81cf5fb2-e089-417f-8582-6aa541ed5970 · Vilniaus apygardos teismas

                            NuoraÅ¡as                                                                            Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-39-626/2017Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01152-2017-0 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 16.9.8 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2017 m. birželio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija NorkÅ«naitė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal G.

J. atstovės I. J. (toliau – apeliantės) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-19 nutarties, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. J. atstovės I. J. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto J. K. 2017-04-13 nutarimo Nr. 10ANN-95097681-17 panaikinimo, n u s t a t ė :G. J. 2017-03-24 buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10ANP-91841681-17 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 424 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2017-03-24, apie 00,35 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį „Volkswagen Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau ir – KET), 14 punkto reikalavimus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto J. K. (toliau – ir Institucija) 2017-04-13 nutarimu Nr. 10ANN-95097681-17 G. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda - 350 Eur dydžio bauda. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė I. J. G. J. vardu pateikė apeliacinį skundÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė Institucijos nutarimÄ panaikinti, skundÄ motyvuodama tuo, kad G.

J. pastaruosius penkerius metus nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Skunde taip pat pažymėjo, jog G. J. nebuvo suraÅ¡ytas administracinis nurodymas su pasiÅ«lymu susimokėti pusę įstatymo sankcijoje numatytos minimalios piniginės baudos už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , todėl Å¡ia ANK 610 straipsnyje numatyta galimybe pastarasis pasinaudoti negalėjo.Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-19 nutartimi skundas atmestas. Teismas konstatavo, jog G. J., vairuodamas transporto priemonę Lietuvos Respublikoje, privalėjo turėti Lietuvos Respublikoje iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ arba jis galėjo turėti Europos SÄ jungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos Å¡alyse iÅ¡duotÄ galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ , todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostata, nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu Kanados iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos teritorijoje.

Teismas konstatavo, jog G. J. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimÄ , draudžiantį vairuoti transporto priemones neturintiems Å¡ios teisės, vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J. atstovė I. J. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-19 nutartį. Skunde nurodo, kad teismas nesiaiÅ¡kino visų kitų reikÅ¡mingų aplinkybių, nusprendžiant dėl apelianto realios gyvenamosios vietos, todėl padarė klaidingÄ sprendimÄ .

Nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nenagrinėjo Europos Teisingumo Teismo praktikos (2015-06-25 Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo byla C-664/13), kurioje nustatyta, kad asmens nuolatinė gyvenamoji vieta gali bÅ«ti įrodyta ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, ne tik gyventojų registre esančia informacija. Nesutinka su teismo nuomone, kad Å¡ioje byloje buvo nagrinėjamos kitos faktinės aplinkybės. Pažymi, kad G. J. kelis pastaruosius metus nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, nes jis nuo 2013-08-28 buvo iÅ¡vykęs į KanadÄ mokytis ir sportuoti 2 metams, per šį laikotarpį grįžo į LietuvÄ tik per Kalėdų, Velykų ir vasaros atostogas.

Vasaros laiku dar vienÄ mėnesį likdavo užsienyje dėl dalyvavimo sporto varžybose. Nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio iki 2016-05-17 studijavo (duomenys neskelbtini), 1 kurse Anglijoje. 2016-06-07 deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje dėl laikinų sveikatos sutrikimų. Pažymi, kad Å¡iuo atveju sukčiauti ir gauti nemokamas medicinines paslaugas niekas nebandė, nes studijuodamas Anglijoje, be to, dieninių studijų studentams, studijuojantiems užsienyje, atvykusiems į LietuvÄ ir į Vilniaus teritorinę ligonių kasÄ pristačius pažymÄ iÅ¡ universiteto, pagal Lietuvos įstatymus taip pat priklauso nemokamos medicininės paslaugos.

Laikotarpiu nuo 2016-08-23 iki 2017-04-20 G. J. atliko praktikÄ Lietuvoje, UAB (duomenys neskelbtini). Mano, kad Å¡i aplinkybė turėjo bÅ«ti vertinama tik kaip trumpalaikis gyvenamosios vietos pakeitimas, susijęs su studijomis užsienyje. Per šį laikÄ G. J. dažnai dėl darbo ryÅ¡ių (trumpalaikių apibrėžtų užduočių vykdymo) keliavo po Europos SÄ jungos Å¡alis. Nurodo, kad kertant sienas Europos SÄ jungoje automobiliu, iÅ¡vykimo deklaruoti nereikia, todėl praktiÅ¡kai neįmanoma pateikti raÅ¡ytinius įrodymus apie kitose Europos SÄ jungos Å¡alyse.

Nurodo, kad tai, jog G. J. nuo 2016-06-07 iki pažeidimo padarymo dienos, t. y. iki 2017-02-23 dienos Lietuvoje neiÅ¡buvo ilgiau nei 185 dienų, patvirtina: 2016-10-14 taksi čekis Estijoje ir bilietas į Malmo, Å vedijÄ 2017-02-15, mano, kad Å¡ie dokumentai yra pagrindas konstatuoti, jog G. J. nuo 2016-06-07 iki 2016-10-14 dienos (iki iÅ¡vykimo į EstijÄ ) Lietuvoje iÅ¡buvo tik 131 kalendorinę dienÄ . Nurodo, kad teismas neįvertino lėktuvo bilieto 2017-02-15 dienai į Malmo, Å vedijÄ kuris taip pat patvirtina, kad G.

J. kirto Lietuvos valstybės sienÄ . Pažymi, kad G. J. savo nuolatine gyvenamÄ ja vieta laiko AnglijÄ , kurioje ne tik studijuoja, bet ir vykdo veiklÄ ten įregistruotoje įmonėje, pagal kuriÄ G. J. teikia paslaugas kitiems asmenims ir moka mokesčius toje valstybėje. Apeliantės manymu, byla iÅ¡nagrinėta Å¡aliÅ¡ko teismo, nes objektyviai neiÅ¡tyrė visų bylos aplinkybių, nevertino įrodymų visumos, apklausdamas G. J. demonstravo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ apklausiamo asmens atžvilgiu, neleido jam remtis jokiais užraÅ¡ais, pertraukinėdavo, galimai tikslu sukelti jam įtampÄ ir stresÄ .

Teisėjas uždavinėjo menamus bei kaltinančius klausimus, tokius kaip, ar JÅ«s bandėte sukčiauti ir taip gauti medicinines paslaugas ir pan.. Teisėjo tonas buvo pakeltas, paniekinantis ir ironiÅ¡kas. Dėl tokio teisėjo elgesio apelianto atstovė nebematė prasmės teikti jokių paaiÅ¡kinimų, o tik pasakė, kad jai akivaizdu, jog teismas jau turi susidaręs iÅ¡ankstinę nuomonę, todėl nebėra prasmės teikti jokių paaiÅ¡kinimų. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negautaApeliacinis skundas netenkinamas Pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį baudžiamas asmuo, kuris vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės ar neturėdamas teisės vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemonių.

Byloje nėra ginčijama faktinė aplinkybė, kad G. J. 2017-03-24, Vilniuje vairavo transporto priemonę. Byloje keliamas klausimas, ar pažeidimo metu, kurio padarymu G. J. pripažintas kaltu ir nubaustas, turėjo teisę Lietuvos Respublikoje vairuoti transporto priemones. Å is klausimas spręstinas vertinant tai, ar G. J. pažeidimo padarymo metu galėjo bÅ«ti laikomas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju. Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad 2017-03-24, apie 00,35 val., Vilniuje G. J. vairavo transporto priemonę ir policijos pareigÅ«nams pateikė Kanados iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ .

IÅ¡ byloje esančių objektyvių duomenų taip pat nustatyta, kad G. J. nuo 2015-05-12 iki 2016-06-07 deklaravo iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę ir nurodė nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Kanadoje. Nuo 2016-06-08 deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje. (duomenys neskelbtini), esančio Didžiojoje Britanijoje, 2017-04-06 pažymos duomenimis, studijas G. J. yra sustabdęs (b. l. 16-17). IÅ¡ Londono į LietuvÄ grįžo 2016-05-18 (b. l.

12) ir iki 2017-04-21 iÅ¡ Lietuvos Respublikos į DidžiÄ jÄ BritanijÄ nėra skridęs (b. l. 60). Asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sienÄ , registro 2017-04-21 iÅ¡raÅ¡o duomenimis, paskutinį kartÄ iÅ¡ užsienio į LietuvÄ G. J. atvyko kirsdamas Lietuvos Respublikos sienÄ , daugiau duomenų apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimÄ užfiksuota nėra (b. l. 60). Nuo G. J. dirbo 2016-08-23 iki 2017-04-20 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2016-10-02 yra deklaravęs, jog vykdo individualiÄ veiklÄ , o nuo 2016-06-17 iki 2016-09-13 dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Pažeidimo padarymo data 2017-03-24. 2017-04-14 deklaravo savo iÅ¡vykimÄ Ä¯ AnglijÄ (b. l. 63-64).

Byloje apeliantai taip pat pateikė: čekį už taksi paslaugas, iÅ¡duotÄ 2016-10-14 Estijoje (b. l. 14); lėktuvo bilietÄ iÅ¡ Malmės (Å vedijos) į Vilnių (b. l. 41); G. J. sÄ skaitos ataskaitÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad jam suteiktas kreditas mokslui 2015 m.: kreditiniai pavedimai padaryti 2015-09-21 ir 2016-01-04 (b. l. 86). Su skundu taip pat pateiktas įmonės steigimo Anglijoje dokumentas, tačiau jis nėra patvirtintas, todėl jis neanalizuojamas ir juo nesivadovaujama. ANK 569 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.Konstatuojama, kad Å¡ios nuostatos nebuvo pažeistos.

Teismas nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė teismo nustatytas aplinkybes, kurių pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad jos atitinka administracinio nusižengimo protokole iÅ¡dėstytas aplinkybes ir protokole nurodytÄ administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikÄ ; įrodymus, kurie patvirtina padarytÄ veikÄ , argumentus, kodėl atmetami prieÅ¡ingi įrodymai. Teismas nustatė, kad G. J. administracinio nusižengimo metu, ilgiau nei 185 dienas per kalendorinius metus gyveno ir vykdė darbinę veiklÄ Lietuvoje, todėl jo faktinė buvimo vieta atitiko Taisyklių 2 punkto 4 dalyje numatytos nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad G. J. administracinio nusižengimo metu buvo nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų, patvirtinančių teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas, byloje yra pakankamai, tuo tarpų jas paneigiančių - nėra. Todėl sutinka su apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimo ir apeliantei savo skunde nenurodžius jokių naujų esminių Å¡iai bylai aplinkybių, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų ir argumentų dar kartÄ nekartoja.

Byloje esantys įrodymai, aptarti skundžiamoje nutartyje yra pakankami iÅ¡vadai, kad G. J. administracinio nusižengimo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Apygardos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad asmens nuolatinė gyvenamoji vieta gali bÅ«ti įrodyta ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, ne tik gyventojų registre esančia informacija, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta pareiga motorinės transporto priemonės vairuotojui su savimi turėti ir tikrinančio pareigÅ«no reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ , transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiÅ«ros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimÄ (polisÄ ) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus.

Å ioje dalyje nurodyto vairuotojo pažymėjimo nereikia asmenims, turintiems Europos SÄ jungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos Å¡alyse iÅ¡duotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Kanada yra prisijungusi prie 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo, joje yra iÅ¡duodami Å¡ios konvencijos reikalavimus atitinkantys vairuotojų pažymėjimai (http://www.unece.org/trans/conventn/legalinst_07_RTRSS_RT1949.html). Pagal Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų iÅ¡davimo taisyklių (toliau – Taisyklių), patvirtintų 2008-09-10 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-328, 10 punktÄ , užsienyje iÅ¡duoti dokumentai turi bÅ«ti teisės aktų nustatyta tvarka legalizuoti, iÅ¡skyrus atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Europos SÄ jungos teisės aktus dokumentas neturi bÅ«ti legalizuotas.

Å ių taisyklių 37 punktas nustato, kad pareiÅ¡kėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau - trečioji Å¡alis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ , teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡laikius teorijos ir praktikos egzaminus. Å ių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas iÅ¡duotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sÄ lygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais.Taisyklių 2 punkto 4 dalis numato, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiÅ¡kėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryÅ¡ių arba, jeigu jis darbo ryÅ¡ių neturi, tik dėl asmeninių ryÅ¡ių, kurie artimai sieja pareiÅ¡kėjÄ su vieta, kurioje jis gyvena; pareiÅ¡kėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryÅ¡iai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryÅ¡ių vieta tik tada, jei pareiÅ¡kėjas čia nuolat sugrįžta (Å¡i sÄ lyga netaikytina, kai pareiÅ¡kėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiÅ¡kia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 str., kuriame nurodyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiÅ¡kianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tÄ valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta.

Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir iÅ¡laiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , ketindamas čia įkurti ir iÅ¡laikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrÄ . Å is ketinimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas, be kita ko, asmeniui faktiÅ¡kai bÅ«nant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryÅ¡ius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais.Papildomai pažymėtina, kad be jau minėtų teisės aktų, nuolatinio Lietuvos gyventojo sÄ voka apibrėžta ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 įstatymas Nr. IX-1007, Žin., 2002, Nr. 73-3085, toliau - GPMÄ®) 4 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad 1.

Nuolatiniu Lietuvos gyventoju laikomas:

1) fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje, arba 2) fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje, arba 3) fizinis asmuo, kuris mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje iÅ¡bÅ«va iÅ¡tisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų. 183 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, arba 4) fizinis asmuo, kuris Lietuvoje iÅ¡bÅ«va iÅ¡tisai arba su pertraukomis 280 arba daugiau dienų vienas paskui kitÄ einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iÅ¡ Å¡ių mokestinių laikotarpių iÅ¡buvo Lietuvoje iÅ¡tisai arba su pertraukomis 90 arba daugiau dienų, jei Å¡io straipsnio 3 dalyje nenustatyta kitaip. 90 ir 280 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Fizinio asmens, kuris Lietuvoje iÅ¡bÅ«va iÅ¡tisai arba su pertraukomis 90, 183 ir 280 dienų, Å¡ių laikotarpių apskaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-09-25 Nr. 300 įsakymu, 3 punktas numato, kad į laikotarpį, pagal kurį nustatoma, ar asmuo yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, įtraukiamos visos dienos, kurias tas asmuo faktiÅ¡kai iÅ¡buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau – Lietuva), jei Å¡ių taisyklių 4 punktas nenustato ko kita. Ä® faktiÅ¡kai asmens iÅ¡bÅ«tÄ Lietuvoje laikotarpį įtraukiama: 3.1. atvykimo diena; 3.2. iÅ¡vykimo diena; 3.3. poilsio dienos (Å¡eÅ¡tadieniai ir sekmadieniai) bei Lietuvos Å¡venčių dienos; 3.4. atostogos, praleistos Lietuvoje; 3.5. buvimo Lietuvoje tranzitu vykstant iÅ¡ vienos užsienio valstybės į kitÄ laikotarpis, virÅ¡ijantis 48 valandas.

Å iuo atveju kiekvienas 24 valandų laikotarpis, virÅ¡ijantis iÅ¡bÅ«tas Lietuvoje pirmas 48 valandas, laikomas diena; trumpesnis nei 24 valandų laikotarpis, laikomas paros dalimi. Ä® laikotarpį taip pat įtraukiamos dienos, kurias tas asmuo faktiÅ¡kai iÅ¡buvo už Lietuvos ribų, kai: asmuo buvo iÅ¡vykęs į užsienio komandiruotę iÅ¡ darbo vietos Lietuvoje; asmuo buvo iÅ¡vykęs į užsienį atostogauti, jei atostogas jam suteikė jo darbovietė Lietuvoje arba darbovietė, kurios pavedimu asmuo yra Lietuvoje, iÅ¡skyrus atvejus, kai asmuo po tokių atostogų nebegrįžo į LietuvÄ (5 punktas).

Taigi, apeliantės nurodytos G. J. komandiruotės (trumpalaikių apibrėžtų užduočių vykdymas) po Europos sÄ jungos Å¡alis, negali bÅ«ti iÅ¡skaičiuotos iÅ¡ Lietuvoje gyvento (bÅ«to) laiko. Be to, jokių dokumentų, įrodančių komandiruotes, ar ilgÄ buvimÄ užsienyje laikotarpiu nuo 2016-05-18 iki pažeidimo padarymo dienos taip pat byloje nėra pateikta (direktoriaus įsakymų, komandiruotes patvirtinančių dokumentų, dokumentų, galinčių pagrįsti argumentus dėl ilgalaikio gyvenimo užsienyje aktualiu Å¡iai bylai laikotarpiu ir pan.).

Apeliantės pateiktas taksi čekis, išduotas 2016-10-14 Estijoje (b. l.

14) bei lėktuvo bilietas iš Malmės (Švedijos) į Vilnių (b. l.

41) nepatvirtina aplinkybės, kad G. J. nuo 2016-10-14 į LietuvÄ nebegrįžo iki pat skrydžio 2017-02-15 iÅ¡ Malmės (Å vedijos) į LietuvÄ . Net ir neabejojant, kad nurodytu laiku asmuo iÅ¡ties buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos (duomenų, kad 2017-02-15 G. J. kirto Lietuvos sienÄ nėra (b. l. 60)), tai neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiamam klausimui, nes nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad jis visu Å¡iuo laikotarpiu gyveno užsienyje. Apeliantė nurodė, kad G. J. studijuoja Didžiojoje Britanijoje (duomenys neskelbtini), tačiau iÅ¡ Universiteto pažymos, datuotos 2017-04-06 matyti, kad studijas G.

J. yra sustabdęs. Studijų pradžia 2015-09-21 (b. l. 43). Pats G. J. nurodė, kad studijavo tik metus. Paskola mokslams, taip pat paimta 2015 metais, paskutinis paskolos iÅ¡mokėjimas atliktas 2016 m. sausio mėnesį. IÅ¡ Didžiosios Britanijos į LietuvÄ G. J. grįžo 2016-05-18, gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje deklaravo 2016-06-08. Taigi, iÅ¡ iÅ¡dėstyto matyti, kad G. J. (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai studijavo nuo 2015-09-21 iki 2016 m. vasaros, o po to parvyko į LietuvÄ , įsidarbino dvejose darbovietėse, ketino pradėti individualiÄ veiklÄ .

Duomenų, kad jis ilgÄ , bylai aktualų laikotarpį gyveno ne Lietuvoje, o kitoje valstybėje, byloje nėra. Ginčo laikotarpiu deklaruotų iÅ¡vykimų nėra. Apeliantė nurodė, kad G. J. UAB (duomenys neskelbtini) ne dirbo, o nuo 2016-08-23 iki 2017-04-20 atliko praktikÄ , tačiau Sodros duomenimis G. J. Å¡ioje įmonėje buvo įdarbintas. Pats G. J. teisme nurodė, kad jis gaudavo darbo užmokestį, Lietuvoje buvo mokami mokesčiai Sodrai, iÅ¡ darbo išėjo dėl nesutarimo su vadovu. Be to, byloje nėra dokumentų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes (suderinimo su Universiteto dėl praktikos atlikimo, praktikos užskaitymo patvirtinimo ir pan.).

IÅ¡ Sodros duomenų taip pat matyti, kad G. J. laikotarpiu nuo 2016-06-17 iki 2016-09-13 taip pat dirbo ir UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 61).              Apeliantė nurodo, kad G. J. Didžiojoje Britanijoje vykdo veiklÄ ir moka mokesčius, tačiau vėl gi, įrodymų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes nėra. Taip pat nevertintini su skundu pateiktas pažymėjimas (b.l. 85), ir argumentai dėl mokesčių mokėjimo Didžiojoje Britanijoje, nes pažymėjimas nėra patvirtintas, nėra aiÅ¡ki jį iÅ¡davusi institucija, nėra jokių duomenų apie mokėtus mokesčius ir pan.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. J. apklausiamas teisme nurodė, jog grįžęs į LietuvÄ domėjosi VÄ® „Regitroje“ dėl galimybės naudotis Lietuvoje Kanadoje iÅ¡duotu vairuotojo pažymėjimu ir jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta bÅ«tinybė vairuotojo pažymėjimÄ keisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ , jei Lietuvoje bus ilgiau nei 6 mėnesius. Tai rodo, kad reikalavimas po 6 mėnesių nuolatinio gyvenimo Lietuvoje užsienio valstybėje iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ pasikeisti į lietuviÅ¡kÄ G.

J. buvo žinomas, tačiau jis jo neįvykdė. Apeliantė apylinkės teismo priimto sprendimo teisėtumÄ ginčija teigdama, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, tačiau iÅ¡ esmės jokių svarių argumentų, rodančių teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , skunde nenurodė ir teiginius grindė subjektyviu savo įsitikinimu, nesutikdama su teismo atliktu įrodymų vertinimu bei, apeliantės manymu, netinkamu vadovavimu teismo posėdžiui. Atsakant į Å¡iuos skundo argumentus, pažymima, kad teismo procesÄ veda ir jam vadovauja teisėjas, jis koordinuoja visÄ posėdžio eigÄ .

Vadovaudamas teismo posėdžiui, teisėjas turėjo teisę užduoti klausimus, pasitikslinti dėl duodamų atsakymų. Draudimo užduoti pilnamečiui asmeniui menamo pobÅ«džio klausimus įstatyme nėra numatyta. Teisėjas taip pat turi teisę nutraukti kalbantįjį, jeigu jis kartojasi ar nukrypsta nuo bylos esmės (ANK 632 straipsnio 5 dalis). IÅ¡klausius teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , matyti, kad teisėjas skunde nurodomus klausimus, kuriais grindžiamas teisėjo Å¡aliÅ¡kumas (dėl gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje priežasčių ir tikslo, įsidarbinimo aplinkybių, faktinės gyvenamosios vietos sÄ vokos suvokimo, deklaracijos kaip juridinio fakto reikÅ¡mės ir kt.) uždavė siekdamas patikslinti paties G.

J. nurodytas aplinkybes, ar aiÅ¡kindamasis kaip G. J. supranta vartojamas sÄ vokas ir pan.. G. J. atstovei nurodžius, kad jos manymu teisėjas yra susidaręs iÅ¡ankstinę nuomonę, teisėjas argumentuotai paneigė šį teiginį, pateikė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus dėl užduodamų klausimų ar bylos aplinkybių dėstymo bei iÅ¡aiÅ¡kino teisę Å¡iuos argumentus įtraukti į apeliacinio skundo turinį, jei bus priimtas apeliantams nepalankus sprendimas. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas teisėjas, bÅ«damas individuali asmenybė, turi savo kalbėjimo manierÄ bei tonÄ ir turi teisę turėti vidinį įsitikinimÄ bet kokiu bylos nagrinėjimo ir proceso vedimo aspektu.

Apeliantė teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ taip pat grindžia aplinkybe, kad G. J. nebuvo leidžiama perskaityti iÅ¡ anksto parengto teksto. ANK 571 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat nukentėjusysis turi teisę bÅ«ti iÅ¡klausytas žodžiu ar raÅ¡tu, tiesiogiai ar per atstovÄ Å¡io kodekso nustatyta tvarka. Kaip jau minėta, teismo procesÄ veda ir jam vadovauja teisėjas, todėl jei nagrinėjamos faktinės aplinkybės nėra sudėtingos ir nėra kitų (psichinių ar fiziologinių) priežasčių dėl kurių asmeniui bÅ«tų sunku duoti parodymus žodžiu, jų neskaitant, neabejotinai bylÄ nagrinėjantis teisėjas turi teisę praÅ¡yti apklausiamo asmens duoti parodymus žodžiu, neskaitant iÅ¡ anksto parengto teksto.

Be to, teisėjas suteikdamas G. J. paskutinį žodį jam iÅ¡aiÅ¡kino teisę kalbėti nepertraukiamam ir neribojamam, taip pat ir galimybę perskaityti iÅ¡ anksto parengtÄ tekstÄ . Taigi, iÅ¡klausius teismo posėdžių metu darytÄ garso įraÅ¡Ä , yra pagrindas iÅ¡vadai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė, kad jo bylÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas, pažeista nebuvo, faktinio pagrindo teigti, jog teisėjo veiksmuose buvo Å¡aliÅ¡kumo požymių - nėra.

Atsižvelgiant į ankščiau iÅ¡dėstytus argumentus ir nurodytas teisės normas, darytina iÅ¡vada, jog Institucija ir apylinkės teismas pažeidimo padarymo metu pagrįstai laikė G. J. nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju ir pripažino, kad jam iÅ¡duotas Kanados vairuotojo pažymėjimas nesuteikia teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos ir skunde nurodytas aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsniu, n u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-19 nutartį palikti nepakeistÄ ir G. J. atstovės I. J. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                                                             Vitalija NorkÅ«naitėNuoraÅ¡as tikras:Teisėja                                                                                                                                              Vitalija NorkÅ«naitė