Legislator Case Law & Legislation
81b93055-2eaa-4e37-afd9-5d8cf8df57b2 AI generated

81b93055-2eaa-4e37-afd9-5d8cf8df57b2 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 81b93055-2eaa-4e37-afd9-5d8cf8df57b2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Šios rūšies sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Be to, bendrosios sutuoktinių prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Prievolės kvalifikavimas kaip bendrosios pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, kad prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas.

Legislator headnote

AI generated

81b93055-2eaa-4e37-afd9-5d8cf8df57b2 · Panevėžio apygardos teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutuoktinių prievolės gali bÅ«ti asmeninės arba bendros, todėl sutuoktinių (vieno iÅ¡ jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikÅ¡mingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vienÄ arba du skolininkus net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iÅ¡ sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-12-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr.e2-296-278/2021 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00080-2021-2 Procesinio dokumento kategorijos: (S) 2.3.2.7; 2.6.29.4; 2.6.1.4; 3.2.6.5 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 14 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui P. G., atsakovei G. V., jos atstovui advokato padėjėjui O. J., trečiajam asmeniui V.

V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės (toliau ir AB) SEB bankas ieÅ¡kinį atsakovei G. V., trečiajam asmeniui V. V. dėl skolos priteisimo ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovė AB SEB bankas nurodė, kad 2007-11-20 kredito sutarties Nr. 0750718071679-33 pagrindu trečiajam asmeniui V. V., namo rekonstrukcijai ir remontui, suteikė 145 171,60 Eur kreditÄ , kurį trečiasis asmuo įsipareigojo bankui grÄ Å¾inti iki 2032-11-19.

Teigė, kad, tinkamam įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti, bankui buvo įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad trečiajam asmeniui įsipareigojimų tinkamai nevykdant, 2017-05-14 kredito sutartis su V. V. buvo nutraukta, kreiptasi į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo, kuris pateiktas priverstiniam vykdymui. Tvirtino, kad vykdomojoje byloje Nr. 0025/17/01823 banko naudai įkeistas turtas 2018-06-26 buvo parduotas trečiojo asmens pasirinktam pirkėjui už 24 000 Eur ir iÅ¡ Å¡ios sumos 16 636,18 Eur buvo skirta skolos, 5 893,95 Eur procesinių palÅ«kanų, 399,97 Eur bÅ«tinų vykdymo iÅ¡laidų dengimui bei 1 069,90 Eur vykdymo iÅ¡laidoms ir antstolio atlyginimui apmokėti.

Nurodė, kad kredito sutartį su banku pasirašė ne tik trečiasis asmuo, bet ir jo sutuoktinė – atsakovė G. V., kuri kredito sutarties specialiosios dalies 13 punkte nurodė, kad sutinka su visomis sutarties sÄ lygomis ir kad jos iÅ¡reiÅ¡kia tikrÄ jÄ sutuoktinių valiÄ , taip pat pasirašė ant visų kitų kredito sutarties pakeitimų. Tvirtino, kad kreditas buvo suteiktas Å¡eimos poreikių tenkinimui - gyvenamojo namo remontui, todėl esant sutuoktinio sutikimui sudaryti sandorį, pagal prievoles sutuoktiniai atsako solidariai.

Nurodė, kad trečiajam asmeniui neįvykdžius įsipareigojimų, AB SEB bankas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų ir solidarus skolininkas - atsakovė. Prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės G. V., kaip solidariosios su V. V. bendraskolės, 87 958,99 Eur negrÄ Å¾into kredito, 67,23 Eur palÅ«kanų, 5 proc. dydžio procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. A. G. V. ieÅ¡kinį prašė atmesti. Nurodė, kad kredito sutarties pagrindu AB SEB banko trečiajam asmeniui V.

V. suteiktos 145 171,60 Eur lėšos niekada nebuvo panaudotos Å¡eimos poreikių tenkinimui. Teigė, kad žinojo, jog sutuoktinis skolinasi pinigus verslo poreikiams, todėl buvo informuota apie kredito sutarties sudarymÄ , susipažino su kredito sutarties sÄ lygomis, prieÅ¡ trečiajam asmeniui V. V. pasiraÅ¡ant kredito sutartį ir suprato Å¡ios sutarties sÄ lygas. Nurodė, kad kredito sutarties pagrindu gautos piniginės lėšos buvo panaudotos sumokant pradinius įnaÅ¡us pagal lizingo sutartis su AB SEB bankas (AB SEB VB lizingas), pagal 2007-11-13 sudarytÄ lizingo sutartį Nr. P2007-110017 dėl gamybinių-komercinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įmokėta 92 678,41 Eur pradinė turto vertės dengimo įmoka ir su AB Swedbank (Hansa lizingas), pagal 2007-11-13 lizingo sutartį Nr. LT063934 dėl Å¡iluminio mazgo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įmokėta 71 246,52 Eur pradinė turto vertės dengimo įmoka.

Teigė, kad AB SEB bankas nepateikė jokių įrodymų, jog ji yra atsakinga pagal kredito sutartį ir gautos lėšos buvo panaudotos Å¡eimos interesams. Trečiasis asmuo V. V. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad kreditas buvo suteiktas jam ir nors sutartyje nurodoma, kad kreditas suteikiamas namo rekonstrukcijai ir remontui, tačiau faktiÅ¡kai buvo panaudotas lizingo bÅ«du pirkto nekilnojamojo turto pradinėms įmokoms sumokėti. Teigė, kad kredito grÄ Å¾inimo užtikrinimui AB SEB bankui buvo įkeistas jam asmeniÅ¡kai priklausantis nekilnojamasis turtas, žemės sklypas, kurį jam padovanojo motina.

Tvirtino, kad atsakovė, jo sutuoktinė, žinojo apie suteiktÄ banko paskolÄ , nes banko reikalavimu turėjo pasiraÅ¡yti sudarant kredito sutartį bei vėlesnius sutarties pakeitimus, tačiau gautos lėšos nebuvo panaudotos Å¡eimos poreikių tenkinimui, todėl atsakovė G. V. nėra atsakinga už jo asmeninius įsipareigojimus. IeÅ¡kinys tenkintinas. Byloje nustatyta, kad AB SEB bankas ir atsakovės G. V. sutuoktinis V. V. 2007-11-20 pasirašė kredito sutartį Nr. 0750718071679-33, pagal kuriÄ AB SEB bankas V.

V. suteikė 145 171,60 Eur kreditÄ namo rekonstrukcijai ir remontui. Minėta sutartimi kredito gavėjas įsipareigojo kreditÄ bankui grÄ Å¾inti iki 2032-11-19. IÅ¡ teismui pateiktų įrodymų matyti, kad įsipareigojimų užtikrinimui bankui buvo įkeistas 0,2446 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Kredito sutarties duomenys patvirtina, kad V. V. sutuoktinė atsakovė G. V. kredito sutartyje raÅ¡tu patvirtino, jog susipažino ir sutinka su kredito sutarties sÄ lygomis, kad sutarties sÄ lygos iÅ¡reiÅ¡kia tikrÄ jÄ sutuoktinių valiÄ , kad ji supranta sutarties nutraukimo pasekmes (kredito sutarties specialiosios dalies 13 punktas).

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad kredito gavėjui V. V. pažeidus kredito sutarties sÄ lygas ir savalaikiai nemokant įmokų, Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-09-23 nutartimi įkeistas žemės sklypas buvo areÅ¡tuotas ir 2018-06-26 parduotas trečiojo asmens pasirinktam pirkėjui už 24 000 Eur, iÅ¡ kurių 16 636,18 Eur suma buvo padengta skola, 5 893,95 Eur procesinės palÅ«kanos, likusia dalimi padengtos vykdymo iÅ¡laidos. IeÅ¡kovė nurodo, kad kreditas buvo suteiktas Å¡eimos poreikių tenkinimui, todėl už suteiktÄ kreditÄ yra atsakinga ir atsakovė G.

V., kaip solidarus skolininkas. Atsakovė ir trečiasis asmuo su ieÅ¡kovės teiginiais nesutinka, tačiau pripažįsta, kad su banku trečiasis asmuo V. V. nėra pilnai atsiskaitęs. Sprendžiant dėl ginčijamos turtinės prievolės pripažinimo bendrÄ ja sutuoktinių turtine prievole, teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinto bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iÅ¡ jų prisiimtas prievoles principo, todėl, nesant tokios įstatyme expressis verbis įtvirtintos nuostatos, sÄ Å¾iningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali bÅ«ti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta jo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Kitas sutuoktinis savo valiÄ gali iÅ¡reikÅ¡ti tiek tiesiogiai, tiek per atstovÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutuoktinių prievolės gali bÅ«ti asmeninės arba bendros, todėl sutuoktinių (vieno iÅ¡ jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikÅ¡mingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vienÄ arba du skolininkus net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iÅ¡ sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-12-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Bendromis sutuoktinių prievolėmis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ priskiriamos dvi prievolių grupės:

1) tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų;

2) prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Šios rūšies sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Be to, bendrosios sutuoktinių prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Prievolės kvalifikavimas kaip bendrosios pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, kad prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas.

Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariÄ sias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, bÅ«tinus iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kį ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ ; pagal prievoles, kylančias iÅ¡ tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiÅ¡kiai per didelė ir neprotinga. Minėtoje Civilinio kodekso normoje įtvirtinta viena įstatyme nustatytų CK 6.6 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012), iÅ¡imčių. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ ar perka prekių iÅ¡simokėtinai, kai tai nėra bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti. Ar sandoris yra bÅ«tinas ir ar jis atitinka Å¡eimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo Å¡eimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos Å¡eimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes bei kitų aplinkybių, todėl Å¡eimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje 3K-7-242/2009).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant vienam sutuoktiniui suteiktos paskolos panaudojimÄ Å¡eimos reikmėms, tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Dėl paminėto, nagrinėjamu atveju procesinė pareiga įrodyti, kad prievolė pagal 2007-11-20 kredito sutartį buvo prisiimta Å¡eimos interesais, tenka ieÅ¡kovei ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-221-611/2017).

Kaip minėta aukščiau, kredito sutartį su AB SEB banku 2007-11-20 pasirašė trečiasis asmuo V. V., tačiau minėtÄ sutartį ir jos pakeitimus 2012-2015 m. m. pasirašė, su banko nustatytomis sÄ lygomis sutiko ir kredito gavėjo sutuoktinė – atsakovė G. V.. Nors atsakovė ir trečiasis asmuo teigia, kad kredito sutartyje, hipotekos lakÅ¡te G. V. pasirašė tik reikalaujant bankui, tačiau minėtuose dokumentuose atsakovė G. V. pasirašė ne tik patvirtindama, kad neprieÅ¡tarauja, jog sutuoktinis sudarytų kredito sutartį, tačiau ir kaip įkeičiamo turto - žemės sklypo - bendraturtė.

Trečiojo asmens teiginiai, kad įkeistas žemės sklypas priklausė jam asmeniškai, vertintinas kritiškai, nes iš privačios žemės (miško) sklypo dovanojimo sutarties, sudarytos 1999-07-28, matyti, kad minėta sutartimi V. V. buvo padovanota tik 0,155 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip minėta, AB SEB bankui buvo įkeistas 0,2446 ha žemės sklypas, kas patvirtina, kad dalis sklypo priklausė sutuoktiniams bendra jungtine nuosavybe, nes jis buvo įgytas santuokos metu.

Tai patvirtina tiek kredito sutartyje, tiek ir hipotekos lakšte Nr. 04120070005397 esantys įrašai, kuriuose atsakovė savo parašu patvirtino, kad ji ir kredito gavėjas V. V. yra įkeičiamo turto savininkai. Be to, iš Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-09-23 nutarties dėl įkeisto daikto arešto, AB SEB banko 2017-01-31, 2017-03-06, 2017-04-11 įspėjimų dėl galimo sutarties nutraukimo, tinkamai nevykdant kredito sutarties įsipareigojimų, Klaipėdos m. 15-o notarų biuro notarės išduoto vykdomojo įrašo dėl skolos, palūkanų ir kt. išieškojimo matyti, kad atsakovė nurodoma įkeisto turto savininke ir paminėti dokumentai nėra nuginčyti.

Nors VÄ® Registro centro duomenimis sklypas buvo registruotas V. V. vardu, tačiau tai nepaneigia, kad sutuoktiniai yra pripažinę, jog dalis sklypo priklauso jiems bendra jungtine nuosavybe, todėl atmestini teiginiai, kad kredito sutartį ir kitus dokumentus atsakovė G. V. pasirašė ne savo valia. Be to, minėti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė G. V., žinojo ir sutiko, kad sutuoktiniui bÅ«tų suteikiama paskola, tai patvirtino ir įkeisdama bendra jungtine nuosavybe priklausantį turtÄ , todėl prievolė bankui laikytina bendra sutuoktinių prievole.

Be to, iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad pagal kredito sutartį, kreditas V. V. buvo suteiktas namo rekonstrukcijai ir remontui, t.y., Å¡eimos interesais. Atsakovė ir trečiasis asmuo neigia, jog lėšos buvo naudojamos Å¡eimos interesais, teigia, kad banko suteiktos piniginės lėšomis buvo panaudotos sumokant pradinius įnaÅ¡us pagal lizingo sutartis V. V. įsigyjant gamybines-komercines patalpas bei Å¡ilumos mazgÄ , esančius (duomenys neskelbtini), t. y., verslo tikslais. IÅ¡ AB SEB banko pateikto pavedimo matyti, kad pagal 2007-11-20 kredito sutartį V.

V. suteiktas kreditas (500 000 Lt) 2007-11-22 buvo pervestas į V. V. asmeninę sÄ skaitÄ , todėl kredito gavėjas gautomis lėšomis galėjo laisvai disponuoti, jas panaudoti įvairiems tikslams, savo nuožiÅ«ra, nors tuo jis pažeidė susitarimÄ su banku dėl kredito paskirties ir apie lėšų panaudojimÄ kitiems tikslams banko neinformavo. Tačiau tai, kad suteiktos lėšos buvo panaudotos kitiems tikslams, nereiÅ¡kia, kad suteiktas kreditas nebuvo panaudotas Å¡eimos interesais, nes ir pradinių įnašų apmokėjimas buvo atliekamas už santuokos metu įgyjamÄ turtÄ , už kurį vėlesnės įmokos lizingo bendrovėms buvo ir yra vykdomos iÅ¡ bendrų Å¡eimos lėšų, kÄ teismo posėdyje patvirtino trečiasis asmuo.

Teismas konstatuoja, kad bylos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog sutuoktiniai veikė bendrai bei siekė gauto kredito lėšomis įsigyti turtÄ Å¡eimos interesais. Susitarimas dėl solidariosios turtinės prievolės atsiradimo gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas tiek raÅ¡tu, tiek žodžiu, tiek konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Kadangi atsakovė G. V., pasiraÅ¡ydama kredito sutartį ir kituose dokumentuose, susijusiuose su kredito sutartimi, sutiko su sutuoktinio sudaromu sandoriu dėl kredito suteikimo ir tuo patvirtino bendrÄ savo ir sutuoktinio valiÄ dėl kredito gavimo, sutiko su visomis sutarties sÄ lygomis, todėl daroma iÅ¡vada, jog pasiraÅ¡ydami sutartinius kreditavimo dokumentus sutuoktiniai iÅ¡reiÅ¡kė bendrÄ , vienÄ ir tÄ patį norÄ , abu bendrai sudarė kredito sutartį, todėl atsakovė tapo kredito davėjo bendraskole pagal iÅ¡ 2007-11-20 kredito sutarties atsiradusiÄ prievolę grÄ Å¾inti kreditÄ .

Dėl paminėto, atsakovė G. V. laikytina solidariÄ ja bendraskole su kredito gavėju V. V.. Civilinio kodekso CK 6.6 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiÅ¡kai neįvykdė vienas iÅ¡ skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusiÄ prievolės dalį įvykdytų bet kuris iÅ¡ kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 straipsnio 5 dalis).

Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ , reikalavimo dalykÄ , bet ir iÅ¡ kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-221/2011; Nr. 3K-P-537/2011). Kadangi atsakovė G. V. sutiko, kad sutuoktinis V. V. sudarytų kredito sutartį su banku bei patvirtino, kad kreditas bus naudojamas Å¡eimos poreikiams ir iÅ¡reiÅ¡kė abiejų tikrÄ jÄ sutuoktinių valiÄ , abu sutuoktiniai yra solidariai atsakingi ieÅ¡kovei AB SEB bankas pagal kredito sutartį ir ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek kredito gavėjas, tiek atsakovė (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis).

Bylos duomenys patvirtina, kad kredito sutartis buvo užtikrinta nekilnojamojo daikto įkeitimu ir AB SEB bankas pirmiausia pradėjo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto daikto procedÅ«rÄ . Realizavus įkeistÄ turtÄ liko nepadengti skoliniai įsipareigojimai, kuriuos kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ abiejų sutuoktinių, t. y., atsakovės ir trečiojo asmens. CK 6.38 straipsnio nuostatos nustato, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus ir, kad draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti vykdyti prievolę, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Ä®vertinus byloje esančius duomenis, tai, kad trečiasis asmuo prievolės bankui nėra įvykdęs, ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės, kaip solidarios skolininkės bendrai įvykdyti neįvykdytos prievolės dalį. Su ieÅ¡kiniu pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad trečiojo asmens ir atsakovės skolos ieÅ¡kovei likutis 2021-08-10 duomenimis yra 87 958,99 Eur ir teismui nepateikta įrodymų apie tai, kad Å¡i skolos suma ieÅ¡kovei bÅ«tų grÄ Å¾inta (CPK 178 straipsnis), todėl ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 87 958,99 Eur skolos priteisimo iÅ¡ atsakovės, kaip solidarios skolininkės, yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsniai).

Byloje nustatyta, kad kredito sutartimi (specialiųjų sÄ lygų 6 punktas) bei jos pakeitimuose (2014-08-12 susitarime dėl 2007-11-20 kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo, 5 punktas) buvo numatytos kintamosios palÅ«kanos, kurios, 2017-05-14 nutraukus kredito sutartį, neskaičiuojamos, tačiau palÅ«kanų įsiskolinimas už 2016-12-23 - 2017-05-14 laikotarpį sudaro 67,23 Eur. Å ios palÅ«kanos, kaip ir kredito skolos dalis, iÅ¡ atsakovės G. V. priteistinos, kaip solidarios su V. V. bendraskolės. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitaip. Kadangi AB SEB banko ieÅ¡kinį teismas priėmė 2021-08-20, todėl praÅ¡omos palÅ«kanos priteistinos nuo minėtos datos (CPK 137 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad, paduodant ieÅ¡kinį, AB SEB bankas sumokėjo 1 548 Eur žyminį mokestį. Už pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį mokėtina 1 545,39 Eur suma priteistina iÅ¡ atsakovės, o permokėto žyminio mokesčio suma - 2,61 Eur grÄ Å¾intina ieÅ¡kovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Be to, ieÅ¡kovė nurodo, kad patyrė 1 350 Eur atstovavimo iÅ¡laidų ir praÅ¡o Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovės G.

V.. Teismas konstatuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių (8.2 punktas). Tačiau, įvertinus tai, kad ieÅ¡kovę atstovavo advokato padėjėjas, praÅ¡omos iÅ¡ atsakovės priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos iki 1 080 Eur (Rekomendacijų 5 punktas).

Patenkinus ieÅ¡kinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–270 straipsniais teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovės G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip solidarios su V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendraskolės, 87 958,99 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 99 ct) negrÄ Å¾into kredito, 67,23 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis eurus 23 ct) palÅ«kanų bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo (2021-08-20) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, 1 545,39 Eur žyminio mokesčio ir 1 080 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, viso 2 625,39 Eur (du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus 39 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės akcinės bendrovės SEB bankas (juridinio asmens kodas 112021238) naudai.

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei akcinei bendrovei SEB bankas (juridinio asmens kodas 112021238) 2,61 Eur (du eurus 61 ct) permokėto žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 314825. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Panevėžio apygardos teismÄ . Teisėja Birutė Valiulienė