų nuomonę, vaikų psichologo rekomendacijas nustatyti apribojimus tėvui dėl pasimatymų su berniuku, sprendė, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimu nustatyta tvarka keistina į dar minimalesnę bendravimo tvarkÄ , nustatant, jog atsakovas bendrauja su sÅ«numi mėnesio paskutinį Å¡eÅ¡tadienį nuo 10.00 val. iki Å¡eÅ¡tadienio 18.00 val., atsakovui A.

G. pasiimant sÅ«nų iÅ¡ vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir, pasibaigus bendravimo laikui, grÄ Å¾inant jį į vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . 3.4. Teismas pažymėjo, kad nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ , svarbiau yra ne kiekybinis, bet kokybinis tėvo ir vaiko bendravimas, t. y. geriau praleidžiamas kartu laikas bÅ«na trumpesnis, bet iÅ¡naudojamas tikslingai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 4. IeÅ¡kovė G. M. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018-02-27 sprendimo dalį ir priimti naujÄ sprendimÄ - visiÅ¡kai patenkinti ieÅ¡kovės G.

M. ieÅ¡kinį. Palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2017-07-07 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 4.1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-14 sprendimu nustatytÄ tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ ir nustatydamas naujÄ bendravimo tvarkÄ (numatant, kad atsakovas A. G. (A. G.) bendrauja su sÅ«numi D. G. (D. G.) kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 10.00 vai. iki 18.00 val.; atsakovas A.

G. (A. G.) pasiima sÅ«nų D. G. (D. G.) iÅ¡ vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir, pasibaigus bendravimo laikui, grÄ Å¾ina jį į vaiko nuolatinę gyvenamÄ vietÄ ), netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikos panaÅ¡ios kategorijos bylose. 4.2. Nors teismas pasisakė dėl bÅ«tinybės ir apriboti atsakovui tėvo valdžiÄ , tačiau paliko tokiÄ pačiÄ , tačiau tik minimalesnę bendravimo tvarkÄ . 4.3. Apeliantei neaiÅ¡ku, kokia laikino tėvo valdžios apribojimo prevencinė funkcija, jei atsakovui iÅ¡ esmės palikta prieÅ¡ tai buvusi bendravimo su vaiku tvarka. 4.4.

Teismas turėjo įvertinti ir faktÄ , kad Å¡ioje byloje nuo 2017-07-07 Plungės apylinkės teismo nutarties įsiteisėjimo buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. sustabdytas Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-14 sprendimo vykdymas dalyje dėl nustatyto atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku, taigi nepilnametis vaikas nuo 2017-07-07 yra nebendravęs su atsakovu, nepilnametis vaikas aiÅ¡kiai parodė, kad nenori likti nakvoti pas atsakovÄ , atsakovo ir nepilnamečio vaiko emocinis ryÅ¡ys yra susilpnėjęs. 4.5.

Pažymi, kad atsakovas yra susituokęs su S. P., kuri buvo įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ . 4.6. Nors teismas ir atsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų nuomonę, vaikų psichologo L. S. rekomendacijas nustatyti apribojimus tėvui dėl pasimatymų su berniuku, tačiau teismas jų tinkamai neįvertino.

5. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

8. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, atsakovui laikinai apribota tėvo valdžia į nepilnametį sūnų bei nustatytas minimalus tėvo ir sūnaus bendravimas. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nustatytas minimalus tėvo ir sūnaus bendravimas, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl šios skundžiamo teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas yra nepilnamečio D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. 2013-05-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove, iÅ¡ atsakovo priteistas iÅ¡laikymas po 500 Lt iki vaiko pilnametystės, nustatyta tėvo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarka. 2016-10-14 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu pakeista nustatytoji bendravimo tvarka ir nustatyta nauja bendravimo tvarka, pagal kuriÄ atsakovas bendrauja su sÅ«numi du kartus per mėnesį, antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 10 val. iki Å¡eÅ¡tadienio 18 val.; atsakovas pasiima sÅ«nų iÅ¡ vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir, pasibaigus bendravimo laikui, grÄ Å¾ina jį į vaiko nuolatinę gyvenamÄ vietÄ .

Pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendimo dalimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-14 sprendimu nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ ir nustatė naujÄ bendravimo tvarkÄ , nustatydamas, kad atsakovas A. G. (A. G.) bendrauja su sÅ«numi D. G. (D. G.) kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 10.00 val. iki 18.00 val.; atsakovas A. G. (A. G.) pasiima sÅ«nų D. G. (D. G.) iÅ¡ vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir, pasibaigus bendravimo laikui, grÄ Å¾ina jį į vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ .

10. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad teismas apribojęs atsakovui valdžiÄ Ä¯ nepilnametį sÅ«nų nepagrįstai paliko tokiÄ pačiÄ , tačiau tik minimalesnę bendravimo tvarkÄ . Su Å¡iais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

11. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu, kuri pasireiÅ¡kia konkrečiais veiksmais paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtakÄ vaikui. Kiekvienu atveju tėvų valdžia gali bÅ«ti ribojama tik esant nustatytai tėvų kaltei. Apribojus tėvų valdžiÄ , tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grÄ Å¾inti vaikÄ iÅ¡ kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, iÅ¡ dalies bendrauti su vaiku. Tačiau CK 3.180 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad net ir apribojus tėvų valdžiÄ laikinai ar neterminuotai, iÅ¡lieka teisė matytis su vaiku, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai prieÅ¡tarauja vaiko interesams.

12. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė bÅ«ti globojamam tėvų, 9 straipsnio 1 dalyje – draudimas iÅ¡skirti vaikÄ su jo tėvais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesams, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su iÅ¡skirtais tėvais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje taip pat akcentuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagalbos Å¡eimos gyvenimui. Nurodytoje CK normoje yra nustatytos vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais; bÅ«ti auklėjamam ir aprÅ«pinamam savo tėvų Å¡eimoje; bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium, ir su giminaičiais.

13. Kaip byloje nustatyta, pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendimo dalimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-14 sprendimu nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ ir nustatyti naujÄ bendravimo tvarkÄ , nustatydamas, kad atsakovas A. G. (A. G.) bendrauja su sÅ«numi D. G. (D. G.) kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 10.00 val. iki 18.00 val.; atsakovas A. G. (A. G.) pasiima sÅ«nų D. G. (D. G.) iÅ¡ vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir, pasibaigus bendravimo laikui, grÄ Å¾ina jį į vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė tik minimaliÄ tėvo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ .

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iÅ¡ tėvų traumuoja vaikÄ psichologiÅ¡kai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiÅ«rų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiÅ«rai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

15. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017-07-07 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. sustabdytas Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-14 sprendimo vykdymas dalyje dėl nustatyto atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku. Taigi nepilnametis vaikas nuo 2017-07-07 yra nebendravęs su atsakovu, kaip nurodė ir pati ieškovė, vaiko ir tėvo emocinis ryšys yra susilpnėjęs, taigi akivaizdu, kad atsakovui ir toliau visiškai nebendraujant su vaiku šis ryšys bus negrįžtamai prarastas.

16. Pažymėtina, jog laikinas tėvo valdžios apribojimas taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ siekiant visų pirma užtikrinti vaiko interesus bÅ«ti dorai iÅ¡auklėtu ir prižiÅ«rėtu, iÅ¡laikomu bei gyventi sÄ lygomis, kurios užtikrintų galimybę visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis. Taigi laikinas tėvo valdžios apribojimas neatima iÅ¡ jo galimybės bendrauti su sÅ«numi, o tėvo valdžios laikinas apribojimas gali bÅ«ti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikÄ , ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieÅ¡tarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog laikinas tėvų valdžios apribojimas negali bÅ«ti neapibrėžtas, todėl vaiko teisių apsaugos srityje veikiančios institucijos turi nustatyti aiÅ¡kų veiksmų planÄ , kokių priemonių vaiko tėvas turėtų imtis, kad, situacijai pasikeitus, jis galėtų kreiptis dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Tėvams neveikiant, nesiekiant suprasti vaikų poreikių, nesikreipiant pagalbos ir neieÅ¡kant galimybių tenkinti vaikų poreikius, atsakingos institucijos turi nedelsiant kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Taigi atsižvelgiant į nurodytÄ reglamentavimÄ taip pat yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė minimalų atsakovo bendravimÄ su nepilnamečiu sÅ«numi, nes prieÅ¡ingu atveju, atsakovui visiÅ¡kai nebendraujant su vaiku, atsakovas neturės galimybės įrodyti, kad jis, kaip vaiko tėvas, pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikÄ .

17. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tuo atveju, kai sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, vaikas (nepriklausomai nuo jo amžiaus), sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas teisme, o jei Å¡itai neįmanoma – per atstovÄ (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Vaiko nuomonė gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta žodžiu, raÅ¡tu arba kitais vaiko pasirinktais bÅ«dais (CPK 380 straipsnio 2 dalis).

18. Kasacinio teismo praktikoje, nagrinėjant bylas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vaiko kompetencija priimti sprendimÄ dėl bendravimo su tėvu ir už jį atsakyti paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sÄ moningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiÅ¡kiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius, todėl teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančiÄ bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420-378/2016; kt.). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tarpininkaujant psichologei, Å¡alių nepilnametis sÅ«nus D. buvo apklaustas teismo posėdžio metu ir neigiamų nuostatų tėvo atžvilgiu neiÅ¡reiÅ¡kė.

19. Klaipėdos apygardos teismas 2016-08-18 nutartimi civilinėje byloje nutarė skirti ieÅ¡kovei, atsakovui ir jų nepilnamečiam sÅ«nui atskirus individualius susitikimus su teismo psichologu, pavedė juos atlikti Klaipėdos apygardos teismo vyriausiajai specialistei (psichologei) A. A.. Individualių susitikimų tikslas buvo įvertinti vaiko psichologinę bÅ«senÄ , nustatyti, ar vaikas pagal savo amžių ir emocinę bÅ«klę gali tinkamai iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę.

20. IÅ¡ 2016-10-04 psichologo iÅ¡vados matyti, kad vaiko požiÅ«rį į tėvÄ sunkina ilgalaikiai artimų žmonių konfliktai, mamos, kitų artimųjų neigiamos nuostatos bei tėvo vertinimai, nepastovus vaiko ir tėvo ryÅ¡ys, ilgos pertraukos ir nesimatymas su juo. Pastebimas stiprus tėvų, kitų artimųjų konkuravimas dėl vaiko dėmesio, auklėjimo, vardo, laiko praleidimo, prioritetas Å¡iuo metu teikiamas vaiko baziniams poreikiams, tačiau mažai domimasi tikraisiais vaiko emociniais, psichologiniais iÅ¡gyvenimais, norais.

Mažametis vaikas yra labai jautrus ir priklausomas nuo jam reikÅ¡mingų suaugusiųjų asmenų (Å¡iuo atveju mamos, jos artimos aplinkos asmenų), todėl natÅ«raliai pasiduoda jų įtakai, aplinkos poveikiui. Å iuo metu pastebimas stiprus vaiko tapatinimasis su mama, jos jausmais, vertinimais bei požiÅ«riu. Vaiko pasisakymuose apie tėvÄ vyrauja suaugusiųjų vertinimai, žodžiai, kurių pats vaikas iki galo suvokti ir paaiÅ¡kinti negali. Todėl natÅ«ralus vaiko noras Å¡iuo metu yra bendrauti bÅ«ti su mama ir „geru“ kitu tėčiu, nes tikrasis tėtis yra „blogas“.

Dėl mažamečio vaiko amžiaus, susiklosčiusios konfliktinės situacijos, vaikas negali savarankiÅ¡kai iÅ¡sakyti savo nuomonės apie tėvÄ , nes aplinkÄ jis suvokia per mamos, kitų artimųjų paaiÅ¡kinimus, vertinimus, žodžius. Kaip pažymėjo psichologė, tai parodo mamos sÄ moningÄ ar nesÄ moningÄ norÄ apsaugoti vaikÄ , pamokyti tėvÄ , tačiau tuo pačiu yra formuojama neigiama įtaka ir vaiko požiÅ«ris į tėvÄ , daroma psichologinė žala, gilinamas užslėptas vidinis konfliktas, kai vaikas vienu metu negali mylėti (bendrauti) tiek su mama, tiek su tikruoju tėvu.

Psichologės rekomendacijose dėl vaiko bendravimo su tėvu nurodyta, kad ilgi vaiko ir tėvo nesimatymo laikotarpiai formuoja vaiko nutolimÄ nuo tėvo, susikaustymÄ , dar didesnį nesaugumo jausmÄ . Po ilgesnio laiko tarpo vaikui ir tėvui atkurti saugų ryšį ir bendravimÄ bus žymiai sunkiau. Vaikas pokalbyje nurodo, kad norėtų susitikti, bendrauti su tėvu, jei tik jie su mama, kitais artimaisiais nesipyktų, todėl psichologė nurodė stiprinti ir palaikyti nuolatinį saugų vaiko ir tėvo ryšį, modeliuojant aiÅ¡kias, nekonfliktiÅ¡kas vaiko, tėvo susitikimo situacijas.

Vaiko susitikimus su tėvu, jo artimaisiais palaipsniui rekomenduojama ilginti, pamažu pereinant prie galimų nakvynių su tėvu. Nerekomenduotina numatyti vaiko ir tėvo bendravimo vietos formalioje, valstybinių institucijų aplinkoje, kurios pagal amžių vargina ir trikdo mažametį vaikÄ , o stebintys bendravimÄ paÅ¡aliniai ar artimi asmenys, gali tik papildomai provokuoti konfliktus, kelti kitas negatyvias emocijas, kurios neigiamai veikia ir traumuoja vaikÄ . Rekomenduotina ateityje tėvui ir vaikui bendrauti vaikui žinomoje tėvo ar/ir jo artimųjų (močiutės, vaiko tėvo mamos) namų aplinkoje.

21. Taigi iÅ¡ minėtos psichologo iÅ¡vados matyti, kad psichologė jau tuo metu nurodė, kad bÅ«tina stiprinti ir palaikyti nuolatinį saugų vaiko ir tėvo ryšį bei nenurodė priežasčių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas nutraukti vaiko bendravimÄ su tėvu, tokių priežasčių nenustatyta ir Å¡ioje nagrinėjamoje byloje. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovė siekia sukurti tvirtus Å¡eiminius ryÅ¡ius naujai sukurtoje Å¡eimoje, siekia, kad vaikas kuo daugiau laiko praleistų ir bÅ«tų kuo artimesnis su dabartiniu jos vyru Å . M., tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vaikas turi teisę žinoti savo biologinį tėvÄ , artimus tėvo giminaičius ir palaikyti su jais ryšį, todėl apeliantė, atsižvelgdama į vaiko interesus, taip pat turėtų dėti pastangas stiprinti, o ne atvirkščiai – silpninti vaiko ryšį su tėvu, kad vaikas galėtų jaustis mylimas abiejų savo tėvų.

22. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas nevertino vaikų psichologo L. S. rekomendacijų nustatyti apribojimus tėvui dėl pasimatymų su berniuku.

23. Psichologo L. S. rekomendacijose, be kita ko, nurodyta, kad rekomenduojama apriboti tėvo ir tėvo artimųjų bendravimÄ su vaiku, kadangi tėvas nesugeba laikytis nustatytos teismo tvarkos, o vaikas negali bÅ«ti naudojamas savo interesų gynimui. Taip pat rekomenduojama tėvui nustatyti apribojimus dėl pasimatymų su berniuku, nustatant, kad nesant mamos, jis negalėtų artintis prie vaiko tam tikru atstumu, nes iÅ¡ mamos pasakojimo ir vaiko pasisakymų, tėvas gali savavaliÅ¡kai pasiimti vaikÄ ir iÅ¡ ugdymo institucijos.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visumÄ , taigi byloje esant duomenims, kad Å¡alių santykiai yra itin konfliktiÅ¡ki, teisėjų kolegijos vertinimu, netikslinga nustatyti vaiko motinos dalyvavimÄ vaiko pasimatymuose su tėvu, nes tėvams konfliktuojant vaiko akivaizdoje vaikas bus dar labiau traumuojamas psichologiÅ¡kai, nebus galimybės vertinti tėvo elgesį su vaiku objektyviai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad psichologo L. S. rekomendacijose taip pat buvo nurodyta, kad tikslinga apriboti vaiko ir tėvo bendravimÄ , o ne visiÅ¡kai jį nutraukti.

25. Taigi apeliacinio skundo reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku nutraukimo pripažintinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2017-07-07 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

26. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtÄ teismo procesinį spendimÄ neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K 3-219/2009; 2010-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K 3 287/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina iÅ¡vada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikÅ¡mės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to teisėjų kolegija dėl jų iÅ¡samiau nepasisako.

27. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , dėl to sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. vasario 27 d. teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis Giedrė Seselskytė