2020-04-01 Nr. AB-6432-3-62-3-00787-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-724-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00787-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (A. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2016 m. liepos 17 d. buvo laikomas Alytaus PN netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Ankštoje 46 kv. m ploto gyvenamojoje patalpoje buvo apgyvendinta 20 asmenų, šį plotą dar labiau mažino lovų užimamas plotas. Bendrabučio Nr. 2 patalpų būklė buvo bloga, langų rėmai vos laikėsi, elektros instaliacija nesaugi. Patalpose trūko oro, kaupėsi drėgmė ir pelėsis. Patalpų apšvietimo, temperatūros, oro judėjimo parametrai neatitiko minimalių reikalavimų. Dėl minėtų sąlygų atsirado kosulys, dusulys, kvėpavimo takų infekcijos, nemiga. Sanitariniai įrenginiai prastos būklės, neveikiantys, patalpos langai išdaužyti. Sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko nustatytų reikalavimų, nes vienu įrenginiu naudojosi 15–20 asmenų. 2016 metais pradėjus sektoriaus remontą galimybė naudotis sanitariniais įrenginiais buvo dar labiau suvaržyta. Pataisos namuose neįrengta rūkymo patalpa, todėl buvo priverstas kvėpuoti dūmais. Maudytis po šiltu vandeniu galima tik kartą per savaitę, nebuvo galimybės nusiprausti duše po sporto užsiėmimų. Sektoriuje veikla ribota, į biblioteką eiti leidžiama kartą per savaitę, sporto salė maža. Dėl minėtų aplinkybių patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią sveikatos pablogėjimu, nuovargiu, stresu.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 5 būrio 5 miegamajame, 8 būrio 3 miegamajame ir 6 būrio 4 miegamajame. Minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta. Galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto skaičiavimo be baldų. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus PN, higienos normos pažeidimų nenustatė. Alytaus PN esantis šiluminis mazgas yra kompiuterizuotas ir visą parą nepertraukiamai palaiko temperatūrą. Bendrabučio tipo patalpų miegamieji vėdinami per atveriamus langus. Patalpas valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsių yra atmestini. Nors 2016 metais buvo atliekami 1 lokalinio sektoriaus sanitarinių mazgų remontai, tačiau nuteistiesiems nebuvo suvaržyta galimybė naudotis tualetais ir prausyklomis, nes šio sektoriaus pirmame ir antrame aukštuose yra įrengta po du sanitarinius mazgus. Alytaus PN biblioteką nuteistieji lanko pagal nustatytą grafiką, o lokalinio sektoriaus kieme yra įrengta svarmenų kilnojimo salė, kuria nuteistieji gali naudotis laisvu laiku. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, atkreipdamas dėmesį į įrodinėjimo taisykles tokio pobūdžio bylose, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktu, pagal kurį pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, pabrėždamas, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotą, bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į šias bendrabučio tipo gyvenamąsias patalpas: nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2016 m. gegužės 17 d. – 5 būrio 50 brigadoje (5 miegamasis), kurios plotas 44,98 kv. m, įrengta 12 vietų, vienam asmeniui teko 3,74 kv. m. ploto; nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. gegužės 19 d. – 8 būrio 80 brigadoje (3 miegamasis), kurios plotas 52,79 kv. m, įrengta 17 miegamų vietų, vienam asmeniui teko 3,10 kv. m ploto; nuo 2016 m. gegužės 19 d. iki 2016 m. liepos 17 d. – 6 būrio 62 brigadoje (4 miegamasis), kurios plotas 23,06 kv. m, įrengtos 7 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,29 kv. m ploto.

7. Teismas, pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, kad ankštose gyvenamosiose patalpose gyveno iki 20 asmenų, buvo įrengta po 20 miegamųjų vietų, tačiau jokių objektyvių įrodymų savo argumentams pagrįsti į bylą nepateikė. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareigūnai į gyvenamąsias patalpas būtų atnešę papildomų lovų, ar, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo. Teismas neabejojo atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie nuteistųjų paskyrimus į gyvenamąsias patalpas bei miegamųjų vietų skaičių jose. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl miegamųjų vietų ir nuteistųjų skaičiaus iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 111.1 punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma.

8. Teismas nustatė, kad gyvenamosios patalpos Alytaus PN vėdinamos per atidaromus langus, kas atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) 17 punkte įtvirtintus reikalavimus. Šią aplinkybę patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktas Nr. PA-436. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip, be kita ko, iš dalies išvengiant ir drėgmės patalpose. Patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Dėl pareiškėjo argumentų apie gyvenamųjų patalpų nešvarą, pelėsio plitimą, teismas atkreipė dėmesį ir į higienos normos HN 134:2015 37 punktą ir aplinkybę, kad nuteistieji aprūpinami valymo priemonėmis (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvas, kibiras, valikliai). Švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Alytaus PN negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo, nešvarių patalpų ir susikaupusio pelėsio iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais.

9. Teismas pažymėjo, kad nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apšvietimą, oro temperatūrą, oro judėjimo greitį, tačiau pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes konstatuodamas, kad, jo nuomone, minėti parametrai neatitiko minimalių reikalavimų. Teismas vertino atsakovo atstovo paaiškinimus, kad Alytaus PN vadovaujasi higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina 200 lx dirbtinį apšvietimą, tinkamą oro temperatūrą (šiltuoju laiku 18–28 oC, šaltuoju – 18–22 oC ), santykinę oro drėgmę (šiltuoju laiku 36–65 proc., šaltuoju – 35–60 proc.). Alytaus PN atskirame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir nepertraukiamai visą parą palaiko temperatūrą, atitinkančią higienos normos reikalavimus. Teismas neabejojo atsakovo atstovo paaiškinimais apie gyvenamųjų patalpų apšvietimo, oro temperatūros ir oro judėjimo greičio atitiktį nustatytiems reikalavimams. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad dirbtinis apšvietimas, oro temperatūra ir oro judėjimo greitis neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių. Pareiškėjas taip pat nedetalizavo, kuriose konkrečiai patalpose jam aplinkos veiksniai, jo nuomone, buvo netinkami. Pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl nepakankamo apšvietimo, oro temperatūros, oro judėjimo greičio iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.

10. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie netinkamai įrengtas ir susidėvėjusias gyvenamąsias patalpas, avarinę elektros instaliaciją, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Kita vertus, teismas akcentavo, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

11. Teismas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 245 patvirtintą Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normą, sanitariniame mazge įrengiama po 1 klozetą arba unitazą ir po 1 praustuvę ne daugiau kaip 15 asmenų. Atsakovo atstovas nurodė, kad 5 būrio sanitarinis mazgas įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktu. Taip pat pridūrė, kad 2016 metais vykdant bendrabučio patalpų remontą nuteistieji naudojosi kitu sanitariniu mazgu. Teismas pažymėjo, kad konkrečių duomenų apie sanitarinių mazgų įrengimą (kokie sanitariniai įrenginiai įrengti būriuose, jų skaičius, kiek asmenų naudojosi šiais įrenginiais) atsakovo atstovas į bylą nepateikė, todėl nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėjo argumentai dėl minėtų aplinkybių yra pagrįsti. Teismas, akcentuodamas atsakovo atstovo pareigą pateikti reikiamus dokumentus, vadovavosi pareiškėjo argumentais ir konstatavo, kad ginčo laikotarpiu vienu sanitariniu įrenginiu naudojosi 15–20 asmenų, o 2016 metais pradėjus sektoriaus remontą galimybė naudotis sanitariniais įrenginiais buvo dar labiau suvaržyta.

12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsniu, higienos normos HN 134:2015 7 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl jo laikymo su rūkančiais asmenimis, ar kiti nuteistieji gyvenamosios patalpose rūkytų, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas, todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl šios skundo dalies nenustatė. Iš Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akto teismas nustatė, kad būriuose yra įrengtos vietos rūkymui, o asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Be to, iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo rekomenduota nerūkyti.

13. Teismas, akcentuodamas higienos normos HN 134:2015 44 punkte įtvirtintus reikalavimus, nurodė, kad pareiškėjas neneigia, jog buvo vedamas praustis po šiltu dušu kartą per savaitę, be to, teisės aktai nereglamentuoja karšto vandens įrengimo kiekvieno būrio sanitariniame mazge, todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl minėtų aplinkybių teismas nenustatė.

14. Teismas, vertinamas skundo argumentų, kad sektoriuje veikla buvo ribota, į biblioteką leidžiama kartą per savaitę, o sporto salėje galėjo sportuoti tik 5 asmenys, pagrįstumą, nurodė, jog pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, kuriose turėjo reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Teismas pažymėjo, kad nuteistieji, gyvendami bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų, turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti biblioteką, užsiimti kita leistina veikla. Teismas, įvertinęs Alytaus PN direktoriaus 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1-181 patvirtintą pozityvaus užimtumo priemonių taikymo tvarkos aprašą, akcentavo, kad nors pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl lankymuisi bibliotekoje per mažai skiriamo laiko, tačiau naudojimosi tvarka yra patvirtinta Alytaus PN direktoriaus ir jos privalu laikytis. 1-jo sektoriaus nuteistiesiems yra papildomai įrengta svarmenų kilnojimo aikštelė. Pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl užimtumo trūkumo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.

15. Teismas darė išvadą, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis dėl nepakankamo aprūpinimo sanitariniais įrenginiais.

16. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Be to, į bylą pateikti duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę patvirtina, kad pareiškėjas vartojo narkotines medžiagas, buvo nuo jų priklausomas. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyti sveikatos sutrikimai galėjo kilti ir dėl šių medžiagų poveikio ar abstinencijos po jų vartojimo, todėl negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai kilo dėl konstatuoto pažeidimo.

17. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju galėtų būti vertinamas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme. Pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą dėl nepakankamo aprūpinimo sanitariniais įrenginiais, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

18. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, trukmę, darė išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 9 d. sprendimu, nurodo, kad neturtinę žalą patyrė dėl minimalios ploto normos neužtikrinimo ir higienos normų pažeidimų. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie gyvenamąjį plotą ir miegamųjų vietų skaičių, nes šie duomenis neatitinka tikrovės. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam būnant bendrabutyje Nr. 2 nebuvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta ploto norma. Šią aplinkybę gali patvirtinti kartu su pareiškėju ginčo laikotarpiu laikyti nuteistieji. Teismas neatsižvelgė į bendrabučio Nr. 2 pastato avariniu pripažinimo aktą, o atsakovas realiai nesiėmė jokių priemonių pažeidimams pašalinti iki 2016 metų kovo mėnesio, kuomet pradėjo kosmetinį remontą sanitariniuose mazguose ir atliko langų keitimą. Pareiškėjas vertina, kad jo dėl netinkamų kalinimo sąlygų patirtą neturtinę žalą kompensuotų 10 000 Eur suma.

20. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti Regionų apygardos administraciniam teismui Kauno rūmams, teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais ir siekdamas žalos atlyginimo privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais argumentais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Atsakovo atstovas, palaikydamas atsiliepime į skundą ir skundžiamame sprendime išdėstytą poziciją, vertina, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Alytaus PN laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2016 m. liepos 17 d., atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis dėl nepakankamo aprūpinimo sanitariniais įrenginiais, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažindamas, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

24. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėjas, kuris išreiškia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis, nekonstatuojant minimalios ploto normos pažeidimo ir higienos normų pažeidimų dėl bendrabučio Nr. 2, kuriame buvo laikomas, būklės. Pareiškėjas laikosi skunde išdėstytos pozicijos, kad jo dėl netinkamų kalinimo sąlygų patirtą neturtinę žalą kompensuotų 10 000 Eur suma.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto vertinimu.

27. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

28. Pareiškėjas skunde nurodė, jog ginčo laikotarpiu jam teko gyventi 46 kv. m patalpoje su 20 asmenų, kur kiekvienam teko po 2,3 kv. m ploto. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis, sprendė, kad pareiškėjui turinti tekti Taisyklių 111.1 punkte nustatyta 3,1 kv. m ploto norma nebuvo pažeista – pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko nuo 3,10 kv. m iki 3,74 kv. m. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo atstovo pateiktus duomenis.

29. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, ir kt.). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad Alytaus PN pareiškėjui buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, teko atsakovui. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

30. Nors pareiškėjas tvirtino, jog ginčo laikotarpiu gyveno 46 kv. m patalpoje su 20 asmenų,

šiuos teiginius paneigia Alytaus PN pateikti įrodymai. Pareiškėjas atsiliepimo ar paaiškinimų dėl atsakovo atstovo pateiktų duomenų, gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą, neteikė, jų neginčijo, neprašė teismo surengti žodinį bylos nagrinėjimą bei iškviesti liudytojus, tikslu išsiaiškinti visas bylai reikšmingas ir, jo nuomone, abejotinas Alytaus PN nurodytas aplinkybes. Pastebėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde išreikštas nesutikimas su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis yra abstraktaus pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis ir pirmosios instancijos teismas, vertindamas skundo argumentus dėl ploto normos neužtikrinimo, pagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, nėra paneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui buvo užtikrintas Taisyklių nuostatas atitinkantis minimalus gyvenamasis plotas.

31. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl higienos normų pažeidimų, kuriuos pareiškėjas, be kita ko, sieja su Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2016 m. liepos 21 d. ataskaitoje Nr. 2016/1-55 nustatytomis aplinkybėmis, pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.). Pareiškėjas nenurodė, kodėl su apeliaciniu skundu teikiama Seimo kontrolierių įstaigos ataskaita nebuvo pateikta pirmosios instancijos teisme, nei kad šio dokumento pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl jį tirti nėra teisinio pagrindo.

32. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamų kalinimo sąlygų, kurių atsiradimą sąlygojo netinkama bendrabučio Nr. 2 būklė, nustatė, kad pareiškėjas skunde nurodė, kad patalpos buvo neremontuotos, avarinės būklės, langai išdaužyti, ką patvirtina su skundu teikiamas 2008 m. vasario 27 d. Pripažinimo avariniu aktas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad byloje nėra duomenų apie netinkamai įrengtas ir susidėvėjusias gyvenamąsias patalpas, avarinę elektros instaliaciją, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas.

Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad ginčo, kad pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN bendrabutyje Nr. 2, nėra. Su skundu pareiškėjo pateiktas 2008 m. vasario 27 d. Pripažinimo avariniu aktas patvirtina, kad Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 yra blogos būklės. Šiame akte nurodyta, kad vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų sistemos elementų žymi korozija, nesandarūs sujungimai, pažeista sanitarinių mazgų grindų izoliacija; praustuvai, klozetai ir visi esantys tualeto vamzdynai pažeisti stipriai korozijos, estetinė išvaizda labai bloga; bendrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, daugumoje nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios; laiptų pakopos ištrupėjusios, iš dalies nukritę darbo armatūros apsauginis betono sluoksnis; langų rėmai supuvę, nesandarūs; durų staktos ir pačios durys nesandarios; vidaus patalpų sienos, lubos, grindys, langai ir durys fiziškai susidėvėjusios (fizinio susidėvėjimo procentas 58 proc.); stogas vietomis praleidžia vandenį, danga susidėvėjusi, iškeltos oro pūslės; reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus ir duris, būtinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių remontas, pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte nurodyta, kad kapitalinis remontas būtinas 2 bendrabučio patalpoms. Be to, atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui pažymėjo, kad 2011 m. buvo parengtas Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 rekonstrukcijos techninis projektas ir darbo projektas. Valstybei neskyrus finansavimo bendrabučio rekonstrukcijos darbai nebuvo pradėti iki atsiliepimo pateikimo dienos (2018 m. gegužės 21 d.). Atsiliepime į skundą taip pat nurodyta, kad 2018 m. liepos mėn. bus pradėti rekonstrukcijos darbai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodytas argumentus dėl prastų higienos sąlygų buvimo bendrabutyje Nr. 2, kurių atsakovo atstovas nepaneigė. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai šioje dalyje.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų (nepakankamo aprūpinimo sanitariniais įrenginiais, laikymo prastomis higienos sąlygomis) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą.

34. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

35. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į nurodytus EŽTT išaiškinimus, pareiškėjo individualią situaciją, konkrečius konstatuotus neteisėtus veiksmus, suteikiamą judėjimo laisvę pataisos įstaigose, tam tikrais atvejais apsiriboja teisės pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2259-1062/2018, 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-99-552/2018, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-722-415/2017, 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-557-146/2017, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016, 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2113-662/2015 ir kt.).

37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas esant nepakankamam sanitariniu įrenginiu skaičiui ir prastos būklės patalpose, tačiau pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos yra grindžiami bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas neindividualizavo. Byloje nepateikta neginčytinų duomenų, kad pareiškėjo dėl nustatytų pažeidimų patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai. Be to, byloje nėra duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN administraciją arba Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

39. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus dėl higienos normų pažeidimų. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai šioje dalyje keičiami. Bylą peržiūrėjus apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas teisinis rezultatas nesikeičia, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius