2022-01-26 Nr. AB-2636-3-62-3-02787-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-84-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02787-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas O. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2021 m. gegužės 25 d. pateikė prašymą Marijampolės pataisos namams, prašydamas skirti jam gydymą nuo priklausomybės narkotikams. Šis prašymas buvo persiųstas Ligoninei. Ligoninė nusprendė neskirti pareiškėjui gydymo, nes pakaitinis gydymas nuteistiesiems dėl opioidų nepriskirtinas jos kompetencijai. Pareiškėjas dėl priklausomybės ne kartą kreipėsi į gydytojus, jis buvo konsultuotas gydytojo psichiatro, tačiau abiejų konsultacijų metu nurodyta, kad pakaitinis gydymas pareiškėjui negalimas, nes Ligoninė neįrengė reikiamų kabinetų. Pareiškėjo nuomone, kadangi šiuo atveju skundžiamas Ligoninės neveikimas, o ne gydytojų veiksmai, byla teisminga administraciniam teismui. Dėl tokio neveikimo pareiškėjas patiria didelę žalą, nes yra priverstas toliau vartoti narkotikus, tokiu būdu žalodamas savo sveikatą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti – iki 2021 m. lapkričio 30 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog jam nebuvo suteiktas gydymas nuo priklausomybės. Pareiškėjo keliamas ginčas dėl nesuteiktos tinkamos asmens sveikatos priežiūros (neskirto tinkamo gydymo) nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Skunde faktinės aplinkybės nurodytos neišsamiai ir neaiškiai, vien konstatuojant, jog Ligoninė neįrengė kabinetų ir pan., todėl teismui kilo kliūčių nustatyti ginčo ribas. Teismas pasiūlė pareiškėjui sukonkretinti ir aiškiai nurodyti, iš kokių neteisėtų veiksmų kildinama žala, kurią turėtų atlyginti būtent Ligoninė. Be to, iš skundo turinio neaišku, kuriuose pataisos namuose kalėdamas pareiškėjas patyrė skunde nurodytą neturtinę žalą. Pareiškėjas taip pat nenurodė, ar gydytojas jam buvo paskyręs pageidaujamą gydymą, nepateikė savo sveikatos duomenų, iš kurių būtų matyti jo sveikatos būklė, gydytojo nustatytos indikacijos, skirtas gydymas.

Pareiškėjas rašte, teisme gautame 2021 m. gruodžio 3 d., teigė, kad neturtinė žala kildinama iš Ligoninės neveikimo, t. y. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. V-175, nustatančio gydymą nuteistiesiems nuo opioidinės priklausomybės, nevykdymo. Neturtinės žala kilo ne dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, o iš administracinių santykių. Pareiškėjas paaiškino, jog ginčui aktualiu laikotarpiu jis buvo Marijampolės pataisos namuose ir Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, tačiau šios aplinkybės nereikšmingos nagrinėjamai bylai. Gydytojas nebuvo skyręs pareiškėjui gydymo, nes nevykdomas minėtas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymas, kadangi Ligoninėje net nėra gydytojo, turinčio teisę skirti tokį gydymą, Ligoninėje neįrengti kabinetai su reikiama įranga. Ligoninė nei suteikia pareiškėjui reikiamas paslaugas, nei nukreipia į įstaigą, galinčią šias paslaugas suteikti.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo O. B. skundą.

Teismo vertinimu, pareiškėjo kildinamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu asmeniui, laikomam pataisos įstaigose. Teisinius santykius dėl iš sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kilusios žalos atlyginimo reguliuoja civilinės teisės normos. Ginčas dėl pakaitinio gydymo nuo opioidinės priklausomybės taikymo yra susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 6 d. įsakymą Nr. V-653 „Dėl Pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo priklausomybei nuo opioidų gydyti ir Pakaitinių opioidinių vaistinių preparatų išrašymo, išdavimo, laikymo ir apskaitos asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašų patvirtinimo“ ir kitus sveikatos apsaugos srityje priimtus teisės aktus. Ligoninė, taikydama ar atsisakydama taikyti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims pakaitinį gydymą priklausomybei nuo opioidų, veikia ne viešojo administravimo, bet sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teisinių santykių srityje. Taigi, kilęs ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 str. 1 d., 22 str. 1 d., 25 str.).

III. Pareiškėjas O. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas pakartotinai pabrėžia, kad jis skundžia ne gydymo paslaugų kokybę, o viešojo administravimo srityje atliktus veiksmus, nes Ligoninė yra viešojo administravimo subjektas, privalantis vykdyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. V-175, t. y. taikyti gydymą nuo priklausomybių. Pareiškėjas buvo tris kartus nuvežtas į Ligoninę gydytojo psichiatro konsultacijai, tačiau visais atvejais gydytojas nurodė, jog negali skirti pareiškėjui gydymo, nes Ligoninė tam neparuošta (neįrengti specialūs kabinetai, neparuošta materialinė bazė, nėra reikiamų specialistų ir kt.). Kadangi Ligoninė nesudarė sąlygų, kad pareiškėjui galėtų būti skirtas gydymas, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Ligoninė, negalėdama pati suteikti reikiamų gydymo paslaugų, privalėjo siųsti pareiškėją į kitą įstaigą, tačiau to nepadarė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) paduoti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d.).

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio teisinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Ligoninės neveikimo, neskiriant jam pakaitinio gydymo priklausomybei nuo opioidų gydyti, Ligoninės veiksmus laiko pažeidžiančiais Pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo priklausomybei nuo opioidų gydyti laisvės atėmimo įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų direktoriaus 2021 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-175, nuostatas. Pabrėžia, kad Ligoninė yra viešojo administravimo subjektas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad institucijos ir įstaigos, atsižvelgiant į joms suteiktas funkcijas ir kompetencijas, konkrečiuose teisiniuose santykiuose gali veikti ne tik kaip viešojo administravimo subjektai. Atitinkamai, Ligoninė gali atlikti veiksmus (neveikimą, vilkinimą atlikti veiksmus) ne tik viešojo administravimo srityje, bet ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje, reglamentuojamoje civilinės teisės normomis, bei kitose srityse. Pastaroji aplinkybė yra reikšminga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo priklausomybei nuo opioidų gydyti laisvės atėmimo įstaigose tvarkos aprašas nustato suimtųjų ir nuteistųjų pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo informacijos keitimosi tarp asmens sveikatos priežiūros ir kitų specialistų, specialistų konsultacijų kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose užsakymo ir jų gavimo, pakaitiniam gydymui reikalingų vaistinių preparatų užsakymo, priėmimo ir laikymo, dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos, asmenų teisių, pareigų ir atsakomybės tvarką laisvės atėmimo įstaigose (minėto aprašo 1 p.). Opioidinės priklausomybės pakaitinis gydymas organizuojamas ir vykdomas Ligoninėje ir Ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus padaliniuose laisvės atėmimo įstaigose (minėto aprašo 7 p.). Pakaitinio gydymo skyrimui ir taikymui priklausomybei nuo opioidų gydyti Ligoninė turi turėti Psichiatrijos II ir Priklausomybės ligų psichiatrijos II licencijas; neturint priklausomybės ligų psichiatrijos II licencijos, pakaitinis gydymas skiriamas ir taikomas bendradarbiaujant su Respublikiniu priklausomybės ligų centru (minėto aprašo 4 p.). Minėtas tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis, be kita ko, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-653 patvirtintu Pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo priklausomybei nuo opioidų gydyti tvarkos aprašu, reglamentuojančiu pakaitinio gydymo metadonu ir buprenorfinu skyrimo tikslus ir pakaitinio gydymo organizavimo bei finansavimo tvarką, bei Pakaitinių opioidinių vaistinių preparatų išrašymo, išdavimo, laikymo ir apskaitos asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašu. Išanalizavus pareiškėjo nusiskundimus ir aptartas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kilęs ginčas susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 6 d. įsakymą Nr. V-653 ir kitus sveikatos apsaugos srityje priimtus teisės aktus.

Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) 2015 m. gegužės 22 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-60/2015 išdėstyta pozicija. Šioje byloje Specialioji teisėjų kolegija sprendė dėl ginčo pagal pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl nutraukto metadono programos vykdymo, gydytojo kompetencijos ir pan. Specialioji teisėjų kolegija pripažino, kad kilęs ginčas dėl metadono programos taikymo yra susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 6 d. įsakymą Nr. V-653 ir kitus sveikatos apsaugos srityje priimtus teisės aktus. Šiaulių tardymo izoliatorius, taikydamas ar atsisakydamas taikyti metadono programą jame laikomiems asmenims, veikia ne viešojo administravimo, bet sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teisinių santykių srityje. Todėl keliamas ginčas dėl žalos atlyginimo yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 1 str. 1 d., 22 str. 1 d., 25 str.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo siekiamos inicijuoti bylos aplinkybės nėra tapačios ar pakankamai panašios nagrinėtosioms Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 27 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-118/2017 bei 2020 m. kovo 25 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-36/2020, kuriose kilo ginčai dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl, pavyzdžiui, nepristatymo (nekonvojavimo) į paskirtą gydytojo konsultaciją, kurie buvo priskirti nagrinėti administraciniame teisme. Nors Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl Alytaus pataisos namuose neteikiamo gydymo nuo priklausomybės ligos rūšinio teismingumo klausimą, 2020 m. gegužės 19 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-28/2020 tokį ginčą taip pat priskyrė nagrinėti administracinio teismo kompetencijai, toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į individualias aplinkybes, t. y. į tai, kad pareiškėjas neturtinės žalos jam padarymą kildino ne tik iš jam netaikytos metadono programos, bei į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau buvo perdavęs Regionų apygardos administraciniam teismui šią bylą nagrinėti iš naujo (proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai, asmens teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką), todėl šioje Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyje padarytos išvados nėra nesuderinamos su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. administraciniuose teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), ir atsisakė jį priimti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė