81ce28dd-c3c8-4354-a0d7-2e01218ca080 · Klaipėdos apygardos teismas

KLAIPĖDOS MIESTO

                                                                                       Â

Baudžiamoji byla Nr. 1-157-113/2010

                                                                                      Â

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5.4.;

                                                              Â

1.2.4.6.10.; 1.2.3.2.10. (S)

                                                                                       Â

      Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio, teisėjų Zigmo Pociaus, Stasio Valužio,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui,

gynėjui advokatui Jurij Koreckij,

nukentėjusiesiems P. R., R. R., jų atstovui advokatui Vytautui Kasiulynui,

vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje

J. G., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1995-06-16 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas

kaltu pagal BK 16 str. 2 d., 146 str. 3 d., 235 str., 42 str. ir nuteistas 2 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidedant 2 metams, 2008-02-07 Klaipėdos m. apylinkės

teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 253 str. 1 d. ir nuteistas 35 paroms areÅ¡to, bausmę atlikęs. 2008-11-18 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir nuteistas 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymÄ atidedant 1 metams. 2009-02-24 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal

BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. ir nuteistas 1 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymÄ atidedant 1 metams. Paskirta bausmė

vadovaujantis 63 str. 4 d., 9 d. subendrinta su 2008-11-18 Klaipėdos m.

apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė nustatyta 2 m. laisvės atėmimo, bausmės vykdymÄ atidedant 1 metams, 2009-04-20 Klaipėdos m. apylinkės teismo

nutartimi 2009-02-24 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2008-02-07 ir 2008-11-18 Klaipėdos m. apylinkės teismo

nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė nustatyta 2 m. laisvės atėmimo, bausmės vykdymÄ atidedant 1 m., teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal BK 138

str. 2 d. 10 p., 145 str. 2 d., 129 str. 2 d. 10 p., n u s t a t ė:

2007 m. spalio 17 d., apie 9 val. 30 min., J. G., pristatytas į Klaipėdos miesto ketvirtojo policijos komisariato, esančio Taikos pr. 117, Klaipėdoje, budėtojų dalies patalpas dėl E. R. praneÅ¡imo policijos įstaigai dėl tÄ pačiÄ dienÄ atliktų nusikalstamų veiksmų prieÅ¡ E. R., už kÄ 2008-11-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu, E. R. ir P. R. pasakydamas „ateitis parodys, su visa Å¡eima susitvarkysiu“, o P. R. asmeniÅ¡kai

pasakydamas „o tave užversiu į konteinerį ir padegsiu“, 2007 m. lapkričio 13 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), užstodamas keliÄ laiptais lipančiam P. R., piktai pasakydamas

„tu, paskÅ«da, tavo dienos suskaičiuotos, žinosi, senas ožy, kÄ teisme kalbėti“, 2008 m. balandžio 18 d., apie 9 val. 30 min., prie įėjimo į (duomenys

neskelbtini) namo ketvirtÄ laiptinę, po to, kai užpuolė nukentėjusįjį P. R. ir sudavęs smÅ«gius Å¡iam padarė nežymų sveikatos

sutrikdymÄ , dėl ko 2008-11-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu, nukentėjusiajam P. R. pasakydamas

„čia tau dar ne viskas, būsi įmestas į konteinerį ir sudegintas“, 2009 m. spalio mėnesio antroje pusėje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme

nenustatytas, (duomenys neskelbtini) namo ketvirtos laiptinės ketvirtajame aukÅ¡te prie savo buto Nr. (duomenys neskelbtini), užsipuldamas laiptais lipančias E. R. bei R. R., klausdamas „kodėl neduodat ramiai gyventi?“, iÅ¡reikÅ¡damas savo nepasitenkinimÄ bei pasakydamas joms „jÅ«sų dienos suskaičiuotos“, kaltinamasis J. G. sistemingai baugindamas, vartodamas psichinę prievartÄ , terorizavo P. R.,

E. R. ir R. R., grasindamas P. R. padegti bei padaryti kitokiÄ pavojingÄ veikÄ nukentėjusiųjų gyvybei ir sveikatai.

Be to, J. G. 2008 m. gruodžio 8 d., apie 18 val. 50 min., prie vaikų lopÅ¡elio-darželio „Pagrandukas“, Žardininkų g. 10, Klaipėdoje, kerÅ¡ydamas už tai, kad nukentėjusioji E. R. dėl jo nusikalstamų veiksmų 2007-10-17 kreipėsi į policijÄ , kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, liudijo prieÅ¡ jį byloje, kurioje 2008-11-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, t. y. dėl nukentėjusiosios piliečio pareigų vykdymo, užpuolė ir tyčia ne mažiau kaip keturis kartus smogė medine lazda E. R. į įvairias kÅ«no vietas, padarė nukentėjusiajai virÅ¡utinių 13 ir 22 dantų lūžimÄ su kraujosruvomis lÅ«pų gleivinėje, deÅ¡iniojo stipinkaulio distalinio galo lūžimÄ , poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inio žasto virÅ¡utinio trečdalio užpakaliniame pavirÅ¡iuje, muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡inės blauzdos apatinio trečdalio iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, odos nubrozdinimus deÅ¡inės blauzdos vidiniame pavirÅ¡iuje bei kairės

blauzdos priekiniame pavirÅ¡iuje. Dėl stipinkaulio lūžimo E. R. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Be to, J. G. 2009 m. gruodžio 29 d., antroje dienos pusėje po 15 val. 40 min., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytas,

tyrimo metu nenustatytoje vietoje, keršydamas už tai, kad nukentėjusioji E. R. dėl jo nusikalstamų veiksmų 2007-10-17 kreipėsi į

policijÄ , kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, liudijo prieÅ¡ jį byloje, kurioje 2008-11-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, t. y. dėl nukentėjusiosios piliečio pareigų vykdymo, užpuolė E. R., pavartodamas fizinį smurtÄ , elastingu apvaliu daiktu, galimai virve, suspaudė nukentėjusios kaklÄ ir taip jÄ smaugė, padarydamas E. R. bendrinės miego arterijos įtrÅ«kimÄ deÅ¡inėje, dėl to nukentėjusioji užduso ir mirė, tai yra nužudė E. R., o jos lavonÄ paslėpė užkasęs (duomenys neskelbtini) namo ketvirtos laiptinės rÅ«sio Å¡iluminės trasos patalpose.

Kaltinamasis

J. G., atsisakydamas teisme duoti parodymus, tačiau sutikdamas atsakyti į pateiktus klausimus, dėl jam pareikštų kaltinimų neprisipažino kaltu, teigdamas, jog nei vienam iš nukentėjusiųjų negrasino ir jų neterorizavo. Dėl 2007-10-17 konflikto su E. R. buvo nuteistas, po to su nukentėjusiaisiais nebendravo ir jiems negrasino. Abejoja, ar E.

R. buvo sumuÅ¡ta beisbolo lazda ir ar iÅ¡ viso toks įvykis buvo. AbejojÄ s ir dėl E. R. nužudymo bei nežinÄ s, kas tai padarė. Už kÄ

anksčiau buvo nuteistas, yra paraÅ¡yta kaltinamajame akte. Koridoriuje E. R. apipylęs dažais ir įspyręs jai vienÄ kartÄ Ä¯ sėdmenis

dėl keliamo triukÅ¡mo. Dažus panaudojęs kaip pasityčiojimo priemonę. Taip padaręs todėl, kad jie, virÅ¡uje gyvenantys kaimynai, tyčiojosi iÅ¡ jo keldami triukÅ¡mÄ . Tai prasidėjo 2006 metų vasarÄ . Iki tol jų santykiai buvo geri. Savo kaltę pripažino, už tai buvo nuteistas. Prašęs kaimynų netriukÅ¡mauti tris kartus. Kaimynai viskÄ neigė ir galvojo, kad yra nesveikas. Ä®sitikinęs, kad triukÅ¡mavo kaimynai R. Ten nebuvo paprastas triukÅ¡mas, nes ten bildėdavo, lakstydavo, mėtydavo daiktus ant grindų. Kaimynai kreipėsi į policijÄ , prokuratÅ«rÄ . Jis niekur nesikreipė, nes galvojęs, kad nesusipratimai iÅ¡sispręs savaime. Yra kaimynų, kurie girdėjo R. keliamÄ triukÅ¡mÄ . Jie daužydavo ne sienÄ , o belsdavo į grindis. Namo pirmininkė gyveno kitur ir triukÅ¡mo negirdėjo. Jis su pirmininke kalbėjęs, sakęs, kad yra triukÅ¡maujama, bet pareiÅ¡kimÄ raÅ¡yti atsisakęs. Nukentėjusieji ir kaimynai jį apkalba iÅ¡ pavydo, nes jis gyvenÄ s geriau nei jie. Jis nei grindų, nei sienų nedaužydavo, muzikÄ leisdavo garsiai, bet niekas nesiskundė. Dėl Å¡uns kaimynė jį taip pat apkalba norėdama dėmesio sau ir iÅ¡ pavydo. Automobilį ji statydavo prie įėjimo, ir jis negalėdavo normaliai praeiti. PripažįstÄ s, kad yra iÅ¡leidęs jos automobilio padangų orÄ . Buvo konfliktas su M. S. Ji mosikavo lazda ir dėl to susistumdė. 2009 metų gruodžio 29 d. diena niekuo nesiskyrė iÅ¡ kitų. Jis laukęs svečių, taip pat ir sÅ«naus, bet niekas neatėjo, todėl Å¡ventęs vienas. Kieno sandėliukas po laiptais buvo, nežinÄ s. Kur buvo sužalota ranka, nepamena, nes tokiomis smulkmenoms reikÅ¡mės neteikia.

Sodo sklypo neturėjo. Dirbo įvairius darbus, kasė duobes Lėbartų kapinėse, dirbo dažytoju ir kitus atsitiktinius darbus. Duobkasiu dirbęs 2006 metais. Sukasdavo daržus, jeigu kas nors papraÅ¡ydavo. Savo kastuvo neturėjo. Kasant duobes, kastuvus duodavo žmonės. Paimant kastuvÄ iÅ¡ sandėliuko jo nebuvo, todėl nežino, iÅ¡ kur kastuvas buvo paimtas. Jo rÅ«sys Nr. 55 buvo toliau nuo laiptų. Sandėliukas po laiptais yra ne jo. Jam nežinoma, ar tuo sandėliuku naudojosi jo tėvas. Å unį – Å¡arpėjų – vedžiojosi visur, pririÅ¡davo jį prie parduotuvės, prie rÅ«sio, tačiau šuo patekti į rÅ«sį niekam netrukdė.

Nukentėjusysis

P. R., apklaustas teisme, parodė, kad su kaltinamuoju gyveno vienoje laiptinėje. Su žmona važiavo į kaimÄ . Leidžiantis laiptais, kaltinamasis patykojęs jų, atsidaręs duris pradėjęs priekaiÅ¡tauti dėl keliamo triukÅ¡mo. Jis klausęs J., kodėl jis taip kalba, nes savo bute su žmona gyveno tyliai, niekas nesiskundė dėl jų. Name pragyveno 30 metų, jokio konflikto su kaimynais, kaltinamuoju ar jo artimaisiais nebuvo. Konfliktai ir barniai bÅ«davo tik pas juos, kai kaltinamojo tėvas grįždavo girtas, bÅ«davo, kad jį iÅ¡siveždavo policija. Nuo jų barnių skambėdavo visas namas. Dėl triukÅ¡mavimo policijos nei karto nekvietė. Jis pasakęs, kad gal kaimynai beldžia už sienos ar kaimynų vaikas skambina pianinu, tačiau J. griežtai pasakė, kad nieko nenori žinoti, o jį su žmona pamokys. Kodėl J. G. ėmė reikÅ¡ti nepasitenkinimÄ , jam nežinoma ir nesuprantama, nes tam nebuvo jokio preteksto. Jam buvo žinoma J. G. praeitis. Ateidavo jo tėvukas ir praÅ¡ydavo paskolinti pinigų iki pensijos. Tėvas pasiguosdavo, kad nežino kÄ daryti, nes sÅ«nus dingdavo savaitėms. Tada kaltinamajam galėjo bÅ«ti 25-26 metai. Kaltinamasis niekada nėra dirbęs. Buvo žinoma, kad jis teistas ir linkęs nusikalsti. Iki spalio 17 d. jokių problemų su kaltinamuoju neturėję.

2007 m. spalio 17 d., apie 9 val. ryto, išėjęs į kiemÄ prie automobilio. RuoÅ¡iantis važiuoti, paskambino žmona, verkdama pasakė, kad J. apipylė jÄ dažais, suspardė. Parbėgęs namo manęs, kad žmona kruvina, tačiau suprato, kad jai plaukai, megztinis buvo apipilti dažais. Buvo iÅ¡bėgęs kaltinamojo tėvas, bet jis griebė tėvui už kaklo reikalavo nesikiÅ¡ti. IÅ¡kvietė policijÄ , po to apklausė tyrėja. Policijoje, einant koridoriumi, J. G. pasakęs, „kad laikas parodys, kad sudegins, kad visÄ Å¡eimÄ pakas, įmes į konteinerį“. Po teismo jis vėl užsipuolė laiptinėje, sakydamas „tu, paskÅ«da, žinosi, kÄ kalbėti teisme, tai ne viskas, tu krisi, tu sudegsi“ ir kitokiais žodžiais grasindamas susidoroti. Dėl tokių grasinimų su žmona buvo iÅ¡sigandę, kėlė mintis apie buto pakeitimÄ ir iÅ¡sikraustymÄ gyventi kitur.

Lapkričio mėnesį konfliktas kilo ryte, neÅ¡ant Å¡iukÅ¡les. Konteineriai yra pastatyti Žardininkų gatvėje apie 30-40 metrų nuo namo. Jis visada iÅ¡vesdavo Å¡unį pasivaikščioti. Kieme, prie laiptinės durų, prasilenkiant jis trenkė smÅ«gį per galvÄ , suplėšė megztinį, suspardė. MuÅ¡damas jis sakė, kad tu žinosi, kaip reikia teisme sakyti. Žmona, pamačiusi per langÄ , kas vyksta, iÅ¡kvietė policijÄ ir vėl jį iÅ¡vežė. Tai galėjo bÅ«ti apie 9 val. ryto. Spalio ar lapkričio mėnesį, dukrai su motina einant į parduotuvę, J. G. joms grasino,

aiškindamas, kad su jomis taip pat susidoros. Parėjusios sakė, kad laiptinėje J. G. joms pareiškė, jog dienelės suskaitytos. Dukra pradėjo

bijoti ir praÅ¡ydavo jo, kaimynės draugės palydėti iki stotelės. Kaltinamasis sekdavo, kada iÅ¡einame iÅ¡ buto. Balandžio 6 d. buvo žmonos gimtadienis, o balandžio 5 d. einant į darbÄ prie durų rado padėtÄ vainikėlį. Prie maÅ¡inos, pėsčiųjų take taip pat buvo padėtas vainikėlis. ManÄ s, kad tai buvo kerÅ¡tas dėl

teismo. Jis pyko dėl to, kad pavadinęs jį vagimi ir netikėliu. 2008 m. gruodžio mėnesį J. G. prie darželio užpuolė ir sumušė žmonÄ , matė jÄ

sumuÅ¡tÄ . Žmona sakiusi, kad jÄ mušė beisbolo lazda. Žmonai buvo sulaužyta ranka, iÅ¡muÅ¡ti dantys, sužalota nugara ir petys. IÅ¡ žmonos nieko nepaėmė, nors turėjo telefonÄ , piniginę. Kad žmona buvo sužalota, matė ir kaimynė M. Žmona be jokių abejonių tvirtino, kad jÄ sumušė J. G., nes jį atpažino. Ikiteisminis tyrimas dėl žmonos sužalojimo buvo nutrauktas dėl jam nesuprantamų priežasčių.

2009 m. gruodžio 29 d. su žmona buvo iÅ¡važiavęs į kaimÄ , tvarkė sodybÄ . Grįžę apie 14-14.30 val.

sutikę kaimynę M., iÅ¡einančiÄ iÅ¡ rÅ«sio. Jos juokais paklausęs, ar jai nebaisu ten vienai vaikščioti, nes kaltinamojo tėvas turėjo sandėliukÄ po laiptais. Ji pasakė, kad „tas banditas išėjo su Å¡unimi“. Apie 15 val. žmona išėjo į parduotuvę. Pradėjus temti, apie 16-16.30 val., jai paskambinęs, bet telefonas buvo ne ryÅ¡io zonoje. Skambinęs nuolat, taip pat giminėms, sÅ«nui, į policijÄ , ligonines. Po to kreipėsi į policijos paieÅ¡kų skyrių. Klausiamas apie įtariamus asmenis, pasakęs, kad grasino kaimynas J. G. . Po to su sÅ«numi patys pradėjo ieÅ¡koti dingusios žmonos. Parašė pareiÅ¡kimÄ prokuratÅ«rai dėl J. G. grasinimų. Susirinkus visai giminei, galvoję, kÄ daryti. Važiavo pagalbos pas aiÅ¡kiaregę. Ji pasakė, kad prie raudonų durų,

prie įėjimo yra lavonas. AiÅ¡kiaregė padėjo. Žmonos kÅ«nÄ rado 2010 m. vasario 3 d. namo laiptinės rÅ«syje. Iki vasario pradžios rÅ«syje žmonos ieÅ¡kojo ir rÅ«syje,

tačiau toje vietoje, kur buvo rastas užkastas žmonos kÅ«nas – Å¡iluminėje trasoje, jis nebuvo ir ten neieÅ¡kojo. Ten grindys nebuvo iÅ¡betonuotos, buvo smėlis. ŽinÄ s, kad žmona prieÅ¡ užkasant buvo pasmaugta. Jis ir Å¡eima patyrė didžiulę moralinę traumÄ , gyvenimas tapo nepilnavertis. IeÅ¡kinį reiÅ¡kia kartu su dukra, jį sudaro laidotuvių, paminklo iÅ¡laidos, moralinė žala. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 211232,44 litų.

Nukentėjusioji

R. R., apklausiama teisme, paaiÅ¡kino, kad 2009 m. spalio mėnesį su mama eidamos į prekybos centrÄ susitiko su kaltinamuoju J.

G. laiptinėje. Jis pasakė, kad jų dienos suskaičiuotos. Jos tai supratusios

kaip tiesioginį grasinimÄ , nes supratusios, kad J. G. gali pavartoti smurtÄ ir pasekmės gali bÅ«ti liÅ«dnos.

Kadangi buvo tik žodinis grasinimas, todėl policijos ir nekvietė.

Ji gyvenau su

mama kartu nuo 2007 metų liepos mėnesio. Iki 2007 m. kartu negyveno apie 10 metų. Kai kaltinamasis buvo vaikas, tai jokių problemų ir konfliktų su

juo nebuvo. Kaltinamojo agresija prieÅ¡ tėvus prasidėjo nuo 2007 metų. Ji nežinanti priežasčių, dėl kurių kaltinamasis tapo agresyvus tėvų atžvilgiu. Kaltinamasis 2007 m. spalio mėnesį, ėjusiÄ paimti laikraščių mamÄ užpuolė laiptinėje, apipylė dažais, spardė. Ji tuo metu buvo namie, paskambino tėvui, iÅ¡kvietė policijÄ . Pati policijoje nebuvo ir negirdėjo kaltinamojo grasinimų tėvams. Už padarytÄ nusikaltimÄ J. G. buvo nuteistas. Automobilis buvo sudegintas praėjus kelioms dienoms po teismo. Automobilis buvo padegtas naktį. Tėvas nieko nematė, bet manė, kad tai kaltinamojo darbas.

2008 m. gruodžio mėnesį mama buvo užpulta ir beisbolo lazda sumušta prie darželio „Pagrandukas“.

