81cb6984-03a8-4cc4-9fc7-e5e80dbb943e · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja B

Pranešėja B. Simonaitienė                                                Kopija

Teisėja D.

Valčiukienė                                                    Civilinė

byla Nr. 2A-412-372/2010

Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.3.;

 (S)

    21.4.2.7.; 21.6.; 121.21.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 13 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo  Civilinių bylų  skyriaus  teisėjų  kolegija,  susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės, kolegijos teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, sekretoriaujant Kristinai Nemanytei,

dalyvaujant ieškovei O. B., jos atstovei advokatei Virginijai Pluščauskienei, atsakovams V. B., A. B., jų atstovui advokatui Žydrūnui Rupšiui, viešame

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės O. B. apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo

2010 m. kovo 31 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovams A. B. ir V. B., trečiajam asmeniui Kelmės rajono II notaro biuro notarui

Alvydui Andrijauskui dėl sandorių panaikinimo ir nuosavybės teisių pripažinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovė O. B. kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama:

1) panaikinti Kelmės rajono II-jame notarų biure 2006-11-28 sudarytus sandorius, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3,1500 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ten pat esančių pastatų: gyvenamojo namo su priklausiniais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 2,8900 ha dydžio žemės sklypo, kurio kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2,3700 ha dydžio žemės sklypo, kurio kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovams;

2) panaikinti 2006-11-28 pasirašytus turto priėmimo – perdavimo aktus: 3,1500 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ten pat esančių pastatų: gyvenamojo namo su priklausiniais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 2,8900 ha dydžio žemės sklypo, kurio kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2,3700 ha dydžio žemės sklypo, kurio kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

3) pritaikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti jai nuosavybės teises turtui: 3,1500 ha dydžio žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ten pat esantiems pastatams: gyvenamajam namui su priklausiniais, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 2,8900 ha dydžio žemės sklypui, kurio kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 2,3700 ha dydžio žemės sklypui, kurio kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė teigė, kad 2006 m. pabaigoje susitikę ji ir visi sÅ«nÅ«s su marčiomis nutarė, jog turimÄ gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypus ji padovanos sÅ«nui A. su

marčia V., kurie ja rūpinsis iki mirties. Ieškovės teigimu, ji su A. B. ir V. B. buvo nuvažiavę pas

notarÄ , ten pasirašė dokumentus. IeÅ¡kovė nurodė maniusi, kad pasirašė dovanojimo sutartį, nurodo, kad iÅ¡ A. B. su žmona jokių pinigų negavo. Teigė, kad prieÅ¡ turto perleidimo sutarčių sudarymÄ buvo tariamasi, jog Algirdas ir V. B. visiÅ¡kai iÅ¡laikys ir prižiÅ«rės O. B., tačiau sutartyse to nėra įraÅ¡yta. Todėl, ieÅ¡kovės manymu, sutartys iÅ¡ esmės neatitinka buvusio susitarimo. Apie tai, kad buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis ieÅ¡kovė sužinojo daug vėliau. IeÅ¡kovė teigė, jog iÅ¡ pradžių sÅ«nus Algirdas su marčia jÄ prižiÅ«rėjo gerai, tačiau vėliau parsivežė V. B. mamÄ ir ja nustojo rÅ«pintis,

nebedavė maisto ir kt. Dėl šių priežasčių, atsakovams nevykdant susitarimo, ieškovė nusprendė

atsiimti savo turtÄ .

Kelmės rajono apylinkės

teismas 2010 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažino,

jog negalima teigti, kad šalių sudarytos pirkimo – pardavimo sutartys neatitiko sutarties šalių valios. Teismas pažymėjo, kad šalys procesiniuose dokumentuose, o atsakovė V. B. ir teisme patvirtino, jog pagal sutartis sumokėjo pardavėjai 15000 Lt, o

šiuos parodymus patvirtino tretysis asmuo notaras Alvydas Andrijauskas. Konstatavo, kad ieškovės prielaida apie

atsakovų pinigų neturėjimÄ yra paneigta atsakovų pateiktais dokumentais, bei nepaneigia sutarties punkto, kad pinigai pardavėjai buvo sumokėti prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį. Be to, teismas pažymėjo, kad iÅ¡ visų byloje esančių įrodymų matyti, jog vykstant pas notarÄ ieÅ¡kovė O. B. ruošėsi

perleisti nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovams V. ir A. B.. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei nebuvo svarbu,

koks sandoris buvo sudarytas pas notarÄ iki to momento, kol ji gerai sugyveno su sÅ«naus A. Å¡eima – nuo 2008 m. kovo neginčytinai žinodama apie pirkimo – pardavimo sutarties, o ne dovanojimo sutarties, sudarymÄ , ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ tik po to, kai susipyko su atsakovais. Teismo vertinimu, Å¡alių santykiai po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo negali turėti įtakos sutarties turiniui ar sutarties Å¡alių siekiamiems tikslams paaiÅ¡kinti. Todėl teismas

konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais pirkimo – pardavimo sutartis ir priėmimo perdavimo aktus pagal CK 1.87 str. nuostatas. Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovės O. B. atstovės argumentÄ , kad O. B. dėl

amžiaus, iÅ¡silavinimo ir silpnos sveikatos nesuprato, kokias sutartis pasiraÅ¡o, ir tai esÄ s pagrindas sutartis naikinti. Pažymėjo, jog vien aplinkybės, kad ieÅ¡kovė yra senyvo amžiaus ir jai reikalinga atitinkama priežiÅ«ra, pačios savaime nėra pagrindas pripažinti pirkimo – pardavimo sutartis negaliojančiomis, nesant objektyviai konstatuotos jos valios iÅ¡raiÅ¡kos dėl atitinkamo iÅ¡laikymo. Ä®vertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė sandorių sudarymo metu buvo geros psichinės bÅ«klės ir Å¡viesaus proto, todėl sudarė tokį sandorį, kurio siekė ar su juo sutiko. Tuo pačiu teismas nurodė, kad nėra pagrindo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti CK 1.91 str. pagrindu, nes ieÅ¡kovė nenurodė jokių apgaulės, smurto ar spaudimo prieÅ¡ sutarties sudarymÄ faktų. Pripažinęs, jog nėra pagrindo panaikinti sudarytus sandorius, teismas atmetė ir kitus ieÅ¡kovės reikalavimus dėl priėmimo perdavimo aktų panaikinimo bei dėl restitucijos taikymo ir nuosavybės teisės grÄ Å¾inimo.

           Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė O. B. praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. IeÅ¡kovė susitarė su sÅ«numi ir marčia (atsakovais) bei kitais sÅ«numis ir marčiomis (byloje apklaustais liudytojais), jog, nelaukiant kol O. B. bus nukarÅ¡inta, vyks pas notarÄ , ir ji atsakovams padovanos visÄ savo turtÄ su sÄ lyga, kad jie O. B. iki gyvos galvos prižiÅ«rės, ja rÅ«pinsis ir nukarÅ¡ins. IeÅ¡kovė buvusi tikra, jog, kaip ir buvo susitarusi, padovanojo turtÄ abiems atsakovams už nukarÅ¡inimÄ ir tai atitinkamai įforminta. IeÅ¡kovė yra bemokslė, moka skaityti tik stambiomis raidėmis, todėl atsakovai ėmėsi organizuoti vykimÄ pas notarÄ sutarčiai patvirtinti. Skaityti sutarties teksto ieÅ¡kovė negalėjo, nes jis buvo smulkiai suraÅ¡ytas. Po sutarčių pasiraÅ¡ymo niekas nepasikeitė: atsakovai, kaip ir Å¡alys susitarė, rÅ«pinosi ieÅ¡kove. Iki 2009 m.

pavasario didesnių nesklandumų dėl ieÅ¡kovės priežiÅ«ros nebuvo. Viskas pradėjo keistis į blogÄ , kai atsakovė V. B. parsivežė į namus gyventi savo mamÄ . IeÅ¡kovė atsakovui

A. B. pasakiusi, kad jei nebesirÅ«pina ja, ieÅ¡kovė atsiims savo turtÄ , nes Å¡alių susitarimas nebevykdomas. Tuomet ieÅ¡kovei netikėtai paaiÅ¡kėjo, kad turtas nepadovanotas, o parduotas. IeÅ¡kovės teigimu, apie jokius savo turto pardavimus atsakovams ji niekada neplanavo, nėra derėjusis dėl turto vertės, o ir pinigų iÅ¡ jų nėra gavusi. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino, kas nustatė neva parduodamo turto vertę.

2. Ieškinio

pagrindas yra ieÅ¡kinio turinyje iÅ¡dėstytos aplinkybės, o teismas pagal aplinkybių visumÄ sprendžia apie teisinį ieÅ¡kinio

pagrindÄ . IeÅ¡kovės manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo ieÅ¡kinį nagrinėti ne vien tik pagal formaliai

ieÅ¡kinyje nurodytÄ teisinį pagrindÄ , bet ir pagal iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio iÅ¡plaukiantį teisinį pagrindÄ . IeÅ¡kovė susitarė su atsakovais, kad ne vienam sÅ«nui dovanos už iÅ¡karÅ¡inimÄ savo turtÄ , o ir marčiai. Jokio kito susitarimo nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kovės valia sudaryti konkretų sandorį ir jų nevertino. Teismas vertino kitų ieÅ¡kovės vaikų elgesį ieÅ¡kovei sudarant sandorį, tačiau netyrė aplinkybių, susijusių su konkrečiu ieÅ¡kovės sudarytu sandoriu.

           Atsiliepimu

į ieÅ¡kovės O. B. apeliacinį skundÄ atsakovai A. B. ir V. B. praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį

skundÄ ir palikti nepakeistÄ Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimÄ . Tuo pačiu atsakovai praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, kurių pagrindu akcentuojama ir įrodinėjama, jog ieÅ¡kovė pasirašė dokumentus, žinodama, kad už dovanojamÄ turtÄ atsakovai jÄ prižiÅ«rės iki gyvenimo pabaigos. IeÅ¡kinio dalyku ieÅ¡kovė nurodė reikalavimus dėl sandorių panaikinimo ir nuosavybės teisių turtui pripažinimo. Ä® taip suformuluotÄ ieÅ¡kinį atsakovai pateikė atsiliepimÄ , o teismas, negalėdamas iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio reikalavimo ribų bei saistomas ieÅ¡kovės nurodomu faktiniu pagrindu, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs byloje esančias aplinkybes, tinkamai iÅ¡tyręs ir įvertinęs visus įrodymus, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ . Tačiau apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė jau pateikia kiek kitokias ieÅ¡kinio aplinkybes, iÅ¡plečia ieÅ¡kinio dalyko ribas, t. y., įrodinėdama sudarytos sutarties apsimestinumÄ , kitas aplinkybes, iÅ¡ dalies pakeičia ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , kas Civilinio proceso įstatymo yra draudžiama (CPK 312 str.).

2. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytÄ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ bei dalykÄ darė įrodymais (raÅ¡ytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais) pagrįstas iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovė sutartimi pardavė ir sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ perdavė atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise tris žemės sklypus su gyvenamuoju namu ir priklausiniais. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, negalima teigti, kad pirkimo - pardavimo sutartys neatitiko sutarties Å¡alių valios. Å alys susitarė dėl visų nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, ne dovanojimo su sÄ lyga sutartims bÅ«dingų, esminių sÄ lygų, pas notarÄ laisva valia pasirašė sutartis, kurias ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti, neginčydama jų turinio. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieÅ¡kovė vienaÅ¡aliÅ¡kai negali (negalėjo) reikalauti, kad sudaryta pirkimo -

pardavimo sutartis ir joje nustatytos sÄ lygos bÅ«tų pakeista į kitÄ sutartį – dovanojimo sutartį, su Å¡alių nustatyta tvarka

neaptarta sÄ lyga iÅ¡laikyti dovanotojÄ iki gyvos galvos.

3. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ kad byloje apklausti liudytojai, kiti O. B. vaikai, elgdamiesi apdairiai, jei bÅ«tų susitarimas turtÄ perleisti su sÄ lygÄ iÅ¡laikyti iki gyvos galvos, galėjo palydėti O. B. pas notarÄ užsakant sandorį ir jį pasiraÅ¡ant. Tačiau to nebuvo padaryta. Be to, liudytojas E.

B. nurodė, kad pas notarÄ O. B. sutiko su bet kokiomis turto perleidimo atsakovų nuosavybėn sÄ lygomis ir nereikalavo į sutartį įraÅ¡yti kokių nors konkrečių sÄ lygų.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

Kaip matyti iÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio, apeliantė ginÄÄ grindė dviem pagrindais – CK 1.87 str. 1 d. (apsimestinio sandorio negaliojimu) ir CK 1.91 str. (dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu). Kolegija taip pat analizuoja aplinkybes, susijusias su apeliantės veiksmais, susijusiais su CK 1.90 str. pagrindu (dėl suklydimo sudaryto sandorio negaliojimu). Formaliai Å¡is pagrindas nenurodytas, tačiau iÅ¡ pačios apeliantės teiginių matyti, jog ji galėjo suklysti dėl sudaryto pirkimo – pardavimo sandorio aplinkybių.

CK 1.91 str. nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusios šalies

ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šio CK straipsnio yra nurodęs, kad apgaulė – tai sandorį sudarančio

asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, kuris gali pasireikÅ¡ti aktyviais veiksmais, taip pat nuslėpimu svarbių sandorio aplinkybių, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Tokiu atveju privalu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atsakovai atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdami suklaidinti ieÅ¡kovę), dėl kurių ieÅ¡kovė buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti. Svarbu analizuoti ir teigiančios, kad buvo apgauta, Å¡alies elgesį prieÅ¡ sutarties sudarymÄ , sudarant sandorį ir po sutarties sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės buvimo abiejų Å¡alių veiksmai turėtų bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

Taigi apgaulė gali pasireikÅ¡ti tik tyčia ir tam, kad bÅ«tų pripažintas sandoris negaliojančiu kaip sudarytas dėl apgaulės, bÅ«tina nustatyti tyčinius veiksmus, kurie gali pasireikÅ¡ti tiek tylėjimu, tiek aktyviais veiksmais. Byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovai bÅ«tų ėmęsi apgaulės, siekdami iÅ¡vilioti apeliantei priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ . BÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad Bendrojo sutuoktinių testamento 3 punkte numatyta, jog mirus pergyvenusiam sutuoktiniui turtÄ paveldės sÅ«nus A.

B. (pridėta byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo į mirusiojo S. B. palikimÄ ). Taigi, apeliantė žinojo, kad po jos mirties viskÄ paveldės atsakovas. Tokia apeliantės valia buvo žinoma ir atsakovams. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad jokių tyčinių ar nesÄ Å¾iningų atsakovų veiksmų, siekiant kokiu nors bÅ«du užvaldyti apeliantei priklausantį turtÄ , nenustatyta

Nėra pagrindo spręsti, kad atsakovai apgavo ieškovę dėl sudaromo su ja sandorių esminių ypatybių. Kolegijos posėdyje

pati apeliantė patvirtino, kad sudarydama sandorį ir su atsakove V. B., ji turėjo tikslÄ užtikrinti pastarosios ateitį, t.y.

galimybę pasirūpinti būstu bei padovanoti dalį pastatų bei žemės sklypo, jei marčiai susiklostytų neigiamos šeiminės aplinkybės.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teismų praktikÄ apsimestiniu sandoriu yra laikomas sandoris, kuris yra sudarytas kitam sandoriui pridengti. Apsimestinis sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad, sudarant tÄ sandorį, juo siekiama pridengti kitÄ sandorį, todėl tuo atveju turi bÅ«ti taikomos taisyklės to sandorio, kurį

sutarties šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (jei sandoris neprieštarauja įstatymui). Apsimestinis sandoris turi

bÅ«ti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – Å¡alių valios, nes jame iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka Å¡alių tikrųjų ketinimų. Tokiu sandoriu yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių ir siekė sandorio Å¡alys. Taigi įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumÄ , reikia įrodyti, kad abi Å¡alys iÅ¡ tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto tikslo. Bet kuriuo atveju abi sandorio Å¡alys turi suprasti, kad jos siekia kitokio tikslo, nei sudarydamos sandorį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tarp apeliantės ir atsakovų sudarytas pirkimo – pardavimo sandoris negali bÅ«ti laikomas apsimestiniu.

Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Be to, suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio sudarymo faktus sandorio sudarymo metu (CK

1.90 str. 2 d.). Suklydimo faktÄ galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Å is laiko elemento fiksavimas bÅ«tinas tam, kad bÅ«tų atskirti atvejai, kai suklydimas ir jo pasekmės atsiranda dėl sutarties nevykdymo. Jeigu Å¡alis sudarė sutartį klaidingai suprasdama faktines ar teisines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimÄ negaliojančiu. Tačiau jeigu Å¡alis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl Å¡io sandorio perspektyvų, Å¡ios taisyklės netaikomos. Ä®vertinus byloje esančias aplinkybes, apeliantė iÅ¡ esmės nepatenkinta yra ne tuo, kad atsakovams perleido turtÄ , o tuo, jog namuose apsigyveno atsakovės V. B. motina. Kaip matyti ir iÅ¡ pačios apeliantės paaiÅ¡kinimų, jos nepasitenkinimÄ sukelia bÅ«tent pastarosios buvimas namuose bei dėl to kylantys ginčai.

Suklydimo sÄ lygos, nors ir nulemtos įvairių sandorio aplinkybių, turi bÅ«ti susijusios su sandorio turiniu. Jeigu suklystama dėl to, kas neįeina į sandorio turinį, pavyzdžiui, dėl sandorio motyvų, tai nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu. Suklysta gali bÅ«ti dėl sandorio esmės, jo dalyko, kitų esminių sandorio sÄ lygų ar kitokių aplinkybių. Tačiau suklydimo faktas dėl minėtų aplinkybių savaime dar nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu. Suklydimas turi bÅ«ti esminis, t.y. toks, kai normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis. Tokia esminio suklydimo samprata pateikta CK

1.90 str. 4 d.. Aplinkybė, ar bÅ«tų sudarytas sandoris kitomis sÄ lygomis, nustatoma taikant protingo asmens taisyklę, t.y. taikomas ne tik objektyvusis kriterijus (normaliai atidus ir protingas asmuo), bet ir subjektyvusis (žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį). Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į teigiančio, kad jis suklydo, asmens amžių, sveikatos bÅ«klę, iÅ¡simokslinimÄ , sandorio sudarymo ir kitas bylai svarbias aplinkybes.

           Kaip svarbus Å¡io ginčo aspektas yra tai, kad apeliantė teigia turtÄ padovanojusi. Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. B., kuris teismo posėdyje nurodė, kad Å¡eimos nariai apsisprendė šį turtÄ padovanoti. IÅ¡ esmės pagal dovanojimo sandorio sudarymo pasekmes Å¡is turtas pereina apdovanotojo nuosavybėn (CK 6.465 str. 1 d.). Dovanojimo su sÄ lyga sutartis (CK 6.467 str. 1 d.) negali bÅ«ti prilyginama rentos sutarčiai. Be to, apie jos sudarymo galimybę tarp Å¡alių nebuvo tariamasi. Liudytojas R.

B. taip pat patvirtino, kad buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis (b.l. 136), dėl kurios egzistavimo nebuvo jokių ginčų, kol namuose neatsirado atsakovės V. B. motinos. Â

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad apeliantės sveikatos bÅ«klė nebuvo tokia, kad ji nebÅ«tų sugebėjusi suprasti, kas vyksta. Antra vertus, apeliantė neprašė pripažinti sandorį negaliojančiu nei CK 1.89 str. pagrindu, nei CK 1.81 str. pagrindu, todėl jos sveikatos bÅ«klė nebuvo detaliau analizuota. Dėl Å¡ios priežasties teismas negali nagrinėti ginčo pagal visus sandorių negaliojimo pagrindus. Apeliantė turėjo galimybę naudotis kvalifikuota teisine pagalba ir Å¡ia galimybe aktyviai pasinaudojo. Pats faktas, kad apeliantė kreipėsi į teismÄ dėl sÅ«naus ir marčios veiksmų, gali bÅ«ti laikytas jų nekorektiÅ¡ku elgesiu, tačiau bet kuriuo atveju savaime tai nereiÅ¡kia, jog Å¡is sandoris yra prieÅ¡taraujantis vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei. Å ios aplinkybės kaip sandorio negaliojimo pagrindas yra įrodinėtinos žymiai plačiau, nei tai buvo pasisakoma Å¡ioje byloje.

           Atmetant apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apeliantės O. B. priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str.

1 d. 3 p.). Jas sudaro 6,80 Lt (b.l. 167).

          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

           Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš O. B. 6,80 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė                                                                        Birutė Simonaitienė

                  Â

Teisėjai                                                                                             Danutė

Burbulienė

                                                                                           Vytautas

Kursevičius

Kopija tikra

Teisėja

Birutė Simonaitienė