81b3bfcc-2886-4cb4-beae-34df48bbd41d · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-258-1119/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05779-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.10.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 23 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Jurga Žulpė, sekretoriaujant E. A., dalyvaujant ieÅ¡kovei J. P. ir jos atstovei advokatei Irmai Gutkovienei, atsakovui M. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J. P. ieÅ¡kinį atsakovui M. P. dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovė J. P. ieÅ¡kiniu praÅ¡o panaikinti (duomenys neskelbtini) dėl Å iaulių Å¡v. Jurgio bažnyčioje (duomenys neskelbtini) sudarytos J. P. ir M. P. santuokos įtraukimo į apskaitÄ Å iaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, Å¡alims palikti santuokos metu turėtas pavardes, t. y., ieÅ¡kovei palikti pavardę „P.“, o atsakovui – „P.“, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo. Kadangi Å¡alys neturi santuokos metu įgyto turto, kreditorinių įsipareigojimų ir nepilnamečių vaikų, tai Å¡ie klausimai nėra sprendžiami, iÅ¡laikymo ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo nepraÅ¡o. Prašė priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ir jos atstovė teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė, prašė tenkinti, atsisakė reikalavimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. PaaiÅ¡kino, kad iki santuokos sudarymo Å¡alys kurį laikÄ gyveno kartu, tuomet buvo visko – ir pykčių, ir dienų, kai Å¡alys sutarė. Nepaisant to, Å¡alys (duomenys neskelbtini) Å iaulių Å¡v. Jurgio bažnyčioje sudarė santuokÄ . Po santuokos sudarymo paaiÅ¡kėjo, kad nesutampa Å¡alių požiÅ«ris į viskÄ : Å¡eimos vertybes, tarpusavio santykius, buities tvarkymÄ , finansų tvarkymÄ , laisvalaikį ir kita.

Dėl nesutarimo nuolat kildavo pykčiai, vieno nesutarimo metu atsakovas iÅ¡varė ieÅ¡kovę iÅ¡ Å¡eimos buto, ji apsigyveno atskirai nuo atsakovo pas savo mamÄ . Po to bandė taikytis, 1 savaitę gyveno kartu, tačiau ir vėl susipyko ir ji išėjo gyventi atskirai. Å alys gyvena atskirai 2-2,5 metų, ji nebejaučia emocinio ryÅ¡io su atsakovu, jo nebemyli. Santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi ir ieÅ¡kovė nebemato galimybių gyventi kartu, netikslinga skirti terminÄ susitaikyti, nes sprendimas nutraukti santuokÄ priimtas apgalvotai, įvertinus tai, kad nebėra galimybių iÅ¡saugoti santuokÄ , Å¡alys kartu nebegyvena ir nebeveda bendro Å«kio apie 2 metus, taigi santuoka yra faktiÅ¡kai nutrÅ«kusi.

Ä® psichologÄ pagalbos nesikreipė, nes iÅ¡ pradžių į jį kreiptis nesutiko atsakovas, po to – ji nebenorėjo. Mano, kad abu kalti dėl santuokos iÅ¡irimo, abu nedėjo pakankamai pastangų jÄ iÅ¡saugoti. Santuokos metu neįgijo bendro turto, neturi kreditorinių įsiskolinimų, nepilnamečių vaikų.

3. Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, teismo posėdyje nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, tačiau nesutinka nutraukti santuokÄ , mano, kad reikalingas terminas susitaikymui. Nurodė, jog jis su ieÅ¡kove yra pažįstamas nuo 10 metų, (duomenys neskelbtini) sudarė su ja santuokÄ . Patvirtino, kad dažnai su ieÅ¡kove pykosi, tačiau ir taikėsi, buvo visko kaip ir kiekvienoje Å¡eimoje. Gal jis pavartojęs alkoholio ir pasidarydavo agresyvesnis. Pripažino, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ namų išėjo jiems susipykus, po to bandė taikytis gyveno kartu, bet ir vėl susipyko ir ji išėjo gyventi atskirai.

Mano, kad santuoka iÅ¡iro dėl tarpusavio nesutarimų bei kitų trečiųjų asmenų (ieÅ¡kovės sesers, draugų) kiÅ¡imosi į jų gyvenimÄ , nes buvo daug žmonių, kurie nenorėjo, jog Å¡alys bÅ«tų kartu. Mano, kad ieÅ¡kovė dar jaučia jam meilę, nes prieÅ¡ dvi savaites jÄ buvo sutikęs prie parduotuvės, tuomet jÄ apkabino, pabučiavo. Nebandė kreiptis į psichologÄ dėl pagalbos. Nepilnamečių vaikų, santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Ieškinys tenkintinas. Byloje nustatytos aplinkybės.

4. IÅ¡ pateikto santuokos liudijimo matyti, kad J. P. ir M. P. (duomenys neskelbtini) Å iaulių Å¡v. Jurgio bažnyčioje sudarė santuokÄ , o santuokos apskaitos įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini) apie santuokos sudarymÄ Ä¯registruotas (duomenys neskelbtini) Å iaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (el. b. medž. 13 l.).

5. IÅ¡ pateiktų iÅ¡rašų iÅ¡ viešųjų registrų matyti, kad Å¡alys jų vardu registruotų transporto priemonių neturi (el. b. medž. 5-6 l.), atsakovo M. P. vardu yra registruotas iki santuokos sudarymo įgytas butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)(el. b. medž. 15-16 l.), taip pat atsakovas pagal 2013 m. birželio 6 d. kreditavimo sutartį Nr. 4205-2013-82849 turi neįvykdytÄ asmeninę prievolę kreditoriui Luminor Bank, AB (buvęs AB DnB bankas) (el. b. medž. 7-10 l.). Taigi dalintino santuokos metu įgyto turto ar kreditorinių įsipareigojimų Å¡alys neturi. Taip pat Å¡alys teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad neturi nepilnamečių vaikų.

6. Byloje kilo ginčas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl termino sutuoktiniams susitaikyti skyrimo.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 384 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylÄ , teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir turi teisę paskirti sutuoktiniams terminÄ susitaikyti. Terminas susitaikyti nėra skiriamas, jeigu sutuoktinių taikymas gali pakenkti reikalaujančio nutraukti santuokÄ sutuoktinio arba sutuoktinio nepilnamečių vaikų interesams. Taigi teismas turi teisę, o ne pareigÄ skirti sutuoktiniams terminÄ susitaikyti, ir CPK nustato atvejus, kai terminas susitaikyti negali jokiais atvejais bÅ«ti skiriamas.

8. Nagrinėjamu atveju teismas parengiamojo teismo posėdžio metu pasiÅ«lė Å¡alims nustatyti terminÄ susitaikyti, tačiau ieÅ¡kovė nesutiko taikytis, ieÅ¡kovės atstovė nurodė, jog Å¡alys kartu nebegyvena jau daugiau nei 2 metus, taigi yra įstatyminis pagrindas laikyti, kad Å¡alių santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, santuokinius ryÅ¡ius atkurti nebėra galimybių, ieÅ¡kovė yra priėmusi sprendimÄ nutraukti santuokÄ ir Å¡is sprendimas nėra priimtas paskubomis. IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų matyti, kad Å¡alys bandė taikytis iki bylos pradėjimo, tačiau kartu po susitaikymo gyveno tik 1 savaitę, ji atsakovui nebejaučia Å¡iltų jausmų, tarp jų nebėra emocinio ryÅ¡io.

Šalys neturi bendro turto ar kreditorinių įsipareigojimų, jie neturi nepilnamečių vaikų. Iš nurodyto spręstina, kad termino sutuoktiniams susitaikyti nustatymas šiuo atveju pakenktų ieškovės interesams, todėl terminas sutuoktiniams susitaikyti šioje byloje nebuvo nustatytas. Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

9. Å ioje byloje nustatyta, kad Å¡alys (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ Å iaulių Å¡v. Jurgio bažnyčioje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.24 straipsnio 1 dalį bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoka sudaroma pagal atitinkamos religijos (kanonų) teisės nustatytÄ procedÅ«rÄ . Santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje civilinės bÅ«klės aktų registravimÄ reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.24 str. 2 d.).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007 2007 m. vasario 7 d. nutartyje konstatavo, kad praÅ¡ymas dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos ir įtrauktos į apskaitÄ civilinės metrikacijos skyriuje santuokos civilinių teisinių pasekmių ir kitų su jomis susijusių klausimų (CK 3.59 straipsnis) nagrinėtinas teisme. Teismas, tenkindamas praÅ¡ymÄ dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytÄ santuokÄ Ä¯traukus į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įraÅ¡Ä dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje ir iÅ¡sprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų iÅ¡laikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo ir kitus (CK 3.49, 3.59 straipsniai).

Santuokos akto atitinkamame bažnyčios registre įraÅ¡as, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas santuokos liudijimas, lieka galioti, jeigu bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka nėra pripažinta negaliojančia bažnytinio teismo. Taigi, sutuoktiniams sudarius santuokÄ bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, jos pabaigai taikoma skirtinga jurisdikcija: civilinė, vykdoma bendrosios kompetencijos teismų, kai sutuoktiniai yra suinteresuoti nutraukti civilinį teisinį ryšį su iÅ¡ to iÅ¡plaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis, ir bažnytinė, vykdoma atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis, kai nutraukiami kanonų teisės normų reglamentuojami santuokiniai ryÅ¡iai.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog nei CK, nei kituose įstatymuose nenustatyta santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įraÅ¡Ä , todėl Å¡eimos santykiams pagal analogijÄ (CK 1.8 str. 1 d.) taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos (CK 3.49 str.), santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (CK 3.24 str.) nuostatos.

11. IeÅ¡kovė Å¡ioje civilinėje byloje praÅ¡o panaikinti santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, apskaitos įraÅ¡Ä dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei iÅ¡spręsti visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.

12. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; kt.).

13. Å alys pripažįsta, kad nesutarė, kad skyrėsi požiÅ«ris į Å¡eimos vertybes, buities, finansų tvarkymÄ , laisvalaikį, ir dėl Å¡ių nesutarimų kildavo tarp Å¡alių pykčiai, dėl ko po vieno iÅ¡ Å¡alių barnių ieÅ¡kovė išėjo iÅ¡ bendrų su atsakovu namų. Atsakovas pripažino, jog galbÅ«t jis pavartojęs alkoholio tampa agresyvesnis, kad pykosi su ieÅ¡kove. Po to, kai ieÅ¡kovė išėjo iÅ¡ namų, jie buvo vienÄ kartÄ susitaikę, gyveno kartu 1 savaitę. Po ko vėl susipyko ir ieÅ¡kovė pas atsakovÄ gyventi nebegrįžo, apie 2-2,5 metų nebeveda bendro Å«kio, kartu nebegyvena. Taigi viena esminių Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežasčių – tarpusavio nesutarimai ir pyktis dėl požiÅ«rių skirtumo, dėl ko ieÅ¡kovė paliko Å¡eimos namus ir santykiai tarp sutuoktinių visiÅ¡kai atÅ¡alo.

14. Nors atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad santuokos stabilumui galėjo pakenkti tretieji asmenys, kurie nenorėjo, kad Å¡alys gyventų kartu, tačiau daugiau Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė, o ieÅ¡kovė Å¡ios aplinkybės nepatvirtino. Todėl spręstina, kad minėtos aplinkybės atsakovas neįrodė (CPK 178 str.).

15. Sprendimo 13. punkte nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl santuokos iÅ¡irimo kalti abu sutuoktiniai: ieÅ¡kovė paliko Å¡eimos bendrus namus ir nepavykus vienÄ kartÄ susitaikyti, nebandė atkurti paÅ¡lijusių santuokinių ryÅ¡ių, o atsakovas, nedėjo pakankamai pastangų susigrÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į Å¡eimÄ , jai sugrįžus vienÄ kartÄ , nedėjo pakankamai pastangų, kad iÅ¡laikyti harmoningus santuokinius ryÅ¡ius, abi Å¡alys nesikreipė pagalbos į psichologÄ , kad padėtų iÅ¡spręsti Å¡alių požiÅ«rių nesuderinamumo problemÄ .

Taigi išanalizavus byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl jų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius; abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokai iširti, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai nesugebėjo dėl savo charakterio ypatumų, gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 1.8 str. 1 d., 3.61 str. 2 d.).

Taigi ieškinys tenkintinas visiškai ir santuokos apskaitos įrašas panaikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

16. Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl pavardžių panaikinus santuokos apskaitos įraÅ¡Ä , todėl po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo Å¡alims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės – „P.“ ir „P“ (CK 3.69 str.).

17. Kadangi ieÅ¡kovė nurodė, jog nereikalauja iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovo, taip pat kadangi Å¡alys neturi santuokos metu įgyto turto, kreditorinių įsipareigojimų, nepilnamečių vaikų, todėl Å¡ie klausimai Å¡ioje byloje nespręstini. Kartu Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad Å¡ioje byloje Å¡alims nurodžius, jog jie neturi santuokos metu įgyto turto, ir teismui priėmus sprendimÄ , kuriuo nesprendžiamas klausimas dėl santuokos metu įgyto turto, reiÅ¡kia, jog yra konstatuota, kad bendro turto sutuoktiniai neturi, todėl jie negalės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio dėl bendro turto padalinimo (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

18. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).

19. Ieškovė šioje byloje nurodė, jog atsisako reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo. Todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

20. Teismas šioje byloje turėjo 8,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 6,90 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas n u t a r i a: ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Panaikinti dėl abiejų sutuoktinių kaltės santuokos apskaitos įraÅ¡Ä (duomenys neskelbtini) Å iaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota M. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Å iaulių Å¡v.

Jurgio bažnyčioje. Po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo ieÅ¡kovei palikti pavardę „P.“, o atsakovui palikti pavardę „P“. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 8,58 Eur (aÅ¡tuonių eurų, 58 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas – 5660, gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos). Ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po teismo sprendimo panaikinti santuokos apskaitos įraÅ¡Ä Ä¯siteisėjimo dienos iÅ¡siųsti sprendimÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis santuokos apskaitos įraÅ¡Ä Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas paduodant apeliacinį skundÄ Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja Jurga Žulpė