Mamai buvo sulaužytas stipinkaulis, iÅ¡muÅ¡ti dantys, sulaužyta ranka. Mama sakė, kad tai J. darbas. Mama suvokė, kad tai buvo kaltinamojo kerÅ¡tas dėl to, jog ji skundėsi dėl padaryto nusikaltimo. Žinojo, kad byla dėl Å¡io atvejo buvo nepagrįstai nutraukta, tačiau Å¡eima nutarė prokuroro nutarimo neskųsti. Buvo informuoti, kad trÅ«ksta įkalčių. Jų bÅ«sena buvo prasta, slėgė nuolatinė įtampa ir baimė. Ji bijodavo grįžti į namus sutemus, skambindavo tėvams, kad grįžtų namo, arba praÅ¡ydavo, kad palydėtų draugės. Ji bijojau konkretaus asmens – J. G. Mama po užpuolimo vakarais niekur neidavo. IÅ¡eidavo dienos metu, kai bÅ«davo aplinkui daugiau žmonių. Gruodžio 29 d. mama išėjo į parduotuvę ir negrįžo. Tuo metu ji buvo iÅ¡vykusi į ItalijÄ . Kad mama dingo, informavo artimieji. Ä® LietuvÄ grįžo sausio 3 d. Mamos paieÅ¡ka buvo tęsiama. Ji įtarė, kad tai kaltinamojo darbas. Mamos kÅ«nas buvo rastas namo Å¡iluminėje trasoje. Kai buvo ieÅ¡koma mama, kaltinamojo nematė, stengėsi iÅ¡vengti susitikimų ir kontaktų su juo. KaltinamÄ jį matydavo per langÄ . Matydavo einantį kitoje gatvės pusėje. Tuo metu jis buvo sudirgęs, įtarus ir tai ji mačiusi vizualiai. Kaltinamasis jÄ sekė ir stebėjo. 2010 m. sausio mėnesį, kai mama dar nebuvo rasta, pastebėjusi, kad kaltinamasis jÄ seka. PapraÅ¡iusi, kad draugės jÄ palydėtų. Matė, kad kaltinamasis jÄ stebėjo bÅ«damas balkone. Tai buvo 7 val. ryto, lauke buvo 20 laipsnių Å¡alčio, o kaltinamasis buvo lengvai apsirengęs.

Jai padaryta didžiulė moraline žala, iÅ¡gyventos didelės kančios. Tėtis negalėjo apseiti be vaistų ir teko pagelbėti medikamentais. IeÅ¡kinį palaiko, praÅ¡o priteisti nurodytÄ sumÄ . Ä® Å¡iÄ sumÄ Ä¯eina materialinė ir moralinė žala.

Liudytojas

P. R., apklaustas teisme, parodė, kad su kaltinamuoju augo viename kieme. Dabar gyvena atskirai. Konfliktai prasidėjo 2007 metais. Kaltinamasis apipylė mamÄ su dažais, jÄ sužalojo. Buvo tyrimas, ir jis buvo nuteistas lygtinai. Mama sakė, kad jai grasino J., kad J. jÄ sužalojo ir prie vaikų darželio. Po konfliktų bandęs aiÅ¡kintis su J., bet jis vengė kontaktų ir neatidarydavo durų. Pradėjus tyrimÄ , tėvas sakė nesikiÅ¡ti.

2009 m. gruodžio 29 d., apie 18 val., paskambino tėvas ir pasakė, kad mama negrįžo iš parduotuvės.

Vakare atvažiavo pas tėvÄ , ieÅ¡kojo mamos pas gimines, draugus, ligoninėse. Mama buvo rasta vasario mėnesį namo rÅ«syje. Jam apie tai pranešė sesuo. IÅ¡ namo pirmininkės sužinojo, kad mamÄ rado namo rÅ«syje. Pirmininkė nieko konkrečiai neaiÅ¡kino, kur rado. Sakė, kad policija iÅ¡vežė tėvÄ ir J. Kitų aplinkybių jis nežino. IeÅ¡kinio nereiÅ¡kia.

Liudytoja

D. G., apklausiama teisme, parodė, kad santuokÄ su kaltinamuoju nutraukė prieÅ¡ 4-5 metus, kad jis buvo dvigubas žmogus. Viena jo pusė – Å¡iltas ir normalus žmogus, o kita dalis – piktas ir kerÅ¡tingas žvėris. Veikė viena arba kita pusė. Jai nežinomos tokio J. G. elgesio priežastys. Gyvenant kartu, kaltinamasis gerdavo mažai. Nežinanti, ar vartodavo psichotropines ar narkotines medžiagas. Mano, kad kaltinamojo elgesį lėmė jai nežinomos psichologinės priežastys, kartais jai atrodydavo, kad kaltinamasis pykdavo, nesant tam jokio pagrindo. Po įvykusių tarpusavio konfliktų jo bÅ«das pasikeisdavo. Ä®takos turėjo ir kitų asmenų poveikis. Gyveno jo tėvų bute, nukentėjusiuosius pažinojo. Kaimynų bute triukÅ¡mÄ girdėdavo tada, kai dar gyveno jų sÅ«nus P. Vėliau jokio triukÅ¡mo ten nebuvo. Su nukentėjusiaisiais konfliktuoti neteko, tai buvo normalÅ«s, paprasti žmonės. Levutė buvo gera moteris ir kaimynė. Tuo metu, kai vyko konfliktai, su J. jau negyveno ir nebendravo. IÅ¡ to buto iÅ¡sikėlė 2003 metais. Gyvenant su kaltinamuoju, sodo sklypo neturėjo, namuose kastuvų nebuvo. Po skyrybų kaltinamasis dirbo kapinėse duobkasiu. J. tėvas po laiptais turėjo pasidaręs sandėliukÄ , juo naudojosi ir J., ir jo tėvas. Nepamena, ar kaltinamÄ jį buvo sutikusi po E. R. dingimo. Gyvenant santuokoje, J. G. baustas nebuvo. Iki santuokos turėjo kažkokių nemalonumų.

Liudytoja

I. M., apklausta teisme, parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį ir nukentėjusiuosius. Konfliktas buvo tarp R. Å¡eimos ir J. G. . P. R. prašė pasikalbėti su J. G. dėl konfliktų. Sutikusi J., paprašė ateiti pasikalbėti. Atėjęs kaltinamasis pasakė, kad R. triukÅ¡mauja, dėl ko yra konfliktuojama, jis nežinÄ s. R. tuo metu remonto nedarė, baldų nekeitė. R. buvo tvarkingi namo gyventojai, ir niekas iÅ¡ namo gyventojų dėl jų nesiskundė. R. paraÅ¡ytÄ pareiÅ¡kimÄ atidavusi policijai. Dėl ko vyko konfliktai, konkrečiai pasakyti

negali. Pats J. G. dėl R. elgesio oficialiai nesiskundė. 2009 m. gruodžio 20 d. namo gyventojai nutarė vaikams padaryti šventę ir kieme pastatyti eglutę.

NupirktÄ eglutę padėjo techninėse patalpose, namo rÅ«syje. Sutvarkyta eglutė

buvo iÅ¡neÅ¡ta iÅ¡ rÅ«sio ir pastatyta kieme, technines patalpas užrakino. Apie E. R. dingimÄ sužinojusi 2010 m. sausio 8 ar 9 d. sutikusi P. R. Jis pasakė, kad pas juos bėda, kad dingo E. Nusipirkusi naujÄ

skalbimo maÅ¡inÄ , papraÅ¡iusi vyro senÄ skalbimo maÅ¡inÄ nuneÅ¡ti į rÅ«sį. Tai buvo 2010 m. sausio 16 ar 17 diena. Sugrįžęs vyras pasakė, kad ten durys atrakintos, spyna pakabinta, bet

varžtai iÅ¡sukti. Pasakė vyrui, kad dingo namo žmogus, paprašė atidžiau apžiÅ«rėti rÅ«sio patalpas, tačiau jas dar kartÄ apžiÅ«rėjęs nieko nepastebėjo. Durų

spyna buvo pakeista. Po to iÅ¡vykusi į KaliningradÄ . IÅ¡ ten grįžo 2010 m. vasario 2 d. Paskambino iÅ¡ policijos, prašė surinkti raktus nuo visų rÅ«sio patalpų. KitÄ

dienÄ atėję policijos pareigÅ«nai paprašė apžiÅ«rai atidaryti visas patalpas. Ji atrakinusi visų patalpų duris, buvo apžiÅ«rėta skydinė, boilerinė, bet nieko įtartino nepastebėjo. Ji pareigÅ«nams pasakiusi, kad kažkaip ne taip kabo spynos, kad iÅ¡sukti varžtai. Buvo suraÅ¡ytas apžiÅ«ros protokolas. Po to atėjęs pareigÅ«nas pasakė, kad reikia kviesti kriminalistus. Atėję policijos pareigÅ«nai pareikalavo kastuvo. Lavonas buvo rastas techninėse patalpose. Jos yra po visu namu, o vienoje iÅ¡ jų jokios dangos nebuvo, joje yra smėlio pagrindas. Ankščiau ji ten nebuvo ir jos neapžiÅ«rėjo. Ä® tas patalpas galėjo patekti pro tas duris, kur buvo iÅ¡laužta spyna. Kitos pusės įėjimas buvo užkaltas. Ji pati iki techninio rÅ«sio galo nebuvo nuėjusi. Anksčiau ten buvo apsigyvenę benamiai, bet vėliau jie buvo iÅ¡varyti. Kai buvo atkastas moters kÅ«nas, ji, kaip namo pirmininkė, buvo pakviesta atpažinimui. Ji atpažino E. R. Po kelių dienų atvažiavę policijos pareigÅ«nai ieÅ¡kojo kastuvo. Sandėliukas po laiptais buvo užrakintas. Matė, kaip pareigÅ«nai iÅ¡ to sandėliuko paėmė kastuvÄ . Kam priklauso sandėliukas po laiptais, ji nežinojo. Prie kiekvieno buto buvo priskirtas sandėliukas. Galėjo tuo sandėliuku po laiptais naudotis ir J. G. Dalyvavo imant žemės pavyzdžius iÅ¡ techninių patalpų.

Liudytoja M. S., apklausiama teisme, parodė, kad kaltinamÄ jį ir

nukentėjusiuosius pažįsta kaip kaimynus. 2009 m. gruodžio 29 d. važiavo į SODRĄ, nes J. vogė iÅ¡ jos elektros energijÄ ir jam apie tai pasakė. Grįžusi matė J. G. su Å¡unimi kieme.

Ėjo į rÅ«sį parsineÅ¡ti bulvių. Išėjusi iÅ¡ rÅ«sio sutiko P. R. su žmona. P. R. paklausęs, ar ji nebijanti viena vaikščioti į sandėliukÄ . E. R. padėjo jai parsineÅ¡ti bulves. Ji matė sumuÅ¡tÄ E. R. ir P. R. . E. R. jai guodėsi, kad bijo J., nes jis grasina, sakydamas, kad užmuÅ¡ ir įmes į konteinerį. Buvo, kad jis ir jai grasino, neleido praeiti.

J. bijojo visi kaimynai.

Liudytojas

A. D., apklaustas teisme, parodė, jog yra J. G. svainis.

SÅ«nėnui prieÅ¡ 4-5 metus iÅ¡ beržo pagamino apie 40 cm ilgio beisbolo lazdÄ , sÅ«nėnas tuo metu gyveno pas motinÄ . Su tėvu J. G. sÅ«nėnas

negyvena nuo tada, kai pradėjo lankyti mokyklÄ . LazdÄ sÅ«nėnas laikydavo namuose. Sode turėjo ir kitas lazdas. SÅ«nėnas sakė, kad lazda jam reikalinga kaip žaislas. J. G. yra normalus žmogus, konfliktų su juo nekildavo.

Liudytoja B. V., apklausiama teisme, parodė kaltinamÄ jį pažįstanti kaip kaimynÄ . Jis kaimynais nesiskundė. E. R. ne kartÄ guodėsi, kad jÄ grasindamas užpuldinėja J. G. Dėl kokių priežasčių jis tai daro, nesidomėjo ir E. R. neklausinėjo. R. niekada netriukÅ¡mavo, apie tai neteko girdėti ir iÅ¡ kitų kaimynų. Žinojo, kad E. R. buvo sulaužyta ranka. E. R. sakė, kad jÄ užpuolė J. ir sulaužė rankÄ . Kaimynai kalbėjo, kad buvo sumuÅ¡tas ir P. R. .

Liudytoja V. K., apklausta teisme, parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas. Su juo kildavo konfliktai po to, kai iÅ¡barė jį pamačiusi besiÅ¡lapinantį laiptinėje. Jis iÅ¡leisdavo orÄ iÅ¡ jos automobilio padangų, nužudė jos Å¡uniukÄ . Jis iÅ¡keikdavo jÄ , grasino jai ir jos vyrui. Nebuvo rami ir dėl vaiko. Dukra serga astma. KartÄ grįžo į namus pamėlynavusi ir uždususi, sakė, kad J. vaikėsi jÄ kieme. Ä® policijÄ nesikreipė, manydama, jog tai beprasmiÅ¡ka. Bendravo ir su P. R. Girdėjo apie R. ir J. G. konfliktus. Apie juos jai sakiusi ir giminaitė, kuri dirbo su P. R.

dukra. Žinojusi apie E. R. sužalojimÄ , kad J. G. jÄ apipylė dažais, kad apspardė, kad buvo padegtas P. R. automobilis. E. R. sakė, kad J. G. užpuolė jÄ prie vaikų darželio, sulaužė rankÄ , iÅ¡mušė

dantis. Kad buvo sužalotas P. R., sužinojusi vėliau iš giminaitės, kuri dirba su

P. R. dukra.

Liudytoja A. M., apklausta teisme, parodė, kad kaltinamÄ jį mačiusi tik vienÄ kartÄ laiptinėje su Å¡unimi. Pažįsta R. Å¡eimÄ . IÅ¡ E.

R. žinojo, kad kaltinamasis buvo jÄ apipylęs dažais, sumušęs. Mačiusi

sumuÅ¡tÄ E. R., jai buvo iÅ¡muÅ¡ti dantys. E. R. sakė, kad užpuolikas iÅ¡Å¡oko per tvorÄ iÅ¡ vaikų

darželio, nieko nereikalavo ir nepaėmė, tačiau jÄ sumušė. Sakė, kad tai galėjo padaryti kaltinamasis J. G. . Ji taip pat sakė, kad kaltinamasis nuolat grasina, jog susidoros su visais Å¡eimos nariais, kad visi atsidurs

konteineryje. Gruodžio 29 ar 30 d., ieškodamas motinos, skambino P. R. . Gruodžio 30 d. važiavo su P. R. į

apklausÄ ir paieÅ¡kos tarnybÄ . Matė vaizdo įraÅ¡Ä , kaip E. R. vaikščiojo po parduotuvę.

Liudytoja

A. V. G., apklausta teisme, parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta nuo mažens, matė jį 2010 m. sausio 2 d. laiptinėje. J.

G. su ja nekalbėjo. Ji klausė, kur padėjo Levutę, bet jis nieko neatsakė. Vengdamas susitikimo, grįžo atgal į butÄ , laukė, kol jie užlips į penktame aukÅ¡te esantį R. butÄ . 2008 m. prieÅ¡ Kūčias, gruodžio 23 d., sesuo buvo atvažiavus pas mamÄ . Ji buvo sumuÅ¡ta, ranka sugipsuota, iÅ¡muÅ¡ti dantys. Sesuo sakė, kad sumušė beisbolo lazda. Sesuo sakė, kad J. G. pradėjo grasinti po to, kai ji kreipėsi į policijÄ dėl to, kad J. G. jÄ sumušė ir apipylė dažais. Po to sudegino automobilį, užpuolė prie darželio. Buvo sumuÅ¡tas ir P. R. . Jis sakė, kad tarpduryje sumušė J. todėl, kad neva jam trukdantis gyventi. Sesuo ir svainis sakė, kad J. grasino išžudyti visÄ Å¡eimÄ , kad sukiÅ¡ visus į konteinerį. Grasino ir dukrai R.

Liudytojas

P. G. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį P. R. Jis yra sakęs, kad jo kaimynas J. nuolat įžeidinėja, grasina jam ir jo šeimai. Tuo teko įsitikinti akivaizdžiai. 2008 m. P. R. atėjo sumuštas, sakė, kad

laiptinėje jį sumušė kaimynas J. Tai buvo 2008 m. vasarÄ . P. R. sakęs, kad konfliktai su kaimynu kyla todėl, kad J. G. nepagrįstai kaltina dėl keliamo triukÅ¡mo. P. R. nepanaÅ¡us į triukÅ¡mautojÄ . Nei darbe, nei kitur

nelinkęs konfliktuoti ar triukšmauti, yra padorus pilietis.

Liudytoja I. P., apklausta teisme, parodė, kad pažįsta ir kaltinamÄ jį, ir nukentėjusiuosius kaip kaimynus. Name gyvena apie 15 metų. Kaimynė E. R. sakė, kad einančiÄ Ä¯ parduotuvę jÄ užpuolė ir sumušė kaimynas J. Sutikusi kaimynę, matė, kad jai buvo sugipsuota ranka. Tai buvo 2008 metais. Jos butas, kaip ir R., yra 5-ame aukÅ¡te. Niekada negirdėjo kaimynų R. keliamo triukÅ¡mo ir jokių nepatogumų dėl R. elgesio neturėjo. Mačiusi J. G. konfliktÄ su kita kaimyne iÅ¡ apačios. Jis stumdė kaimynę, o ji Å¡aukėsi pagalbos. Apie P.

R. sužalojimÄ nieko nežino, tačiau tai jai sakiusi E. R. .

Liudytoja

D. B., apklausta teisme, parodė, kad 2008 metais tyrė bylÄ dėl E. R. sužalojimo. E. R. buvo užpulta ir sužalota beisbolo lazda prie vaikų darželio. Lazda buvo nedidelė, bet galėjo bÅ«ti skirta ir žmogaus žalojimui. Lazda buvo rasta vaiko žaislų dėžėje. Jai nežinomi tokie atvejai, kad beisbolo lazdos bÅ«tų gaminamos vaikams pažaisti.

Apklausinėjusi

D. G., J. G. svainį, kuris padarė lazdÄ , ir kaltinamÄ jį. Byla buvo nutraukta trÅ«kstant įrodymų. E.

R. buvo įsitikinusi ir teigė, kad jÄ užpuolė ir sužalojo bÅ«tent J. G., kad jį pažįsta nuo vaikystės ir apsirikti negalėjo.

Įrodymai dėl nukentėjusiųjų E. R., P. R. ir R. R. terorizavimo

Kaltinamasis J. G., neigdamas savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo terorizavus nukentėjusiuosius E. R., P.

R. ir R. R., nurodo, kad po 2007 m. spalio 17 d., kada buvo sulaikytas Klaipėdos miesto ketvirtajame policijos komisariate dėl E. R. praneÅ¡imo policijos įstaigai apie padarytÄ nusikalstamÄ

veikÄ prieÅ¡ jÄ , su nukentėjusiaisiais nebendravo ir jiems negrasino. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymams, nes juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Kaltinamasis J. G., apklausiamas teisme, paaiÅ¡kino, kad 2007 m. spalio 17 d., E. R. apipylė dažais ir jai spyrė, norėdamas iÅ¡ jos pasityčioti. Tai leidžia teigti, kad, atlikdamas tokius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , kaltinamasis jau tuomet turėjo susiformavusiÄ nuostatÄ bauginti E. R. ir jos Å¡eimos narius. Tai patvirtina jo grasinimas 2007-10-17 policijos įstaigoje E. R. ir P. R. - „ateitis parodys, su visa Å¡eima susitvarkysiu“ ir P. R. - „o tave užversiu į konteinerį ir padegsiu“. 2008-11-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d., 284 str.

1 d. dėl chuliganizmo, fizinio skausmo sukėlimo E. R. 2007-10-17 bei P. R. sveikatos nežymaus sutrikdymo 2008-04-18 ir nuteistas 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymÄ atidedant 1 metams, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina kaltinamojo J. G. tikslÄ , tyčiÄ sistemingai bauginti E. R. ir P.

R., vartojant psichinę prievartÄ , nes sumušęs nukentėjusįjį P. R., padaręs jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , kaltinamasis

nueidamas nukentėjusiajam pasakė - „čia tau dar ne viskas, bÅ«si įmestas į konteinerį ir sudegintas“. IÅ¡vadÄ dėl J. G. veiksmų sistemingai bauginant nukentėjusiuosius, pavartojant psichinę prievartÄ ,

patvirtina ir toliau sekę jo veiksmai 2009 m. spalio mėnesio antroje pusėje, kada jis laiptinėje, prie savo buto Nr. 55, reikÅ¡damas savo nepasitenkinimÄ , E. R. ir R. R. grasinamai pasakė „jÅ«sų

dienos suskaičiuotos“.

Žmogaus terorizavimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį pasireiÅ¡kia žmogaus bauginimu. Tai gali bÅ«ti grasinimas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ arba sistemingas žmogaus bauginimas, pavartojant psichinę prievartÄ . Pažymėtina, kad bauginimo priemonės gali bÅ«ti panaudotos nebÅ«tinai siekiant kokios nors naudos. Tai gali bÅ«ti kerÅ¡to, psichinio susidorojimo priemonė.

Nors kaltinamasis teigia, kad nukentėjusiesiems negrasino ir jų neterorizavo bei apskritai su jais po 2007-10-17 nebendravo, tačiau faktiniai bylos duomenys jo teiginius paneigia, kaip neatitinkančius tikrovės. Iš 2008-11-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad šiuo nuosprendžiu J.

G. buvo nuteistas ne tik už chuliganiÅ¡kus veiksmus bei fizinio skausmo sukėlimÄ E. R. 2007-10-17, bet ir už chuliganiÅ¡kus veiksmus P. R. atžvilgiu bei jam padarytÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ 2008-04-18. Kaltinamojo veiksmai 2008-12-08 užpuolant ir sužalojant einančiÄ Ä¯ parduotuvę E. R. akivaizdžiai patvirtina sistemingÄ kaltinamojo tyčiÄ bauginti nukentėjusiuosius, pavartojant ne tik psichinę prievartÄ , bet ir fizinį smurtÄ . Ä®statymas reikalauja, kad grasinimas turi bÅ«ti iÅ¡sakytas konkrečiam asmeniui ir bÅ«ti realus, t. y. nukentėjusysis pagal kaltinamojo grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Objektyvieji nusikaltimo požymiai pasireiÅ¡kė kaltinamojo J. G. psichine prievarta prieÅ¡ nukentėjusiuosius E. R., P.

R. ir R. R., norint paniekinti bei juos įbauginti. Subjektyvusis šio

nusikaltimo požymis – kaltė – pasireiškė tiesiogine kaltinamojo J. G. tyčia, nes kaltinamasis suprato, kad grasinimus

nužudyti, padegti ar padaryti kitokiÄ gyvybei pavojingÄ veikÄ iÅ¡sakė taip, jog nukentėjusieji tikėjo, kad tokius veiksmus jis realiai gali įvykdyti, ir tokios nukentėjusiųjų bÅ«senos norėjo. Å iuo atveju teismas daro tokiÄ iÅ¡vadÄ , įvertindamas aplinkybes, kurioms esant buvo pasakyti grasinantys žodžiai. Kaltinamojo žodžiai „ateitis parodys, su visa Å¡eima susitvarkysiu“, „o tave užversiu į konteinerį ir padegsiu“, „tu, paskÅ«da, tavo dienos suskaičiuotos, žinosi, senas ožy, kÄ teisme kalbėti“, „čia tau dar ne viskas, bÅ«si įmestas į konteinerį ir sudegintas“, „jÅ«sų dienos suskaičiuotos“, kaip grasinimai, nukentėjusiesiems buvo pasakyti po to, kai jis buvo nuteistas už padarytas nusikalstamas veikas prieÅ¡ nukentėjusiuosius E. R. ir P. R., davusius parodymus teisme, bei jų Å¡eimos narį – dukrÄ R. R. . Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kad esant tokiai situacijai, jie buvo nuolatinėje baimės, netikrumo bÅ«senoje, nes kaltinamojo

sistemingi grasinimai kėlė realų pavojų jų gyvybei, sveikatai ar turtui. Kita vertus, BK 145 straipsnio 2 dalyje

kriminalizuotas sistemingas žmogaus bauginimas, kuris reiÅ¡kiasi ne tik grasinimais atlikti anksčiau minėtas konkrečias pavojingas veikas, bet ir kitais baimę, nerimÄ ar nesaugumo jausmÄ keliančiais veiksmais – besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu. Todėl tokios sistemingos psichinės prievartos realumui konstatuoti nebÅ«tina, kad nukentėjusysis turėtų pagrindÄ bijoti tik dėl savo gyvybės ir sveikatos, bet pakanka iÅ¡vados, jog jis sÄ moningai buvo verčiamas

nerimauti, nesaugiai jaustis, kas yra nustatyta byloje. Kaltinamasis J. G., neigdamas savo kaltę, nenurodė motyvų, skatinusių grasinti

nukentėjusiesiems, tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. BK 145 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir tai reiÅ¡kia, kad grasinimas padaryti veikÄ jau yra pabaigtas nusikaltimas. Teisėjų kolegija mano, kad kaltinamojo iÅ¡sakytų grasinimų turinys leidžia teigti, kad kaltinamasis tai darė kerÅ¡ydamas nukentėjusiesiems dėl jų pareiÅ¡kimų policijai ir teismui apie jo įvykdytas nusikalstamas veikas.

Taigi nustatytų byloje duomenų ir aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis J. G. 2007-10-17 Klaipėdos miesto 4-ajame policijos komisariate terorizavo E. R. ir P. R., 2007-11-13, 2008-04-18 (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje terorizavo P. R., 2009-10-29 to paties namo laiptinėje terorizavo E. R. ir R. R. . Bylos duomenys

ir nustatytos bylos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis J. G., grasinimais baugindamas nurodytus asmenis, siekė

vieningo rezultato – terorizuoti R. Å¡eimos narius. Kaltinamojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ sudaro trys tapatÅ«s veikos epizodai, nukreipti į vieningÄ objektÄ â€“ R. Å¡eimÄ , esant vieningai kaltinamojo tyčiai. Teisėjų kolegija mano, kad esant Å¡ioms aplinkybėms, kaltinamasis J. G. nukentėjusiųjų

E. R., P. R., R. R. atžvilgiu padarė ne atskiras kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas, o tęstinę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 str. 2 d.

Įrodymai dėl E. R. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo

Kaltinamasis J. G. kaltu dėl E. R. sužalojimo 2008-12-08 neprisipažįsta, teigdamas, jog jam kyla abejonės, ar E. R. apskritai buvo sužalota jam pateiktame kaltinime nurodytÄ dienÄ . Tokius kaltinamojo teiginius paneigia byloje surinkti raÅ¡ytiniai duomenys. IÅ¡ Klaipėdos universitetinės ligoninės iÅ¡rašų iÅ¡ medicininių dokumentų (b. l. 87-88, t. 3) matyti, kad 2008-12-08, apie 20.20 val., GMP automobiliu į Å¡iÄ gydymo įstaigÄ atvežta kaimyno sumuÅ¡ta E. R. . IÅ¡ Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus 2008-12-09 specialisto iÅ¡vados Nr. G 2318/08 (03) (b. l. 81-82, t. 3) matyti, kad E.

R. padaryti sužalojimai lūpų gleivinėje, 13 ir 22 dantų lūžimai, dešiniojo stipinkaulio lūžimas, poodinė kraujosruva dešinio žasto viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, muštinė žaizda blauzdos apačioje, odos nubrozdinimas dešinės blauzdos vidiniame paviršiuje, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje. Išvadoje konstatuota, kad sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti paveikus kietais bukais daiktais 2008-12-08 vakare, kad dėl stipinkaulio lūžimo nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamojo J.

G. teisme išsakytas abejones dėl nukentėjusiosios sužalojimo 2008-12-08 paneigia medicinos įstaigų dokumentai, teismo medicinos specialisto išvada.

2008-12-09 E. R. su pareiÅ¡kimu kreipėsi į Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 4-Ä jį PK, nurodydama, kad 2008-12-08, apie 18 val. 50 min., prie Žardininkų g.

8 namo jÄ sumušė kaimynas J. G. . Dėl Å¡io įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 34-1-00718-08 (b. l. 13, t. 1).

Iš 2009-02-09 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Galmino nutarimo

matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 34-1-00718-08 J. G. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų,

pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str.

1 d., padarymo (b. l. 18-19, t. 1). Motyvai, kuriais vadovaudamasis prokuroras priėmė tokį sprendimÄ , buvo tai, kad įtariamasis J. G. neprisipažino kaltu, kad nebuvo „elektros apÅ¡vietimo lempos“ E. R. užpuolimo vietoje, kad E. R. neatpažino jai pateiktų atpažinti drabužių ir beisbolo lazdos. Nutarime iÅ¡skirtinai buvo akcentuojamas įvykio vietos apÅ¡vietimas, teigiant, kad įvykio metu buvo visiÅ¡kai tamsu. Toks prokuroro nutarimo teiginys iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenims. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo (b. l. 94-96, t. 3) duomenų matyti, kad įvykio vieta buvo dalinai apÅ¡viesta kitoje gatvės pusėje esančio Å¡viestuvo. Plane prie įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo nenurodyti atstumai tarp plane pažymėtų objektų, todėl neaiÅ¡ku, kuo remiantis prokuroras padarė iÅ¡vadÄ , kad atstumas tarp E. R. užpuolimo vietos ir gatvės apÅ¡vietimo Å¡viestuvo yra 20-25 m, nes visiÅ¡kai neįtikėtina, kad Žardininkų gatvė yra tokio pločio. Akivaizdu ir tai, kad staiga ir netikėtai užpulta nukentėjusioji E. R. galėjo neįsidėmėti beisbolo lazdos ir jÄ užpuolusio J. G. rÅ«bų iÅ¡skirtinių požymių. Å io nutarimo nukentėjusioji neskundė, tačiau Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros laikinai einantis vyriausiojo prokuroro pareigas prokuroras V.

J. minėtÄ nutarimÄ pagrįstai panaikino ir atnaujino šį tyrimÄ , sujungdamas jį su tyrimu dėl E. R. nužudymo (b. l. 22, t. 1).

Nukentėjusioji

E. R., 2008-12-09 apklausiama 4-ojo PK tyrėjos, kategoriÅ¡kai nurodė, kad vaikų darželio tvorÄ perÅ¡okusį ir jÄ užpuolusį asmenį pažino iÅ¡ karto. Tai buvo jos kaimynas J. G., jį atpažino iÅ¡ veido, rÅ«bų, kÅ«no sudėjimo. JÄ sumušė lazda, panaÅ¡ia į beisbolo lazdÄ , suduodamas ne mažiau kaip 4 smÅ«gius. SÄ monės praradusi nebuvo. Pirmiausia patyrė smÅ«gį į nugarÄ , po to į abiejų kojų blauzdas, ranka galėjo bÅ«ti sužalota jai dengiantis veidÄ . Taip pat jai buvo nulaužti du priekiniai dantys, sulaužyti dantų protezai. JÄ užpuolęs J. G. vilkėjo tamsios spalvos striukę su gobtuvu, po kuriuo jis bandė slėpti savo veidÄ . Suduodamas smÅ«gius ir nueidamas, J. G. jai nieko nesakęs, nieko

nereikalavęs. Nukentėjusioji E. R. tyrėjai nurodė, kad J. G. jÄ sumušė dėl to, kad ji nesutiko su juo taikytis

teisme nagrinėjant J. G. baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl jo padarytų nusikaltimų 2007-10-17 (b. l. 83-84, t. 3). Savo parodymus E.

R. patvirtino ir duodama parodymus patikrinimo vietoje (b. l. 91-93, t. 3) bei akistatos su J. G. metu (b. l. 148-149, t. 3). Kratos, apžiÅ«ros protokolų duomenys (b. l. 124-132, t. 3) patvirtina, kad atliekant kratÄ J. G. bute, (duomenys neskelbtini), dalyvaujant jo tėvui L. G., miegamajame, lovos patalynės dėžėje, buvo rasta ir paimta medinė beisbolo lazda, koridoriuje, rÅ«bų kabykloje – trumpa tamsios spalvos striukė-džemperis su gobtuvu. Rasti daiktai apžiÅ«rėti ir paimti kaip daiktiniai įrodymai. Apklaustos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaip liudytojos I. P., V. G., V. K.,

B. V., M. S. parodė, kad nukentėjusioji joms sakiusi, kad prie vaikų darželio jÄ užpuolė ir beisbolo

lazda sužalojo kaimynas J. Liudytojos M. S., A. M., V. G. parodė mačiusios sužalotÄ E. R., bendraudamos su ja. Apklausti E. R. Å¡eimos

nariai P. R. ir R. R. parodė, kad grįžusi į namus, E. R. pasakiusi, jog jÄ prie vaikų darželio užpuolė ir sumušė J. G. . Kaltinamojo bute kratos metu surasti daiktai – beisbolo lazda, tamsios spalvos striukė-džemperis – patvirtina nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes bei jos nurodytÄ užpuolimo motyvÄ â€“ kerÅ¡tÄ dėl jos pareiÅ¡kimo policijai apie J.

G. padarytÄ nusikaltimÄ prieÅ¡ jÄ ir nesutikimÄ taikytis teisme. Itin atkreiptinas dėmesys į liudytojos tyrėjos D. B. parodymus. Kaip tyrėja ji apklausinėjo E. R., D. G.,

J. G. svainį, pagaminusį beisbolo lazdÄ . Ji parodė, kad apklausiant

E. R. dėl jai 2008-12-08 padarytų sužalojimų, nukentėjusioji kategoriÅ¡kai nurodė, kad jÄ užpuolė ir sužalojo ne kas nors kitas, o tik J. G., kad jį pažįsta nuo vaikystės ir apsirikti

dėl jo negalėjusi. Ji negalinti paaiškinti, kodėl ikiteisminis tyrimas prieš J. G. prokuroro buvo nutrauktas, nesurinkus J.

G. kaltės įrodymų.

Visuma surinktų duomenų neleidžia netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes juos patvirtina byloje surinktų duomenų visuma. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kad E. R. buvo netikėtai ir staiga užpulta, nepareiÅ¡kiant jai jokių reikalavimų. JÄ užpuolęs asmuo, neabejotinai turėdamas tokiÄ galimybę, nepaėmė jokių nukentėjusiosios vertingų daiktų.  Bylos aplinkybės patvirtina, kad E. R. buvo užpulta ir sužalota einant į parduotuvę, todėl akivaizdu, kad turėjo pinigų, tačiau ir jų nebuvo reikalaujama. Visuma Å¡ių aplinkybių leidžia teigti, kad nukentėjusiÄ jÄ užpuolusio asmens tikslas buvo ne pagrobti jos turtÄ , o jÄ sužaloti. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nustatytos aplinkybės – užpulta nukentėjusioji buvo staiga ir netikėtai, jÄ užpuolęs ir smÅ«gius beisbolo lazda suduodamas asmuo nekalbėjo, stengėsi slėpti savo veidÄ ir, sužalojęs nukentėjusiÄ jÄ , greitai pasiÅ¡alino. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltininkas neabejotinai stengėsi iÅ¡likti nukentėjusiosios neatpažintas.

Vertinant visumÄ Å¡ių aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusioji E. R., pažinodama J. G. daug

metų, kaip tos pačios namo laiptinės gyventojÄ , kaimynÄ , negalėjo klysti, nurodydama, kad jÄ užpuolė ir sužalojo J. G., o ne koks nors kitas asmuo. Užpuolimo aplinkybės bei byloje nustatytos kitos aplinkybės, susijusios su J. G. veiksmais R. Å¡eimos atžvilgiu, leidžia teigti, kad kaltinamasis J. G. nukentėjusiÄ jÄ sužalojo, kerÅ¡ydamas už jos pilietinės pareigos vykdymÄ â€“ praneÅ¡imÄ policijos įstaigai ir parodymų davimÄ teismui apie kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas. Taigi nustatytų duomenų ir aplinkybių visuma leidžia teigti, kad 2008-12-08 nukentėjusiÄ jÄ E. R., padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , sužalojo ne kas kitas, o kaltinamasis J. G. . Jo veika kvalifikuotina pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. Â

Įrodymai dėl E. R. nužudymo

Kaltinamasis J. G. dėl pareikÅ¡to kaltinimo kaltu neprisipažino. Pasinaudodamas BPK 270 str. 1 d. numatyta teise, atsisakė duoti paaiÅ¡kinimus, tačiau sutikdamas atsakyti į jam pateiktus klausimus, kaltinamasis pareiÅ¡kė, kad 2009-12-29 jam buvo eilinė diena, jis visÄ dienÄ buvo namuose, laukęs svečių, tačiau jiems neatvykus, Å¡ventė vienas.

Iš 2009-12-30 protokolo – pareiškimo matyti, kad P. R. kreipėsi į Klaipėdos AVPK NTB asmenų paieškos skyrių,

nurodydamas, kad 2009 m. gruodžio 29 d., apie 15 val., išėjusi iš namų (duomenys neskelbtini), dingo jo žmona E. R., gimusi (duomenys neskelbtini). Dėl E. R. dingimo 2009-12-30 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00702-09 (t. 1, b. l. 1-2).

Iš 2010-02-03 apžiūros protokolo duomenų matyti,

kad (duomenys neskelbtini) namo rūsyje esančioje šiluminės trasos patalpoje, 0,5 m gylyje, rastas užkastas E. R. lavonas (b. l. 7-16, 18-29, t. 2).

Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 63/10(03) konstatuota, kad E. R. mirė nuo uždusimo, suspaudus kaklÄ kilpa. Tai nurodo deÅ¡inės bendrinės miego arterijos intimos įtrÅ«kimas, stranguliacinė vaga kaklo deÅ¡inėje pusėje, taÅ¡kinės kraujosruvos galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, akių vokų junginėse, po plaučių pliaura, inkstų geldelių gleivinėje. Ä®vertinus rastus vėlyvuosius reiÅ¡kinius kÅ«no tyrimo metu, tikėtina, kad E. R. mirė ne mažiau kaip prieÅ¡ 3-4 savaites iki tyrimo atlikimo. Sužalojimai – bendrinės miego arterijos įtrÅ«kimas deÅ¡inėje, stranguliacinės vagos kaklo deÅ¡inėje – padaryti pailgu, tikėtina, elastingu apvaliu daiktu (virvute ar kitu panaÅ¡iÄ formÄ ir savybes turinčiu daiktu). Å ie sužalojimai buvo mirties priežastimi. Poodinė kraujosruva deÅ¡inėje kojoje padaryta paveikus kietu buku, turinčiu ribotÄ pavirÅ¡ių daiktu ir įtakos

mirčiai neturėjo. Sužalojimai galėjo būti padaryti esant E. R. kūnui įvairiose padėtyse (b. l. 102-103, t. 2).

Taigi bylos duomenys patvirtina, kad E. R. kūnas buvo rastas (duomenys neskelbtini) namo rūsyje,

šiluminės trasos patalpose, t. y. rūsyje namo, kuriame gyveno nukentėjusioji E. R. . Nukentėjusiojo P. R. parodymus,

kad jo žmona E. R. 2009-12-29, apie 15.00 val., išėjo į parduotuvę „IKI“, patvirtina liudytojos A. M. parodymai. Ji

parodė, kad sužinojusi apie E. R. dingimÄ 2009-12-30 su P. R. buvo nuvykusi į „IKI“ prekybos centrÄ , kur apsaugos

darbuotojas parodė prekybos centro vaizdo kamera užfiksuotÄ 2009-12-29 prekybos salės vaizdÄ , kuriame matėsi po prekybos salę vaikščiojanti E.

R. . Vaizdajuostėje buvo užfiksuota, kad E. R.,

sumokėjusi už prekes, iš prekybos salės išėjo 15.45 val. Iš telefoninių operatorių UAB „Tele-2“, „Bitė GSM“ ir „Omnitel“

pateiktų duomenų matyti, kad E. R. telefono aparatas (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)) 2009-12-29 po paskutinio skambučio, užfiksuoto 11.55 val., naudojamas nebuvo (t. 1, b. l. 53-54, 55-57, 58-60, 61-63).

Kitų duomenų, patvirtinančių E. R. buvimo vietÄ 2009-12-29, po 15.45 val., byloje nesurinkta. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad E. R., iÅ¡eidama į prekybos centrÄ ar grįždama iÅ¡ jo, planavo apsilankyti kitose vietose (parduotuvėse, įstaigose, pas pažįstamus ir pan.), todėl, atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių, jos gyvenimo bÅ«dÄ , darytina logiÅ¡ka iÅ¡vada, kad 2009-12-29, po 15.45 val., nukentėjusioji E. R., išėjusi iÅ¡ prekybos centro, ėjo į namus – (duomenys neskelbtini), kur ir buvo rastas Å¡io namo rÅ«sio Å¡iluminės trasos patalpose užkastas jos kÅ«nas. Kaltinamasis J. G., neigdamas kaltę dėl E. R. nužudymo, pareiÅ¡kė, kad jis tÄ dienÄ iÅ¡ savo buto nebuvo išėjęs, laukęs svečių, tačiau jiems neatvykus, Å¡ventęs vienas. Teismo paklaustas, kokių konkrečiai svečių laukęs, kaltinamasis atsisakė juos nurodyti, tuo eliminuodamas galimybę patikrinti jo iÅ¡keltÄ versijÄ , jog jis 2009-12-29 buvo namuose ir, laukdamas svečių, iÅ¡ namų

nebuvo išėjęs. Tačiau tokius kaltinamojo teiginius paneigia liudytojos M. S. parodymai. Ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b.

l. 5-8, t. 3) ir teisme parodė, kad 2009-12-29 matė J. G. su šunimi kieme apie 14.00 val., prieš grįžtant iš sodybos E. ir P.

R. . Jam kažkur pasiÅ¡alinus, ji skubėjusi į rÅ«sį parsineÅ¡ti bulvių. Kadangi yra ligota, kaip tik tuo metu grįžusi iÅ¡ sodybos E. R. padėjusi atsineÅ¡ti bulves iki jos buto. Ji taip pat nurodė, kad J. G. matė lauke ir apie 17.00 val. Nukentėjusiojo P. R. parodymai, kad grįžusi iÅ¡ sodybos E. R. netrukus išėjo į prekybos centrÄ â€žIKI“, bei liudytojos M. S. nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis tuo metu buvo lauke ir matė nukentėjusiÄ jÄ grįžtančiÄ iÅ¡ prekybos centro. Tai leidžia teigti, kad kaltinamasis J. G. turėjo galimybę jÄ užpulti ir jėga nutempti į namo rÅ«sio patalpas bei ten jÄ nužudyti.

Iš 2010-02-08 papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo duomenų matyti, kad papildomos įvykio apžiūros metu iš po laiptais esančio sandėliuko paimtas kastuvas su žemės liekanomis. Iš vietos, kur buvo užkastas E. R. lavonas, lyginamajam tyrimui paimtas žemės gruntas (t. 2, b. l. 40-49).

Iš 2010-03-09 vietovės apžiūros protokolo duomenų (t. 2, b. l. 82-87) matyti, kad iš (duomenys neskelbtini) namo rūsio šiluminės trasos patalpos, iš skirtingų vietų ir skirtingų gylių lyginamajam tyrimui paimti trys paketai su žemės gruntu pažymėti Nr. 1, 2, 3. Paketai su žemės gruntu,

paimtu lyginamajam tyrimui nuo paviršiaus ir iš duobės, kur buvo užkastas E. R. lavonas, pažymėti Nr. 1, Nr. 2.

Atlikus objektų tyrimÄ , 2010-03-31 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11- 432(10), 11-794(10), 11-861(10) konstatuota, kad ant paimto iÅ¡ sandėliuko po laiptais ir tirti pateikto kastuvo mentės rastas Å¡viesiai pilkai rudas ir gelsvai rudas dirvožemis. Å viesiai pilkai rudas dirvožemis, nuimtas nuo kastuvo, ir Å¡viesiai pilkai rudas dirvožemis, paimtas įvykio vietoje, prie duobės ir iÅ¡ duobės (pavyzdžiai Nr. 1A, Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3), yra vienodas. Pilkai rudas dirvožemis, nuimtas nuo kastuvo, ir pilkai rudas dirvožemis, paimtas iÅ¡ duobės (pavyzdžiai Nr. 1A, Nr. 2), yra vienodas. Specialisto iÅ¡vadoje taip pat konstatuota, kad dirvožemyje, paimtame nuo kastuvo, ir dirvožemyje, tirti pateiktame iÅ¡ įvykio vietos, paimtame prie duobės (pavyzdžiai Nr. 1 ir Nr. 3), yra vienodų dalelių – chrizolito asbesto su cemento dalelėmis ir akmens vatos pluoÅ¡telių, kad dirvožemyje, nuimtame nuo kastuvo, ir tirti pateiktuose dirvožemio pavyzdžiuose Nr. 1 ir Nr. 3, paimtuose prie duobės, yra vienodų blankiai žalios spalvos dažų (t. 2, b. l. 120-131). Å i specialisto iÅ¡vada

neabejotinai leidžia teigti, kad duobė, kurioje buvo rastas nužudytosios E. R. kūnas, iškasta ir užkasta kastuvu, rastu po laiptais esančiame

sandėliuke. Vertinant šiuos duomenis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į liudytojos

I. M. parodymus, kuri, bÅ«dama namo gyventojų pirmininkė, parodė, kad 2009 m. gruodžio 20 d. namo gyventojai nutarė vaikams padaryti dovanÄ â€“ kieme pastatyti kalėdinę eglutę. NupirktÄ eglutę laikinai padėjo techninėse patalpose, namo rÅ«syje. Å ios patalpos buvo visada rakinamos, raktai bÅ«davo pas jÄ . Sutvarkyta eglutė buvo iÅ¡neÅ¡ta iÅ¡ rÅ«sio ir pastatyta kieme, o techninės patalpos, kuriose yra ir Å¡iluminė trasa, užrakintos. Apie E.

R. dingimÄ sužinojusi 2010 m. sausio 8 ar 9 d., sutikusi P.

R. . Jis pasakė, kad pas juos bėda, kad dingo žmona E. Ji pirkusi naujÄ skalbimo maÅ¡inÄ , todėl praÅ¡iusi vyro senÄ skalbimo maÅ¡inÄ nuneÅ¡ti į rÅ«sio technines patalpas. Tai buvo 2010 m. sausio 16 ar 17 diena. Sugrįžęs vyras pasakė, kad ten durys nerakintos, pakabinamos spynos laikiklio varžtai iÅ¡sukti. Ji pasakė vyrui, kad dingo namo žmogus, paprašė atidžiau apžiÅ«rėti rÅ«sio patalpas, tačiau vyras, jas dar kartÄ apžiÅ«rėjęs. nieko nepastebėjo. Vėliau spyna buvo pakeista. Liudytojos parodymus patvirtina 2010-02-03 apžiÅ«ros, tos pačios datos vietos apžiÅ«ros protokolų duomenys (b. l. 7-16, 30-39, t. 2). IÅ¡ jų matyti, kad ant techninių patalpų durų matyti laužimo žymės, iÅ¡ durų staktos, ant kurios buvo pritvirtintas pakabinamos spynos laikiklis, iÅ¡sukti varžtai, o laikiklis laikosi užsikabinęs tik už pačios staktos, Å¡iluminės trasos patalpoje, ant prie sienos nutiesto vamzdžio padėta pakabinama spyna. Kada, iÅ¡sukus spynos laikiklio varžtus, buvo atidarytos techninių patalpų durys, nėra nustatyta, tačiau, remiantis liudytojos parodymais, galima teigti, kad durys buvo

atidarytos tarp 2009 m. gruodžio 20 d. ir 2010 m. sausio 16 ar 17 d. ApžiÅ«ros protokolų duomenys patvirtina, kad patekimas į patalpÄ , kurioje

buvo rastas nužudytosios E. R. lavonas, yra pakankamai sudėtingas ir painus. Tai leidžia teigti byloje ir prie vietovės apžiÅ«ros protokolo esantis vietovės apžiÅ«ros planas (b. l. 85, t. 2). Taigi Å¡ie duomenys leidžia teigti, kad patekti į patalpÄ , kurioje rastas E. R. lavonas, galėjo tik gerai žinantis namo rÅ«sio patalpų iÅ¡sidėstymÄ ir patekimo į jas bÅ«dus asmuo. Neįtikėtina, kad nukentėjusiÄ jÄ E. R. į patalpÄ , kurioje buvo rastas jos kÅ«nas, galėjo nugabenti ir užkasti koks nors paÅ¡alinis žmogus. BÅ«tina tokio veiksmo sÄ lyga buvo žinojimas, kad paslėpti nužudytosios kÅ«nÄ jį užkasant galima tik vienintelėje namo rÅ«sio patalpų vietoje – Å¡iluminės trasos patalpoje, nes kitų namo rÅ«sio patalpų grindys buvo betonuotos. Â

Bylos duomenimis nustatyta, kad J.

G. ilgÄ laikÄ gyveno Å¡iame name, naudojosi patalpomis, esančiomis namo rÅ«syje, todėl galima teigti, kad jam buvo žinomos visos namo rÅ«sio patalpos, jų iÅ¡sidėstymas ir patekimo į jas bÅ«dai. Klausiamas dėl iÅ¡ sandėliuko po laiptais paimto kastuvo, kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad 2006 metais dirbęs duobkasiu Lėbartų kapinėse, prieÅ¡ kelis metus papraÅ¡ytas kasdavo daržus žmonėms, tačiau savo kastuvo neturėjo. Kasant duobes, daržus, kastuvus duodavo žmonės. Paimant kastuvÄ , jo nebuvo, todėl nežino, iÅ¡ kur kastuvas buvo paimtas. IÅ¡ papildomo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenų (b. l. 88-96, t. 2) matyti, kad į sandėliukÄ , atliekant jo apžiÅ«rÄ , dalyvaujant namo pirmininkei, buvo patekta sulaužant pakabinamÄ durų spynÄ . Taigi akivaizdu, kad sandėliuku buvo naudojamasi, tačiau nei vienas iÅ¡ namo gyventojų nenurodė, jog naudojasi tuo sandėliuku (b. l. 40-43, t. 2). Nors kaltinamasis teigia, kad naudojosi tik rÅ«sio patalpose esančiu sandėliuku, pažymėtu Nr. 55, o sandėliukas po laiptais buvo ne jo ir jam nežinoma, kas juo naudojosi, tačiau jo aiÅ¡kinimÄ paneigia buvusios kaltinamojo žmonos, liudytojos D. G. parodymai, kad sandėliukÄ po laiptais buvo pasidaręs J. G. tėvas, kad tuo sandėliuku naudojosi ir J. G. . Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti Å¡iais liudytojos parodymais. ApibÅ«dindama savo buvusį sutuoktinį kaip „dvigubÄ Å¾mogų“, kuris bÅ«davo geras ir rÅ«pestingas ir dėl nesuprantamų priežasčių staiga tapdavo žiaurus ir grėsmingas, ne vienerius metus gyveno santuokoje su J. G. jo bute, (duomenys neskelbtini), ir jos nurodytos aplinkybės, kad J. G. naudojosi po laiptais esančiu sandėliuku, jai buvo žinomos. Kad sandėliuku po laiptais naudojosi kaltinamojo tėvas, patvirtino ir nukentėjusysis P.

R. . Taigi akivaizdu, kad kaltinamasis sÄ moningai slepia Å¡ia aplinkybę, tikėdamasis sumenkinti prieÅ¡ jį surinktų įkalčių reikÅ¡mę. Atkreiptinas dėmesys, kad atliekant po laiptais esančio sandėliuko apžiÅ«rÄ , kastuvas buvo rastas padėtas ne bet kaip, o užkiÅ¡tas sunkiausiai prieinamoje sandėliuko vietoje (b. l. 45, t. 2). Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad kastuvÄ , ant kurio rastas dirvožemis iÅ¡ E. R. lavono užkasimo vietos, sandėliuke po laiptas galėjo paslėpti tik tas asmuo, kuris turėjo raktÄ nuo Å¡io sandėliuko durų spynos ir juo naudojosi. Nustatyti duomenys taip pat leidžia teigti, jog Å¡is asmuo buvo ne kas kitas, o kaltinamasis J. G. . Be

to, neįtikėtina, kad koks nors nenustatytas byloje asmuo, nužudęs E. R., galėjo jÄ nugabenti bÅ«tent į (duomenys neskelbtini)

namo rÅ«sį, iÅ¡laužti techninių patalpų duris, patekti į ten esančiÄ Å¡iluminės trasos patalpÄ ir, užkasęs nukentėjusiosios kÅ«nÄ , naudotÄ kastuvÄ paslėpti po laiptais esančiame sandėliuke, neiÅ¡lauždamas jo durų.

Visuma byloje surinktų duomenų ir nustatytų aplinkybių leidžia teigti, kad kaltinamasis J. G. sÄ moningai

siekė tokių pasekmių – nukentėjusiosios mirties, kerÅ¡ydamas nukentėjusiajai E. R. už jos piliečio pareigos vykdymÄ â€“ praneÅ¡imÄ policijos

įstaigai apie padarytÄ nusikaltimÄ , liudijimÄ teisme. Taigi teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad teismo medicinos specialisto iÅ¡vadose užfiksuotus anksčiau nurodytus kÅ«no sužalojimus, sukėlusius mirtį, nukentėjusiajai padarė kaltinamasis J. G. . Spręsdama dėl kaltinamojo pavartoto smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ apimties, kaltinamajam atsisakius duoti parodymus bei nesant įvykį mačiusių liudytojų, teisėjų kolegija vadovaujasi teismo medicinos specialisto iÅ¡vada.

Smaugdamas elastingu pailgu daiktu, galimai virve, kaltinamasis suvokė pavojingÄ savo veiksmų pobÅ«dį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti rimtÄ pavojų nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei, ir sÄ moningai

siekė kilusių pasekmių, t. y. jo veika pasireiškė tiesiogine tyčia. Taigi kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta ir teismui

abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti. Jo veika dėl E. R. nužudymo kvalifikuotina pagal BK 129 str. 2 d. 10 p.

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamasis padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, du apysunkius ir labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimÄ , nužudė žymiai už save vyresnį ir fiziÅ¡kai silpnesnį žmogų, sukėlė negrÄ Å¾inamus padarinius ir ypatingÄ Å¾alÄ artimiesiems bei visuomenei. Kaltinamasis yra anksčiau teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, labai sunkų nusikaltimÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu už anksčiau padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. IÅ¡ 2010-06-22 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-26 iÅ¡vados (b. l. 10-12, t. 5) matyti, kad ekspertų komisija J. G. nustatė miÅ¡rų asmenybės sutrikimÄ . IÅ¡vadoje teigiama, kad nusikaltimų padarymo metu laikino psichikos sutrikimo nenustatyta. J. G. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , už padarytus nusikaltimus jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijose už Å¡iuos nusikaltimus numatytiems bausmių vidurkiams. Nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo bÅ«du, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims, galutinė bausmė nustatytina vadovaujantis BK 63 str., 64 str. numatytomis taisyklėmis.

Nukentėjusiosios R. R. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys (b. l. 161, t. 2) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegijos nuomone, visiÅ¡kai tenkintinas. Padarytos turtinės žalos dydį patvirtina pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai. Kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs turtinę žalÄ nukentėjusiajam, privalo jÄ atlyginti (BPK 109 str.).

CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nustato nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratÄ ir jos apskaičiavimo kriterijus. Pažymėtina, kad CK nėra nustatytas nei minimalus, nei maksimalus atlygintinos neturtinės žalos dydis – jis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimÄ , atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

J. G. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimÄ . Nužudęs nukentėjusiÄ jÄ E. R. bei paslėpęs jos kÅ«nÄ , kaltinamasis sukėlė artimiesiems didelį dvasinį skausmÄ , iÅ¡gyvenimus bandant jÄ surasti. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes, jų visumÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad tenkinant nukentėjusiosios ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tų pažeistos baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios R. R. ieÅ¡kinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo yra suponuoti jos ir jos tėvo patirti dvasiniai

išgyvenimai ir patirtos kančios, prašoma priteisti 200000 Lt dydžio neturtinė žala, teisėjų kolegijos

nuomone, neprieÅ¡tarauja susiformavusiai teismų praktikai priteisiant neturtinę žalÄ nužudymo bylose.

Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 270,20 Lt dydžio civilinį ieškinį (b. l. 108-109, t. 3), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo gydymo išlaidas (išlaidų dydis patvirtintas gydymo įstaigos pažymomis (b. l. 37, 42)). Ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajam tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį, jis dėl sužalojimų buvo gydomas. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai apmokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Padarytos žalos dydis yra patikimai patvirtintas gydymo įstaigos pateiktomis pažymomis, kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas – CK 6.263 str. 2 d.

Iš teismui pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad nukentėjusieji P. R. ir R. R. už advokato paslaugas kiekvienas sumokėjo po 1000 Lt.

Šios nukentėjusiųjų turėtos išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo J. G. (BPK 106 str. 2 d.).

Daiktiniai įrodymai – du kompaktiniai diskai – paliktini saugojimui prie bylos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301,

302 str., teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

J. G. pripažinti kaltu ir nubausti:

pagal BK 145 str. 2 d. laisvės atėmimu

2 metams,

pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 129 str. 2 d. 10 p. laisvės atėmimu 15 metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du, griežčiausia 15 metų laisvės atėmimo bausme apimant Å¡velnesnes bausmes, ir subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 15 (penkiolikai) metų.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., Å¡iÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-20 nutartimi, kuria subendrintos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-24, 2008-02-07, 2008-11-18 nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta neatlikta bausme, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos 15 metų laisvės atėmimo bausmės iÅ¡ dalies pridedant neatliktÄ bausmę, ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 16 (Å¡eÅ¡iolikai) metų pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2008-12-09 iki 2008-12-11 bei nuo 2010-02-03 iki 2010-12-23.

Nukentėjusiosios R. R. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš J. G. 11232,44 Lt turtinės žalos ir 200000 Lt neturtinės žalos atlyginimo R. R. naudai.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš nuteistojo J. G. 270,20 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., išieškoti iš J. G. 1000 Lt P. R. ir 1000 Lt R. R. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – du kompaktinius diskus – palikti saugojimui prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismÄ .

Teisėjų

kolegijos pirmininkas                                                                              Valentinas

Janonis

Teisėjai                                                                                   Â

                             Zigmas Pocius

                                                                                                                  Stasys

Valužis