81c4e9d2-3cd6-42df-8b59-4e729e72efe7 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1740-854/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29680-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.1.14.8.1.; 3.3.2.5.; 3.6.2.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. lapkričio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (pareiÅ¡kėjo) A. V. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A.

V. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas A. V. P. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad faktiÅ¡kai valdydamas palikėjos E. P. pinigines lėšas – 137 000 Eur, šį jos palikimÄ priėmė.

2. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2018 m. vasario 20 d. kreipėsi į Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarę Ž. P. dėl palikimo priėmimo, pateikdamas pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama E. P., kurios paskutinė deklaruota gyvenamojo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad kitų įstatyminių įpėdinių nėra, palikimo priimti pagal turto apyraÅ¡Ä nepageidauja. 2018 m. gegužės 15 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas paveldėjo turtÄ , kurio savininkė yra palikėja. Liudijime nurodoma, kad paveldimÄ turtÄ sudaro piniginės lėšos, esančios Swedbank AB sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Nurodė, kad palikėjos mirties momentÄ jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kuris bÅ«tų įregistruotas palikėjos vardu nebuvo, kadangi butÄ , kurio adresu buvo deklaruota palikėjos paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) – palikėja pardavė pagal 2017 m. spalio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp palikėjos ir J. P.; buto pardavimo kaina – 142 500 Eur, kuriÄ pirkėja sumokėjo palikėjai sutarties 4 dalyje nustatyta tvarka. Sutarties pagrindu dalis buto kainos, t. y. 139 452,16 Eur, buvo sumokėta į palikėjos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Swedbank AB. PasiraÅ¡ant sutartį, Å¡alys patvirtino, kad tarpusavyje visiÅ¡kai atsiskaitė iki sutarties pasiraÅ¡ymo.

4. Palikėja su pareiÅ¡kėju 2017 m. spalio 19 d. nuvykusi į Swedbank AB, esantį Konstitucijos pr. 20A, Vilniuje, perdavė pareiÅ¡kėjui dalį už parduotÄ butÄ gautų į jos sÄ skaitÄ pinigų, t. y. 137 000 Eur, o bÅ«tent, pasiėmė iÅ¡ savo sÄ skaitos banke grynaisiais 100 000 Eur ir perdavė pareiÅ¡kėjui bei iÅ¡ savo sÄ skaitos atliko 37 000 Eur pavedimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ . Palikėja ir pareiÅ¡kėjas buvo susitarę, kad dėl palikėjos garbaus amžiaus (75 m.) jai vienai gyventi darosi sunkiau, kadangi reikia daugiau dėmesio, pagalbos ir priežiÅ«ros, todėl palikėja persikels gyventi kartu su pareiÅ¡kėju, o butÄ parduos ir gautus pinigus atiduos pareiÅ¡kėjui. Palikėjos mirties momentu pareiÅ¡kėjo žinioje buvo palikėjos perduoti 137 000 Eur, todėl pripažintina, kad Å¡i pinigų suma pareiÅ¡kėjo buvo valdoma palikėjos mirties momentu.

5. Palikėja, nuosavybės teise valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ pardavė 2017 m. spalio 19 d. ir dalį gautų pinigų perdavė pareiÅ¡kėjui, o (duomenys neskelbtini) buvo konstatuotas palikėjos mirties faktas, dėl ko nespėta įforminti palikėjos perduotų pareiÅ¡kėjui pinigų fakto. PareiÅ¡kėjui 2018 m. vasario 20 d. iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ dėl palikimo priėmimo ir notarui atlikus palikimo įforminimo procesinius veiksmus, palikėjos perduoti iki mirties pinigai nepateko į palikėjos nuosavybės teise valdomo turto sudėtį mirties momentu, kadangi palikimas nebuvo priimamas pagal turto apyraÅ¡Ä , o pareiÅ¡kėjui perduoti iki mirties pinigai nebuvo įforminti raÅ¡ytinės formos dokumentu.

6. PareiÅ¡kėjas 2020 m. spalio mėn. kreipėsi į palikimo bylÄ vedusį notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tuo pagrindu, kad palikėjos mirties momentu pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai valdė ir disponavo paveldimu turtu – 137 000 Eur, kuris nebuvo įtrauktas į paveldimo turto sudėtį. Notaras atsisakė iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui paveldėjimo teisės liudijimÄ , motyvuodamas, kad paveldėjimo byla baigta ir nurodė pareiÅ¡kėjui kreiptis į teismÄ . PareiÅ¡kėjas negali kitu bÅ«du gauti dokumentus, patvirtinančius faktÄ , kad jis teisėtai įgijo nuosavybės teisę į paveldėtÄ iÅ¡ palikėjos turtÄ â€“ 137 000 Eur, dėl ko teisminiu bÅ«du nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas apie Å¡io palikimo priėmimÄ , pareiÅ¡kėjui pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo A. V. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti; grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjui sumokėtÄ 50 Eur žyminį mokestį, iÅ¡aiÅ¡kindamas, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.

8. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 ir 445 straipsnių nuostatose yra nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Å ios įstatymo nuostatos yra imperatyvios, todėl, kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.

9. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė teismui praÅ¡ymÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto – palikimo priėmimo fakto nustatymo. Nurodė, kad faktinis palikimo valdymas yra vienas iÅ¡ įstatymo numatytų palikimo priėmimo bÅ«dų. Asmuo per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepasikreipęs į palikimo atsiradimo vietos notarÄ , tačiau pradėjęs rÅ«pintis paliktu turtu, dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo gali kreiptis į teismÄ CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka. IÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto, teismas pasisako dėl to, ar įvyko palikimo priėmimo faktas, t. y. dėl to, ar įpėdinis, turintis teisę į palikimÄ , nesikreipdamas į palikimo atsiradimo vietos notarÄ , palikimÄ priėmė kitu įstatymo numatytu bÅ«du.

10. Teismas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime dėstomų faktinių aplinkybių nustatė, jog įstatymo nustatytu terminu pareiÅ¡kėjas palikėjos E. P. palikimÄ priėmė vienu iÅ¡ įstatyme numatytų bÅ«dų, o konkrečiai – pateikęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Å ias aplinkybes byloje patvirtino prie pareiÅ¡kimo pridėtas Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P. 2018 m. gegužės 15 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas dėl piniginių lėšų, esančių Swedbank, AB, paveldėjimo. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog be minėtoje sÄ skaitoje esančių lėšų paveldimÄ turtÄ sudarė ir kitos, ne banke esančios lėšos.

11. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalies, 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas sprendė, kad palikimas jau yra priimtas vienu iÅ¡ alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų ir pareiÅ¡kėjas priėmė visÄ E. P. palikimÄ . Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kimas dėl palikimo priėmimo kitu bÅ«du negali bÅ«ti priimtas ir nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, todėl jį atsisakė primti.

12. Teismas taip pat akreipė dėmesį į tai, kad iÅ¡ pareiÅ¡kime dėstomų aplinkybių matyti, jog pareiÅ¡kėjo minimi 137 000 Eur jam buvo perleisti dar iki palikėjos mirties, todėl priklausomai nuo tokio perleidimo pagrindo (dovanojimas ar paskola, ar kt.) Å¡ios lėšos arba buvo, arba nebuvo paveldimo turto dalis. III. Atskirojo skundo argumentai 13. PareiÅ¡kėjas A. V. P. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį ir pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka, teigdamas, kad pareiÅ¡kėjas jau priėmė visÄ palikėjos palikimÄ , todėl palikimas kitu bÅ«du negali bÅ«ti priimtas. 13.2. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kimu praÅ¡o nustatyti juridinį faktÄ dėl palikimo dalies, į kuriÄ nėra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, priėmimo.

Aplinkybė, jog iki palikėjos mirties (duomenys neskelbtini), t. y. 2017 m. spalio 19 d., ji perdavė pareiÅ¡kėjui 100 000 Eur grynaisiais ir bankiniu pavedimu į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ pervedė 37 000 Eur kaip „dovanÄ â€œ, patvirtina jog 137 000 Eur nepateko į palikėjos turto sudėtį, kadangi notaro iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas apėmė tik tÄ paveldimo turto dalį, kuri buvo palikėjos banko sÄ skaitoje jos mirties momentu. 13.3. Vadovaujantis CK 6.469 straipsnio 1 dalimi, Å¡alys turėjo sudaryti dovanojimo sutartį dėl palikėjos pareiÅ¡kėjui perduotų 137 000 Eur, tačiau palikėjos mirtis buvo netikėta, dėl ko Å¡alys nespėjo to padaryti per laikotarpį nuo faktinio pinigų perdavimo (2017 m. spalio 19 d.) iki palikėjos mirties fakto konstatavimo ((duomenys neskelbtini)).

Tai, kad palikėja ketino sudaryti dovanojimo sutartį dėl perduotų pareiÅ¡kėjui pinigų patvirtina jos 2017 m. spalio 19 d. iÅ¡reikÅ¡ta valia atliekant mokėjimÄ per bankÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ , pervedant 37 000 Eur kaip „dovanÄ â€œ. 13.4. PareiÅ¡kėjas, kaip vienintelis įpėdinis, palikėjos mirties momentu faktiÅ¡kai jau valdė dalį paveldimo turto – 137 000 Eur dydžio pinigines lėšas, jas naudodamas savo nuožiÅ«ra, dėl ko pripažintina, kad Å¡iÄ paveldimo turto dalį jis paveldėjo vienu iÅ¡ įstatyme numatytų bÅ«dų – pradėjęs turtÄ valdyti, ir tai padarė anksčiau nei kreipėsi į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo. 13.5.

PareiÅ¡kėjas aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti palikimÄ ir kitu įstatyme numatytu bÅ«du, t. y. 2018 m. vasario 20 d. padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, ir palikimo dalį priėmė ta apimtimi, kuria iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. Vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjui yra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į dalį palikėjo turto, pati savaime neužkerta galimybės kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinį faktÄ dėl likusios nepaveldėtos turto dalies priėmimo.

PareiÅ¡kėjas siekia nustatyti, jog pagal notaro iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ jis paveldėjo ne visÄ palikėjos turtÄ , o tik dalį, į kuriÄ nepateko piniginės lėšos, esančios ne banke. Grynieji pinigai (banknotai, monetos), palikimo atsiradimo momentu nuosavybės teise priklausę palikėjui, patenka į palikimo sudėtį ir gali bÅ«ti paveldimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-80-695/2020, 37 punktas). 13.6. Notarui atsisakius pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ 137 000 Eur sumÄ , pareiÅ¡kėjas neturėjo jokių kitų galimybių gauti šį faktÄ patvirtinančių dokumentų, todėl, nesutikdamas su tokiu notaro sprendimu, turėjo teisę kreiptis į teismÄ dėl notaro veiksmų kartu su įpareigojimu iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad paveldėjimo byla jau baigta, pareiÅ¡kėjas pasirinko kitÄ bÅ«dÄ , pateikdamas teismui pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, jog palikėjos už parduotÄ butÄ gauta ir iki mirties perduota pareiÅ¡kėjui 137 000 Eur dydžio pinigų suma, kaip palikimo dalis, buvo priimta faktiÅ¡kai pradėjus jÄ valdyti, nustatymo. 13.7. Kiekvienu atveju, kai praÅ¡oma nustatyti juridinį faktÄ dėl dalies palikimo priėmimo ir teismui žinoma, kad į dalį palikimÄ sudarančio turto iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, teismas, be kitų aplinkybių, turi nustatyti ir vertinti, į kokiÄ turto dalį buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas ir dėl kokios turto dalies faktinio valdymo praÅ¡oma nustatyti juridinį faktÄ , tam, jog bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta, ar pareiÅ¡kėjas ypatingosios teisenos tvarka kreipėsi į teismÄ ne dėl tos palikimo dalies, į kuriÄ jau yra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Tokių aplinkybių nustatymas nepripažintinas palikto turto kiekio, jo dalių nurodymu ar konstatavimu (įvardijimu), t. y. paveldėtino turto identifikavimu, kurio teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, neatlieka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013). Apeliacinės instancijos teismas k o n t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

16. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl atsisakymo priimti pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo 17. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis, faktiÅ¡kai valdydamas palikėjos E. P. pinigines lėšas (137 000 Eur), šį jos palikimÄ priėmė.

Nurodė, kad palikėjos mirties momentu pareiÅ¡kėjo žinioje buvo palikėjos perduoti pinigai, todėl pripažintina, kad Å¡i pinigų suma pareiÅ¡kėjo buvo faktiÅ¡kai valdoma. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis kitu bÅ«du negali gauti dokumentų, patvirtinančių, jog teisėtai įgijo nuosavybės teisę į paveldėtas pinigines lėšas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas palikėjos palikimÄ priėmė vienu iÅ¡ alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų – kreipdamasis su pareiÅ¡kimu į notarÄ , sprendė, kad pareiÅ¡kėjas jau priėmė visÄ palikimÄ , todėl, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ civilinio proceso tvarka atsisakė priimti.

18. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame nurodo, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas jam buvo iÅ¡duotas tik dėl palikėjos lėšų, esančių banko sÄ skaitoje, todėl jis palikimÄ priėmė tik Å¡ia apimtimi. Pasak pareiÅ¡kėjo, Å¡iuo atveju jis praÅ¡o nustatyti juridinį faktÄ dėl palikimo dalies, į kuriÄ nėra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, priėmimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad toks pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti nagrinėjamas teisme.

Pažymi, kad jis palikėjos mirties momentu valdė palikėjos jam perduotÄ 137 000 Eur dydžio pinigų sumÄ , todėl šį turtÄ jis paveldėjo pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti ir tÄ padarė anksčiau nei kad kreipėsi į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad notarui atsisakius iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , jis turėjo teisę kreiptis į teismÄ su skundu dėl notaro veiksmų kartu su įpareigojimu iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , tačiau pasirinko kitÄ bÅ«dÄ â€“ kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, jog palikėjos už parduotÄ butÄ gauta pinigų suma (137 000 Eur) ir iki mirties perduota pareiÅ¡kėjui, kaip palikimo dalis, buvo priimta faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, nustatymo.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.

19. Juridiniai faktai – tai įvairÅ«s įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdÅ«s arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Dėl to įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai).

20. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikÅ¡mę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sÄ lygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 20 punktas). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/ 2015).

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 445 straipsnis reguliuoja tokias situacijas, kai tam tikras juridinis faktas neakivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų ir asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

22. Nagrinėjamu atveju pagal pareiÅ¡kėjo reiÅ¡kiamo reikalavimo pobÅ«dį spręstina, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo, o bÅ«tent pareiÅ¡kėjas prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikėjos iki jos mirties pareiÅ¡kėjui perduota 137 000 Eur pinigų suma, kaip palikimo dalis, buvo priimta pareiÅ¡kėjui faktiÅ¡kai pradėjus šį turtÄ valdyti.

23. CK 4.47 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės be kitų pagrindų gali bÅ«ti įgyjamos paveldėjimu. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Ä®pėdiniai, įgyvendindami teisę paveldėti, laisva valia apsisprendžia, kuriuo iÅ¡ CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų bÅ«dų priimti palikimÄ . Å ie palikimo priėmimo bÅ«dai yra savarankiÅ¡ki, lygiaverčiai ir kiekvienas jų pakankamas palikimui įgyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).

24. Byloje nustatyta, kad Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarė Ž. P. 2018 m. gegužės 15 d. iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Ä¯ turtÄ , kurio savininkė palikėja E. P. Paveldėjimo teisės pagal įstatyme liudijime numatyta, kad paveldimÄ turtÄ , kuriam iÅ¡duotas Å¡is liudijimas, sudaro piniginės lėšos, esančios Swedbank, AB, sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad bÅ«tent Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas įgyvendino savo valiÄ priimti palikimÄ paduodamas notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, kurio pagrindu pareiÅ¡kėjui ir buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas.

Palikimo priėmimas faktiniu valdymu ir palikimo priėmimas, paduodant dėl jo pareiÅ¡kimÄ notarui yra alternatyvÅ«s palikimo priėmimo bÅ«dai ir neįmanomi taikyti tam pačiam įpėdiniui dėl to paties palikimo priėmimo. Taigi įpėdinis, pateikęs pareiÅ¡kimÄ notarui ir priėmęs palikimÄ , nebetenka teisės kreiptis į teismÄ dėl juridinę reiÅ¡kmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimÄ jis priėmė faktiniu valdymu. Vieno iÅ¡ palikimo priėmimo bÅ«dų pasirinkimas Å¡alina kito bÅ«do priimti palikimÄ pasirinkimÄ .

Tai, kad po paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo iÅ¡davimo paaiÅ¡kėjo aplinkybės, jog paveldimÄ turtÄ galimai sudaro ir kitas turtas – Å¡iuo atveju 137 000 Eur piniginės lėšos, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas įgyja teisę minėtÄ palikimo dalį priimti kitu palikimo priėmimo bÅ«du, nes, kaip jau minėta Å¡ios nutarties 23 punkte, neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Ä®pėdinis, iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ palikimÄ priimti, priima jį visÄ , iÅ¡ ko jis besusidarytų, iÅ¡skyrus atvejus, kuomet palikimas priimamas pagal apyraÅ¡Ä (CK 5.53 straipsnis).

25. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įpėdiniui, priėmusiam palikimÄ , pereina visos palikėjo teisės ir pareigos nepriklausomai nuo to, ar įpėdiniui buvo žinomi palikimÄ sudarantys objektai. Ä®pėdinis, pareiÅ¡kęs, kad priima palikimÄ , laikomas priėmusiu visÄ turtÄ , t. y. ne tik jam žinomÄ turtÄ , bet ir turtÄ , kuris jam palikimo metu nebuvo žinomas, taip pat ir turtÄ , kuris dėl tam tikrų priežasčių iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimÄ nebuvo įtrauktas į paveldimo turto apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).

26. Taigi, pateikus notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo ir jam iÅ¡davus paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudjimÄ , o vėliau paaiÅ¡kėjus, kad paveldimo turto apimtis yra didesnė, pareiÅ¡kėjas įgyja teisę kreiptis dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo papildymo, nurodant naujai paaiÅ¡kėjusį turtÄ , tačiau ne kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu, siekiant priimti palikimÄ kitu bÅ«du – teismui konstatuojant, kad palikimas priimtas paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai pradėjus valdyti.

PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jis palikimÄ faktiniu valdymu priėmė anksčiau negu kreipėsi į notarÄ ir jam buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, nagrinėjamu atveju nekeičia teisinės situacijos vertinimo, nes pareiÅ¡kėjas de jure (teisiÅ¡kai) jau yra priėmęs palikimÄ , t. y. pareiÅ¡kėjas pats pasirinko palikimo priėmimo bÅ«dÄ , kreipdamasis į notarÄ , palikimo priėmimo faktas notaro jau yra įformintas ir iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, kuris įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas ar panaikintas.

27. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad notarui atsisakius iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ dėl papildomo paveldimo turto, jis turėjo teisę kreiptis į teismÄ su skundu dėl notaro veiksmų kartu su įpareigojimu iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , tačiau pasirinko kitÄ bÅ«dÄ â€“ kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡iuo atveju Å¡ios dvi pareiÅ¡kėjo nurodytos situacijos nėra alternatyvÅ«s ar lygiagretÅ«s pasirinktų teisių įgyvenimo ar gynimo bÅ«dai palikimo priėmimo kontekste. Kaip jau buvo minėta, pareiÅ¡kėjui įgyvendinus savo valiÄ priimti palikimÄ pateikiant pareiÅ¡kimÄ notarui, jis prarado teisę kreiptis į teismÄ dėl juridinio reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, jog palikimÄ (ar jo dalį) jis priėmė faktiniu valdymu.

28. PareiÅ¡kėjo nurodoma kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013) nagrinėjamos bylos kontekste netaikytina, kadangi faktinės bylos aplinkybės nėra tapačios. Pažymėtina, kad kasacinio teismo nagrinėtoje byloje vienam įpėdinių buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas į dalį turto. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kol nenuginčytas Å¡is paveldėjimo teisės liudijimas, kiti įpėdiniai negali kreiptis į teismÄ dėl palikimo (jo dalies) priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo ypatingosios teisenos tvarka, praÅ¡ydami nustatyti juridinį faktÄ dėl viso palikimo ar jo dalies, į kuriuos jau iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, priėmimo.

Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, kad įpėdiniui yra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į dalį palikėjo turto, pati savaime neužkerta galimybės kitiems įpėdiniams kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinį faktÄ dėl likusios nepaveldėtos (į kuriÄ neiÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas) turto dalies priėmimo. Taigi nurodytoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje susiklosčiusi kita situacija, joje esant įpėdinių daugetui. Vienam įpėdiniui priėmus palikimÄ kreipiantis su pareiÅ¡kimu į notarÄ , kiti įpėdiniai neprarado teisės priimti nepaveldėtÄ palikimo dalį kitu bÅ«du – kreipiantis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad palikimas priimtas faktiniu valdymu, nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtoje byloje nebuvo konstatuota, kad tas pats įpėdinis gali priimti palikimÄ keliais bÅ«dais, t. y. kad įpėdinis, įgyvendinęs teisę priimti palikimÄ vienu iÅ¡ įstatyme numatytų bÅ«dų, vėliau, paaiÅ¡kėjus esant kito turto, iÅ¡laiko teisę priimti palikimÄ ir kitu bÅ«du. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad dalį palikimÄ sudarančio turto jis gali priimti kreipdamasis su pareiÅ¡kimu į notarÄ , o kitÄ dalį kreipdamasis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiniu valdymu, atmestini kaip nepagrįsti.

29. Pažymėtina, kad nors pareiÅ¡kėjas formuluoja reikalavimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis priėmė palikimÄ â€“ 137 000 Eur lėšas, faktiÅ¡kai pradėjęs jas valdyti, tačiau tiek iÅ¡ pareiÅ¡kimo, tiek iÅ¡ atskirojo skundo argumentų (dėl dovanojimo sutarties nebuvimo, nuosavybės teisės į pinigus pareiÅ¡kėjui neperėjimo ir kt.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas tam tikra dalimi galimai taip pat siekia nustatyti (konstatuoti faktÄ ), kad Å¡i pinigų suma, nors ir perduota pareiÅ¡kėjui iki palikėjos mirties, tačiau palikėjos mirties momentu visgi priklausė palikėjai ir sudarė paveldimÄ turtÄ .

30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu notaras atsisako iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ dėl to, kad turto priklausomybė palikėjui notarui neaiÅ¡ki, o įpėdinis nesutinka su tokiu notaro sprendimu, teismui gali bÅ«ti teikiamas skundas dėl notaro veiksmų kartu su praÅ¡ymu įpareigoti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Tuo atveju, kai teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo skundÄ , nusprendžia, kad pareiÅ¡kėjo notarui pateikti dokumentai buvo pakankami konstatuoti faktÄ , kad turtas nuosavybės teise priklausė palikėjui, tai bÅ«tų pagrindas teismui įpareigoti notarÄ atlikti notarinį veiksmÄ .

Tuo tarpu jei įpėdinis sutinka su tokiu notaro sprendimu, tai įpėdinis turi teisę kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad turtas priklausė palikėjui nuosavybės teise, nustatymo. Taigi jeigu asmens teisėms nustatyti reikia fakto, kad tam tikras turtas priklausė konkrečiam asmeniui, o Å¡is faktas yra reikalingas notaro atliekamam paveldėjimo teisės liudijimo įforminimui, tai jis gali bÅ«ti nustatomas CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto tvarka kaip juridinę reikÅ¡mę turintis faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo (pareiÅ¡kėjo) pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das. IeÅ¡kovas (pareiÅ¡kėjas) turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent tinkamas ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo (pareiÅ¡kėjo) pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

32. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis palikėjos palikimÄ â€“ 137 000 Eur lėšas, priėmė pradėjęs faktiÅ¡kai šį turtÄ valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas), o ne siekė nustatyti kitokį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (pavyzdžiui, dėl turto priklausomybės palikėjai, turint tikslÄ teismo sprendimÄ pateikti notarui papildant paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ ) (CPK 445 straipsnio 2 dalies 9 punktas), spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka, konstatavęs, kad pareiÅ¡kėjas jau yra priėmęs palikimÄ vienu iÅ¡ įstatyme numatytų bÅ«dų – pateikdamas pareiÅ¡kimÄ notarui dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties 33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a: pareiÅ¡kėjo A. V. P. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Giedrė Čėsnienė