81d0ec3b-b320-47df-8df6-9be4e8770e2b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

                                                                      Â

Civilinė byla Nr. 2S-926-153/2010;

pirmosios instancijos teismo teisėja Veronika Šiaulienė;

           procesinio dokumento kategorija: 122.1, 122.3,122.5,

110.1. Â Â Â

 (S)

 KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 27 d.

Kaunas

           Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų: ArÅ«no Rudzinsko, Leono Jachimavičiaus,   Â

 apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A. V. atskirÄ jį

skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1482-90/2010

pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

n u s t a t ė:

Â

IeÅ¡kovė J. V., pateikusi teismui ieÅ¡kinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, prašė teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: 1) įpareigoti atsakovÄ A. V. gyventi skyrium nuo jos ir sÅ«naus A. V., gim. 1995-12-08, iki bus priimtas procesinis sprendimas byloje; 2) iÅ¡ atsakovo A. V. priteisti laikinÄ iÅ¡laikymÄ sÅ«nui A. V., gim. 1995-12-08, po 300 Lt kas mėnesį iki bus priimtas procesinis sprendimas byloje.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , taikė laikinÄ sias apsaugos priemones: 1)

įpareigojo atsakovÄ A. V. gyventi skyrium nuo ieÅ¡kovės ir nepilnamečio sÅ«naus A. V., gim. 1995-12-08, iki bus priimtas teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje; 2) priteisė iÅ¡ atsakovo

A. V. laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui A. V., gim. 1995-12-08, po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ dienos 2010-02-26 iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas Å¡ioje byloje. Vaiko iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė vaiko motinÄ J. V.. Nutartį vykdyti pavedė ieÅ¡kovės pasirinktam antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta.

Teismas nustatė, kad įpareigojimÄ atsakovui gyventi skyrium ieÅ¡kovė grindė aplinkybėmis, jog atsakovas yra agresyvus, vartoja smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę vaiko akivaizdoje, sÅ«nus dėl tokio tėvo elgesio pasidarė jautrus, nemiega naktimis, todėl gyvenimas su atsakovu viename bute pažeistų ieÅ¡kovės  ir sÅ«naus interesus. IeÅ¡kovė Å¡ioms aplinkybėms patvirtinti pateikė Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Alytaus poskyrio specialisto L. U. 2009-09-07 iÅ¡vadÄ Nr. G 710/09/06 ir specialisto S. J. 2009-11-02 iÅ¡vadÄ Nr. G 888/09 (06), kuriose konstatuota, kad ieÅ¡kovei buvo padaryti sužalojimai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pateiktas Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos 2010-02-05 raÅ¡tas dėl A.

V. patvirtina, kad į psichologinę tarnybÄ ieÅ¡kovė kreipėsi dėl sÅ«naus A. V. emocinių ir bendravimo sutrikimų.

Teismas konstatavo, kad įvertinus ieÅ¡kovės nurodytus motyvus bei pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, siekiant apsaugoti ieÅ¡kovės ir vaiko asmeninius neturtinius interesus, yra pagrindas taikyti  CK 3.65 str. 2 d. 1 p. numatytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovÄ gyventi skyrium nuo Å¡eimos.

Teismas nurodė, kad laikino materialinio išlaikymo priteisimui taikyti pakanka pagrįstų abejonių, jog gali būti pažeista vaiko išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu. Teismas

rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54, kur konstatuota, jog reikalavimo priteisti iÅ¡laikymÄ

pateikimo teismui faktas patvirtina galimÄ vaiko iÅ¡laikymo teisės pažeidimÄ , todėl esant Å¡alies praÅ¡ymui teismas turi jÄ taikyti. Teismas sprendė, kad faktas, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje pateikė praÅ¡ymÄ priteisti laikinÄ iÅ¡laikymÄ jos ir atsakovo nepilnamečiam sÅ«nui, patvirtina galimÄ vaiko iÅ¡laikymo teisės pažeidimÄ civilinės bylos nagrinėjimo metu, todėl yra pagrindas priteisti laikinÄ iÅ¡laikymÄ (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Teismas nurodė, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti mažesnis už vienÄ minimaliÄ mėnesinę algÄ , todėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui iÅ¡ atsakovo turi bÅ«ti priteista po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.     Â

Atskiruoju skundu atsakovas A. V. prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Apelianto manymu, nėra pagrindo jam taikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl šių motyvų:

1) teismas neturi duomenų, kad yra reali grėsmė vaiko interesams. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo elgesiu daro žalingÄ Ä¯takÄ sÅ«naus vystymuisi, jo ugdymui bei gyvenimo sÄ lygoms. Byloje nėra duomenų iÅ¡ Vaiko teisių apsaugos skyriaus dėl konfliktų Å¡eimoje. VTAS nėra tirta jo ir sÅ«naus tarpusavio santykių, nėra aiÅ¡kintasi konfliktų priežasčių, nesikalbėta su sÅ«numi, neiÅ¡tirta ir neiÅ¡siaiÅ¡kinta jo nuomonė, dėl atsakovo teisės gyventi su juo atėmimo;

2) nuo 2009 m. lapkričio mėn. jis su ieškove gyvena atskirai, jokių tarpusavio santykių nepalaiko, nėra

jokio bendravimo, todėl jokių ginčų bei konfliktų, smurto atvejų tarp Å¡alių neiÅ¡kyla. Pripažįsta, jog iki 2009-11-01 tarp jo ir ieÅ¡kovės vykdavo konfliktai, nesutarimai, tačiau dėl visų Å¡ių nesutarimų yra kalta tik pati ieÅ¡kovė. Ji reikalavo pasiraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ nutraukti santuokÄ bendru sutikimu, nustatydama tik sau palankias sÄ lygas. Jam nesutikus Å¡eimoje kilo nesutarimai, kurie peraugdavo į susistumdymÄ , muÅ¡tynes. Visus įvykusius konfliktus iÅ¡provokuodavo pati ieÅ¡kovė. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad 2009-11-01 konfliktÄ taip pat pradėjo ieÅ¡kovė, prieÅ¡ jį pavartodama fizinį smurtÄ . Alkoholiu jis  visiÅ¡kai nepiktnaudžiauja;

3) ieÅ¡kovė visais įmanomais bÅ«dais jam stengiasi pakenkti ir be jokios priežasties jį apkaltinti. IeÅ¡kovė yra pasisavinusi jo mokėjimo banko korteles, kurias vėliau sukarpė. Dėl Å¡io administracinio teisės pažeidimo teisme yra nagrinėjama administracinė byla. IeÅ¡kovė taip pat yra bausta administracine tvarka pagal ATPK 181 str. 1 d., t. y. dėl panaudojimo tėvo valdžios prieÅ¡ingai vaiko interesams, jai yra skirtas įspėjimas. Administracinėje byloje policijos pareigÅ«no parodymais nustatyta, kad dėl visų Å¡eimoje kilusių konfliktų yra kalta pati ieÅ¡kovė, vaiko akivaizdoje vartojami necenzÅ«riniai žodžiai. Teismas turėjo iÅ¡tirti, kas konfliktų Å¡eimoje pradininkas, iniciatorius ir tik tada turėjo daryti iÅ¡vadÄ , kuris iÅ¡ tėvų tuo daro didesnę neigiamÄ Ä¯takÄ vaikams;

4)  įstatymas numato: sutuoktinio įpareigojimas gyventi atskirai nuo Å¡eimos yra galimas, jeigu Å¡is sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium (turi nuosavybės teise jam priklausančiÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ arba finansinė padėtis leidžia nuomotis tokiÄ patalpÄ ). Tokios galimybės jis neturi, nes nuosavybės teise neturi jokių patalpų, o dėl didelės bÅ«sto nuomos kainos neturi galimybės nuomotis patalpų. Gyventi pas savo tėvus negali, nes jie gyvena nedideliame bute, gyvendamas pas juos, varžys jų nusistovėjusiÄ buitį;

 6) Å¡eimos reikmėms jis skiria pakankamai pinigų, iki Å¡iol taip rÅ«pinasi materialine Å¡eimos buitimi, moka didesnę dalį mokesčių už komunalinius patarnavimus. Apie du metus jokiuose loÅ¡imo namuose nesilanko ir niekados nebuvo užkietėjusiu lošėju. Kas mėnesį sÅ«naus iÅ¡laikymui ieÅ¡kovei į sÄ skaitÄ perveda 250 Lt, tai patvirtina banko iÅ¡raÅ¡ai. Didesnės sumos iÅ¡laikymui skirti negali, nes neleidžia jo finansinės galimybės. Be Å¡ios mokamos sumos, sÅ«nų apiperka, todėl pagrindo priteisti iÅ¡laikymÄ nėra;

7) ieÅ¡kovė visais įmanomais bÅ«dais sÅ«nų nuteikinėja prieÅ¡ jį, sÅ«nui draudžia su juo bendrauti.  Nebuvo jokio pagrindo kreiptis psichologinės pagalbos į Alytaus miesto pedagoginę psichologinę tarnybÄ , nes sÅ«nus neturi jokių emocinių ir bendravimo sunkumų.

Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė J. V. prašė atskirÄ jį skundÄ atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovė, nesutikdama su atskirojo skundo argumentais, nurodė Å¡iuos motyvus:

1) 2009-11-01 įvykusio incidento metu atsakovui buvo padaryta odos nubrozdinimų. Teismui palyginimui pateikiama 2009-11-02 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G888/09 (06), kurioje konstatuoti nepalyginamai didesni sužalojimai, kuriuos 2009-11-01 dienÄ jai padarė atsakovas. Padarytus sužalojimus patvirtina pridedamos  nuotraukos;

2) dėl 2009-11-01 įvykusio incidento buvo iškelta administracinės teisės pažeidimo byla tiek atsakovui, tiek jai, abiems paskirta nuobauda – įspėjimas. 2010-01-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarime yra aptarti nepilnamečio sūnaus A. V. parodymai apie šį

incidentÄ , kur jis nurodė matęs, kaip ieÅ¡kovė buvo muÅ¡ama atsakovo, nurodė ir tai, kad atsakovas beveik kasdien pareina

išgėręs;

3) iš

teismui pateikiamų Vaiko teisių apsaugos skyriaus dokumentų matyti, kad sÅ«nus A. V. yra parašęs paaiÅ¡kinimÄ , jog atsakovas geria, kartais

muÅ¡a mamÄ , ir jis nori, kad tėvas iÅ¡sikeltų;

4) atsakovas negali gyventi kartu, nes yra neprognozuojamas, neadekvačiai reaguoja į susiklosčiusiÄ situacijÄ , inicijuoja nepagrįstus procesus. IÅ¡ pridedamo 2010-03-26 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-130-572/2010 matyti, kad atsakovas bÅ«damas neblaivus nesuvokia, kas vyksta,  taip kelia  grėsmę sÅ«naus saugumui. Atsakovas yra priklausomas nuo alkoholio;

5) atsakovas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, jog negali gyventi skyriumi. Iš

pateikiamų duomenų apie atsakovo gaunamÄ darbo užmokestį matyti, kad nuomotis gyvenamÄ jį bÅ«stÄ atsakovas pajėgus;

6) atsakovo teiginiai, kad jis dengia didesnę išlaidų dalį, niekuo

nepagrįsti. Jai tenka  didesnė išlaidų dalis. Atsakovo pateiktas įrodymas SEB banko išrašas rodo, kad jis per

visus 2009 m. yra sumokėjęs 1 675 Lt įmokų ir mokesčių. Iš teismui pateikiamo SEB banko išrašo matyti, kad ieškovės tik per du 2009 m. mėnesius sumokėta

1 026,39 Lt įmokų ir mokesčių. Per 2008 m. ieškovė sumokėjo 2034,05 Lt mokesčių, o atsakovas – 1868,56 Lt. Abu

yra paėmę kreditÄ bÅ«sto pirkimui, tačiau paskolÄ moka ji; Â

7) atsakovas pervedė po 250 Lt tik tris kartus nuo 2009-12-20, tuo tarpu iki 2009-12-20 visos sūnaus išlaikymo išlaidos

tekdavo jai. Tik pradėjus ruošti dokumentus dėl ištuokos, atsakovas pradėjo pervesti pinigus. Atsakovas yra priklausomas

nuo azartinių lošimų, taigi nepriteisus sūnui laikino išlaikymo, iškiltų grėsmė jo interesams, nes pasitaikius progai atsakovas pinigus pralošia.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad jis yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirmÄ ja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali bÅ«ti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Pažymėtina, kad vienu tokių įstatymų laikytinas CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Nors Å¡is straipsnis yra CK skirsnyje, reglamentuojančiame santuokos nutraukimÄ dėl vieno sutuoktinio kaltės, tačiau Å¡i norma laikytina bendrÄ ja ir taikytina visais atvejais, kai bÅ«tina apginti ir nepilnamečių vaikų interesus sprendžiant su nepilnamečiais vaikais susijusius klausimus. Todėl CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos ir bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis).

CK 3.65 straipsnyje sakoma, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinÄ sias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iÅ¡ tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kuriÄ ir prašė taikyti ieÅ¡kovė J.

V. nagrinėjamoje byloje, yra įpareigojimas vienÄ sutuoktinį gyventi skyrium ir priteisimas laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 4 punktas). Taip pat pabrėžtina, kad Lietuvos

Respublikos Seimo 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983 ratifikuota 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kaip sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės

sistemos dalis, numato, jog imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų, vaiko tėvai nesugyvena, konfliktuoja, muÅ¡asi, abi Å¡alys pateikė Mykolo Riomerio UTMI Alytaus poskyriaus specialisto iÅ¡vadas dėl konflikto metu padarytų kÅ«no sužalojimų. Taip pat byloje pateiktas Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-01-19 nutarimas, kuris patvirtina, kad tėvų ginčai vyksta vaiko akivaizdoje, vaikas Å¡ias aplinkybes liudijo teisme (b. l. 12-15, 23, 25-26). Paminėti įrodymai patvirtina, kad vaikas gyvena nesaugioje aplinkoje, bandydamas iÅ¡skirti besimuÅ¡ančius tėvus, tiesiogiai dalyvauja tėvų konfliktuose. Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos pažymoje nurodyta, kad konfliktiÅ¡ki tėvų santykiai ir iÅ¡ jų kylanti psichologinė įtampa namuose įtakoja nepilnamečio Å¡alių sÅ«naus emocinius ir bendravimo sunkumus (b. l. 11). Be to, kaip nurodo apeliantas, jis sutaria su vaiku vaiko motinai nematant, tai patvirtina, kad tarp sutuoktinių susiklostė nedraugiÅ¡ki santykiai, kurie įtakoja jų elgesį ir bendravimÄ ne tik tarpusavyje, bet ir su vaiku. Todėl negalima sutikti su apelianto motyvais, kad sutuoktinių gyvenimas kartu nedaro žalingos įtakos vaiko vystymuisi ir gyvenimo sÄ lygoms, o atitinka vaiko interesus, nes tai prieÅ¡tarauja surinktiems byloje įrodymams.

Taip pat negalima sutikti su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti apeliantui laikinosios apsaugos priemonės, nes ieÅ¡kovas neturi galimybės nuomotis buto arba gyventi pas tėvus. Visu pirma, apeliantas nepateikė byloje jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tėvų bute jis negali gyventi, antra, nėra duomenų, jog apeliantas finansiÅ¡kai nepajėgus nuomoti butÄ Alytuje (CPK 178 str.). Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas gauna pakankamo dydžio atlyginimÄ , kurio dalį iÅ¡leidžia butui, kuriame Å¡iuo metu gyvena Å¡eima, iÅ¡laikyti (b. l. 27-33). Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas neteisingai aiÅ¡kina įstatymo nuostatas dėl įpareigojimo vienÄ

sutuoktinį gyventi skyrium (CK 3.65 str. 2 d. 1 p.). Nuo 2008 m. birželio 14 d. įstatymu Nr. X-1566 pakeista CK 3.65 str. 2 d. 1 p. nuostata dėl teismo teisės

įpareigoti vienÄ iÅ¡ sutuoktinių gyventi skyrium, Å¡i laikinoji apsaugos priemonė gali bÅ«ti taikoma nepriklausomai nuo to, ar sutuoktinis, kuriam taikoma minėta laikinoji apsaugos priemonė, turi galimybę gyventi skyrium, ar tokios galimybės neturi. Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, įpareigodamas atsakovÄ gyventi skyrium.

Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp sutuoktinių susiklostė nenormalÅ«s santykiai, dėl to teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, uždraudęs atsakovui gyventi kartu su vaiku. Todėl Å¡ioje proceso stadijoje taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, priteisdamas 300 Lt iÅ¡laikymÄ , pirmosios instancijos teismas siekė laikinai,

bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečio vaiko (sÅ«naus Armino gim. 1995 m.) interesus ir užtikrinti reikalingų vaiko iÅ¡laikymui lėšų mokėjimÄ (CK 3.65 straipsnio 2

dalies 4 punktas). Apelianto motyvai, kad jis gera valia perveda vaikui kas mėnesį 250 Lt ir apiperka vaikÄ , nesudaro pagrindo skundžiamÄ nutartį panaikinti, nes to nenumato įstatymas. Be to, apelianto iÅ¡laidos vaiko iÅ¡laikymui (250 Lt), banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis, buvo 2009-12–2010-02 laikotarpiu (b. l. 30, 32, 33), todėl tai nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovas nuolat rÅ«pinasi materialiniu vaiko iÅ¡laikymu. Pažymėtina, kad sÅ«naus raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta, kad tėvas vaikui nieko nepadeda, prieÅ¡ingai –girtauja ir konfliktuoja su motina (b. l. 70). Kiti surinkti byloje raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad vaiko sveikata ir mokslais rÅ«pinasi ieÅ¡kovė. Byloje nėra įrodymų kad atsakovas su vaiku lankėsi gydymo įstaigoje ar domėjosi vaiko mokslais mokykloje (b. l. 66, 68). Todėl ir Å¡is apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė laikinÄ iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Apelianto motyvai, kad neišgali mokėti vaiko išlaikymui 300 Lt, nepagrįsti įrodymais (CPK

178 str.). Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas daro išlaidas ne pirmo būtinumo poreikiams patenkinti (azartiniams žaidimams), ir nedidėlę dalį gaunamų pajamų (b. l. 63) panaudoja (atsakovo atlyginimo vidurkis yra apie 1906,14 Lt į mėnesį) šeimai išlaikyti. Bylos duomenimis, atsakovas už

komunalinės paslaugas  2008 m. sumokėjo 1868,56 Lt, o 2009 m. – 1675 Lt, taigi apie 147,60 Lt į mėnesį. Remiantis bylos medžiaga, ieškovė didesnę dalį savo

pajamų skiria ne tik būstui, bet ir vaikui išlaikyti (b. l. 44-62). Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad  ieškovė moka būsto kredito įmokas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei tenka didesnė išlaidų dalis šeimos išlaikymui, todėl laikinai priteistos iš apelianto vaiko išlaikymo sumos (300 Lt) mažinti nėra pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms  atskirojo skundo motyvas dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatytos sumos, skirtos laikinam vaiko išlaikymui, yra atmestinas kaip nepagrįstas

 Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiama nutartimi iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo negalima pripažinti ginčo iÅ¡ankstiniu iÅ¡sprendimu, nes Å¡ioje proceso stadijoje taikant laikinÄ sias apsaugos priemones siekiama tik laikinai, bylos nagrinėjimo metu, apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Â

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337-339 str., n u t a r i a:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarties nekeisti.

Kolegijos

pirmininkė                                                                         Galina

Blaževič

Kolegijos

teisėjai                                                                              Arūnas

Rudzinskas

                                                         Leonas

Jachimavičius

  Â