2019-01-09 Nr. AB-867-3-61-3-02130-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2896-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02130-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 22.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. N. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–9), prašydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. KS-45 „Dėl I. N.“ (toliau – ir Sprendimas), kuriame nurodyta, kad pareiškėja, būdama Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (toliau – ir LNOBT) Personalo skyriaus vadove, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikusi privačių interesų deklaracijos, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2. Skunde pažymėjo, kad Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato asmenis, kurie privalo deklaruoti privačius interesus, tokiems asmenims, be kita ko, priskiriami dirbantieji biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus. Tam, kad asmuo būtų prilygintas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui ir jam būtų taikoma pareiga deklaruoti privačius interesus, būtina nustatyti du požymius: pirma, asmuo turi dirbti biudžetinėje įstaigoje, antra, asmuo turi turėti administravimo įgaliojimus. LNOBT yra biudžetinė įstaiga, tačiau administravimo įgaliojimų sąvokos įstatymų leidėjas neapibrėžė nei Įstatyme, nei kitame teisės akte, šis terminas nėra aiškus, todėl nėra aišku, kokie kriterijai lemia, kad asmuo laikomas turinčiu administravimo įgaliojimus, administravimo įgaliojimų turinys, jų apimtis ir svarba. Nėra įmanoma nustatyti, ar pareiškėja, eidama tam tikras pareigas LNOBT, turi administravimo įgaliojimus Įstatymo prasme. Net ir pripažinus, kad pareiškėja turėjo pareigą deklaruoti privačius interesus, vadovaujantis proporcingumo principu ir atsižvelgus į normos neatitikimą teisinio aiškumo principui, pareiškėja privalėjo būti įspėta apie pareigą deklaruoti privačius interesus ir tik šios pareigos neįvykdžius galėjo būti konstatuotas Įstatymo pažeidimas.

3. Iš skundžiamame Sprendime pacituotų pareiškėjos pareiginėje instrukcijoje nustatytų funkcijų matyti, kad šias pareigas einantis asmuo „valdo, tvarko ką nors“, tačiau nėra nustatyta jokių įgaliojimų priimti sprendimus, turinčius įtakos viešiesiems interesams, pavyzdžiui, priimti ar atleisti pavaldžius darbuotojus, sudaryti sutartis ar jų nesudaryti, leisti įsakymus ar jų neleisti ir pan. Pareiškėja yra atsakinga už veiklos (ūkinio pobūdžio) organizavimą ir kontrolę vykdant kitų atsakingų asmenų priimtus sprendimus, o ne už pačių sprendimų, kuriuos būtų galima laikyti „administravimo įgaliojimais“ Įstatymo kontekste, priėmimą.

Įstatymų leidėjas nustato pareigą deklaruoti privačius interesus ne visiems darbuotojams, kurie ką nors valdo ar tvarko, o tiems, kurių veikla gali būti siejama su LNOBT, kaip biudžetinės įstaigos, sprendimų priėmimu. Sprendimai turi būti susiję ne su bet kokių vidinių ūkinių (veiklos) funkcijų atlikimu, o su LNOBT veikla tenkinant viešąjį interesą, t. y. sprendimai, kuriuos dažniausiai priima biudžetinės įstaigos organai ar juos pavaduojantys asmenys, nes tik toks sprendimų priėmimas gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

LNOBT darbuotojai neatlieka vidaus administravimo veiklos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies požiūriu, nes vidaus administravimo veikla yra tada, kai ja užtikrinamas viešasis administravimas. LNOBT neatlieka nei vienos iš Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų viešojo administravimo funkcijų, nėra nei viešojo administravimo subjektas, nei viešojo administravimo įstaiga. VTEK terminą „administravimo įgaliojimai“ aiškino plečiamai, nevertino „administravimo įgaliojimų“ sampratos teisės principus įtvirtinančių teisės normų kontekste, nesiaiškino, ar pareiškėjos įgaliojimai atliekant tas funkcijas turi reikšmės viešajam interesui, ar tokias funkcijas einantį asmenį protinga, tikslinga ir proporcinga laikyti turinčiu administracinius įgaliojimus ir dėl to privalančiu deklaruoti privačius interesus.

VTEK, priimdama Sprendimą, nepagrįstai rėmėsi teismų praktika nagrinėjant baudžiamąsias bylas. VTEK, aiškindama „administravimo įgaliojimų“ terminą, netaikė daugelio galimų teisės aiškinimo metodų, kuriuos galėjo taikyti, vadovavosi iš esmės tik lingvistiniu metodu, o pagal metodų pirmumo taisyklę turi būti pasirenkami būtent sisteminio ir teleologinio aiškinimo rezultatai. Ribojant biudžetinių įstaigų darbuotojų teisę į privatumą, būtina „administravimo įgaliojimų“ terminą aiškinti palankiau būtent šių darbuotojų atžvilgiu.

Teisės aiškinimo metodų taikymo nepakankamumas ir netinkamumas rodo, kad Sprendimas nėra pagrįstas, motyvuotas, argumentuotas.

4. VTEK netinkamai susiejo teisės normas su faktinėmis aplinkybėmis, neatsižvelgė į pareiškėjos faktiškai atliekamas pareigas, jų mažą svarbą viešiesiems interesams, apimtį, galimų sprendimų pobūdį, formaliai analizavo pareiškėjos atliekamas funkcijas, netinkamai aiškino teisės normas, nepakankamai motyvavo skundžiamą Sprendimą. Buvo pažeistas viešojo administravimo lygiateisiškumo principas, nes vienu metu atlikdama tyrimą ne tik dėl pareiškėjos, bet ir dėl kitų LNOBT darbuotojų, VTEK akivaizdžiai nusitaikė į vienos įstaigos (LNOBT) darbuotojus – tokie veiksmai laikytini diskriminaciniais. VTEK taikomos priemonės neatitinka proporcingumo principo, pagal kurį administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių komisijos narys, tačiau Sprendimo priėmimo metu minėtas pareigas ėjo ir Sprendimą pasirašė nurodytos sąlygos neatitinkantis komisijos narys.

5. Atsakovas VTEK atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 23–26) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad LNOBT yra valstybės biudžetinė įstaiga, o pareiškėja šioje įstaigoje eina Personalo skyriaus vadovės pareigas, todėl vien šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad pareiškėja atitinka Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, apibrėžimą. Tai, kad pareiškėjai visa apimtimi taikomos Įstatymo nuostatos, lemia ne tik formalus jos pareigybės pavadinimas, bet ir pareigybės aprašyme jai deleguotos tarnybinės pareigos: organizuoti skyriaus darbą ir pan. LNOBT visuomenei teikia viešąsias paslaugas, t. y. aukščiausiu meniniu lygiu organizuoja profesionalaus scenos meno (spektaklių, koncertų ir (ar) kitų meno programų) kūrimą ir viešą atlikimą, kuria ir viešai atlieka muzikinius spektaklius, kitas meno programas; organizuoja Lietuvos ir užsienio scenos meno kūrinių pristatymą visuomenei ir kitus meno bei kultūros renginius. Pareiškėja, būdama LNOBT Personalo skyriaus vadove ir užtikrindama tinkamą LNOBT personalo valdymą, rengdama darbo sutartis, įsakymus bei kitus dokumentus personalo klausimais ir kontroliuodama jų vykdymą, dirbdama prevencinį interesų konfliktų vengimo darbą, kontroliuodama darbo laiko apskaitos žiniaraščių teisingumą, administruodama Personalo skyriaus veiklą, pagal kompetenciją užtikrina LNOBT viešųjų paslaugų teikimą visuomenei. Todėl pagal einamas pareigas pareiškėja nėra eilinė darbuotoja. Skundo argumentas, kad pareiškėjos tarnybinės funkcijos yra nereikšmingos viešojo intereso požiūriu – subjektyvi ir nepagrįsta pareiškėjos nuomonė. Pati pareiškėja VTEK paaiškino, jog pareigą deklaruoti privačius interesus įvykdė pavėluotai, tačiau, kai tik apie šią prievolę buvo informuota, deklaravo privačius interesus 2017 m. balandžio 11 d. Todėl VTEK nesuprantama pareiškėjos pozicija ginčyti faktą, kad ji yra Įstatymo nuostatomis reguliuojamų teisinių santykių subjektas.

7. Pareiga pareiškėjos statusą turintiems asmenims deklaruoti privačius interesus buvo nustatyta LNOBT generalinio direktoriaus 2017 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. S1-60 „Dėl viešųjų ir privačių interesų deklaracijų pildymo ir pateikimo“. Vadovaujantis teismų praktika, Įstatymo nuostatų pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti formaliuosius požymius, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nesilaikė šiame Įstatyme jam nustatytų prievolių, nagrinėjamu atveju – nustatytais terminais deklaruoti privačius interesus. Pareiškėjos pareiga deklaruoti interesus kyla iš jos pareigybės aprašymo ir LNOBT teisinio statuso. VTEK pareigos įspėti apie pareigą deklaruoti privačius interesus nenumato jokie teisės aktai, tokie veiksmai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo principams. Pareiškėja nepagrįstai prievolę deklaruoti privačius interesus tapatina su įgaliojimais priimti viešiesiems interesams įtakos turinčius sprendimus. Tai, kad VTEK vertino ne tik pareiškėjos, bet ir kitų jos kolegų iš LNOBT elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms, jokiems teisės aktams neprieštarauja. VTEK posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ir dėl sprendimo balsuoja ne mažiau kaip trys VTEK nariai (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 161 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas buvo priimtas VTEK posėdyje, visiems keturiems paskirtiems ir tarnybines pareigas einantiems VTEK nariams vienbalsiai balsavus „už“. Penktasis VTEK narys, ėjęs pirmininko pareigas, buvo atleistas nuo 2017 m. kovo 20 d., o naujas Sprendimo priėmimo dieną nepaskirtas.

8. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad nors tyrimo metu pripažino pažeidimą, vėliau įsigilinusi suprato, jog neturi administravimo įgaliojimų, vadovavo keliems asmenims ir mano, kad nubausta nepagrįstai. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad VTEK nepagrįstai išplečia asmenų, kuriems privaloma deklaruoti viešuosius ir privačius interesus, ratą, ne visi ką nors valdantys ar tvarkantys tarnautojai prilyginami turintiems administracinius įgaliojimus. VTEK pirmininko pareigas eina asmuo, neatitinkantis įstatymo reikalavimų. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pagrindinis šaltinis, iš kurio galima spręsti, ar pareiškėja turi administracinius įgalinimus, yra pareigybės aprašymas. VTEK sprendimai priimti kolegialiai, pirmininkas paskirtas laikinai, eina pareigas teisėtai.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

10. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilęs dėl VTEK 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. KS-45 „Dėl I. N.“, kuriuo buvo pripažinta, kad pareiškėja pažeidė Įstatymą nustatyta tvarka nedeklaravusi privačių interesų, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Pareiškėja 2016 m. sausio 14 d. terminuotos darbo sutarties Nr. P7-4 pagrindu (b. l. 32–35) nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. dirbo LNOBT Personalo skyriaus vadove (b. l. 65). Reikalavimus pareiškėjos užimamoms pareigoms ir atliekamas funkcijas nustatė Personalo skyriaus vadovo pareiginė instrukcija, patvirtinta LNOBT generalinio direktoriaus 2013 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. P1-42 (b. l. 36–37).

12. VTEK 2017 m. balandžio 5 d. posėdyje, susipažinusi su viešai skelbiama informacija apie LNOBT padalinių vadovus, kurie nėra pateikę privačių interesų deklaracijų, nusprendė pradėti šių asmenų elgesio atitikties Įstatymo reikalavimams tyrimus, kreipėsi į LNOBT administraciją, prašydama pateikti dokumentus ir informaciją (b. l. 52–53).

13. 2017 m. gegužės 24 d. įvykusio VTEK posėdžio metu, kuriame dalyvavo ir pareiškėja, buvo svarstomas klausimas dėl pareiškėjos I. N. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms. Pareiškėja posėdžio metu pripažino padariusi Įstatymo pažeidimą. Privačių interesų deklaraciją pareiškėja elektroninių ryšių priemonėmis pateikė 2017 m. balandžio 11 d. (b. l. 28–30). VTEK nariai vienbalsiai nutarė pripažinti, kad LNOBT Personalo skyriaus vadovė I. N., teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis laiku nepateikusi privačių interesų deklaracijos, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas (b. l. 65–66) ir priėmė skundžiamą 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. KS-45 „Dėl I. N.“ (b. l. 13–15).

14. Teismas vadovavosi Įstatymo 1 straipsniu, 2 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 3 straipsnio 2 dalimi, 4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėja skunde teismui nurodė, jog ji neprivalėjo deklaruoti privačių interesų, kadangi neturi administravimo įgaliojimų. Šios bylos kontekste nustatydamas, ar pareiškėja priskirtina asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, ir ar turi prievolę deklaruoti privačius interesus, atsižvelgdamas į Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, sąvoką, teismas darė išvadą, kad asmuo turi atitikti du požymius: dirbti biudžetinėje įstaigoje ir turėti administravimo įgaliojimus. Teismo vertinimu, administravimo įgaliojimai Įstatymo taikymo prasme nesietini vien su viešojo administravimo įgaliojimais, kaip tai suprantama Viešojo administravimo įstatymo prasme, bet ir su įstaigos vidinio administravimo įgaliojimais, t. y. dalyvauti įstaigos vidinės veikos organizavimo procesuose, teise kontroliuoti pavaldžius tarnyboje asmenis, duoti jiems privalomus vykdymui nurodymus, kadangi visuomenei yra svarbu, jog vykdant tokius įgaliojimus biudžetinėje įstaigoje pirmenybė taip pat būtų teikiama viešiesiems interesams ir sprendimai priimami nešališkai.

15. Kaip minėta, pareiškėja nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. dirbo LNOBT Personalo skyriaus vadove (b. l. 32–35, 65). Iš LNOBT nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. ĮV-252 (2014 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. ĮV-753 redakcija) (b. l. 46–50), 1 punkto matyti, kad LNOBT yra biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – aukščiausiu meniniu lygiu organizuoti profesionalaus scenos meno (spektaklių, koncertų ir (ar) kitų meno programų) kūrimą ir viešą atlikimą. Iš LNOBT struktūros schemos (b. l. 51), LNOBT Personalo skyriaus nuostatų, patvirtintų LNOBT generalinio direktoriaus 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. S1-166 (b. l. 38–39) (toliau – ir Nuostatai), 1 punkto matyti, kad Personalo skyrius yra LNOBT struktūrinis padalinys, koordinuojantis ir organizuojantis darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą iš darbo, užsieniečių įdarbinimą, atliekantis kitas organizacines ir technines funkcijas, susijusias su personalo valdymu LNOBT. Pagal Nuostatų 5 punktą skyriui vadovauja vadovas. Personalo skyriaus vadovo pareiginės instrukcijos, patvirtintos LNOBT generalinio direktoriaus 2013 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. P1-42 (toliau – ir Pareiginė instrukcija), 2 punktas nustato, kad Personalo skyriaus vadovo pagrindinis uždavinys – užtikrinti tinkamą LNOBT personalo valdymą, rengiamų personalo dokumentų teisėtumą, galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų taikymą teatro veikloje. Personalo skyriaus vadovas atlieka šias funkcijas: rengia darbo sutartis, rengia visus įsakymus ir kitus dokumentus personalo klausimais, kontroliuoja jų vykdymą, dirba prevencinį konfliktų vengimo darbą, įgaliojimų ribose administruoja Personalo skyriaus veiklą ir atsako už ją, koordinuoja veiklą su kitais teatro struktūriniais padaliniais (Pareiginės instrukcijos 5.1, 5.3, 5.7, 5.13 punktai).

16. Teismas, įvertinęs pareiškėjos atliekamas funkcijas, jų pobūdį, pareiškėjos įgalinimus, konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėja, dirbdama LNOBT Personalo skyriaus vadove, turėjo administravimo įgaliojimus. Šie įgaliojimai pasireiškė tuo, kad pareiškėjai buvo priskirta vadovauti skyriui, administruoti jo veiklas, užtikrinti tinkamą personalo valdymą, kontroliuoti įsakymų personalo klausimais vykdymą ir kt. Kadangi pareiškėja dirbo biudžetinėje įstaigoje – LNOBT, ir turėjo administravimo įgaliojimus, jos statusas atitiko Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, sąvoką, todėl ji turėjo pareigą nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus (Įstatymo 3 str. 2 d., 4 str. 1 d., 5 str. 1 d.). Tokią pareiškėjos pareigą, be kita ko, patvirtina ir LNOBT generalinio direktoriaus 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. S1-219 (b. l. 45), kuriuo LNOBT skyrių ir tarnybų vadovams buvo nurodyta pildyti privačių interesų deklaracijas, bei LNOBT generalinio direktoriaus 2017 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. S1-60 „Dėl viešųjų ir privačių interesų deklaracijų pildymo ir pateikimo“ (b. l. 54), kuriuo LNOBT tarnybų ir skyrių vadovai įpareigojami nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus. Kadangi pareiškėja Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos deklaruoti privačius interesus per 30 kalendorinių dienų nuo priėmimo į pareigas dienos neįvykdė, privačių interesų deklaraciją pateikė tik 2017 m. balandžio 11 d. (b. l. 28–30), VTEK jau pradėjus tyrimą, teismas pripažino, kad ji pažeidė minėtas Įstatymo nuostatas, todėl VTEK pagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą.

17. Pareiškėja skunde teigė, kad VTEK privalėjo ją įspėti apie pareigą deklaruoti privačius interesus. Teismas pažymėjo, kad nei Įstatymas, nei kitų teisės aktų nuostatos nereglamentuoja, jog VTEK įteiktų įspėjimą asmenims, kurie privalo deklaruoti privačius interesus, todėl pareiškėjos teiginiai, kad ji nebuvo įspėta apie pareigą deklaruoti privačius interesus, atmesti kaip nepagrįsti.

18. Skunde pareiškėja nurodė, kad skundžiamo Sprendimo priėmimo metu VTEK pirmininko pareigas ėjo ir Sprendimą pasirašė ne vyriausias pagal amžių VTEK narys, kaip nurodyta Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog skundžiamo Sprendimo priėmimo metu Komisijos pirmininko pareigas ėjo ir skundžiamą Sprendimą pasirašė ne vyriausias pagal amžių narys, nesudaro pagrindo teigti, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismas vadovavosi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 161 straipsniu ir pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog VTEK 2017 m. balandžio 5 d. posėdyje kolegialiai ir vienbalsiai, dalyvaujant keturiems nariams, nusprendė pradėti tyrimus dėl vienuolikos administravimo įgaliojimus turinčių LNOBT darbuotojų elgesio (b. l. 56–57). Skundžiamas Sprendimas priimtas VTEK posėdyje, visiems keturiems Lietuvos Respublikos Seimo paskirtiems ir tarnybines pareigas einantiems VTEK nariams vienbalsiai balsavus „už“ (b. 1. 58–70). Todėl teismas pripažino, kad VTEK, priimdama Sprendimą, veikė Įstatymo nustatytos kompetencijos ribose, už Sprendimo priėmimą balsavo Įstatyme nustatytas komisijos narių skaičius.

19. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl sprendė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skundas atmestinas.

III. 20. Pareiškėja I. N. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 99–110), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde pareiškėja vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

20.1. VTEK ir pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį. Administracinių įgaliojimų sąvoka nėra apibrėžta nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose. Iš tokio teisinio reguliavimo nėra aišku, kokie kriterijai lemia, kad asmuo yra pripažįstamas turinčiu administravimo įgaliojimus. VTEK, aiškindama administravimo įgaliojimų sąvoką, vadovavosi: 1) gramatiniu loginiu aiškinimo metodu; 2) doktrina; 3) teismų praktika vienoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-809/2003. Tačiau doktrininio aiškinimo Sprendime nėra pateikta, o baudžiamosios bylos ratio decidendi vadovautis negalima, nes bylų faktinės aplinkybės skirtingos, be to, baudžiamojoje byloje buvo analizuota administravimo įgaliojimų sąvoka, tačiau ne kaip savarankiška sąvoka, o kaip vienas iš požymių, kurį atitinkantis asmuo gali būti laikomas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu.

20.2. Naudojant sisteminį ir teleologinį teisės aiškinimo metodus, galima teigti, jog administravimo įgalinimai reiškia teisę priimti sprendimus. Pirma, Įstatymas taikomas valstybės politikams, valstybės tarnautojams, teisėjams ir karininkams. Kitiems asmenims Įstatymas taikomas tik kaip išimtis. Todėl pareigos deklaruoti privačius interesus įtvirtinimas yra asmens privatumo siaurinimas (pažeidimas) ir negali būti aiškinamas plečiamai. Iš Įstatymo 1 straipsnio matyti, jog viešųjų ir privačių interesų konfliktas susijęs su teise priimti sprendimus, o ne siūlyti, rengti projektus, organizuoti ir pan. Įstatymo 2 straipsnyje pateikiamos sąvokos, kurios taip pat siejamos su sprendimų priėmimu. Todėl sąvoką administravimo įgaliojimai reikia aiškinti taip, kad tik tie asmenys, turintys teisę priimti sprendimus, turinčius įtakos viešiesiems interesams, privalo deklaruoti savo privačius interesus. Antra, plečiamasis administravimo įgaliojimų aiškinimas sukels neigiamas pasekmes biudžetinių įstaigų darbuotojams, juos diskriminuodamas kitų viešųjų kultūros įstaigų darbuotojų, kuriems pareiga deklaruoti nekyla, atžvilgiu. Nėra prasmės privačių interesų deklaravimui, kai asmens veikla yra nukreipta į vidinį valdymą, o ne išorinį, nes visuomenė neturi informacijos apie vidinio valdymo veiksmus ir todėl negali sugretinti informacijos, pateikiamos deklaruojant ir atliekant valdymo veiksmus.

20.3. Pareiškėja neatlieka vidaus administravimo Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies požiūriu, nes vidaus administravimo veikla yra tada, kai ja užtikrinamas viešasis administravimas. Šiuo atveju LNOBT nėra nei viešojo administravimo subjektas, nei viešojo administravimo įstaiga, nes neatlieka nei vienos iš Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytų funkcijų.

20.4. Administraciniai įgaliojimai negali būti tapatinami su valdymo įgaliojimais. Biudžetinėse įstaigose tarp pavaldžių asmenų, kurie nėra valstybės tarnautojai, susiformuoja ne administraciniai santykiai ir ne valstybės tarnybos santykiai, o darbiniai santykiai. Reikalavimai LNOBT darbuotojams deklaruoti privačius interesus neatitinka nusistovėjusios praktikos arba yra diskriminaciniai, nes net kai kurių įstaigų vadovai ar jų pavaduotojai šios pareigos nėra atlikę (pvz., Klaipėdos ir Kauno muzikiniai teatrai ir kt.). Todėl administraciniai įgalinimai turi atitikti šiuos kriterijus: 1) asmuo vykdo vidaus administravimą, kaip apibrėžta Viešojo administravimo įstatyme; 2) asmuo atlieka biudžetinės įstaigos valdymo išorines funkcijas. Tik tokių sprendimų, kurie susiję su LNOBT veikla tenkinant viešąjį interesą, priėmimas gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

20.5. Pareiškėja neturi administravimo įgalinimų, nes neturi įtakos priimti sprendimus, turinčius įtakos viešiesiems interesams. Pareiškėja yra atsakinga už tam tikros veiklos organizavimą. Pareiškėjos funkcijos yra vidinės valdymo funkcijos.

