2020-10-28 Nr. AB-20223-3-64-3-03152-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1826-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03152-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas)ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 15 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose, kamerose buvo šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, buvo pelėsio, grybelio, byrėjo tinkas, dažai, kamerose tualetas neatitiko keliamų reikalavimų, nebuvo oro šalinimo sistemos, nebuvo veidrodžio, spintelės daiktams susidėti, nebuvo įrengti pagalbos signalizacijos mygtukai, kamerose buvo žiurkių, tarakonų ir kitų parazitų. Pasivaikščioti gryname ore buvo galima tik po 1 valandą vietoje 8 valandų, pasivaikščiojimų kiemeliai buvo netinkami, purvini, nevalomi. Pastato sienose, konstrukcijose buvo asbesto, kamerose nebuvo sąlygų plauti ir džiovinti drabužius, duše buvo galima maudytis tik vieną kartą per savaitę, tik 15 minučių, dušuose grindų danga buvo slidi, kartais nebūdavo karšto vandens. Pareiškėjas taip pat teigė, kad buvo išduodama nepakankamai tualetinio popieriaus (tik po vieną rulonėlį per mėnesį), nebuvo vykdoma socialinė reabilitacija, sporto, kultūros renginių, tiekiamas maistas buvo atšalęs, nekaloringas, patalynė buvo nešvari, čiužiniai susidėvėję, nedezinfekuojami, pareiškėjas buvo netinkamai aprūpinamas patalyne, dalies patalynės negaudavo, ilgalaikiai pasimatymai su artimaisiais buvo ribojami, taip pat buvo kitų pažeidimų. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis teigė patyręs dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, galimybių bendrauti sumažėjimą. Pareiškėjas neturtinę žalą prašė priteisti už kalinimo laikotarpį nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Šiaulių TI nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekęs kameros plotas atitiko nustatytus reikalavimus. Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir turimus resursus. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas. Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Kiemeliuose įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad būtų galima pasislėpti nuo kritulių. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas visomis jam priklausančiomis priemonėmis, nebent pats jų atsisakė. Šiaulių TI minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, jis dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius yra suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas, neatitinka tikrovės. Jokie teisės aktai nenumato reikalavimo, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems asmenims būtų sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius jų gyvenamosiose kamerose. Atsakovas suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbti drabužius bei patalynę.

5. Šiaulių TI nurodė, kad yra įrengtos 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Pareiškėjo pretenzijos dėl galimybės tik 1 kartą maudytis į duše nepagrįstos. Atsakovo atstovas teigė, kad Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių TI maistas negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi. Pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikė, įstaigai dėl netinkamo maitinimo nebuvo pateikęs jokių skundų. Dėl tardymo izoliatoriuje suteikiamų pasimatymų nurodė, kad pareiškėjo buvimo laikotarpiu prašymų pareiškėjui suteikti ilgalaikius pasimatymus nei iš pareiškėjo, nei iš kitų asmenų nebuvo gauta.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

7. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimų aktus ir juose nustatytus pažeidimus (naudojamos dirbtinės apšvietos lempos be gaubtų, nesaugiai naudojamos dirbtinės apšvietos lempos, dirbtinė lemputė uždengta popierine dėže, gyvenamųjų patalpų oro temperatūra žemesnė nei nustatyta teisės aktuose, praustuvė nesaugi – kraštai stipriai pažeisti korozijos, aštrūs), konstatavo, jog Šiaulių TI pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 12, 16 punktų reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Kitus pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų teismas atmetė kaip nepagrįstus.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI pažeidžiant nustatytas anksčiau paminėtas higienos normas buvo laikomas neilgą laikotarpį, periodiškai. Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija pareiškėją išskyrė iš kitų kalinamųjų ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, netinkamos kalinimo sąlygos (higienos normų pažeidimai) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Todėl, atsižvelgęs į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas vertino, jog šioje byloje yra pagrindas apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytų sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

III. 9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

10. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą, neatsižvelgė į baldų, sanitarinių įrenginių ir kitų daiktų, kurie trukdė judėti kameroje, užimamą plotą, nors, pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 į tai atsižvelgė. Pareiškėjas į Šiaulių TI buvo perkeltas iš Vokietijos, jį sukrėtė sąlygos Šiaulių TI, jis buvo emociškai sužlugdytas, jautė stresą, jį kamavo nemiga. Pareiškėjas buvo kankinamas (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str.). Kadangi pareiškėjas buvo laikomas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patyrė dvasinius išgyvenimus, yra pagrindas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pareiškėjas pažymi, kad jis orumą žeminančiomis sąlygomis Šiaulių TI buvo laikomas itin ilgą laiko tarpą. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neįžvelgė, kad buvo pažeisti higienos normų reikalavimai, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, iš jų sklido nemalonus kvapas, taip pat pažeidimai dėl kamerų neaprūpinimo privalomu inventoriumi, dėl maitinimo sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus.

11. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

12. Šiaulių TI nurodo, kad pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde lakoniškai išdėstė įrodymais nepagrįstus argumentus, išreiškė bendro pobūdžio nusiskundimus, kurie nebūtinai kilo dėl laikymo sąlygų. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar buvo pažeista nacionalinė gyvenamojo ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Į sanitarinio mazgo plotą atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo pažeistas. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kameroje esančio kvapo parametrų. Be to, šie pareiškėjo nusiskundimai susiję su kameros vėdinimu. Šiaulių TI dėl įstaigos statuso nėra galimas ventiliacijos įrengimas. Be to, yra galimas vėdinimas per langus, todėl toks pažeidimas nelaikytinas darančiu ilgalaikį poveikį. Kameros aprūpintos inventoriumi vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Pareiškėjas neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už pareiškėjo kalinimą Šiaulių TI nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d.

14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI sąlygos neatitiko Higienos normos HN 134:2015 12, 16 punktų reikalavimų (nesaugiai naudojamos dirbtinės apšvietos lempos, jos be gaubtų, dirbtinė lemputė buvo uždengta popierine dėže, gyvenamųjų patalpų oro temperatūra žemesnė nei nustatyta teisės aktuose, praustuvės kraštai stipriai pažeisti korozijos, aštrūs), pripažino pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

15. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, kad teismas nepagrįstai nenustatė gyvenamojo ploto normos pažeidimo, nes turėjo atsižvelgti į badų, sanitarinių įrenginių bei kitų daiktų užimamą plotą. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad buvo pažeisti higienos normų reikalavimai, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, iš jų sklido nemalonus kvapas, taip pat pažeidimai dėl kamerų neaprūpinimo privalomu inventoriumi, dėl maitinimo pareiškėjui sukėlė dvasinius išgyvenimus.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad skaičiuojant asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą turi būti atimamas plotas, kurį užėmė baldai ir kitas inventorius, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje taikytiname Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nėra nurodyta, jog į gyvenamojo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai.

Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017).

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta nacionaliniais teisės aktais nustatytos gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m). Nagrinėjamu atveju nenustatytas 3 kv. m ploto normos pažeidimas, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į baldų ir kito inventoriaus užimtą plotą, yra nepagrįsti ir atmestini. Pareiškėjo nurodytos administracinės bylos Nr. A261-1798/2013 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa: administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, skirtingai, nei nagrinėjamoje byloje, buvo nustatyta, kad pareiškėjui teko mažiau kaip 3 kv. m gyvenamojo ploto.

Todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo remtis pareiškėjo nurodytu 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013. Taigi konstatuotina, jog atsižvelgdamas į atsakovo byloje pateiktus duomenis apie kamerų kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotus, jose laikomų asmenų skaičių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekusi gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

18. Dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, pažymėtina, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog Šiaulių TI kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti aukšta sienele: iš byloje pateiktos sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės matyti, kad visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo atitvarinių konstrukcijų aukštis – daugiau nei 2 m, atitvėrimai yra uždari (su durimis ar uždengti nepermatoma užuolaida), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Šiaulių TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas buvo toks, kuris užtikrino pareiškėjo privatumą. Tokia išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vertinant nusiskundimus dėl privatumo neužtikrinimo Šiaulių TI Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartyse administracinėse bylose Nr. A-2675-662/2020, Nr. A-2619-662/2020, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1781-602/2020. Vis dėlto, kadangi sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas iki lubų, o vėdinimas buvo tik per langą, pareiškėjo teiginiai dėl kameroje buvusio blogo kvapo pripažintini pagrįstais.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde abstrakčiai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįžvelgė, kad buvo pažeisti higienos normų reikalavimai, taip pat pažeidimai dėl kamerų neaprūpinimo privalomu inventoriumi, dėl maitinimo sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, tačiau nenurodo konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų pagrindu padarytomis išvadomis motyvų.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo, kad teismas neįžvelgė jo paminėtų pažeidimų, nekonkretizuodamas, dėl kokių higienos normų pažeidimų (kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė tam tikrus higienos normų pažeidimus), dėl kokių maitinimo pažeidimų ir dėl kokio privalomo inventoriaus padarytos teismo išvados, jo manymu, yra nepagrįstos. Taip pat pareiškėjas nenurodo jokių argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos neteisingomis.

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis šios nutarties 19 punkte nurodytais aspektais, todėl su tuo susijusių pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų ir padarytų išvadų nebekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados.

23. Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gindamas teisės aktuose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, savo praktikoje yra konstatavęs, jog tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012). Taigi, asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos turi būti sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais. Neturtinė žala įvertinama pinigais, kai ją darantys veiksniai yra pakankamai intensyvūs.

24. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt.(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

25. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę (nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. pareiškėjo laikymo Šiaulių TI sąlygos neatitiko Higienos normos HN 134:2015 12, 16 punktų reikalavimų (žr. nutarties 7 p.), iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas), į tai, jog byloje nėra duomenų, kad dėl nustatytų pareiškėjos fizinė ar psichinė sveikata buvo neigiamai paveikta ar kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs sukelti nepatogumus pareiškėjui. Iš bylos duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo patirti nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog dėl jų turėtų būtų priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu šiuo atveju yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius