2021-05-12 Nr. AB-10281-3-62-3-01062-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-166-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01062-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. laikymo sąlygas, neatitinkančias ploto vienam asmeniui bei gyvybei pavojingų sąlygų, kai buvo laikomas Alytaus PN 7 lokalinio sektoriaus 8 būrio 3 miegamajame. Teigė, kad gyvenamos patalpos plotas buvo 52 kv. m, jose gyveno 17 asmenų, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,9 kv. m, o įskaičiavus baldus į esamą plotą – 1,8 kv. m. Sanitariniuose mazguose įrengti 6 klozetai, 1 pisuaras, o prausykloje 9 kriauklės. Minėtais įrenginiais naudojasi visas 7 lokalinis sektorius, kurį sudaro nuo 150 iki 200 žmonių. Tenka laukti eilės naudojantis sanitariniu mazgu. Rūkykla, kurios plotas 8,8 kv. m, yra per maža tokiam skaičiui žmonių. Prausykloje nėra galimybės nusiprausti šiltu vandeniu, nes nėra šilto vandens įvado. Prausyklų, kriauklių būklės pavojingos konstrukcijos, kriauklių apačia surūdijusi bei apaugusi pelėsiu. Šiltu vandeniu galima naudotis tik kartą per savaitę, penktadieniais nuo 15 val. iki 18 val., kada turi spėti nusiprausti 150 – 200 asmenų. Iš 20 purkštukų veikia tik apie 15 arba mažiau, yra per mažas slėgis. Lovų būklės tragiškos – suvirintos iš kelių dalių, senos. Išduotos patalynės ir čiužinių medžiaga trūkinėja, čiužiniai ir pagalvės purvini, dėmėti, kas įrodo, jog jie yra pilni parazitų. 2016 m. gruodžio 6 d. matė, jog tik kelis kartus purškė sanitarinį mazgą, po ko nebuvo įmanoma įeiti į sanitarinį mazgą. Gyvenamosios patalpos yra antrame pastato aukšte virš darbo cecho, kas yra pavojinga gyvybei. Nesikreipė į Alytaus PN administraciją, bijodamas prarasti darbo vietą, nes visą laiką siūloma pereiti į kitą būrį. Nebuvo skirta ir teirautasi dėl higienos priemonių, o kai kreipėsi dėl jų į administraciją, buvo atsakyta, kad yra dirbantis ir turi galimybę nusipirkti.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovo atstovas nurodė laikotarpius, būrius, miegamuosius, jų plotą, įrengtų vietų skaičių ir plotą, tenkantį vienam asmeniui. Pažymėjo, jog 8 būrys yra darbo būrys, kuris yra 7 lokaliniame sektoriuje. Grindys 8 būryje yra tvarkingos ir nesupuvę. Sanitariniai mazgai 7 lokalinio sektoriaus būriuose įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, esant poreikiui patalpos kuo skubiau remontuojamos. 7 sektorius yra gamybinėje zonoje, dauguma nuteistųjų yra dirbantys ir jie sanitarinius mazgus, praustuvus ir dušus turi savo darbo vietoje. 8 būrio sanitarinis mazgas tvarkingas ir atitinka teisės aktų reikalavimus. 8 būryje įrengti 9 praustuvai, 6 unitazai ir 1 pisuaras. Pareiškėjas visą dieną dirbo ir galėjo naudotis darbo vietoje papildomai įrengtu sanitariniu mazgu ir dušu kiekvieną dieną. Ginčo laikotarpiu 7 lokaliniame sektoriuje buvo 156 nuteistieji. 7 lokalinio sektoriaus plotas 765 kv. m. 8 būryje jokių balionų suvirinimo, skirtų suvirinimo darbams atlikti, nėra, angliarūgštės balionai sandėliuojami tik 7 lokaliniame sektoriuje atskirame nuo gyvenamųjų patalpų sandėlyje ir atsinešami į dirbtuves tik darbams atlikti. Dirbtuvės įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalpų ir virš jų nuteistieji negyvena. Nėra visų sąlygų neturtinei žalai kilti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. B. skundą.

6. Teismas, akcentavo Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas viešosios atsakomybės sąlygas, atliko pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatas ir jas aiškinančią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) 111.1. punktu, kuris nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, įvertino atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie patalpų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir miegamųjų vietų skaičių, kurie nėra paneigti ir laikė juos objektyviais, nustatė, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma (3. 1 kv. m), todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sąlygų. Be to, pareiškėjas buvo paskirtas į bendrabučio tipo patalpas, todėl neprivalėjo visą dieną būti savo gyvenamojoje patalpoje. Teismas aptariamu aspektu atkreipė dėmesį, kad pagal EŽTT išaiškinimus, be kita ko, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą.

7. Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl sanitarinių įrenginių trūkumo pagrįstumą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje ir Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 įtvirtintais reikalavimais dėl įrenginių skaičiaus, įvertinęs atsakovo atstovo paaiškinimus dėl sanitarinių įrenginių ir nuteistųjų, kurie jais naudojosi, skaičiaus, sprendė, kad pareiškėjui atliekant bausmę 8 būryje sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko minėtų normų reikalavimų, dėl ko galėjo susidaryti eilės prie sanitarinių įrenginių. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo paaiškinimus, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo, todėl galėjo naudotis darbo vietoje įrengtu sanitariniu mazgu ir dušu kiekvieną dieną bei į tai, jog pareiškėjas nenurodė, kaip pasireiškė žala dėl nustatyto pažeidimo, vertino, kad pareiškėjas nenurodė šios viešosios atsakomybės sąlygos.

8. Teismas, ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste įvertinęs proceso šalių paaiškinimus ir bylos medžiagą, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė į Alytaus PN administraciją, nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir atmetė skundo argumentus kaip deklaratyvius dėl teisės pasinaudoti dušu pažeidimo, maudymosi trukmės, galimybės naudotis šiltu vandeniu nesuteikimo, sanitarinių įrenginių, lovų, patalynės, čiužinių, pagalvių netinkamos būklės, rūkyklos per mažo ploto, pavojaus gyvybei, kai gyvenamosios patalpos yra virš darbo cecho, higienos priemonių neišdavimo.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo paaiškinimai turi būti patvirtinti įrodymais. Įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas įrodymų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Teismas darė išvadą, jog skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

10. Teismas konstatavo, kad nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

III. 11. Pareiškėjas V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą ir priteisti jam 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

12. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad jis turėjo pateikti įrodymus skundo reikalavimui pagrįsti, nes, pareiškėjo teigimu, jis yra nuteistasis ir atlieka bausmę Alytaus PN, todėl kreipimosi į Alytaus PN administraciją su prašymais ar skundais atveju būtų teikiami atsakymai, kuriais būtų ginama atsakovo pozicija. Todėl yra pagrindas apsiriboti skunde nurodytais paaiškinimais ir nepasitikėti atsakovo atstovo pateiktais paaiškinimais. Skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą nepagrįstai neišskaičiuotas baldų užimamas plotas. Gyvenamojo ploto neužtikrinimas yra tęstinis pažeidimas ir dėl ypač mažos teisės aktuose nustatytos minimalios vienam asmeniui tenkančios ploto normos vertintinas kaip pažeidžiantis žmogaus orumą. Nepagrįsti atsakovo atstovo argumentai dėl galimybės laisvai judėti, nes tokia galimybė suteikiama darbo dienomis, o ne savaitgaliais. Konstatavus sanitarinių įrenginių trūkumą, akcentuotina, kad darbo laikas yra nuo 8 val. iki 16.30 val., tačiau dienotvarkė prasideda nuo 7 val., todėl jau tokiu metu susidarydavo eilės prie sanitarinių įrenginių, kas sukeldavo diskomfortą ir orumo pažeminimą. Konkrečiu atveju yra pagrindas atlyginti neturtinę žalą pinigais.

13. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą.

14. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga buvo pateikta teismui, tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių objektyvių įrodymų nepateikė, nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos pareiškėją laikant teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis Alytaus PN laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. gegužės 15 d., atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs visų būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti sąlygų, pareiškėjo skundą atmetė.

17. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame išreiškia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu ir dėl ploto normos skaičiavimo bei laikosi pozicijos, kad turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Alytaus PN buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovams). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Tokio pobūdžio bylose turi būti vertinama įrodymų visuma, taip pat atsižvelgiama į pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sąlygų konkrečiu nusiskundimo aspektu apibūdinimo konkretumą, aiškumą, teiginių pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2614-492/2017).

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad be aptartų įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių tokio pobūdžio bylose aktualus yra kreipimosi į pataisos įstaigos administraciją ar kitas viešojo administravimo institucijas, siekiant ginti savo galbūt pažeistas teises, aspektas, kuris yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos nesikreipimo su prašymais ar skundais į pataisos įstaigos administraciją priežastis dėl, pareiškėjo teigimu, teikiamų atsakymų ginant išimtinai atsakovo poziciją, yra subjektyvaus pobūdžio. Be to, kreipimosi dėl pažeistų teisių gynimo į teismą atveju, nagrinėjamo ginčo kontekste įrodymų visumoje vertinamas kreipimosi į įstaigos administraciją ir pateikto atsakymo pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai paskirstęs įrodinėjimo tarp ginčo šalių naštą, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai aptariamu aspektu.

21. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, nepagrįstai iš patalpų ploto neišskaičiavo baldų užimamo ploto. Taisyklių 111.1 punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali būti mažesnis nei 3,1 kv. m. Jokie kiti imperatyvaus (privalomo) pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Konvencija, vienam asmeniui pataisos įstaigoje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui pataisos įstaigoje buvo užtikrinta minimali ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

22. Nagrinėjamu atveju ploto normos pažeidimas nenustatytas, todėl atmestini pareiškėjo argumentai dėl apribotos galimybės laisvai judėti. Šiuo aspektu akcentuotina, kad tam tikras suimtųjų ir nuteistųjų judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

23. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, jog jam turi būti priteista prašoma 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, pabrėžia, kad teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog dėl nustatyto pažeidimo (sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko nustatytų reikalavimų) pareiškėjui kilo neturtinė žala. EŽTT yra išaiškinęs, jog prieiga prie tinkamai įrengtų ir higienos reikalavimus atitinkančių sanitarinių įrenginių yra pirmaeilės svarbos tam, kad kaliniai galėtų išlaikyti asmens orumo jausmą. Higiena ir švara yra ne tik dalis pagarbos, kurią asmenys turi skirti savo kūnui ir savo kaimynams, su kuriais dalijasi patalpomis ilgą laiką, jos taip pat yra sveikatos išsaugojimo sąlyga ir būtinybė. Tikrai humaniška aplinka yra neįmanoma be laisvos prieigos prie tualeto arba galimybės išlikti švariam (žr., pvz., EŽTT 2015 m. sausio 27 d. sprendimo byloje Neshkov ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimų Nr. 36925/10 ir kt.), 240 p.; 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09); 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 114 p.). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-682-525/2020).

24. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020).

25. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto Alytaus PN padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį (sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų), mastą, trukmę ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo, todėl darbo laiku galėjo naudotis darbo vietoje įrengtais sanitariniais įrenginiais), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju minėtas pažeidimas nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo ir tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2089-442/2020, 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4786/2019 ir kt.). Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo konstatuoto pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas (sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų), o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant kaip nepagrįstą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo V. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo V. B. teisė į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Alytaus pataisos namuose.

Kitą pareiškėjo V. B. skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė