2016-02-23 Nr. AB-4374-3-61-3-01102-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-201-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01102-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja B. B. su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2014 m. sausio 22 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, VSDFV) sprendimą Nr. (6.5)I631 bei įpareigoti atsakovą iš esmės išnagrinėti jos skundą dėl senatvės pensijos nepriemokos. Prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, jeigu teismas spręstų, kad jis praleistas.

Skunde nurodė, kad nuo 2010 m. birželio 15 d. pareiškėjai buvo paskirta 1 396,26 Lt dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – ir senatvės pensija). Pareiškėja iki 2011 m. rugsėjo 1 d. dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl pensija laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 16 d. iki 2011 m. spalio 1 d. buvo perskaičiuota vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 ir 8 straipsnių nuostatomis.

Pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo buvo neišmokėta 1 4342,50 Lt senatvės pensijos nepriemoka. Pareiškėja paaiškino, kad 2013 m. lapkričio 27 d. ji kreipėsi į Fondo valdybos Kauno skyrių su prašymu išmokėti jai negautą senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, tačiau teritorinis Fondo valdybos skyrius 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. (10.1)S-86066 atsisakė išmokėti jai negautą pensijos dalį. Nesutikdama su priimtu sprendimu, pareiškėja kreipėsi į Fondo valdybą, prašydama įpareigoti Fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti jai negautą senatvės pensijos dalį, tačiau atsakovas ginčijamu 2014 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. (6.5)I-631 jos prašymo netenkino, nurodydamas, jog buvo praleistas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnyje nustatytas 3 metų kreipimosi į Fondo valdybą terminas.

Pareiškėjos vertinimu, skundžiamas Fondo valdybos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėja savo poziciją grindė Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimais. Nurodė, kad Fondo valdybos Kauno skyrius, perskaičiuodamas ir sumažindamas jai paskirtą senatvės pensiją didesniu mastu nei nedirbantiems pensininkams, pažeidė konstitucinį teisinės valstybės, proporcingumo, visų asmenų lygybės prieš įstatymą, teisėtų lūkesčių principus bei Konstitucijos 23 ir 53 straipsnių nuostatas.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į skundą prašė teismo bylą dalyje dėl termino atnaujinimo nutraukti, o likusioje dalyje atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pirmoji sumažinta pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. rugpjūčio mėnesį, taigi, apie tai, kad jai mokama ne visa paskirta senatvės pensija, pareiškėja sužinojo 2010 m. rugpjūčio mėnesį. Pareiškėja su skundu dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo į Fondo valdybą kreipėsi tik 2014 m. sausio 14 d. Taigi, pareiškėja praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą. Dėl šios priežasties Fondo valdyba 2014 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. (6.5)I-631, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės) 31 punktu, pareiškėjos skundą nagrinėti atsisakė ir nurodė, kad iki 2014 m. vasario 10 d. pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėja Fondo valdybai nustatytu terminu jokių įrodymų nepateikė, o iš karto kreipėsi į teismą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjos B. B. patikslintą skundą tenkino iš dalies. Panaikino 2014 m. sausio 22 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimą Nr. (6.5) I-631 ir įpareigojo atsakovą pareiškėjos 2014 m. sausio 9 d. prašymą dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo išnagrinėti iš esmės bei priimti vieną iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nurodytų sprendimų. Bylos dalį, dėl pareiškėjos reikalavimo atnaujinti terminą kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl priskaičiuotos ir neišmokėtos senatvės pensijos išmokėjimo, nutraukė.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai pirma sumažinta pensija buvo išmokėta 2010 m. rugpjūčio mėn. Pareiškėja B. B. su 2013 m. lapkričio 27 d. prašymu išmokėti jai senatvės pensijos nepriemoką kreipėsi į Fondo valdybos Kauno skyrių, kuris 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu jos prašymo netenkino, nurodydamas, jog neturi teisinio pagrindo išmokėti pensijos dalies, o Fondo valdyba 2014 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. (6.5) I-631 atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, praleidus iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą. Pareiškėja prašymo atnaujinti terminą Fondo valdybai nepateikė, o su skundu dėl pensijos dalies priteisimo kreipėsi į teismą. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą, teismas darė išvadą jog pareiškėja nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Ginčijamas Fondo valdybos sprendimas Nr. (6.5) I-631 nelaikytinas šios įstaigos priimtu sprendimu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalies prasme, t. y. Fondo valdyba nepasisakė dėl pareiškėjos prašymo iš esmės. Teismo vertinimu, Fondo valdyba, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsniu, privalėjo iš esmės išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir duoti atsakymą pareiškėjai, kuriame būtų išreikšta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos valia dėl keliamo ginčo, t. y. pensijos nepriemokos išmokėjimo.

Skundžiamas 2014 m. sausio 22 d. Fondo valdybos sprendimas Nr. (6.5) I-631, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymą, motyvuojant tuo, kad pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą ginčyti Fondo valdybos teritorinio skyriaus veiksmus pensijų mokėjimo klausimais, buvo priimtas neatlikus Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 20 ir 31 punktuose nustatytos procedūros.

Teismas pažymėjo, kad klausimą dėl termino atnaujinimo pagal priskirtą kompetenciją visų pirma sprendžia Fondo valdyba. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį, sprendimą dėl skundo dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų padavimo termino atnaujinimo turi priimti Fondo valdybos direktorius ar jo pavaduotojas. Taigi, pareiškėja šiuo reikalavimu iš esmės prašo, kad teismas atliktų viešojo administravimo institucijos funkciją. Tai neįeina į teismo kompetenciją (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnis), todėl bylos dalis dėl šio reikalavimo nutraukta pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktą.

III. Atsakovas VSDFV apeliaciniame skunde su teismo sprendimo dalimi, kuria patenkinti pareiškėjos reikalavimai, nesutinka, prašo šią sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas palaiko savo atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktą poziciją ir nurodytus argumentus.

Pažymi, kad Fondo valdyba, priešingai, negu teigia teismas, atliko Taisyklių 20 punkte nustatytą procedūrą, t. y. pareiškėjai davė terminą pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą ir nurodė, kad juos pateikus, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Todėl galima daryti išvadą, kad Fondo valdybos sprendimo dalis, kuria atsisakyta nagrinėti skundą, nors ir ne visai tiksliai įvykdžius Taisyklių 31 punktą, iš esmės yra teisinga, todėl negali būti naikinama. Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato skundžiamo akto panaikinimą tuo atveju, jeigu jį priimant buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Fondo valdyba, nors ir ne visai tinkamai įgyvendindama Taisyklių 31 punktą, nepažeidė Taisyklių, nes užtikrino objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Nurodo, kad pareiškėja patikslintu skundu prašė teismą įpareigoti VSDFV išnagrinėti jos skundą iš naujo dėl teritorinio skyriaus 2013 m. gruodžio 13 d. rašto Nr. (10.1)S-86066 teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau teismas įpareigojo VSDFV pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš esmės ir priimti vieną iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nurodytų sprendimų, ir taip peržengė patikslinto skundo ribas.

Pareiškėja B. B. atsiliepime į VSDFV apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Pažymi, kad gavusi apeliacinį skundą, sužinojo, jog vienas iš teismui pateiktų įrodymų, 2014 m. sausio 9 d. skundas (prašymas) dėl neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo pensijos dalies, nėra Fondo valdybai pateikto to paties įrodymo kopija. Paaiškina, kad šis neatitikimas galėjo atsirasti dėl pareiškėjos neapdairumo. Nurodo, kad 2014 m. sausio 9 d. Fondo valdybai pateiktas skundas neatitiko Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 8 punkto, todėl Fondo valdyba, vadovaudamasi Taisyklių 9 punktu, privalėjo grąžinti prašymą ir nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėja nesutinka, kad teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė patikslinto skundo, kurį pareiškėja pateikė vykdydama 2014 m. vasario 25 d. nutartį, nagrinėjimo ribas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja siekia jai paskirtos ir, pritaikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, kurios 2012 m. rugsėjo 21 d. oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. priteisimo. Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama, kad pareiškėjos nurodytas pensijos sumažinimas vyko VSDFV teritoriniam skyriui, kuris administravo teisinius santykius dėl senatvės pensijos pareiškėjai skyrimo ir mokėjimo, tiesiogiai taikant paminėtas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurių taikymas buvo nutrauktas nuo 2012 m. sausio 1 d. Taip pat nekvestionuojama aplinkybė, kad taip sumažinta pensija pareiškėjai faktiškai buvo pradėta mokėti nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja B. B. yra senatvės pensijos gavėja, kuriai VSDFV Kauno skyriaus 2010 m. liepos 29 d. sprendimu nuo 2010 m. birželio 15 d. iki gyvos galvos paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 38).

Pareiškėja su 2013 m. lapkričio 27 d. prašymu išmokėti jai senatvės pensijos nepriemoką kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių. 2013 m. gruodžio 13 d. VSDFV Kauno skyrius sprendimu Nr. (10.1)S-86066 pateikė pareiškėjai informaciją apie jai neišmokėtą pensijos dalį laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (b. l. 33–35).

Pareiškėja 2014 m. sausio 9 d. prašymu kreipėsi į Fondo valdybą prašydama išmokėti senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (b. l. 32).

Fondo valdyba 2014 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. (6.5) I-631 atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014 m. sausio 9 d. prašymą, pareiškėjai praleidus iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą. Fondo valdyba išaiškino pareiškėjai teisę iki 2014 m. vasario 10 d. pateikti įrodymus ir prašymą atnaujinti terminą (b. l. 36–37). Pareiškėja prašymo atnaujinti terminą Fondo valdybai nepateikė, o su skundu dėl pensijos dalies priteisimo kreipėsi į teismą. Teismui paduotą skundą pareiškėja papildė prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti, remdamasi Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimais.

Nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjos paminėtu laikotarpiu tariamai pažeistos teisės į visą jai paskirtą pensiją gynimo būdo tinkamumas ta prasme, ar pareiškėja, siekdama atgauti pensijos nepriemoką, laikėsi tokio pobūdžio ginčams teisės aktų nustatytos išsprendimo tvarkos. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas.

Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena, kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, aptariamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena.

Taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai ir teisingai nustatė, kad pareiškėjos 2013 m. lapkričio 27 d. prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Paduodama paminėtą prašymą (skundą) dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. rugpjūčio mėn., kai pareiškėjai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta senatvės pensija.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos skundžiamame VSDFV sprendime nebuvo išreikšta šios institucijos (Pensijų įstatymo 45 str. taikymo prasme išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos) pozicija ir valia dėl nagrinėjamo ginčo esmės. Sprendime nėra teiginių, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas pasisakė iš esmės dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra nebuvo baigta.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka ir su Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, jog ginčijamas VSDFV sprendimas – atsisakymas nagrinėti pareiškėjos prašymus dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo, buvo priimtas neatlikus Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 20 punkte ir 31 punkte nustatytos procedūros. Ginčijamame VSDFV 2014 m. sausio 22 d. sprendime išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nurodė, kad pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą (todėl jos prašymą atsisakė nagrinėti pagal Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 31 punktą), taip pat nustatė pareiškėjai terminą pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti (tokiu atveju, pagal Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 20 punktą, VSDFV pareiškėjos prašymą būtų nagrinėjusi iš naujo). Pareiškėja šiuo pasiūlymu nepasinaudojo, ir, kaip matyti iš bylos duomenų, individualaus pobūdžio aplinkybių nenurodė ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, neįžvelgia tokioje situacijoje minėtų Taisyklių 20, 31 punkto bei taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimo ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, žr., pvz., administracines bylas Nr. A-735-143/2015, Nr. A-340-143/2015, Nr. A-583-143/2015 ir kt., nuo kurios nukrypti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad VSDFV 2014 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. (6.5)I-631 teismo panaikintas nepagrįstai. Pasisakydama dėl pareiškėjos praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo galimybės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamas 3 metų terminas pagal savo pobūdį yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje. Todėl jo atnaujinimo (Taisyklių 20 p. taikymo prasme) klausimas yra VSDFV (išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos) diskrecija.

Kaip minėta, nagrinėjamoje situacijoje aptariamo 3 metų termino eiga skaičiuotina nuo 2010 m. rugpjūčio mėn., kai pareiškėja pirmą kartą gavo dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo sumažintą senatvės pensiją. Pareiškėja nenurodė atsakovui VSDFV individualaus pobūdžio priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, sprendžiant šio termino atnaujinimo klausimą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, nepagrįsta ir pareiškėjos teismui pateikta pozicija, kad teisė reikalauti išmokėti pensiją atsirado tik Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prieštaravimo Konstitucijai. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucija) turėjo pagrindą palikti pareiškėjos paduotą skundą nenagrinėtą, kaip tai yra numatyta Taisyklių 20 ir 31 punktuose.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas priimant naują sprendimą ir pareiškėjos skundą atmetant (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos B. B. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė