Legislator Case Law & Legislation
81baa95d-3de4-4e82-b9ff-6c1df72f48a3 AI generated

81baa95d-3de4-4e82-b9ff-6c1df72f48a3 · Kauno apygardos teismas

Case Number 81baa95d-3de4-4e82-b9ff-6c1df72f48a3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

vadovaujantis LR Azartinių loÅ¡imų įstatymo 26 straipsniu, loÅ¡imų ir organizavimo priežiÅ«rÄ bei kontrolę Lietuvos Respublikoje įgyvendina ne privatÅ«s subjektai, o Valstybinė loÅ¡imų priežiÅ«ros komisija; ieÅ¡kovė kalba apie galimus LR Reklamos įstatymo pažeidimus, tačiau, vadovaujantis LR Reklamos įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, Å¡io įstatymo nustatytų reklamos naudojimo draudimų ir reikalavimų įgyvendinimÄ kontroliuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, savivaldybės vykdomosios institucijos ir kitos institucijos;

Legislator headnote

AI generated

81baa95d-3de4-4e82-b9ff-6c1df72f48a3 · Kauno apygardos teismas: Visos Å¡ios aplinkybės pagrindžia atsakovės teiginį, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, netinkamai vykdė savo pareigÄ preliminariai įvertinti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieÅ¡kovei palankus sprendimas, ir neatsižvelgė į tai, kad jau pirminėje stadijoje kyla pagrįstų abejonių dėl ieÅ¡kinio patenkinimo galimumo, nes jį pareiÅ¡kė teisės atitinkamus reikalavimus kelti neturintis subjektas.2. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tuo atveju, jeigu yra pareiÅ¡kiamas prevencinis ieÅ¡kinys.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2S-441-527/2013;procesinių sprendimų kategorijos: 110; 122.2.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės JONAVOS SK TRIOBET atskirÄ jį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-109-814/2013 pagal ieÅ¡kovės Asociacijos „Lažybų organizatorių aljansas“ ieÅ¡kinį atsakovei JONAVOS SK TRIOBET (tretieji asmenys: asociacija „Nacionalinė krepÅ¡inio lyga“, asociacija Regionų krepÅ¡inio lyga, asociacija „NACIONALINĖ MOTERŲ KREPÅ INIO LYGA“ ir asociacija LIETUVOS KREPÅ INIO FEDERACIJA) dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu (b. l. 20-27), praÅ¡ydama įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus, uždraudžiant atsakovės pavadinime ir logotipe naudoti žodį / prekinį ženklÄ â€žTriobet“ ir reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - iki įsiteisės sprendimas Å¡ioje byloje uždrausti atsakovės pavadinime ir logotipe naudoti žodį / prekinį ženklÄ â€žTriobet“.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovės pavadinimas juridinių asmenų registre yra pakeistas nuo 2011-01-21, kuomet buvo įregistruota pažyma apie laikino pavadinimo įtraukimÄ oficialiame atsakovės internetiniame puslapyje www.jsk.lt, atsakovės pavadinimas nurodomas kaip Jonavos SK Triobet, o asociacijos logotipe matyti žodžiai ir jų junginiai „Jonavos sporto klubas“, „JSK“ bei „.Triobet“. Atsakovė, kaip ir anksčiau, taip ir 2012/2013 metų sezono varžybose oficialiai pristatoma pavadinimu Jonavos SK Triobet arba Jonavos Triobet bei naudojamas tas pats, tiek vyrų, tiek moterų krepÅ¡inio komandos klubo logotipas.

Atsakovė savo tinklalapio pirmajame puslapyje nurodo visus savo rėmėjus, išskyrus su „Triobet“ susijusius asmenis, o tai ieškovei leidžia manyti, jog atsakovė yra finansiškai suinteresuota tokio pavadinimo turėjimu ir tokiu būdu atsakovė ar su ja susiję asmenys įgyvendina sutartinius įsipareigojimus su „Triobet“ pavadinimu ir ženklu susijusiems asmenims. „Triobet“ yra visuotinai žinomas ir atpažįstamas kaip lažybas organizuojančios bendrovės Nordic Odds Ltd pavadinimas.

Atsakovės pavadinimo ir logotipo pakeitimas pridedant žodį „Triobet“ pažeidžia LR Azartinių loÅ¡imų įstatymo normas, nes tokiu bÅ«du atsakovė siekia paskatinti reklamos gavėjus apsilankyti interneto svetainėje www.triobet.com ir pasinaudoti joje siÅ«lomomis azartinių loÅ¡imų paslaugomis, nors azartinių loÅ¡imų reklama Lietuvos Respublikos teritorijoje yra draudžiama. Be to, atsakovė, savo pavadinime naudodama licencijos organizuoti lažybas Lietuvoje neturinčios bendrovės prekinį ženklÄ â€žTriobet“ ir taip reklamuodama azartinius loÅ¡imus, kenkia Lietuvoje registruotų bendrovių – ieÅ¡kovės narių – galimybei sÄ Å¾iningai konkuruoti Lietuvos Respublikoje.

Atsakovė savo veiksmais pažeidžia Azartinių loÅ¡imų Konkurencijos ir Reklamos įstatymų normas bei atlieka veiksmus, prieÅ¡taraujančius Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams. Neapribojus atsakovės teisės naudoti žodžio „Triobet“, bÅ«simas teismo sprendimas ateityje gali tapti bereikÅ¡mis. Teismui neužtikrinus galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, atsakovė ir toliau pažeidinės imperatyvias nurodytų įstatymų nuostatas, iÅ¡ neteisėtos veikos nesÄ Å¾iningai gaudama naudÄ .II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėJonavos rajono apylinkės teismas 2012-11-22 nutartimi (b. l. 8-9, 35-36) ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir uždraudė atsakovei savo pavadinime ir logotipe naudoti žodį / prekinį ženklÄ â€žTriobet“. Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekia apsaugoti ieÅ¡kovės interesus, o tuo pačiu užtikrinti sprendimo įvykdymÄ . Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, teismas nepasisako dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo ir atsižvelgia tik į ginčo pobÅ«dį ir esmę.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė prevencinį ieÅ¡kinį atsakovei, reikalaudama atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus, uždrausti atsakovės pavadinime ir logotipe naudoti žodį / prekinį ženklÄ â€žTriobet“, t. y. uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, sukeliančius realiÄ Å¾alos padarymo grėsmę ateityje. Teismo nuomone, atsižvelgiant į pareikÅ¡to prevencinio ieÅ¡kinio reikalavimus, tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų taikytos, prevencinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas netektų prasmės, nes galimai bÅ«tų atlikti veiksmai, kuriems iÅ¡vengti skirtas prevencinis ieÅ¡kinys.III.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentaiAtsakovė atskiruoju skundu (b. l. 1-6) praÅ¡o panaikinti 2012-11-22 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti Å¡iais motyvais:1. Dėl preliminaraus ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimo taikant laikinÄ sias apsaugos priemones. Nei įrodymų apie tai, kad dėl galimai neteisėtų atsakovės veiksmų jau yra padaryta žala, ar, kas konkrečiai ir kokio pobÅ«džio žalÄ galimai patirs ateityje, ieÅ¡kovė nepateikė.

Taigi Å¡iuo atveju preliminariai vertintinas ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamo reikalavimo pagrįstumas ir, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas galbÅ«t ir neturi galimybės įvertinti visų bylos aplinkybių ir įrodymų bei nuspręsti, ar ieÅ¡kovės reikalavimas yra pagrįstas, jis tikrai turi galimybę įvertinti, ar ieÅ¡kovė apskritai turi reikalavimo teisę byloje, t. y., ar Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės norminiai aktai suteikia ieÅ¡kovei teisę reikÅ¡ti teisme reikalavimÄ dėl uždraudimo atlikti tam tikrus veiksmus kitiems asmenims.

Ir Å¡iuo atveju jau vien preliminariai įvertinus ieÅ¡kovės reikalavimo pagrįstumÄ , darytina iÅ¡vada, kad ji apskritai neturi reikalavimo teisės byloje, nes:

1) vadovaujantis LR Azartinių loÅ¡imų įstatymo 26 straipsniu, loÅ¡imų ir organizavimo priežiÅ«rÄ bei kontrolę Lietuvos Respublikoje įgyvendina ne privatÅ«s subjektai, o Valstybinė loÅ¡imų priežiÅ«ros komisija;

2) ieÅ¡kovė kalba apie galimus LR Reklamos įstatymo pažeidimus, tačiau, vadovaujantis LR Reklamos įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, Å¡io įstatymo nustatytų reklamos naudojimo draudimų ir reikalavimų įgyvendinimÄ kontroliuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, savivaldybės vykdomosios institucijos ir kitos institucijos;

3) ieÅ¡kovė kalba apie galimÄ LR Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio, draudžiančio atlikti nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus, pažeidimÄ , tačiau Å¡i teisės norma taikytina, kalbant apie santykius tarp konkurentų, t. y. tarp Å«kio subjektų, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija ir, be to, to paties Ä®statymo 16 straipsnio 1 dalis aiÅ¡kiai nurodo, kad kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ar žalos atlyginimo turi teisę tik Å«kio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais;

4) ieÅ¡kovė teigia esÄ reikalavimÄ uždrausti tam tikrus veiksmus reiÅ¡kia, siekdama užkirsti keliÄ galimai žalai ateityje, tačiau visiÅ¡kai nesuprantama, apie kokiÄ galimÄ Å¾alÄ Å¡iuo atveju yra kalbama, jeigu ieÅ¡kovės veiklos teisinis statusas yra asociacija, t. y. pelno nesiekiantis juridinis asmuo, taigi ji a priori negali gauti pelno, todėl ir žalos negautų pajamų forma patirti taip pat negali. IeÅ¡kovė nėra valstybės įgaliotas subjektas, todėl neturi nei faktinės, nei teisinės kompetencijos reikÅ¡ti absoliutaus (t. y. ne tik su jos veikla susijusio) pobÅ«džio reikalavimo nutraukti veiksmus Lietuvos Respublikoje ir taip visuomenės vardu bei interesais (be to, ir netinkamo vieÅ¡ojo intereso įgyvendinimo rizika ir padariniais) faktiÅ¡kai įgyvendinti valstybinę loÅ¡imų priežiÅ«ros kontrolę ir (ar) valstybės politikÄ .

Visos Å¡ios aplinkybės pagrindžia atsakovės teiginį, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, netinkamai vykdė savo pareigÄ preliminariai įvertinti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieÅ¡kovei palankus sprendimas, ir neatsižvelgė į tai, kad jau pirminėje stadijoje kyla pagrįstų abejonių dėl ieÅ¡kinio patenkinimo galimumo, nes jį pareiÅ¡kė teisės atitinkamus reikalavimus kelti neturintis subjektas.2. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tuo atveju, jeigu yra pareiÅ¡kiamas prevencinis ieÅ¡kinys.

Tarp Å¡alių nesant tiesioginio jas susiejančio sutartinio teisinio santykio, kaip yra Å¡iuo atveju, ir reiÅ¡kiant prevencinį ieÅ¡kinį, subjektai ir reikalavimo nutraukti veiksmus teisinis apibrėžtumas (sÄ sajumas su kilsiančia žala) nėra tiek akivaizdus, todėl taikant su ieÅ¡kinio reikalavimu sutampančias LAP inter alia yra bÅ«tinas kitokios prigimties, iÅ¡samus ir sisteminis reikalaujamų nutraukti veiksmų pobÅ«džio ir galutinio ieÅ¡kinio tikslo teisinis įvertinimas. Teisinėje valstybėje nėra įmanoma situacija, kuomet a priori ir per se dėl prevencinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo bÅ«tų pateisinamos (preziumuojamos kaip a priori leidžiamos) su ieÅ¡kinio reikalavimu sutampančios LAP.

Teismų praktikoje pabrėžiama, jog kai kada prevencinio ieÅ¡kinio padavimo atveju teismas gali taikyti tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios iÅ¡ esmės sutampa su ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tais reikalavimais, tačiau tokie atvejai yra iÅ¡imtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu bÅ«du užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymÄ (LApT 2009-07-23 nutartis c. b. Nr. 2-781/2009, Vilniaus apygardos teismo 2010-08-26 nutartis c. b. Nr. 2S-795-464/2010). Kitaip tariant, iÅ¡imtinio pobÅ«džio LAP taikymas iÅ¡ esmės turi suponuoti iÅ¡vadÄ , jog nepritaikius LAP gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies eliminuojamas pats ginčo objektas, o tai lemtų tolesnio bylos nagrinėjimo beprasmiÅ¡kumÄ .

Toks iÅ¡imtinis su ieÅ¡kinio reikalavimu sutampančių LAP pobÅ«dis grindžiamas tuo, jog tokios LAP faktiÅ¡kai, nors ir laikinai, sureguliuoja ginčo teisinį santykį iÅ¡imtinai pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ dar neiÅ¡nagrinėjus bylos iÅ¡ esmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), detalizuodamas suformuotÄ teismų praktikÄ dėl LAP taikymo esant pareikÅ¡tam prevenciniam ieÅ¡kiniui taip pat pabrėžė, jog vis dėlto reikia atkreipti dėmesį į tai, kad galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis iÅ¡spręsti klausimus, kurie bus sprendžiami teismo sprendimu, turėtų bÅ«ti iÅ¡imtinė ir susijusi su negalimumu kitokiu bÅ«du užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymÄ (LAT, „Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga“, skelbta Teismų praktika Nr. 34, 2011).

Kaip pavyzdys iÅ¡imtinės situacijos, kuomet ginčo teisinį santykį laikinai sureguliuojančios ir su ieÅ¡kinio reikalavimu sutampančios LAP yra taikomos tarp Å¡alių nesant sutartinių apibrėžtų santykių galėtų bÅ«ti įpareigojimas atlikti gręsiančio nugriÅ«ti pastato sutvirtinimo darbus (LAT, „Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga“, skelbta Teismų praktika Nr. 34, 2011). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės praÅ¡ytos ir Jonavos rajono apylinkės teismo pritaikytos LAP yra sutampančios su prevencinio ieÅ¡kinio dalyku ir vienaÅ¡aliÅ¡kai, bÅ«tent pagal ieÅ¡kinio turinį ir ieÅ¡kovės reikalavimÄ , laikinai sureguliuoja bÅ«tent pagrindinį Å¡ios civilinės bylos ginčo objektÄ sudarančius teisnius santykius.

Tačiau faktinės bylos aplinkybės ir reikalavimo pobÅ«dis nepatvirtina, jog jų nepritaikius teismo sprendimas galėtų pasidaryti nebeįmanomas ar bÅ«tų eliminuojamas pats ginčo objektas – prieÅ¡ingai, nutartyje dėl LAP preliminariai įvertinus ieÅ¡kovės pateiktus argumentus teigiama, jog teismo sprendimo vykdymas galimai tik pasunkėtų. Å ioje byloje nėra jokio teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus atitinkančio pagrindo teigti, jog egzistuoja negalimumas kitokiu bÅ«du, nei uždraudimas atsakovei savo pavadinime ir / ar logotipe naudoti žodį „Triobet“, užtikrinti ieÅ¡kovams galimai palankaus teismo sprendimo realų įvykdymÄ .3.

Dėl Å¡alių interesų pusiausvyros užtikrinimo bÅ«tinumo. Nagrinėjamu atveju teismas, tenkindamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatsižvelgė į tai, kad tokiu bÅ«du yra iÅ¡ karto paralyžiuojama atsakovės veikla, nes kalba iÅ¡ esmės eina apie uždraudimÄ atsakovei naudoti teisėtai įregistruotÄ juridinio asmens pavadinimÄ , nors sprendimas dėl atsakovės juridinio asmens pavadinimo įregistravimo byloje nėra užginčytas ar ginčijamas.

Atsakovė yra verčiamas net neiÅ¡sprendus ieÅ¡kinio iÅ¡ esmės, keisti tiek visus savo dokumentus, stendus, skelbimus, vidury sezono siÅ«ti naujÄ aprangÄ savo žaidėjams ir pan. Taigi akivaizdu, kad teismas, tenkindamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visiÅ¡kai neatsižvelgė ir neįvertino atsakovės interesų.IeÅ¡kovė atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (b. l. 15-19) praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o 2012-11-22 nutartį palikti nepakeistÄ Å¡iais motyvais:1.

Dėl ieÅ¡kovės teisės reikÅ¡ti reikalavimus. Ūkio subjektas, kurio teisėtai interesai pažeidžiami nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismÄ dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo (LR Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 1 p.). Å iÄ teisę taip pat turi ir Å«kio subjektų ar vartotojų interesams atstovaujančios organizacijos (LR Konkurencijos įstatymo 16 str. 2 d.). Kaip minėta, ieÅ¡kovė – asociacija, įkurta ginti Lietuvoje įsteigtų lažybų organizatorių – asociacijos narių teises ir teisėtus interesus.

Visi nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmai, kurie gali pakenkti Lietuvoje teisėtai veikiančių lažybų organizatorių galimybėms konkuruoti, pripažintini pažeidžiantys Å¡ių bendrovių teisėtus interesus (LR Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d.). Taigi ieÅ¡kovė, atstovaujanti lažybų bendrovėms, turi teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo, Å¡iuo atveju uždraudimo atsakovei savo pavadinime ir logotipe naudoti žodį „Triobet“.

Atsakovės teiginiai, kad Å¡ias teises gali ginti tik tam įgaliotos valstybės institucijos, yra tik iÅ¡ dalies pagrįsti. IÅ¡ tikrųjų LoÅ¡imų priežiÅ«ros tarnyba, Konkurencijos taryba gali atlikti tyrimÄ dėl atitinkamų įstatymų reikalavimų pažeidimų ir už tai taikyti administracinio pobÅ«džio priemones. Å iuo atveju ieÅ¡kovė pasinaudoja CK 1.138 straipsnio 3 punkte numatytu teisių gynimo bÅ«du ir reiÅ¡kia ieÅ¡kinį, kuriuo siekiama uždrausti veiksmus, pažeidžiančius ieÅ¡kovės teisėtus interesus.2.

Dėl sprendimo įvykdymo užtikrinimo. Teismų praktikoje iÅ¡skiriami kriterijai, kurių kompleksinis vertinimas padeda nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumÄ , yra aktualÅ«s ir Å¡iuo konkrečiu atveju, nes:

1. Atsakovė akivaizdžiai pažeidžia Azartinių loÅ¡imų įstatymo nuostatas, draudžiančias reklamuoti azartinius žaidimus. Tuo pačiu atsakovė atlieka veiksmus, prieÅ¡taraujančius Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams, be to, tokie veiksmai kenkia ieÅ¡kovės atstovaujamų narių galimybėms konkuruoti.

2. LoÅ¡imų priežiÅ«ros tarnyba administracine tvarka atsakovės atstovÄ galėtų nubausti tik atlikusi tyrimÄ , suraÅ¡iusi administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir paskyrusi nuo 5 000 iki 15 000 Lt baudÄ , o už pakartotinį pažeidimÄ 15 000 – 25 000 Lt baudÄ (ATPK 17318 str. 1 d.). Neabejotina, kad toks nuobaudos paskyrimas bÅ«tų apskųstas apygardos administraciniam, vėliau – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Atsižvelgiant į Å¡ių teismų darbo krÅ«vius, tokia nuobauda už pirmÄ jį pažeidimÄ Ä¯siteisėtų ne anksčiau kaip po 1,5 – 2 metų.

3. Ši civilinė byla Jonavos rajono apylinkės teisme kaip pirmoje instancijoje greičiausiai taip pat galėtų būti išnagrinėta ne anksčiau kaip po 1 metų.

4. FaktiÅ¡kai paramos (rėmimo) sutartis su krepÅ¡inio klubu sudaroma vienam sezonui, atsižvelgiant į klubo dalyvavimÄ oficialiuose turnyruose. Å iuo atveju taip pat tikėtina, kad rėmimo sutartis su atsakove ar su ja susijusiu asmeniu sudaryta vienam 2012/2013 metų sezonui, kuris paprastai trunka apie 9 mėnesius. Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog yra reali grėsmė, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas, nes neapribojus atsakovės teisės tęsti ieÅ¡kovės ir vieÅ¡ajam interesui prieÅ¡taraujančiÄ veiklÄ bei neužtikrinus galimybės laiku nutraukti neteisėtus atsakovės veiksmus, per bylos iÅ¡nagrinėjimo laikotarpį galimai ieÅ¡kovei palankus teismo sprendimo vykdymas taptų niekinis. Todėl teismas pagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, taip užtikrindamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ .

3. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo. Neturint galimybės laiku iÅ¡ atsakovės pareikalauti neteisėtų veiksmų nutraukimo, net ir patenkinus ieÅ¡kinį teismo sprendimas liktų neįvykdytas, tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeistas visuotinai pripažintas teisės principas ex iniuria non oritur ius, o ieÅ¡kovės teisė į teisminę gynybÄ taptų niekine. Jei jau įstatymas nustato asmeniui galimybę ginti savo pažeistas teises teisme, kartu yra nustatomos ir priemonės užtikrinti teisminės gynybos realumÄ (ubi ius ibi remedium: jei įstatymas suteikia teisę, jis duoda ir priemonę jai apginti), o jeigu tokios priemonės nebÅ«tų nustatytos, netektų prasmės ir pati teisė į teisminę gynybÄ .

Teisė į teisminę pažeistos ar ginčijamos teisės gynybÄ â€“ viena pagrindinių asmens teisių, kuriÄ garantuoja LR Konstitucijos 30 straipsnis. Pažeista ar ginčijama teisė realiai, iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų apginta tik tada, jei teismo sprendimas bÅ«tų įvykdytas. Å iuo atveju atsakovės argumentas, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bus paralyžiuojama jos veikla, neturėtų bÅ«ti laikomas pagrindu naikinti ginčijamÄ nutartį. Atsakovė turėjo suvokti, kad, prisiimdama pareigÄ savo pavadinime bei logotipe naudoti imperatyvias įstatymo normas pažeidžiantį žodį – lažybų internetu pavadinimÄ , atlieka neteisėtus veiksmus.

Pasikartojant, jog iÅ¡ neteisės negali kilti teisė, atsakovė turėjo numanyti ir visas dėl savo neteisėtų veiksmų galinčias atsirasti rizikas bei galimas neigiamas pasekmes. Taigi teismas, priimdamas ginčijamÄ nutartį, atsižvelgė tiek į ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pagrįstumÄ , tiek į ieÅ¡kinio reikalavimo tikėtinÄ pagrįstumÄ . Laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ieÅ¡kinio reikalavimui ir atsakovės neteisėtiems veiksmams, be to, Å¡iuo atveju nėra galimybės kitokiu bÅ«du užtikrinti galimo palankaus ieÅ¡kovei teismo sprendimo įvykdymo.

Teismo nutartis nenukrypo ir nuo teisminės praktikos (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-141-467/2009).IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas atmestinas.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ reiÅ¡kia remdamasi iÅ¡ esmės ta aplinkybe, kad pagal Azartinių loÅ¡imų įstatymo 10 straipsnio 9 dalį Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius loÅ¡imus, iÅ¡skyrus azartinius loÅ¡imus organizuojančių bendrovių, loÅ¡imo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, loÅ¡imų vietos adresus bei organizuojamų loÅ¡imų rūšis, taip pat loÅ¡imo įrenginių kiekį, esantį loÅ¡imo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose, ir tuo pagrindu teigia, kad atsakovė neteisėtai, savo pavadinime naudodama žodį „Triobet“, reklamuoja vienÄ iÅ¡ azartinius loÅ¡imus organizuojančių subjektų, todėl praÅ¡o uždrausti atsakovei atlikti tokius veiksmus.

Paminėtina, jog pagal LR Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį reklama yra bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Apeliantės nuomone, teismas netinkamai vertino ieÅ¡kinio tikėtinÄ pagrįstumÄ , nes ieÅ¡kovė, nebÅ«dama valstybės įgaliotu subjektu reikÅ¡ti tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinį, neturi reikalavimo teisės byloje. Visų pirma, pažymėtina, kad neabejotinos ir galiojančios ieÅ¡kovės reikalavimo teisės buvimas yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu nustatinėtina aplinkybė, tai vertintina faktinių aplinkybių kontekste sprendžiant ginÄÄ iÅ¡ esmės, ko teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , neatlieka.

Antra, kaip teigia ieÅ¡kovė, atsakovė pažeidžia ir LR Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje nustatytÄ nesÄ Å¾iningos konkurencijos draudimÄ , nes atsakovė, savo pavadinime naudodama licencijos organizuoti lažybas Lietuvoje neturinčios bendrovės prekinį ženklÄ â€žTriobet“ ir taip reklamuodama azartinius loÅ¡imus, kenkia Lietuvoje registruotų bendrovių galimybei sÄ Å¾iningai konkuruoti Lietuvos rinkoje. Visi nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmai, kurie gali pakenkti Lietuvoje teisėtai veikiančių lažybų organizatorių galimybėms konkuruoti, pripažintini pažeidžiantys Å¡ių bendrovių teisėtus interesus (Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d.).

Å iuo atveju pažymėtina, jog LR Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato Å«kio subjekto, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais, teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo. Å iÄ teisę taip pat turi ir Å«kio subjektų ar vartotojų interesams atstovaujančios organizacijos (Konkurencijos įstatymo 16 str. 2 d.). Taigi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė, atstovaujanti lažybų bendrovėms, pasinaudojo CK 1.138 straipsnio 3 punkte numatytu teisių gynimo bÅ«du ir reiÅ¡kia ieÅ¡kinį, kuriuo siekiama uždrausti veiksmus, pažeidžiančius ieÅ¡kovės teisėtus interesus.

Taip pat pažymėtina, jog tokio pobÅ«džio byla, kurioje reikalavimus reiÅ¡kė ta pati ieÅ¡kovė Asociacija „Lažybų organizatorių aljansas“, jau yra iÅ¡nagrinėta Å iaulių miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-134-394/2013, kurioje ieÅ¡kinys tenkintas ir atsakovas KrepÅ¡inio klubas „Šiauliai“ įpareigotas nutraukti neteisėtus veiksmus, uždraudžiant atsakovo pavadinime naudoti žodį / prekinį ženklÄ â€žTriobet“. Todėl apeliantės teiginys, kad ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės (tuo labiau, apeliantei nepateikus jokių konkrečių reikalavimo teisę paneigiančių įrodymų) ir kad dėl to ieÅ¡kinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, vertintinas kaip visiÅ¡kai nepagrįstas.

Pažymėtina ir tai, jog toje byloje 2012-11-02 nutartimi, kuri atskiruoju skundu net nebuvo skundžiama ir yra įsiteisėjusi, Å iaulių miesto apylinkės teismas taikė analogiÅ¡kas laikinÄ sias apsaugos priemones.Be to, apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones iÅ¡ karto paralyžiuojama atsakovės veikla. Sutiktina su atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentu, jog atsakovė, galimai elgdamasi neteisėtai, turėtų prisiimti visas su tuo susijusias galimas neigiamas pasekmes.

„Triobet“ yra visuotinai žinomas ir atpažįstamas kaip lažybas organizuojančios bendrovės Nordic Odds Ltd pavadinimas. Byloje kol kas nėra paneigta, jog atsakovės pavadinimo pakeitimas, prie ankstesnio pavadinimo pridedant žodį „Triobet“, galimai pažeidžia LR Azartinių lošimų įstatymo normas, nes tokiu būdu atsakovė siekia paskatinti reklamos gavėjus apsilankyti interneto svetainėje www.triobet.com ir pasinaudoti joje siūlomomis azartinių lošimų paslaugomis, nors azartinių lošimų reklama Lietuvos Respublikos teritorijoje yra draudžiama.

Be to, atsakovė, savo pavadinime naudodama licencijos organizuoti lažybas Lietuvoje neturinčios bendrovės prekinį ženklÄ â€žTriobet“ ir taip reklamuodama azartinius loÅ¡imus, galimai kenkia Lietuvoje registruotų bendrovių – ieÅ¡kovės narių – galimybei sÄ Å¾iningai konkuruoti Lietuvos Respublikoje (Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-02 nutartis c. b. Nr. 2-7647-394/2012 (Nr. 2-134-394/2013). Be to, galima sakyti, jog nagrinėjamos bylos atveju taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama rÅ«pintis žmonių sveikata, kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta vertybe, nes loÅ¡imai sukelia daug neigiamų pasekmių.

LoÅ¡imas ir lažybos gali tapti įpročiu, nevaldomu potraukiu, priklausomybe, kuri reikalauja gydymo, o tai reiÅ¡kia, kad loÅ¡imais ir lažybomis yra sutrikdoma asmens sveikata. LoÅ¡imų ir lažybų neigiamas poveikis asmens sveikatai yra įrodytas ir moksliniais tyrimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-30 nutartis c. b. Nr. 2-1585/2010). Ä®vertinus tai, nėra abejonių, jog teismas skundžiama nutartimi taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones nepažeidė ekonomiÅ¡kumo principo bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ skundžiamÄ nutartį.

Be to, apeliantės teigimu, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos tik iÅ¡imtiniais atvejais ir turi bÅ«ti susiję su negalimumu kitokiu bÅ«du užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymÄ . Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius keliÄ Å¾alai atsirasti ar padidėti; be to, CPK numato galimybę teismui taikyti ir tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurių nėra nurodyta CPK 145 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardintame sÄ raÅ¡e, jeigu nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 145 str. 1 d. 13 p.).

Nors paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi bÅ«ti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų bÅ«ti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau prevencinio ieÅ¡kinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieÅ¡kinio dalykas, taip pat bÅ«simo teismo sprendimo turinys gali visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sutapti. Prevenciniu ieÅ¡kiniu siekiama uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, sukeliančius realiÄ Å¾alos padarymo ateityje grėsmę, o laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , įvertinus realiÄ grėsmę, jog galimas palankus ieÅ¡kovui teismo sprendimas bus neįvykdytas.

Taigi akivaizdu, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių vien dėl to, jog ieÅ¡kinio reikalavimas ir praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra analogiÅ¡ko turinio, galimas palankus ieÅ¡kovei teismo sprendimas gali nepasiekti CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų arba sukelti negrįžtamų padarinių (Vilniaus apygardos teismo 2010-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1627-467/2010). Pabrėžtina, jog laikinosios apsaugos priemonės ne tik užtikrina teismo sprendimo įvykdymÄ , bet ir vykdo prevencinę funkcijÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2004-10-14 nutartis c. b.

Nr. 2-496/2004; 2006-12-27 nutartis c. b. Nr. Nr. 2-687-1/2006 ir kt.), t. y. apsaugo jÄ praÅ¡ančiÄ taikyti proceso Å¡alį nuo didelės žalos atsiradimo ateityje. Ä®vertinus ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo pobÅ«dį (įpareigojimas nutraukti nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus) bei paminėtas aplinkybes, yra pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos Azartinių loÅ¡imų įstatymo bei Konkurencijos įstatymo normos. Tuo labiau, jog atskirajame skunde nenurodoma kitų alternatyvų, suponuojančių galimybę kitokiu bÅ«du užtikrinti galimo palankaus ieÅ¡kovei teismo sprendimo įvykdymo.

Apeliantė atskirojo skundo argumentais nepaneigė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių sudėtingoje byloje, kurios nagrinėjimas teisme gali užsitęsti, ieÅ¡kovės patiriama žala nedidėtų ir teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                               Jolita Cirulienė