2019-06-19 Nr. AB-13032-3-63-3-00424-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1030-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00424-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 7.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Socialinės paramos skyrius) 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. (23.45)-SP13-3410 „Dėl piniginės socialinės paramos T. Ž.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jos prašymą; 2) priteisti pareiškėjai iš atsakovų solidariai 80 000 Eur turtinės ir 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo skundo teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

1.1. Skunde nurodė, jog skundžiamas sprendimas grindžiamas tuo, kad ji per vieną mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo nepateikė su AB „Klaipėdos energija“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ sudarytų sutarčių dėl dalies įsiskolinimo padengimo ar dokumentų, patvirtinančių, kad jau apmokėjo turimą įsiskolinimą, ar dokumentų, kad teismas yra priteisęs apmokėti skolą. Pareiškėjos vertinimu atsakovas neteisėtai nustatė vieno mėnesio terminą, per kurį pareiškėja privalėjo pateikti trūkstamus dokumentus, kadangi skundžiamame sprendime nurodyta, kad tokie dokumentai pateikiami per du mėnesius. Atkreipė dėmesį, kad ji 2017 m. kovo 23 d. atsakovui pateikė motyvuotą prašymą pačiam išsireikalauti trūkstamus dokumentus, nurodė jam, kada jos pajamos per mėnesį yra tik 81,60 Eur dydžio socialinė išmoka, todėl ji neturi lėšų pašto bei transporto išlaidoms, be to dėl sveikatos būklės negali judėti. Atkreipė dėmesį, jog į šį prašymą ji atsakymo negavo.

1.2. Pareiškėja teigė, kad jai nuosavybės teise priklausantis garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas iš varžytinių dėl atsakovų kaltės, kadangi Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ilgus metus tyčia neskyrė jai socialinės paramos, dėl ko susidarė įsiskolinimai. Be to, atsakovas Lietuvos valstybė iki šiol neužtikrina pareiškėjos teisės naudotis savo nuosavybe – teismo priteistu darbo užmokesčiu, kuris jai iki šiol nėra sumokėtas. Teigia, kad tokiais neteisėtais veiksmais atsakovai pareiškėjai sukėlė 80 000 Eur turtinę bei 80 000 Eur neturtinę žalą. Pažymėjo, jog neturtinė žala pasireiškė tuo, kad pareiškėja prarado reikalingą jai ir jos šeimai brangų daiktą, dėl ko ji patyrė išgyvenimus, stresą, sutriko jos sveikata.

2. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė skundą atmesti.

2.1. Atsiliepime nurodė, jog netenkino pareiškėjos prašymo dėl būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijų suteikimo, kadangi pareiškėja per vieną mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos nepateikė su AB „Klaipėdos energija“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ sudarytų sutarčių dėl dalies įsiskolinimų padengimo ar dokumentų, patvirtinančių, kad jau apmokėtas turimas įsiskolinimas, ar dokumentų, kad teismas yra priteisęs apmokėti skolą. Pažymėjo, jog apie prievolę pateikti šiuos dokumentus pareiškėja buvo informuota jai įteikiant informacinį lapelį.

2.2. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja, teikdama prašymą-paraišką socialinei paramai gauti nenurodė, kad jos pajamų šaltinis yra pasikeitęs, kad buvo gauta vienkartinė išmoka ir kt., dėl to pajamos kompensacijai gauti buvo skaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Paramos įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies 1 punktu, todėl trūkstami dokumentai turėjo būti pateikti ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Akcentavo, kad pagal Paramos įstatymo 25 straipsnio 2 punktą paramą gaunantys asmenys privalo pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus. Todėl mano, jog pareiškėjos argumentas, kad tokius dokumentus turėjo išsireikalauti atsakovas, laikytinas nepagrįstu.

2.3. Atsakovo vertinimu pareiškėjos prašymas priteisti turtinę ir neturtinę žalą yra nepagrįstas, kadangi atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, o dėl susidariusios situacijos ir socialinės paramos neskyrimo kalta pati pareiškėja.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

3.1. Atsiliepime nurodė, jog antstolis, o ne teismas turi vykdyti įsiteisėjusius vykdomuosius dokumentus bei turi imtis visų numatytų procesinių veiksmų, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Atkreipė dėmesį, jog nors pareiškėja nurodo, kad jai neišduodamas vykdomasis raštas, o prašymai liko neišnagrinėti, tačiau iš pateiktų Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. ir 2017 m. balandžio 21 d. nutarčių civilinėje byloje matyti, kad prašymai išduoti vykdomąjį raštą buvo išnagrinėti ir teismas paaiškino motyvus, dėl kurių buvo atsisakoma išduoti vykdomąjį raštą pareiškėjai. Teigė, jog vertinti ir kvestionuoti Klaipėdos apygardos teismo sprendimus yra ne šio teismo kompetencija. Pažymėjo, jog iš pareiškėjos skundo turinio neaišku, kaip pareiškėja apskaičiuoja galimai padarytos turtinės žalos dydį, nes ji nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių 80 000 Eur patirtų turtinių nuostolių. Tvirtino, kad neteisėtų veiksmų ir žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka pareiškėjai, kurių ji neįrodė.

II. 4. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. (23.45)-SP13-3410, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjos 2017 m. kovo 1 d. prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-6851, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jos prašymą, priteisti iš atsakovų solidariai 80 000 Eur turtinės ir 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo skundo teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

6. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog:

6.1. 2017 m. kovo 1 d. pareiškėja su prašymu-paraiška kreipėsi į Socialinės paramos skyrių, prašydama nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. skirti jai būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Prašyme-paraiškoje patvirtino, kad duomenys apie anksčiau deklaruotą turtą nepasikeitė. Pareiškėja prašymo-paraiškoje į 2.3 punkte pateiktą klausimą „ar esate sudaręs sutartį dėl skolos už būsto šildymą, karštą ar geriamąjį vandenį apmokėjimo ar teismas yra priteisęs apmokėti skolą“, atsakė „taip“. Pareiškėja kartu su prašymu pateikė asmens dokumentą, tačiau nepateikė AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos energija“ įsiskolinimo grąžinimo grafikų ir (ar) teismo nutarties dėl skolos priteisimo ar dokumento, kad skola apmokėta.

6.2. Socialinės paramos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2017 m. kovo 1 d. prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti, skundžiamu Sprendimu atsisakė skirti prašomas kompensacijas, kadangi pareiškėja per mėnesį nepateikė sutarties su AB „Klaipėdos energija“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ dėl dalies įsiskolinimo padengimo ar dokumentų, patvirtinančių, kad apmokėtas turimas įsiskolinimas, ar dokumentų, kad teismas yra priteisęs apmokėti skolą. Teisiniu skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindu nurodytas Paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas bei 20 straipsnio 6 dalis.

7. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja yra skolinga AB „Klaipėdos energija“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ už būsto šildymą, karštą vandenį, geriamąjį vandenį. Pažymėjo tai, jog prašyme-paraiškoje į 2.3 punkte pateiktą klausimą ar yra sudaryta sutartis dėl skolos už būsto šildymą, karštą ar geriamąjį vandenį apmokėjimo, ar teismas yra priteisęs apmokėti skolą, pareiškėja atsakė „taip“, be to, minėtame punkte pabraukė, jog teismas yra priteisęs apmokėti skolą. Atitinkamai, teismas darė išvadą, jog atsakovas pagrįstai pareiškėjos prašė pateikti sutartis su AB „Klaipėdos energija“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ dėl dalies įsiskolinimo padengimo ar dokumentus, patvirtinančius, kad apmokėtas turimas įsiskolinimas ar dokumentus, kad teismas yra priteisęs apmokėti skolą.

8. Teismas iš prašymo-paraiškos turinio nustatė, jog pareiškėja parašu patvirtino, kad gavo informacinį lapelį, kuriame įrašoma informacija apie trūkstamus dokumentus. Pažymėjo, kad šios aplinkybės šioje byloje pareiškėja neginčija, tačiau nesutinka su tuo, kad šie dokumentai privalėjo būti pateikti per mėnesį, o ne per du mėnesius.

9. Teismas atsižvelgė į tai, kad Paramos įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje aiškiai nurodyta, kad piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Akcentavo tai, jog pareiškėja prašyme-paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti parašu patvirtino, kad duomenys apie anksčiau deklaruotą turtą per 3 paskutinius mėnesius nepasikeitė. Taigi, pajamos kompensacijai gauti skaičiuojamos Paramos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatyta tvarka, todėl pareiškėja trūkstamus dokumentus privalėjo pateikti ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti buvo pateiktas 2017 m. kovo 1 d., pareiškėja iki 2017 m. balandžio 1 d. privalėjo pateikti trūkstamus dokumentus. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėja tai padarė, Socialinės paramos skyrius atsisakė pareiškėjai skirti kompensacijas pagrįstai. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja neginčija, kad nepateikė piniginei socialinei paramai gauti trūkstamų dokumentų, tik teigė, kad atsakovas pats galėjo šiuos dokumentus gauti.

10. Dėl pareiškėjos atsakovui teikto prašymo dokumentus gauti pačiam, teismas pažymėjo, jog Paramos įstatymo 25 straipsnio 2 punkte numatyta, jog piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus, taigi, pareigą pateikti visą informaciją privalo asmuo, prašantis ar gaunantis piniginę socialinę paramą. Todėl pareiškėjos argumentą, kad pats atsakovas galėjo išsireikalauti reikiamus dokumentus, laikė nepagrįstu. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad pareiškėja nevykdė Paramos įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nurodytos pareigos – pateikti visus reikalingus dokumentus piniginei socialinei paramai gauti, todėl sprendė, kad pareiškėjos skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, atitinkamai, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą.

11. Pareiškėjos reikalavimą priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teismas atmetė nenustatęs vienos iš būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygų – neteisėtų veiksmų.

12. Dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, nes ji iki šiol neužtikrino pareiškėjos teisės naudotis savo nuosavybe – teismo priteistu darbo užmokesčiu, kuris jai iki šiol nėra sumokėtas, teismas pasisakė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalimi, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja Lietuvos valstybės neteisėtus veiksmus iš esmės kildina iš institucijų veiksmų, susijusių su teisingumo ir teismo sprendimų vykdymu, teismas sprendė, kad toks pareiškėjos reikalavimas nenagrinėtinas kaip nepriskirtinas šio administracinio teismo kompetencijai, atitinkamai pareiškėjos reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės atmetė kaip nepagrįstą.

13. Netenkinęs pareiškėjos reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, teismas taip pat netenkino pareiškėjos reikalavimo priteisti palūkanas.

III. 14. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir jos skundą tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Teismo sprendimas nepagrįstas, neteisėtas, neobjektyvus ir šališkas. Pareiškėjos vertinimu skirtas vieno mėnesio dokumentų pateikimo terminas yra neprotingas ir per trumpas, nes visi reikalingi pateikti dokumentai yra mokami ir nebūna pateikiami iš karto. Be to, pareiškėja atkreipia dėmesį, jog ji Socialinės paramos skyriui pateikė motyvuotą prašymą, kad jis pats išsireikalautų iš įstaigų jam reikalingus dokumentus, į kurį jai nebuvo atsakyta.

14.2. Socialinės paramos skyrius neatsižvelgė į tai, kad AB „Klaipėdos vanduo“ piktavališkai atsisako sudaryti su pareiškėja skolos gražinimo grafiką, tai, kad nemokamai neįrengia pareiškėjai šalto karšto vandens apskaitos prietaisų, ką privalo padaryti.

14.3. Pareiškėja teigia, kad ji kenčia nuo politinio persekiojimo nuo 2012 m., dėl ko toliau nebegali tinkamai įgyvendinti savo teisių. Pareiškėja tvirtina, kad jos atžvilgiu priimtas teismo sprendimas yra šališkas, todėl naikintinas.

15. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, jog nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, prašo jį atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje pagrindinis ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas skirti jai būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijas trims mėnesiams, teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atsakovui iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą bei žalos atlyginimo.

18. Pareiškėja 2017 m. kovo 1 d. Administracijos Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą-paraišką kompensacijoms skirti. Socialinės paramos skyrius 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (23.45.)-SP13-3410 atsisakė pareiškėjai paskirti būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijas nuo 2017 m. kovo 1 d. iki gegužės 1 d., vadovaudamasis Paramos įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi, kurioje numatyta, jog piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos.

19. Nesutikdama su tokiu sprendimu, pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, kuris, išanalizavęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovų atsikirtimus į pareiškėjos skundą, byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Administracija, atsisakydama paskirti kompensacijas pagal pareiškėjos 2017 m. kovo 1 d. prašymą-paraišką, tinkamai taikė teisės aktų reikalavimus bei nepažeidė pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai nurodė teisės aktų (Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-1 patvirtinto Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo (toliau- ir Aprašas) nuostatas, reglamentuojančias socialinės paramos skyrimą, ir nustatė, kad pareiškėja prie 2017 m. kovo 1 d. prašymo socialinei paramai gauti nepateikė visų Aprašo 4 punkte išvardintų dokumentų, nustatytu terminu per vieną mėnesį nepateikė reikalingų paramai gauti dokumentų

20. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismo šališkumu, neteisingu teisės normų taikymu ir akcentuoja, kad teismas neatsižvelgė į per trumpą dokumentų pateikimo terminą.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 2 d.) bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo išankstinio nusistatymo prieš pareiškėją, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja turėjo galimybę reikšti teisėjo (teisėjų) nušalinimą ir ji 2017 m. rugsėjo 12 d. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai ir visam Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nesant pagrįstos abejonės dėl teisėjų šališkumo ar faktiniais duomenimis pagrįstų argumentų dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų šališkumo, pareiškėjos pareiškimo nušalinti nuo šios administracinės bylos nagrinėjimo bylai nagrinėti sudarytą teisėjų kolegiją ir visus šio administracinio teismo teisėjus nuspręsta netenkinti. Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Todėl pareiškėjos argumentai, susiję su Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų išankstiniu nusistatymu ir šališkumu, iš naujo nevertinami, atsižvelgiant ir į tai, kad pareiškėja nepateikė esminių naujų argumentų šiuo aspektu.

23. Šališkumo nepagrindžia ir pareiškėjos teiginys, kad teismas sutiko su Klaipėdos savivaldybės administracija, kuri atsisakė išreikalauti duomenis iš komunalinių paslaugų tiekėjų apie pareiškėjai suteiktas paslaugas, nes pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal Paramos įstatymo 25 straipsnio 2 punktą asmuo siekiantis gauti piniginę socialinę paramą, be kita ko, turi pareigą pateikti visus socialinei paramai gauti būtinus dokumentus ir teisės aktai nenumato atsakovui pareigos kreiptis į komunalinių paslaugų tiekėjus dėl pareiškėjai trūkstamos informacijos pateikimo.

24. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo pagrįstumą, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai taikytų materialiosios teisės normų, Pareiškėjos apeliaciniame skunde taip pat nėra tokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, pareiškėja naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė.

25. Aprašo 3 ir 4 punktai numato, kad dėl piniginės socialinės paramos asmenys, kreipiasi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrį ir pateikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos formos prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti ir jo priedus, kuriame nurodo piniginei socialinei paramai skirti ir apskaičiuoti būtinus duomenis apie: save ir bendrai gyvenančius asmenis; veiklos pobūdį; turimą turtą ir Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę; gaunamas pajamas; kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją. Prie prašymo-paraiškos pridedami bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens dokumentai (pažymos, asmeninių banko sąskaitų išrašai ir kiti dokumentai) apie Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas, veiklos pobūdį ir kt., išskyrus atvejus, kai Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės administracija) duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Visų prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą prašymą-paraišką pateikęs asmuo patvirtina savo parašu.

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė nustatytos formos prašymą - paraišką, tačiau nepateikė duomenų apie jos įsiskolinimo už komunalines paslaugas būklę. Administracija ją įpareigojo pateikti tokius dokumentus per vieną mėnesį, tačiau pareiškėja 2017 m. kovo 16 ir 23 d. raštais aprašė savo sudėtingą finansinę būklę, tačiau šio atsakovo prašytų duomenų ir dokumentų nepateikė, paprašė išreikalauti dokumentus iš paslaugų teikėjų.

27. Paramos įstatymo 20 straipsnio 6 dalis numato, kad piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Pareiškėja šios pareigos neįvykdė, todėl Administracija pagrįstai ir teisėtai atsisakė skirti jai socialinę paramą.

28. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su per trumpo termino dokumentams pateikti nustatytmo, teisėjų kolegija pažymi, kad toks – vieno mėnesio - terminas yra numatytas tiesiogiai Paramos įstatyme ir jo kitokio nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neturi teisės. Iš kitos pusės, vidutiniškai rūpestingam ir apdairiam gyventojui tokio termino turėtų pilnai pakakti, įtikinamų įrodymų, kad 2017 m. kovo mėnesį pareiškėjai surinkti ir pateikti dokumentus trukdė kokios nors objektyvios priežastys, byloje nėra pateikta.

29. Pripažinęs Administracijos veiksmus teisėtais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos reikalavimas atlyginti žalą netenkintinas, nes neegzistuoja viena iš privalomų sąlygų žalos atlyginimui- neteisėti veiksmai.

30. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas