2015-10-30 Nr. AB-21034-3-66-3-00054-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedatsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovams Z. V. ir R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo partijos „Tvarka ir teisingumas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Telšių rajono savivaldybės rinkimų komisijai Nr. 51 dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2015-10-30 Nr. AB-21034-3-66-3-00054-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: V. ir R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo partijos „Tvarka ir teisingumas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Telšių rajono savivaldybės rinkimų komisijai Nr. 51 dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. R-34-662/2015
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00054-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija 18.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),
sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,
dalyvaujant pareiškėjo partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovui M. S.,
atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovams Z. V. ir R. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo partijos „Tvarka ir teisingumas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Telšių rajono savivaldybės rinkimų komisijai Nr. 51 dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas partija „Tvarka ir teisingumas“ (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Vyriausioji rinkimų komisija, VRK) 2015 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 2-1364(2.11V) „Dėl apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovo rinkimams prie VRK M. S. 2015 m. rugsėjo 23 d. skundą nagrinėti iš naujo.
Paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 22 d. Telšių rajono savivaldybės rinkimų komisija Nr. 51 (toliau – ir Komisija Nr. 51), organizuodama 2015 m. lapkričio 8 d. naujus Telšių rajono savivaldybės tarybos nario-mero rinkimus, posėdyje patvirtino apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus. Telšių rajono savivaldybė yra padalinta į 33 rinkimines apylinkes, kuriose rinkimuose dalyvaujančios politinės partijos siūlė kandidatus į apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus. Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai pagal partijas pasiskirstė taip: Lietuvos socialdemokratų partija gavo 12 apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų vietų, Darbo partija – 11, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 5, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 3, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 1, partija „Tvarka ir teisingumas“ – 1.
2015 m. rugsėjo 22 d., nesutikdamas su Komisijos Nr. 51 protokoliniu sprendimu, partijos „Tvarka ir teisingumas“ Telšių rajono skyriaus pirmininko pavaduotojas D. R. pateikė skundą VRK, kuriame nurodė, jog balsuodama dėl apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų skyrimo Komisija Nr. 51 nesilaikė Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 15 straipsnio 7 dalyje nurodyto proporcinio (tolygaus) pasiskirstymo principo ir taip šiurkščiai pažeidė minėtą įstatymą.
2015 m. rugsėjo 23 d. partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas rinkimams prie VRK M. S. taip pat pateikė skundą dėl ankščiau minėto fakto ir reikalavo, kad VRK vykdytų Įstatymą ir priimtų sprendimą perskirstyti apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų kvotas.
VRK 2015 m. spalio 6 d. sprendime Nr. 2-1364(2.11V) nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 22 d. Komisijos Nr. 51 posėdyje tik viena partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovė D. M. buvo paskirta apylinkės rinkimų komisijos pirmininke, nors partijos „Tvarka ir teisingumas“ Telšių skyrius pateikė iš viso 8 pirmininkų kandidatūras. Sprendime VRK taip pat pripažino, jog pateiktos kandidatūros atitinka Įstatymo reikalavimus: turi aukštąjį išsilavinimą bei darbo rinkimų komisijoje patirties, tad yra kompetentingi užimti pirmininko pozicijas. Sprendime VRK nurodė, kad savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, sekretorė bei kiti nariai tokį Komisijos Nr. 51 sprendimą paaiškino tuo, kad apylinkių rinkimų komisijų pirmininkais buvo skiriami daugeliu atveju tie asmenys, kurie dirbo pirmininkais anksčiau vykusiuose 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose.
Pareiškėjas pažymėjo, kad Įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje aiškiai nurodyta, jog apylinkės rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria savivaldybės rinkimų komisija, siekdama išlaikyti tolygų pirmininkų skaičių tarp komisijos narius turinčius teisę deleguoti partijų. Tačiau proporcinio (tolygaus) pasiskirstymo principo nebuvo paisoma ir iš aštuonių teiktų pirmininkų kandidatūrų partijos „Tvarka ir teisingumas“ atžvilgiu buvo patvirtintas tik vienas komisijos pirmininkas. Nors VRK savo sprendime konstatavo, kad pareiškėjo pateikti kandidatai atitinka įstatymo reikalavimus, t. y. turi aukštąjį išsilavinimą bei darbo komisijoje patirties, tačiau rėmėsi subjektyviu kriterijumi, kuris nėra nustatytas Įstatyme, ir apylinkių rinkimų komisijų pirmininkais paskyrė daugeliu atveju tuos asmenis, kurie dirbo pirmininkais 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose, bei paliko galioti Komisijos Nr. 51 2015 m. rugsėjo 22 d. protokolinį sprendimą Nr. 1-05. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pasiūlyti kandidatai taip pat turėjo darbo rinkimų komisijose patirties, tačiau skiriant pirmininkus į šį kriterijų nebuvo atsižvelgta.
Atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad Įstatymo 15 straipsnio nuostatos numato kandidatų pateikimo į apylinkės rinkimų komisijos narius tvarką. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas yra skiriamas iš komisijos narių. Apylinkės pirmininką skiria savivaldybės rinkimų komisija. Savivaldybės rinkimų komisija yra saistoma Įstatyme numatytų reikalavimų – pirmininkas privalo būti apylinkės rinkimų komisijos nariu, turi atitikti patirties arba išsilavinimo reikalavimus. Pareiškėjas neginčija, kad paskirti Telšių savivaldybės apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai neatitinka patirties ar išsilavinimo reikalavimų, todėl laikytina, kad ši aplinkybė nėra ginčo dalykas. Įstatymo 15 straipsnio 7 dalies nuostatos taip pat numato, kad savivaldybės rinkimų komisija turi siekti, jog pirmininkų skaičius tolygiai pasiskirstytų tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų. Apylinkės rinkimų komisijų pirmininkų paskyrimas ir pareiga siekti tolygaus pirmininkų skaičiaus pasiskirstymo patenka į savivaldybės rinkimų komisijos kompetenciją, kuri savo sprendimus priima Įstatymo 18 straipsnyje numatyta tvarka. Minėta įstatymo nuostata nenumato konkrečių kriterijų, pagal kuriuos galėtų būti nustatyta pirmininkų pasiskirstymo kvota, tačiau nurodo, kad savivaldybės rinkimų komisija turėtų siekti tolygaus pasiskirstymo. Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai buvo skiriami laikantis Įstatyme nustatytų procedūrų, dėl jų paskyrimo Telšių savivaldybės rinkimų komisija balsavo atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių savivaldybės rinkimų komisijos narių balsų dauguma, įvertinus, ar kandidatai atitinka Įstatyme nustatytus patirties arba išsilavinimo reikalavimus. VRK šuo atveju paskirtų kandidatūrų nevertina ir jų paskirti ar atleisti negali, nes tokia kompetencija jai nėra nustatyta, tačiau VRK gali panaikinti skundžiamą Komisijos Nr. 51 sprendimą, jeigu jis neatitinka Įstatymo reikalavimų. VRK laikosi pozicijos, kad panaikinti Komisijos Nr. 51 sprendimą dėl apylinkių rinkimų komisijos pirmininkų paskyrimo nebuvo pagrindo, todėl Komisijos Nr. 51 2015 m. rugsėjo 22 d. protokolinis sprendimas panaikintas nebuvo. Panaikinus Komisijos Nr. 51 2015 m. rugsėjo 22 d. protokolinį sprendimą būtų sutrukdytas pasiruošimo rinkimams procesas. VRK, priimdama Sprendimą, Įstatyme nustatytų teisės normų nepažeidė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Telšių rajono savivaldybės rinkimų komisija Nr. 51 atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad pagal Įstatymo 15 straipsnio 7 dalį Komisija Nr. 51, skirdama apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus, privalėjo atsižvelgti į atitinkamą patirtį ir pirmininkais skyrė asmenis, turinčius darbo rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, nepamirštant ir proporcingumo principo, kurio siekti įpareigoja Įstatymas, bet visgi prioritetą teikiant darbo patirčiai einant komisijos pirmininko pareigas. Darbo patirties einant komisijos pirmininko pareigas kriterijus, kuris Įstatyme nurodytas kaip būtinas, Komisijos Nr. 51 nuomone, svarbesnis už proporcingumo principo kriterijų, kuris Įstatyme įvardytas kaip siektinas. Negali būti tokios situacijos, kai didesnę patirtį turintis asmuo neskiriamas apylinkės rinkimų komisijos pirmininku tik dėl to, kad būtina išlaikyti proporcinio atstovavimo principą. Darbo kokybė nagrinėjamu atveju negali būti nuvertinama prieš tolygų apylinkių rinkimų komisijos primininkų skaičių tarp partijų, kurios delegavo atstovus į komisiją.
Partija „Tvarka ir teisingumas“ pasiūlė 8 narius į apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų pareigas, vienas iš jų buvo paskirtas Respublikos apylinkės rinkimų komisijos pirmininku. Masčio rinkimų apylinkės komisijos pirmininku buvo paskirtas Lietuvos socialdemokratų partijos pasiūlytas asmuo – D. M., nes ji per 2015 m. kovo 1 d. rinkimus ėjo šios apylinkės rinkimų komisijos pirmininkės pareigas, su paskirtu darbu susitvarkė puikiai, jos patirtis būtent ir lėmė tai, kad ji buvo paskirta komisijos pirmininke. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovė O.
Š. turėjo tik komisijos narės patirties. Kęstučio apylinkės rinkimų komisijos pirmininku paskirtas Lietuvos socialdemokratų partijos pasiūlytas asmuo – J. J., kuri 2015 m. kovo 1 d. rinkimų metu ėjo šios apylinkės rinkimų komisijos pirmininkės pareigas, dirbo puikiai, nusiskundimų ar pastabų dėl jos negauta. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininko pareigas ankstesniais laikotarpiais ėjęs P. Š. turėdavo sunkumų su komisijos darbo organizavimu dėl nuolatinių darbinių komandiruočių, rinkėjų kortelės nebuvo išdalijamos laiku, užtrukdavo dokumentacijos pildymas.
Sedos apylinkės rinkimų komisijos pirmininku buvo paskirtas Lietuvos socialdemokratų partijos pasiūlytas asmuo – R. L., ji 2015 m. kovo 1 d. rinkimų metu ėjo šios apylinkės rinkimų komisijos pirmininkės pareigas, dirbo puikiai, per ankstesnius rinkimus Telšių rinkimų komisijai atsiskaitė viena pirmųjų, jos patirtis lėmė, kad būtent ji, o ne R. Š., kuri turėjo tik komisijos narės patirties, buvo paskirta rinkimų komisijos pirmininke. P. Cvirkos apylinkės rinkimų komisijos pirmininku buvo paskirtas Darbo partijos pasiūlytas asmuo – R.
Ž., nes jis jau 6 kartą ėjo šios apylinkės rinkimų komisijos pirmininko pareigas, dirbo puikiai, todėl jo daugiametė patirtis komisijos pirmininko pareigose lėmė, kad būtent jis, o ne partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovė A. S., kuri turėjo tik komisijos narės patirties, buvo paskirtas pirmininku. Luokės apylinkės rinkimų komisijos pirmininku buvo paskirtas Lietuvos socialdemokratų partijos pasiūlytas asmuo – V. B., kuri 2015 m. kovo 1 d. rinkimų metu ėjo šios apylinkės rinkimų komisijos pirmininkės pareigas, dirbo puikiai, todėl jos patirtis komisijos pirmininkės pareigose per paskutinius rinkimus lėmė, kad būtent ji buvo paskirta apylinkės komisijos pirmininke.
Telšių rinkimų komisija atsižvelgė ir į tai, kad partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovė I. V., priešingai nei pirmininke paskirta V. B., neturi aukštojo išsilavinimo. Kuršų apylinkės rinkimų komisijos pirmininku paskirtas Lietuvos socialdemokratų partijos pasiūlytas asmuo – T. N., nes pastaroji 2015 m. kovo 1 d. rinkimų metu ėjo šios apylinkės rinkimų komisijos pirmininkės pareigas, dirbo puikiai, todėl jos patirtis komisijos pirmininkės pareigose per paskutinius rinkimus lėmė, kad būtent ji, o ne partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovė J.
V., kuri turėjo tik komisijos narės patirties, buvo paskirta apylinkės rinkimų komisijos pirmininke. Varnių apylinkės rinkimų komisijos pirmininku paskirtas Lietuvos socialdemokratų partijos pasiūlytas asmuo – S. J., nes pastarasis 2015 m. kovo 1 d. rinkimų metu ėjo šios apylinkės rinkimų komisijos pirmininko pareigas, dirbo puikiai, jo patirtis komisijos pirmininko pareigose per paskutinius rinkimus lėmė, kad būtent jis, o ne partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovė B. E., kuri turėjo tik komisijos narės patirties, buvo paskirtas apylinkės rinkimų komisijos pirmininku.
Komisija Nr. 51 atsižvelgė ir į tai, kad partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovė B. E., priešingai nei pirmininku paskirtas S. J., neturi aukštojo išsilavinimo.
Patikslintame skunde prašoma panaikinti Sprendimą tik dėl to, kad nebuvo siekiama tolygaus apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų skaičiaus paskirstymo tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų, ignoruojant būtiną kriterijų – patirtį. Pareiškėjas savo skunde taip ir nenurodė, kuo jo pasiūlyti kandidatai į apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus pranašesni už paskirtuosius apylinkių komisijų pirmininkus. Jeigu politinė partija į apylinkių rinkimų komisijos pirmininkus pasiūlo tik 2-3 kandidatais daugiau, nei numato Įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas siektinas apylinkių pirmininkų atstovavimo principas, tai nereiškia, kad šie pasiūlyti kandidatai automatiškai turi būti paskirti į pirmininkų pareigas vien dėl siektino proporcinio atstovavimo principo, neatsižvelgiant į jų patirtį. Priešingu atveju partijos galėtų piktnaudžiauti siūlydamos tik tokį kandidatų skaičių, koks reikalingas siektinam proporcinio atstovavimo principui, o atitinkama apygardos komisija neturėtų kito elgesio varianto, kaip tik patvirtinti siūlomas kandidatūras apylinkių rinkimų komisijų pirmininkais. Tokiu atveju pirmininkų pareigas daugeliu atveju užimtų nebūtinai kompetentingiausi asmenys iš pasiūlytų kandidatūrų, nes būtų eliminuojamas atitinkamos patirties komisijoje kriterijus skiriant apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
II. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. 2-1364(2.11V) „Dėl apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų skyrimo“, priimto dėl savivaldybės rinkimų komisijos kompetencijos skiriant apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2015 m. rugsėjo 22 d. Telšių rajono savivaldybės rinkimų komisija Nr. 51, organizuodama 2015 m. lapkričio 8 d. naujus Telšių rajono savivaldybės tarybos nario-mero rinkimus, posėdyje patvirtino apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus. Iš Komisijos Nr. 51 2015 m. rugsėjo 9 d. posėdžio protokolo Nr. 1-05 matyti, kad apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai pagal partijas pasiskirstė taip: Lietuvos socialdemokratų partija po balsavimo gavo 12 apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų vietų, Darbo partija – 11, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 5, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 3, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 1, partija „Tvarka ir teisingumas“ – 1 (b. l. 4–5).
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ Telšių rajono skyriaus pirmininko pavaduotojas D. R. 2015 m. rugsėjo 22 d., nesutikdamas su Komisijos Nr. 51 protokoliniu sprendimu, pateikė skundą VRK, kuriame nurodė, jog balsuodama dėl apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų skyrimo Komisija Nr. 51 nepaisė Įstatymo 15 straipsnio 7 dalies nuostatų (b. l. 7–8).
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas rinkimams prie VRK M. S. 2015 m. rugsėjo 23 d. taip pat pateikė skundą VRK prašydamas paaiškinti, kokiu pagrindu buvo pažeistas proporcinio pasidalijimo principas, skiriant pirmininkus, ir išspręsti situaciją, perskirstant pirmininkus, atsižvelgus į tolygaus pasidalinimo principą (b. l. 9).
VRK 2015 m. spalio 6 d. sprendime Nr. 2-1364(2.11V) „Dėl apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų skyrimo“ nurodė, kad partijos „Tvarka ir teisingumas“ Telšių skyrius pateikė iš viso 8 asmenų pasiūlymus užimti apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų pareigas. Sprendime VRK pažymėjo, jog pateiktos kandidatūros atitinka Įstatymo reikalavimus: turi aukštąjį išsilavinimą bei darbo rinkimų komisijoje patirties. 2015 m. rugsėjo 22 d. Komisijos Nr. 51 posėdyje tik viena partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovė D. M. buvo paskirta apylinkės rinkimų komisijos pirmininke. Sprendime VRK nurodė, jog savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, sekretorė bei kiti nariai tokį Komisijos Nr. 51 sprendimą paaiškino tuo, kad apylinkių rinkimų komisijų pirmininkais buvo skiriami daugeliu atveju tie asmenys, kurie dirbo pirmininkais anksčiau vykusiuose 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose. Taip pat VRK pažymėjo, kad Įstatymo 15 straipsnio 7 punktas nereikalauja, bet nurodo, jog savivaldybės rinkimų komisija turi siekti, kad pirmininkų skaičius tolygiai pasiskirstytų tarp komisijos narius turinčių teisę deleguoti partijų.
Pareiškėjas skunde Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nurodo, jog savivaldybės rinkimų komisija, skirdama apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus, nepaisė proporcinio (tolygaus) pasiskirstymo principo, numatyto Įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje, ir iš aštuonių teiktų pirmininkų kandidatūrų partijos „Tvarka ir teisingumas“ atžvilgiu buvo patvirtintas tik vienas komisijos pirmininkas.
Savivaldybės rinkimų komisijos sudaro apylinkių rinkimų komisijas (Įstatymo 14 str. 1 d. 3 p.). Byloje keliamam ginčui yra tikslinga aptarti apylinkių rinkimų komisijų sudarymo ir jų pirmininkų skyrimo tvarką, kuri yra įtvirtinta Įstatymo 15 straipsnyje. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų savivaldybės rinkimų komisija nustato kiekvienos apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras į apylinkės rinkimų komisiją, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba apylinkės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius. Pagal Įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti partija ar partijų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir šioje savivaldybėje iškėlusi kandidatų per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus. Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis (1 p.); partija ar partijų koalicija, per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavusi ne mažiau kaip 2 šios savivaldybės tarybos narių mandatus. Jeigu partija savivaldybės tarybos narių mandatų gavo būdama koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis (2 p.). Įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad apylinkių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro savivaldybių rinkimų komisijos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijos siūloma kandidatūra į apylinkės rinkimų komisiją atitinka šio įstatymo reikalavimus, savivaldybės rinkimų komisija negali jos atmesti.
Įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje yra aptarta apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų skyrimo tvarka: apylinkės rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria savivaldybės rinkimų komisija. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą. Savivaldybės rinkimų komisija turi siekti, kad pirmininkų skaičius tolygiai pasiskirstytų tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų. Kaip matyti iš minėtos normos antro sakinio žodžių jungimo ypatumų, ji yra sukonstruota alternatyvos principu ir savivaldybės rinkimų komisijai, skiriančiai apylinkės rinkimų komisijos pirmininkus, yra svarbu atsižvelgi į tai, jog, pirma, skiriamas asmuo turėtų darbo rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba, antra, tai būtų asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą. Konkrečių kriterijų, be minėtų objektyvių faktų, kuriais vadovaudamasi savivaldybės rinkimų komisija turėtų vertinti visų kandidatų, atitinkančių apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui keliamus reikalavimus, pranašumus ir remiantis jais sudaryti prioritetų eilę, Įstatymo 15 straipsnyje nėra numatyta, todėl savivaldybės rinkimų komisijos nariams, balsuojant dėl kandidatų, atitinkančių objektyvius apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui keliamus reikalavimus, šioje srityje yra suteikiama tam tikra diskrecija.
Be minėtų objektyvių kriterijų, Įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje yra numatytas siekis savivaldybės rinkimų komisijai pirmininkų skaičių tolygiai pasiskirstyti tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų. Viena žodžio „siekti“ reikšmė pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną aiškintina kaip „stengtis įgyti, laimėti“, o žodis „siekis“ aiškinamas kaip „siektinas dalykas“. Iš Įstatymo 15 straipsnio 7 dalies trečiajame sakinyje įtvirtintos normos konstrukcijos matyti, jog joje minimas tolygaus pasiskirstymo tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų kriterijus nėra imperatyvaus pobūdžio, o toks, kurį balsavimo metu individualiomis savivaldybės rinkimų komisijos narių valios pastangomis turi būti stengiamasi pasiekti. Taigi savivaldybės rinkimų komisija (jos nariai), skirianti apylinkių rinkimų komisijos pirmininkus, be anksčiau minėtų objektyvių faktų, t. y. apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui keliamų reikalavimų – darbo rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba aukštojo išsilavinimo turėjimo, turi atsižvelgti ir į tolygaus pasiskirstymo tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų kriterijų bei balsuodama dėl apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų turėti jį omenyje.
Kaip matyti iš Komisijos Nr. 51 2015 m. rugsėjo 22 d. protokolo Nr. 1-05, posėdyje dalyvavo 7 Telšių rajono savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 51 nariai. Pažymėtina, jog savivaldybių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74 dienoms iki rinkimų. Savivaldybės rinkimų komisija sudaroma iš vieno tos savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras; vieno tos savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija; vieno tos savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo, kurį pasiūlo tos savivaldybės administracijos direktorius; partijų, partijų koalicijų, kurios per paskutinius Seimo rinkimus gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir šioje savivaldybėje buvo iškėlusios kandidatų per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus, pasiūlytų asmenų; partijų, partijų koalicijų, kurios per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavo ne mažiau kaip 3 šios savivaldybės tarybos narių mandatus, pasiūlytų asmenų (Įstatymo 13 str.). Taigi savivaldybės rinkimų komisija yra sudaroma atsižvelgiant į skirtingų asmenų, be kita ko, ir į politinių partijų siūlymus.
Pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, rinkimų komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę. Ji pridedama prie protokolo ir yra neatskiriama protokolo dalis.
Iš Komisijos Nr. 51 2015 m. rugsėjo 22 d. protokolo Nr. 1-05 matyti, jog pranešėjas H. A. pirmiausia pristatė politinių partijų teikimus į apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus. Komisijos Nr. 51 narys E. V. pacitavo Įstatymo 15 straipsnio 7 dalies normą (savivaldybės rinkimų komisija turi siekti, kad pirmininkų skaičius tolygiai pasiskirstytų tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų). Taigi Komisijos Nr. 51 nariams tolygaus pasiskirstymo tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų siekis buvo primintas ir posėdžio metu.
Komisijos Nr. 51 narių balsavimo rezultatai atsispindi Komisijos Nr. 51 2015 m. rugsėjo 22 d. protokole Nr. 1-05, iš kurio matyti, kaip pasiskirstė komisijos narių balsai (už, prieš, susilaikė) ir kuriais atvejais apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai buvo išrinkti bendru sutarimu. Byloje ginčo dėl to, jog išrinkti apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai neatitinka patirties ar išsilavinimo reikalavimų, byloje nėra. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, jog partijos „Tvarka ir teisingumas“ pateikti 8 kandidatai į apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų pareigas atitiko Įstatymo reikalavimus, t. y. turėjo darbo rinkimų komisijose patirties ar aukštąjį išsilavinimą. Esant tokiai situacijai, t. y. tiek partijos „Tvarka ir teisingumas“, tiek kitų partijų į apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus siūlytiems kandidatams, kurie ir buvo paskirti, atitinkant Įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje numatytus jiems keliamus darbo rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba aukštojo išsilavinimo turėjimo reikalavimus, savivaldybės rinkimų komisija (jos nariai), naudodamasi jai šioje srityje suteikiama diskrecijos teise, atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma laisvai nubalsavo ir taip išreiškė savo valią dėl apylinkių rinkimų komisijų primininkų. Tai, jog balsavimo rezultatai lėmė, kad pasiskirstymas tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų nebuvo tolygus, negali paneigti savivaldybės rinkimų komisijos atlikto balsavimo dėl apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų ir jo rezultatų teisėtumo, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, tolygaus pasiskirstymo tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų kriterijus nėra imperatyvus, jis vertintinas kaip savivaldybės rinkimų komisijos (jos narių) vidinį apsisprendimą saistantis subjektyvaus pobūdžio kriterijus, todėl vien tik jo neužtikrinimas, nesant kitų apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų skyrimo procedūros pažeidimų, negali lemti balsavimo dėl apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų ir jo rezultatų neteisėtumo.
Pareiškėjas savo skundą nagrinėjamu atveju grindžia vien tik proporcinio (tolygaus) pasiskirstymo principo skiriant apylinkės rinkimų komisijų pirmininkus nepaisymu, o kitų argumentų, pavyzdžiui, to, jog buvo nukrypta nuo pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, nepateikta. Bylos duomenimis patvirtinta, jog politinėms partijoms buvo sudarytos sąlygos pateikti kandidatus į apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus, o duomenų, kad ši teisė buvo ribojama, nėra. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje kilusio ginčo aplinkybes ir pateiktus duomenis, apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų skyrimo procedūros pažeidimų nenustatė.
Atsižvelgiant į tai, kad vien tik tolygaus pasiskirstymo tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų kriterijaus neužtikrinimas, nesant kitų apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų skyrimo procedūros pažeidimų, negali lemti balsavimo dėl apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų ir jo rezultatų neteisėtumo, darytina išvada, jog Vyriausioji rinkimų komisija pagrįstai nepanaikino Komisijos Nr. 51 2015 m. rugsėjo 22 d. protokolinio sprendimo, kuriuo buvo patvirtinti apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai. Nenustačius, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar įstatymų saugomi interesai, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 121 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo partijos „Tvarka ir teisingumas“ skundo netekinti.
Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. spalio 6 d. sprendimą „Dėl apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų skyrimo“ Nr. 2-1364(2.11V) palikti nepakeistą.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan