2025-07-30 Nr. CB-4502-2-54-3-00181-2024-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2681

Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00181-2024-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. liepos 17 d. paduotu atsakovės V. P. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos ir be pagrindo įgytų lėšų priteisimo. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovei iš atsakovės priteista 650 Eur skola ir palūkanos.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Ieškovė neįrodinėjo ir bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausytų kokie nors objektai, todėl ginčo teisiniams santykiams negalėjo būti taikomos nei CK 4.76 straipsnio, nei jokių kitų teisės aktų, įskaitant Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą (toliau – DGNSBĮ), normos, reglamentuojančios teisinius santykius tarp bendraturčių. Tokiu materialiųjų teisės normų taikymo pažeidimu buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

2. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliaciniame skunde keltą klausimą dėl (ne)galėjimo taikyti pirmiau nurodytas teisės normas, kai ginčo šalys neturi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų, taip pažeidė CPK 320 straipsnį.

3. Šiaulių apygardos teismas, spręsdamas analogišką civilinę bylą Nr. e2A-605-883/2020, kurioje gyvenamųjų savininkų bendrija prašė priteisti iš ne bendrijos nario skolą, susidariusią dėl bendrijos narių visuotinio susirinkimo nustatytų kaupiamųjų įmokų ir kitų susirinkimo nustatytų mokesčių ir rinkliavų nemokėjimo, bendrijos pažeistas teises gynė taikydamas nuosavybės teisės gynimą nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, reglamentuojantį CK 4.98 straipsnį. Konstatuotinas vienodos teismų praktikos įgyvendinimo pažeidimas, prieštaraujantis CPK 4 straipsnio prasmei ir Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 daliai.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei V. P. (duomenys neskelbtini) 23 (dvidešimt trijų) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. liepos 16 d. AB Swedbank banke, mokėjimo nurodymo Nr. 236, kodas ZO52016.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Antanas Simniškis

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė