2015-10-21 Nr. AB-20547-3-61-3-04503-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1284-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04503-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Stasio Gagio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. Z. (toliau – pareiškėjas) 2015 m. rugsėjo 11 d. (išsiųsta iš Vilniaus pataisos namų) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 5 776 Eur neturtinės žalos; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 119 396 Eur neturtinės žalos; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 532 Eur neturtinės žalos; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 125 704 Eur neturtinės žalos.

Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo kalinamas nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2011 m. vasario 25 d., Laisvės atėmimo vietų ligoninėje – nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2014 m. kovo 28 d., o Vilniaus pataisos namuose yra kalinamas nuo 2011 m. vasario 25 d. iki dabar.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. rugsėjo 11 d.; priėmė likusią pareiškėjo skundo dalį (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sieja su laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki skundo padavimo dienos. Pažymėjo, jog Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Atsižvelgęs į paminėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Vilniaus pataisos namuose ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygų, teismas konstatavo, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Teismas nurodė, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Įvertinęs tai, kad laikotarpis, už kurį pareiškėjas siekia gauti žalos atlyginimą, truko nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki skundo padavimo dienos, o skundas teismui išsiųstas 2015 m. rugsėjo 11 d. (pagal spaudą ant voko), teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas pareiškėjo reikalavimams pasibaigė 2012 m. rugsėjo 11 d. Pažymėjo, jog pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už paminėtą laikotarpį yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalį ir išnagrinėti visą skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neįvertino, ar jis žinojo ir suvokė, kad būtent tuo metu buvo vykdomi teisės aktų pažeidimai, nes su teisės aktais nebuvo supažindintas.

2. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje nenumatytas senaties terminų taikymas, nes tai yra absoliuti teisė.

3. Teismas net nedarė prielaidos dėl vadovavimosi CK 1.125 straipsnio 1 dalimi, todėl buvo šališkas.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas nurodo, kad pareiškėjas siekia gauti žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki skundo padavimo dienos, t. y. iki 2015 m. rugsėjo 11 d., todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškinio senaties terminas pareiškėjo reikalavimams yra pasibaigęs 2012 m. rugsėjo 11 d.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirojo skundo nepatenkinti.

Vilniaus pataisos namai nurodo, kad pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sieja su laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki skundo padavimo dienos, t. y. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. Teismas pagrįstai pritaikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą bei atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. rugsėjo 11 d. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Vilniaus pataisos namai prašo pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. rugsėjo 11 d. taikyti ieškinio senatį ir atmesti šią skundo dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalies, pirmosios instancijos teismas, iš esmės konstatavęs, kad yra praleistas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. rugsėjo 11 d.

Pirmiausia svarbu pažymėti, kad ieškinio senaties terminus, jų taikymo pagrindus, teisinę reikšmę pareikštam reikalavimui ir kitus klausimus, susijusius su ieškinio senaties terminų taikymu, reguliuoja ne ABTĮ, o CK. CK 1.126 straipsnio 1 dalis nustato, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šių teisės normų pagrindu galima daryti išvadą, kad ieškinio senaties klausimai teisme negali būti sprendžiami skundo priėmimo stadijoje. Ieškinio senaties klausimai turi būti sprendžiami tik teismui nagrinėjant bylą iš esmės bei priimant teismo sprendimą.

Taigi ieškinio senaties termino praleidimas nėra pagrindas atsisakyti priimti skundą vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu. Atsisakyti priimti skundą dėl žalos atlyginimo dėl ieškinio senaties termino pabaigos negalima.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra nepagrįsta, todėl naikintina, o nurodytos skundo dalies priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. Z. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalį panaikinti ir perduoti skundo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. rugsėjo 11 d. priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Virginija Volskienė