81b81ba5-de22-4e87-bc8a-7a4fffd9cdf4 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-2393-798/2014 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27245-2014-6                                Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3., 122.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų J.

M. ir V. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas ieÅ¡kovams, irn u s t a t ė : ieÅ¡kovai J. M. ir V. G. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti Lietuvos Socialdemokratų partijos (toliau – LSDP) Palangos skyriaus narių 2014-06-07 įvykusį ataskaitinį susirinkimÄ neteisėtu; panakinti – LSDP Palangos skyriaus narių 2014-06-07 ataskaitinio susirinkimo nutarimÄ , kuriuo nariai J. M. ir V. G. paÅ¡alinti iÅ¡ LSDP sÄ raÅ¡o; nutarimÄ , kuriuo priimti nauji nariai; nutarimÄ , kuriuo patvirtinta LSDP Palangos skyriaus pirmininko ir LSDP Palangos skyriaus tarybos ataskaita; nutarimÄ , kuriuo patvirtinta LSDP Palangos skyriaus finansų komisijos ataskaita; nutarimÄ , kuriuo patvirtinta LSDP Palangos skyriaus etikos ir procedÅ«rų komisisjos ataskaita; nutarimÄ , kuriuo patvirtinta LSDP frakcijos Palangos miesto savivaldybės taryboje ataskaita; nutarimÄ , kuriuo buvo patvirtintas abėcėlinis siÅ«lomų kandidatų į Palangos miesto savivaldybės tarybos narius sÄ raÅ¡as; nutarimÄ , kuriuo buvo papildyta LSDP Palangos skyriasu tarybos narių sudėtis; iÅ¡ atsakovo iÅ¡reikalauti pilnos sudėties 2014-06-07 susirinkimo protokolÄ .

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi įpareigojo ieÅ¡kovus per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus – nurodyti savo asmens kodus; pateikti įrodymus, kurie patvirtintų ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes; nurodyti priežastis, dėl kurių patys ieÅ¡kovai negali pareikalauti praÅ¡omų dokumentų iÅ¡ atsakovo; pateikti įrodymus, jog pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir kreipėsi dėl priimtų nutarimų į Etikos ir procedÅ«rų komisijÄ bei PrezidiumÄ ; sumokėti už kiekvienÄ pareikÅ¡tÄ neturtinį reikalavimÄ po 100 Lt žyminio mokesčio, pateikti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį arba paruoÅ¡iamasis procesinis dokumentas; nurodyti informacijÄ , ar byla bus vedama per advokatÄ ; nurodyti nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių.IeÅ¡kovai J.

M. ir V. G. 2014 m. rugsėjo 25 d. pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ieÅ¡kovų J. M. ir V. G. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos socialdemokratų partijai dėl juridinio asmens ataskaitinio susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir juridinio asmens nutarimų panaikinimo laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieÅ¡kovai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje nurodytų trÅ«kumų nepaÅ¡alino: nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, nenurodė priežasčių, dėl kurių patys ieÅ¡kovai negali pareikalauti praÅ¡omų dokumentų iÅ¡ atsakovo, taip pat nepateikė įrodymų, jog pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir kreipėsi dėl priimtų nutarimų į Etikos ir procedÅ«rų komisijÄ bei PrezidiumÄ .IeÅ¡kovai J.

M. ir V. G. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir perduoti klausimÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Nurodo, kad tinkamai paÅ¡alino ieÅ¡kinio trÅ«kumus: pateikė teismui savo nuomonę, kad įstatymas nenumato pareigos pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, o ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos aplinkybės yra pagrįstos teismui pateiktame LSDP Palangos skyriaus 2014-06-07 protokolo iÅ¡raÅ¡e Nr. 1, kurį atsakovaspateikė ieÅ¡kovams tokį, koks pateiktas teismui.

Teismas skundžiama nutartimi užkirto ieÅ¡kovams galimybę ginti savo pažeistas teises, nes nesuteikė galimybės dar kartÄ Å¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus. IeÅ¡kovų praÅ¡ymas teismo pareikalauti raÅ¡ytinius įrodymus iÅ¡ atsakovo nėra susijęs su galimybe gauti ar negauti tokį raÅ¡ytinį įrodymÄ pačiam ieÅ¡kovui, todėl ieÅ¡kovai neprivalėjo tokio savo teiginio pagrįsti, nes bylÄ galima nagrinėti ir su esmais byloje įrodymais. Jeigu teismas laikė, kad bÅ«tina pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, tai tokiu atveju turėjo nurodyti atitinkamÄ teisė normÄ ir atsisakyti priimti ieÅ¡kinį.

Atskirasis skundas tenkinamas. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neiÅ¡einant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiems asmenims (CPK 115 str. 3 d.).

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jÄ Ä¯gyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. IeÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika; 2012, 36). Todėl ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobÅ«džio faktus, t.y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismÄ (gali bÅ«ti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismÄ kito asmens vardu.) ir ar Å¡iÄ teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iÅ¡ civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių (CPK 2 str.), bÅ«tų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo bei kitų civilinio proceso principų.

Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieÅ¡kinys neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trÅ«kumus ir nurodydamas terminÄ jiems paÅ¡alinti, turėtų suprantamai iÅ¡aiÅ¡kinti į teismÄ besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretÅ«s trÅ«kumai trukdo ieÅ¡kinį priimti ir kaip juos reikėtų taisyti.

Teismas nutartyje dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų turėtų iÅ¡vardyti Å¡alintinus trÅ«kumus ir nurodyti jų Å¡alinimo bÅ«dus.IeÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismÄ besikreipiančiam asmeniui iÅ¡taisyti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, teismui neatsisakant priimti su trÅ«kumais pateikto ieÅ¡kinio. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar buvo pagrindas tokį institutÄ taikyti. Pirmosios instancijos teismas vienu iÅ¡ trÅ«kumų, kliudančių priimti apeliantų ieÅ¡kinį, įvardijo tai, kad ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kad pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir dėl priimtų nutarimų kreipėsi į LSDP Etikos ir procedÅ«rų komisijÄ bei PrezidiumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo pozicija nesutinka. CPK 137 str. 2 d. 3 p. nustato, kad teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismÄ , nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatyto iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Lietuvos Respublikos Politinių partijų, nei kitas įstatymas nenumato, jog dėl savo reikalavimų politinei partijai ieÅ¡kovas privalo pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka.

Nors LSDP Etikos ir procedÅ«rų komisijos nuostatų 3.3. punktas ir numato, kad minėta komisija, be kita ko, nagrinėja ir LSDP narių apeliacijas dėl nesutikimo su skyriaus susirinkimo (tarybos, prezidiumo) paskirta partine nuobauda - paÅ¡alinimu iÅ¡ LSDP, o galutinį sprendimÄ komisijos teikimu priima LSDP prezidiumas, tačiau nei minėti nuostatai, nei partijos statutas negali bÅ«ti prilyginami įstatymui. Todėl galima teigti, kad nors LSDP Etikos ir procedÅ«rų komisijos nuostatai numato, kad minėta komisija nagrinėja LSDP narių apeliacijas dėl nesutikimo su skyriaus susirinkimo (tarybos, prezidiumo) paskirta partine nuobauda - paÅ¡alinimu iÅ¡ LSDP, tačiau įstatyme nesant imperatyviai nustatytos privalomo ginčo iÅ¡ankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, kreipimasis į minėtÄ komisijÄ nėra privalomas.

Tuo labiau teismas nėra minėtos komisijos revizinė institucija. Atsižvelgiant į tai ir sutinkant su apeliantų teiginiais, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju be pagrindo plečiamai aiÅ¡kino bÅ«tinumÄ ieÅ¡kovams pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir dėl priimtų nutarimų kreiptis į LSDP Etikos ir procedÅ«rų komisijÄ bei PrezidiumÄ . Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jų ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes.

Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai netrukdo teismui priimti ieÅ¡kinio ir iÅ¡nagrinėti civilinės bylos. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobÅ«džio aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo teise į reikalavimo patenkinimÄ , turi bÅ«ti analizuojamos bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, o ne bylos iÅ¡kėlimo stadijoje, kuomet sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kinio priėmimo.

Ar pakanka faktinių duomenų (įrodymų), pagrindžiančių Å¡alių nurodytas aplinkybes, ar jų nepakanka, turi bÅ«ti įvertinta ir konstatuota iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Negalima atsisakyti priimti ieÅ¡kinio dėl materialinio teisinio pobÅ«džio priežasčių, t. y. motyvuojant tuo, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisę į reikalavimo patenkinimÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo reikalavimÄ patvirtinantys įrodymai gali bÅ«ti pateikiami ir pasirengimo nagrinėti bylÄ stadijoje arba teisminio nagrinėjimo metu (CPK 179 str. 1 d., 226 str., 230 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , Å¡ioje procesinėje stadijoje neturėjo teisinių prielaidų konstatuoti, kad ieÅ¡kovai nepaÅ¡alino ieÅ¡kinio trÅ«kumų ir tuo pagrindu laikyti jį nepaduotu ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams. Todėl skundžiama nutartis naikinama, o klausimas dėl ieÅ¡kinio priėmimo perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 329 str. 1 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p., n u t a r ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti, o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.             Teisėjas                                                                                                      Antanas Rudzinskas