20.6. VTEK Sprendimas pažeidžia išsamumo ir įstatymų viršenybės principus, nes VTEK nesilaikė teisės aiškinimo taisyklių. Be to, Sprendimas neproporcingas, nes pareiškėja privalėjo būti įspėta apie pareigą deklaruoti privačius interesus ir tik šios pareigos neįvykdžius galėjo būti konstatuotas Įstatymo pažeidimas.

20.7. Sprendimas pažeidžia piktnaudžiavimo valdžia principą, nes VTEK pirmininko pareigas ėjo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies sąlygos neatitinkantis asmuo.

21. Atsakovas VTEK pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 115–119), kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsiliepime atsakovas pažymi, kad pareiškėjai einant Personalo skyriaus vadovės pareigas buvo išleistas LNOBT generalinio direktoriaus Gintauto Kėvišo 2017 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. S1-60 „Dėl viešųjų ir privačių interesų deklaracijų pildymo ir pateikimo“, kuriuo, be kita ko, įsakyta teatro tarnybų ir skyrių vadovams deklaruoti privačius interesus. 2012 m. rugsėjo 25 d. buvo išleistas LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotojos, pavaduojančios generalinį direktorių, L. V. įsakymas Nr. S1-219 „Dėl privačių interesų deklaravimo“, pagal kurį privačius interesus įpareigoti deklaruoti visų tarnybų ir skyrių vadovai. Minėti įsakymai pareiškėjai turėjo būti žinomi ir vykdytini. Pažymi, kas Sprendimas yra ne teisės aiškinimo, o teisės taikymo aktas, nes VTEK nėra suteikta teisė aiškinti Įstatymo reikalavimus. Visi Įstatymo reikalavimai yra formalaus pobūdžio.

23. Atsakovas akcentuoja, kad nereikia taikant Įstatymo nuostatas vadovautis kito įstatymo normomis (Viešojo administravimo įstatymo), aiškinant būtent Įstatyme vartojamas sąvokas. LNOBT yra valstybės biudžetinė įstaiga, o pareiškėja šioje įstaigoje eina Personalo skyriaus vadovės pareigas – vien šių aplinkybių užtenka konstatuoti, kad pareiškėja atitinka Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytą apibrėžimą. Minėtą išvadą patvirtina ir pareiškėjai pagal pareigybės aprašymą deleguotos tarnybinės pareigos. Pareiškėja buvo paskirta vadovauti skyriui, administruoti jo veiklas, užtikrinti tinkamą personalo valdymą, kontroliuoti įsakymų personalo klausimais vykdymą ir pan. VTEK yra priėmusi ne vieną įsiteisėjusį sprendimą dėl biudžetinių įstaigų struktūrinių padalinių vadovų. Dėl Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinės bylos Nr. A442-2240/2012; Nr. A822-107/2014).

24. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja nepagrįstai prievolę deklaruoti privačius interesus tapatina su įgalinimais priimti viešiesiems interesams įtakos turinčius sprendimus. Įstatymų leidėjas privačių interesų deklaravimo prievolę nustatė ir tokiai asmenų grupei, kuri jokių sprendimų objektyviai priimti negali, pvz., asmenims, pretenduojantiems dirbti valstybės tarnyboje. Akcentuoja, kad pagrindas teismui naikinti Sprendimą atsirastų tada, jei paaiškėtų, kad jį priėmė neteisėtos sudėties subjektas. Tiek priimant Sprendimą, tiek dabar VTEK dirba ne visos sudėties, Lietuvos Respublikos Seimas nėra paskyręs penktojo nario ir VTEK pirmininko. Tačiau VTEK posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ir dėl sprendimo balsuoja ne mažiau kaip trys VTEK nariai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VTEK 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. KS-45 „Dėl I. N.“, kuriame nurodyta, kad pareiškėja, būdama LNOBT Personalo skyriaus vadove, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikusi privačių interesų deklaracijos pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos atliekamas funkcijas, jų pobūdį, pareiškėjos įgalinimus, Sprendimo priėmimo procedūrą, konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėja, dirbdama LNOBT Personalo skyriaus vadove, turėjo administravimo įgaliojimus, o aplinkybė, kad skundžiamo Sprendimo priėmimo metu Komisijos pirmininko pareigas ėjo ir skundžiamą Sprendimą pasirašė ne vyriausias pagal amžių narys, nesudaro pagrindo teigti, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismo vertinimu, administravimo įgaliojimai Įstatymo taikymo prasme nesietini vien su viešojo administravimo įgaliojimais, kaip tai suprantama Viešojo administravimo įstatymo prasme, bet ir su įstaigos vidinio administravimo įgaliojimais, t. y. dalyvauti įstaigos vidinės veiklos organizavimo procesuose, teise kontroliuoti pavaldžius tarnyboje asmenis, duoti jiems privalomus vykdymui nurodymus, kadangi visuomenei yra svarbu, jog vykdant tokius įgaliojimus biudžetinėje įstaigoje, pirmenybė taip pat būtų teikiama viešiesiems interesams ir sprendimai priimami nešališkai.

27. Paduotame apeliaciniame skunde pareiškėja reikalavimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo iš esmės sieja su nepagrįstomis teismo išvadomis, kad ji turėjo administravimo įgaliojimus, o aplinkybė, kad skundžiamo Sprendimo priėmimo metu Komisijos pirmininko pareigas ėjo ir skundžiamą Sprendimą pasirašė ne vyriausias pagal amžių narys, nesudaro pagrindo teigti, kad Sprendimas yra neteisėtas.

28. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Byloje nėra ginčo dėl to, kad LNOBT yra valstybės biudžetinė įstaiga, o pareiškėja, šioje įstaigoje nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. ėjusi Personalo skyriaus vadovės pareigas, Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikė privačių interesų deklaracijos.

30. Ginčui reikšmingos redakcijos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, yra: 1) valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos karininkai; 2) asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus; 3) asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus; 4) Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas); 5) akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai; 6) taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.

31. Įstatyme nėra pateikiamas sąvokos „administravimas“ ar „administravimo įgaliojimai“ reikšmė, tokia sąvoka nėra naudojama ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose juridinių asmenų veiklą. Pažymėtina, kad sąvokos „administravimo įgaliojimai“ reikšmė negali būti tapatinama su sąvokos „viešojo administravimo įgaliojimai“ reikšme, kurios turinys pateikiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme: Konstitucijos 22 straipsnio normose įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas suponuoja asmens teisę į privatumą. Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu; kai Konstitucija nereikalauja įstatymu reguliuoti tam tikrų su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių, jie gali būti reguliuojami ir poįstatyminiais aktais – aktais, reglamentuojančiais žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius, atskirų žmogaus teisių įgyvendinimo tvarką ir pan. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai). Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, pareiga deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikiant privačių interesų deklaraciją, kuri nustatyta tvarka gali būti viešinama, yra susijęs su konstitucinės asmens teisės į privatumą ribojimu, todėl jo nuostatos, susijusios su asmenų, kurie turi pareigą deklaruoti privačius interesus, identifikavimu, turi būti aiškios ir negali būti aiškinamos plečiamai.

32. Taip pat pažymėtina, kad apibrėžtumo, susijusio su Įstatyme naudojamos sąvokos „administravimo įgaliojimai“ turinio reikšme, stoka yra minėtos nuostatos aiškinimo ir taikymo klausimas: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendime, atsisakydamas priimti teismo prašymo dalį ištirti, ar iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiam teisinio aiškumo principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio (su 2014 m. gegužės 8 d. pakeitimais) 1 dalis tiek, kiek joje įtvirtinta, kad asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, priskiriami asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, nurodė, kad teismas prašo išsiaiškinti jam kilusius minėtos nuostatos aiškinimo ir taikymo klausimus, kurie gali būti išspręsti, be kita ko, teismams nagrinėjant konkrečias bylas.

33. Valstybinė lietuvių kalbos komisija žodį administruoti įvardija kaip vartotiną tarptautinį žodį (plg. lot. administrare – valdyti, tvarkyti) (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/4178-administruoti). „Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2013) teikiamos tokios žodžio administruoti reikšmės: 1. valdyti, tvarkyti; 2. (perkeltinė r.) valdyti, tvarkyti nesigilinant į dalyko esmę, biurokratiškai (p. 8). Žodis įtrauktas ir į el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną” (LIETUVIŲ KALBOS IŠTEKLIŲ INFORMACINĖ SISTEMA>E. ŽODYNAI>VIENAKALBIAI ŽODYNAI>DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS), kuriame pateikiamos jo reikšmės atitinka „Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2013) nurodytas. El. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne” teikiamos tokios žodžio įgaliojimas reikšmės: 1. įgalioti (veiksmas); 2. raštas, kuriuo suteikiama teisė kam nors atlikti kito asmens ar įstaigos vardu: Įgaliojimas pinigams paimti iš pašto. Taigi, bendrinėje lietuvių kalboje sąvokos „administravimo įgaliojimai” reikšmė – įgaliojimai kažką valdyti, tvarkyti.

34. Kadangi Įstatymas nedetalizuoja, kokie asmenys, dirbantys biudžetinėse įstaigose, laikomi turinčiais administravimo įgaliojimus, tokiems priskirtini asmenys, pagal teisės aktus, reglamentuojančius tokių juridinių asmenų veiklą, turintys įgaliojimus juos valdyti.

35. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (2010 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. XI-666 redakcija), reglamentuojančio biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklą ir valdymą, 9 straipsnio, reglamentuojančio biudžetinės įstaigos valdymą, 1 dalis numato, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas. Biudžetinės įstaigos vadovas pareigas pradeda eiti nuo jo priėmimo į pareigas dienos. Apie biudžetinės įstaigos vadovo priėmimą į pareigas ar atleidimą iš pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatytos biudžetinės įstaigos vadovo pareigos: 1) organizuoti biudžetinės įstaigos darbą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos; 2) užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų; 3) nustatyta tvarka priimti ir atleisti biudžetinės įstaigos darbuotojus; 4) tvirtinti biudžetinės įstaigos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršijant nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus; 5) garantuoti, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiami ataskaitų rinkiniai ir statistinės ataskaitos būtų teisingi (punkto redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.); 6) užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą. Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 3 dalis numato, kad biudžetinės įstaigos vadovas gali turėti ir kitų jam biudžetinės įstaigos nuostatuose arba kituose teisės aktuose nustatytų pareigų.

36. Kitų biudžetinės įstaigos valdymo organų Biudžetinių įstaigų įstatymas nenumato. Šio įstatymo 6 straipsnis, reglamentuojantis biudžetinės įstaigos nuostatus, t. y. dokumentą, kuriuo biudžetinė įstaiga vadovaujasi savo veikloje, numato, kad biudžetinės įstaigos nuostatuose, be kitų duomenų, turi būti nurodyta biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija, skyrimo ir atleidimo tvarka, kiti biudžetinės įstaigos organai, jei pagal kitus įstatymus ar Vyriausybės nutarimus tokie organai sudaromi, šių organų sudarymo tvarka ir kompetencija, sprendimų priėmimo tvarka (Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 str. 1 d., 2 d., 7 ir 8 p.). Ginčui reikšmingu laikotarpiu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymas, kurio pavadinimas iki 2017 m. sausio 1 d. buvo Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas, nenumatė kitų valdymo organų, išskyrus patariamojo balso teisę turinčią meno tarybą, turinčią veikti nacionaliniame teatre ir nacionalinėje koncertinėje įstaigoje, vėliau – nacionaliniame teatre, biudžetinėse įstaigose, kurių veiklą reglamentuoja aptarti teisės aktai.

37. Taigi, teisės aktai, reglamentuojantys biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro veiklą, numato tik vieną organą, įgaliotą valdyti tokią įstaigą – biudžetinės įstaigos vadovą, tokios nuostatos įtvirtintos ir į bylą pateiktuose Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. ĮV-252 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. ĮV-753 redakcija).

38. Kadangi, kaip jau minėta, asmenims, dirbantiems biudžetinėse įstaigose ir turintiems administravimo įgaliojimus, priskirtini asmenys, pagal teisės aktus, reglamentuojančius tokių juridinių asmenų veiklą, turintys įgaliojimus juos valdyti, biudžetinėje įstaigoje Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre dirbantiems asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, priskirtini asmenys, turintys įgaliojimus vykdyti šios įstaigos vadovo funkcijas ar jų dalį.

39. Kaip matyti iš į bylą pateiktos LNOBT Personalo skyriaus vadovo pareiginės instrukcijos, patvirtintos Lietuvos nacionalinio ir baleto teatro generalinio direktoriaus 2013 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. P1-42 (16 priedas), Personalo skyriaus vadovui nėra pavesta vykdyti biudžetinės įstaigos vadovo funkcijas ar jų dalį: jam nėra pavesta savarankiškai priimti sprendimus, susijusius įstaigos vidaus administravimu (personalo valdymu), visos jo funkcijos nukreiptos į pagrindinio uždavinio – užtikrinti tinkamą Lietuvos nacionalinio ir baleto teatro personalo valdymą, rengiamų personalo dokumentų teisėtumą, Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų taikymą teatro veikloje – vykdymą, t. y. susijusios su tinkamo biudžetinės įstaigos vadovo pareigų, susijusių su įstaigos vidaus administravimu, vykdymo užtikrinimu, dėl ko toks asmuo (LNOBT Personalo skyriaus vadovas) nėra priskirtinas biudžetinėje įstaigoje Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre dirbantiems asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme.

40. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, konstatuotina, kad pareiškėja, dirbusi LNOBT Personalo skyriaus vadove, pagal ginčui reikšmingu laikotarpiu galiojusį reguliavimą nėra priskirtina biudžetinėje įstaigoje Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre dirbantiems asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, todėl ji, nedeklaravusi privačių interesų Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, dėl ko ginčijamas VTEK 2017 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. KS-45 „Dėl I. N.“ yra naikintinas vien dėl šios priežasties (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

41. Kadangi apeliacinis skundas yra tenkintinas vien dėl aptartų priežasčių, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie nebėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, atskirai nėra pasisakoma.

42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas yra tenkinamas: skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas yra tenkinamas.

43. Pareiškėja pateikė duomenis, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė 41,25 Eur žyminio mokesčio išlaidas, kurios jos prašymu yra priteisiamos iš VTEK (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos I. N. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjos I. N. skundą tenkinti.

Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. KS-45 „Dėl I. N.“.

Priteisti iš atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 41,25 Eur bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai I. N.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė