2021-05-12 Nr. CB-4594-2-18-3-00694-2019-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2542

Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00694-2019-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Artūro Driuko,

susipažinusi su 2021 m. balandžio 27 d. paduotu atsakovės D. S. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 27 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė D. S. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi, be kita ko, paliktas nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus iš dalies ir jam iš atsakovės priteisti 2097,23 Eur žalos atlyginimą. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad:

1) teismai, pažeisdami materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnis) ir išplėsdami Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendime išdėstytas šalių susitarimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas, nepagrįstai pripažino, kad atsakovė neturėjo teisės D. S. ūkio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų naudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti, nes šioje sąskaitoje esančios lėšos turėjo būti naudojamos tik D. S. ūkio veikloje ir tik ūkio interesais; anot atsakovės, minėtame Joniškio rajono apylinkės teismo sprendime nėra nuostatos, kad atsakovė neturi teisės naudoti jai priklausančioje banko sąskaitoje esančių lėšų savo nuožiūra, ir tik nuo 2019 m. birželio 5 d. yra šalių susitarimas, kad visos paramos lėšos atitenka išimtinai ieškovui;

2) apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl teisių, kurias turi asmuo, sudaręs banko sąskaitos sutartį; nei įstatymas, nei kasacinio teismo praktika nenumato atsakovei draudimo naudoti jos vardu atidarytą banko sąskaitą savo asmeniniams poreikiams skirtiems atsiskaitymams;

3) teismai, pažeisdami materialiosios teisės normas, reglamentuojančias taikos sutartį (CK 6.983 straipsnio 1 dalis) nepagrįstai neatsižvelgė, kad 2019 m. birželio 5 d. taikos sutartis turi šalims res judicata galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis); pareiškime dėl proceso atnaujinimo atsakovė buvo nurodžiusi pagrindą, kad ji po santuokos nutraukimo ir turto padalijimo vis tiek vykdo bendrą veiklą su ieškovu; 2019 m. birželio 5 d. taikos sutartimi bendra veikla nebuvo panaikinta, tačiau buvo detalizuota jos vykdymo tvarka; t. y. šalys išsprendė visus ginčus, dėl iki 2019 m. birželio 5 d. taikos sutarties sudarymo šalių padaryto indėlio į bendrą veiklą ir galimų pretenzijų; be to, taikos sutarties pagrindu atsiradusi šalių prievolė jos dalyko atžvilgiu pripažįstama nedalia (CK 6.983 straipsnio 2 dalis); atsakovė nebūtų sudariusi 2019 m. birželio 5 d. taikos sutarties arba būtų sudariusi kitomis sąlygomis, jei atsakovei taikos sutartis nebūtų apėmusi iki taikos sutarties sudarymo banko sąskaitoje buvusių piniginių lėšų paskirstymo; tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį neatsižvelgė į tai, kad dalis ieškovo reikalautos priteisti sumos yra atsakovės panaudotos iki taikos sutarties sudarymo, todėl dalyje dėl šių piniginių lėšų galioja 2019 m. birželio 13 d. teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo, šalims turinti res judicata galią; dėl paminėto, teismas privalėjo bylą dalyje dėl piniginių lėšų, atsakovės paimtų iki 2019 m. birželio 5 d., nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių taikos sutartį ir sutarčių aiškinimo principus, taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių nustatymu, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas įrodymų netiria ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnyje, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 63 (šešiasdešimt tris) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. balandžio 26 d. UAB Medicinos banko Šiaulių filialo Joniškio klientų aptarnavimo poskyryje, operacijos eilės Nr. 1758936.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Artūras Driukas