81a5157e-4ccf-49a3-bb19-e66c4ae2e056 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-63-425/2021. Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31727-2018-0. Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.3.4.; 2.4.2.2.; 2.4.4.4; 2.6.16.8.; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 17 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto MisiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

M. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2020 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-52-1055/2020 pagal ieÅ¡kovės V. M. ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl įpareigojimo suteikti sklypo dalį pastato eksploatacijai ir sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų: uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus vystymo kompanija“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, uždaroji akcinė bendrovė „NT startas“, uždaroji akcinė bendrovė „DV17“, L.

B., V. B., A. M., K. K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Pirmosios instancijos teismui pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė įpareigoti atsakovę nustatyti dalį valstybiniame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«tinÄ Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ūkinis pastatas), eksploatacijai, taip pat įpareigoti atsakovę iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovei dalį Žemės sklypo, bÅ«tinÄ Å«kinio pastato eksploatacijai.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovė yra Ūkinio pastato savininkė nuo 2014 m. gruodžio 2 d. Taip pat ji yra buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Ūkinį pastatÄ Vilniaus miesto savivaldybė 2005 m. rugsėjo 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi už 41 000 Lt pardavė A. M., G. V. ir R. M., kitų, vėlesnių sandorių pagrindu, pastato savininke tapo ieÅ¡kovė. Pažymi, kad pastato bÅ«klė nuo 2005 metų nėra pakitusi. 2016 m. gruodžio 16 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos su praÅ¡ymu leisti iÅ¡sinuomoti po Å«kiniu pastatu esančiÄ valstybinę žemę bei iÅ¡duoti leidimÄ Å«kinio pastato rekonstrukcijai, atsakymo į praÅ¡ymus ji nėra gavusi iki Å¡iol.

Atsakovė atsiuntė ieÅ¡kovei 2017 m. liepos 3 d. raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atlikto valstybinės žemės naudojimo patikrinimo“, kuriame nurodė, jog Å«kinis pastatas yra nenaudojamas, todėl jam eksploatuoti žemės sklype dalis negali bÅ«ti skiriama. Taip pat atsakovė 2017 m. liepos 12 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavo, kad ieÅ¡kovė Å«kinį pastatÄ nugriautų ir iÅ¡registruotų iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro. Dėl abiejų raÅ¡tų ieÅ¡kovė pateikė skundus, kuriuos atsakovė 2017 m. spalio 4 d. raÅ¡tu atmetė.

Šį raÅ¡tÄ ieÅ¡kovė apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) skundÄ tenkino iÅ¡ dalies – panaikino įpareigojimÄ dėl Å«kinio pastato paÅ¡alinimo bei iÅ¡registravimo iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, likusioje dalyje bylÄ nutraukė kaip nepriskirtinÄ Komisijos kompetencijai. Po komisijos sprendimo ieÅ¡kovė ne kartÄ telefonu ir raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę, siÅ«lydama klausimÄ iÅ¡spręsti taikiai, tačiau iÅ¡spręsti ginčo nesikreipiant į teismÄ nepavyko.

Pažymėjo, kad atsakovė 2018 m. vasario 26 d. priėmė įsakymÄ â€žDėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini), įgyvendinant kitų sklype esančių statinių savininkų interesus, tačiau ieÅ¡kovės Å«kiniam pastatui eksploatuoti bÅ«tina dalis jame nėra nustatyta.

3. Pabrėžė, kad atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad pastatas nėra naudojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ tiesioginę paskirtį; yra sunykęs ir neatitinka Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme nurodytos statinio sÄ vokos bei kad tokiu bÅ«du yra vykdomas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus 2017 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi Ūkinis pastatas nėra sunykęs, o nutarime nėra nurodomÄ , jog atsakovė imtųsi priemonių, kad konkrečiai ieÅ¡kovė nugriautų savo pastatÄ ir iÅ¡registruotų jį; taip pat jame konstatuota, kurių pastatų faktiÅ¡kai nėra sklype bei kurie statiniai neatitinka esminių statinio reikalavimų, tačiau tarp iÅ¡vardytų ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio pastato nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Skundžiamu Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2020 m. spalio 12 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas.

5. Teismas sprendė, kad byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl to, ar atsakovė privalo nustatyti dalį valstybiniame žemės sklype, bÅ«tinÄ ieÅ¡kovės nuosavybės teise valdomam Ūkiniam pastatui eksploatuoti, ir dėl ieÅ¡kovės teisės sudaryti su atsakove valstybinės žemės iÅ¡nuomojimo ne aukciono bÅ«du (lengvatine tvarka) sutartį. Atsižvelgdamas į tai, kad pastato bÅ«klė nuo kadastro duomenų nustatymo 2005 m. kovo 29 d. praktiÅ¡kai nebuvo pakitusi, tačiau jo įsigijimo iÅ¡ valstybės (savivaldybės) metu jis buvo laikomas tinkamu pirkimo – pardavimo sutarties objektu, Å«kinio pastato registracija Nekilnojamojo turto registre nėra panaikinta, bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teisme byla dėl įpareigojimo nugriauti Ūkinį pastatÄ ir iÅ¡registruoti jį iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro ieÅ¡kovės atžvilgiu nėra iÅ¡kelta, vertino, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, proporcingumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir kitais teisės principais, ieÅ¡kovė turėjo pagrįstus lÅ«kesčius, kad žemės sklypo dalis, reikalinga jos pastato eksploatacijai bus nustatyta.

6. Tačiau, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė, kreipdamasis su ieÅ¡kiniu nagrinėjamoje byloje, pasirinko netinkamÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ , kadangi turėjo taip pat praÅ¡yti panaikinti administracinius sprendimus, kuriais buvo nutarta neskirti ieÅ¡kovei jos praÅ¡omos sklypo dalies, tačiau tokio reikalavimo nereiÅ¡kė. Taigi, esant tokiam, koks nurodytas ieÅ¡kinyje, suformuluotam ieÅ¡kinio reikalavimui, nėra pagrindo tenkinti Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo, todėl jis atmetamas. Kartu teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė nepraranda galimybės tinkamai suformulavus reikalavimus, kreiptis į teismÄ su kitu ieÅ¡kiniu bendra tvarka.

7. Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo įpareigoti atsakovę iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovei dalį žemės sklypo, bÅ«tinÄ Åªkinio pastato eksploatacijai, teismas nurodė, kad Å¡ios bylos atveju, ieÅ¡kovė, paÅ¡ydama įpareigoti atsakovę su ja sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį be aukciono, privalėjo pagrįsti, jog egzistuoja visos teisės aktuose nustatytos sÄ lygos, kurioms esant valstybinės žemės sklypas turi bÅ«ti jai iÅ¡nuomojamas ne aukciono tarka. Nurodė, kad vien tik tokio statinio, kuris turi aiÅ¡kiÄ funkcinę priklausomybę ir apibrėžtÄ naudojimo paskirtį, buvimas valstybinėje žemėje, nėra pakankamas pagrindas automatiÅ¡kai taikyti valstybinės žemės iÅ¡nuomojimo ne aukcionu bÅ«du sÄ lygÄ .

Teismas pažymėjo, kad statinio buvimo valstybinėje žemėje faktas pats savaime nėra pakankamas teisei į užstatytos valstybinės žemės nuomÄ lengvatine tvarka įgyti. Å ios teisės įgijimas sietinas su bÅ«tinumu užtikrinti statinio savininko (nuomininko) galimybę įgyvendinti savo turimas teises į statinį, t. y. teisė nuomos pagrindu valdyti ir naudotis valstybine žeme turi bÅ«ti reikalinga statinio savininko (nuomininko) teisėms į statinį įgyvendinti. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė bÅ«tų naudojama pagal nustatytÄ pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudÄ .

8. Kartu teismas pažymėjo, jog, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) nuostatas, reglamentuojančias žemės tikslinę paskirtį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 28 punktÄ , taip pat remiantis Å¡iuo klausimu formuojama teismų praktika, yra pagrindas spręsti, kad Å¡ioje byloje neegzistuoja visuma sÄ lygų, suteikiančių ieÅ¡kovei teisę nuomotis žemę ne aukciono bÅ«du, kadangi ieÅ¡kovei priklausantis Ūkinis pastatas yra remontuotinos bÅ«klės, dėl didelio fizinio nusidėvėjimo negali bÅ«ti ir nėra realiai naudojamas, todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovei priklausantis pastatas yra naudojamas pagal tokio statinio paskirtį (pagalbinio Å«kio).

IeÅ¡kovės teiginiai, kad ji ketina statinį atstatyti, rekonstruoti, nėra pagrindas sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį be aukciono, kadangi pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimÄ Å¾emės sklypai iÅ¡nuomojami esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, o ne bÅ«simiems statiniams, kurie galbÅ«t bus pastatyti (ar rekonstruoti) ir pradėti eksploatuoti ateityje. Pažymėtina, kad teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono nusipirkti valstybinę žemę bÅ«simam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti.

Tokie veiksmai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningos konkurencijos principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje.

9. Apibendrindamas pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra materialiųjų sÄ lygų tenkinti ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo dėl žemės sklypo iÅ¡nuomojimo ne aukciono tvarka. Nagrinėjama situacija susidarė iÅ¡ esmės dėl ieÅ¡kovės klaidos vertinant žemės sklypo nuomos sÄ lygų teisinę reikÅ¡mę. Nutardama įsigyti žemės sklype buvusį pastatÄ , prieÅ¡ tai neįvertinusi ir neįsitikinusi, ar toks pastatas gali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį, vėliau nesiimdama veiksmų pastatui suremontuoti, ieÅ¡kovė be pagrindo tikėjosi, kad jai bus suteikta galimybė lengvatine – ne aukciono – tvarka nuomotis žemės sklypÄ ir jame vykdyti Å«kinę veiklÄ .

Vis dėlto tokios aplinkybės neužkerta kelio ieÅ¡kovei siekti iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ Ä¯prasta tvarka – aukcione pasiÅ«lius didžiausiÄ sklypo nuomos kainÄ . Taip pat pažymėtina, kad atlikus nors dalinį pastato remontÄ , kuris leistų bent dalinai naudotis Å«kiniu pastatu pagal paskirtį, galimai atsiras pagrindas kreiptis ir iÅ¡nuomoti žemės sklypo dalį, reikalingÄ statiniui eksploatuoti, ir ne aukciono bÅ«du. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 10.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė V. M. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; taip pat priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 10.1. Nurodo, kad jai priklauso visas Ūkinis pastatas kartu su po Ūkiniu pastatu esančiu rÅ«siu, kuris, prieÅ¡ingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nepriklauso valstybei. Be to, ieÅ¡kovė gyvena Å¡alia Ūkinio pastato esančiame name, kuriame yra židinys, todėl Ūkinis pastatas yra reikalingas kieto kuro laikymui, kas patvirtina, kad siekiamas rekonstruoti Ūkinis pastatas bus naudojamas pagal paskirtį. 10.2.

Pabrėžia, jog ginčas byloje yra ne dėl Ūkinio pastato ir jo funkcinių dalių nuosavybės bei įsigijimo teisėtumo, o dėl to, kokio pastato faktinio naudojimo lygio reikia tam, kad įgyvendinti įstatymo suteikiamÄ teisę iÅ¡sinuomoti Å«kinio pastato eksploatacijai bÅ«tinÄ sklypo dalį, bendrame sklype ne aukciono tvarka. Apeliantės vertinimu, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pakanka įrodyti, jog savininkas ketina naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra bÅ«tina iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujausioje praktikoje nurodyta, kad valstybinė žemė gali bÅ«ti iÅ¡nuomojama ne aukciono bÅ«du, jeigu ji yra užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiu statiniu, kuris turi aiÅ¡kiÄ funkcinę priklausomybę, apibrėžtÄ naudojimo paskirtį arba Å«kinės veiklos pobÅ«dį, ir yra bÅ«tina Å¡io asmens, kaip savininko (nuomininko), turimoms teisėms į statinį įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobÅ«džio ginčus, taip pat yra pažymėjęs, jog lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, t. y. kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti Å¡iÄ ar kitokiÄ veiklÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-545-261/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-228/2013). 10.3.

Å iuo atveju ieÅ¡kovės ketinimÄ naudoti Å«kinį pastatÄ pagrindžia tai, kad ji pastatÄ nuolatos tvarkė, nors kaimynai jį užversdavo Å¡iukÅ¡lėmis; siekdama nustatyti pastato geografinę padėtį kreipėsi į matininkÄ ; dar 2014-11-19 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto AiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad ieÅ¡kovė yra žemės naudotoja; ieÅ¡kovė 2016 m. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ dėl archyvinės medžiagos iÅ¡davimo bei praÅ¡ymu leisti iÅ¡sinuomoti po Ūkiniu pastatu esančiÄ valstybinę žemę bei iÅ¡duoti leidimÄ Åªkinio pastato rekonstrukcijai, tačiau atsakymų iki Å¡iol nėra gavusi.

Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų formuojamos teismų praktikos. 10.4. Kartu apeliantė pažymi, jog ne pastato faktinis naudojimas pagal jo paskirtį, bet paties pastato buvimo valstybiniame žemės sklype faktas, yra ta teisiškai reikšminga aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinės žemės sklypų naudojimo srityje. 10.5. Taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad Ūkinis pastatas buvo tinkamas pirkimo – pardavimo sandorio objektas bei kad vien nefunkcionuojančio pastato turėjimas valstybiniame žemės sklype nesudaro pagrindo pasinaudoti valstybinės žemės nuomos lengvatomis, padarė prieštaringas išvadas. 10.6.

Be to, ieÅ¡kovė vertina, kad ji, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, neprivalo ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. vasario 26 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2018 m. liepos 4 d. raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta pakeisti sprendimÄ dėl žemės sklypo dalies, bÅ«tinos ieÅ¡kovės pastato eksploatacijai, nustatymo, kadangi kilus akivaizdžiam ginčui dėl žemės naudojimo fakto, dėl teisės į žemės sklypo nuomÄ , ieÅ¡kovė įgijo teisę kreiptis į teismÄ , kuris iÅ¡ esmės iÅ¡spręstų kilusį ginÄÄ ir tai sukeltų savarankiÅ¡kus teisinius padarinius, juo labiau kad pastato eksploatacijai bÅ«tinos dalies bendrame valstybiniame žemės sklype nustatymas yra bÅ«tinas ir sukeltų teisinius padarinius ateityje, kadangi yra reikalingas siekiant įsigyti žemės sklypÄ aukciono bÅ«du. 10.7.

Papildomai apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas, siÅ«lydamas ieÅ¡kovei pirmiausia suremontuoti pastÄ , atlikti jo kapitalinį remontÄ , t. y. sukurti dirbtinę pastato naudojimo iliuzijÄ , o tuomet kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybÄ , neįvertino ir aplinkybės, jog ieÅ¡kovė nuosekliai siekia pastato rekonstrukcijos, todėl pirmiausia yra bÅ«tina gauti žemės savininko sutikimÄ , kurio nesant, situacija tarsi ,,užkonservuojama“, o ieÅ¡kovė patenka į ,,užburto rato“ situacijÄ , kuomet formaliais pagrindais ieÅ¡kovei užkertamas kelias naudotis, valdyti ir disponuoti jos turtu, sukuriama galimybė neigti nuosavybės teises, kas neturėtų bÅ«ti toleruojama teisinėje valstybėje.

11. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės pateiktÄ apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o ginÄÄ spręsti atsižvelgiant į aktualių teisės aktų nuostatas bei Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ . 11.1. Nurodo, kad sutiktina su apeliante, jog teismo sprendimas, įpareigojantis atsakovę atlikti veiksmus, neabejotinai sukeltų teisinius padarinius atsakovei, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnį, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams, pareigÅ«nams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Vadovaujantis CPK 2 straipsniu, vienas iÅ¡ civilinio proceso tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių. Pasak kasacinio teismo, CPK 2 straipsnio nuostata kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių aiÅ¡kintina kaip apimanti du siekius (tikslus) – proceso koncentruotumÄ ir teisinės taikos atkÅ«rimÄ ; pastarasis siekis (tikslas) laikytinas įgyvendintu, kai teismas priima procesinį sprendimÄ , kuriuo iÅ¡sprendžia teisinį konfliktÄ , nesutarimÄ , ginÄÄ ir pan., dėl kurio iÅ¡sprendimo asmenys kreipėsi į teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).

Manytina, jog nurodytas proceso tikslas šioje byloje nėra pasiekiamas, teismui skundžiamu sprendimu atmetant ieškinio reikalavimus ir formaliai nurodant ieškovei skųsti atskirus atsakovės sprendimus, atlikti dalinius ūkinio pastato remonto darbus bei pakartotinai kreiptis į atsakovę dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo.

12. Atsiliepimu trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ praÅ¡o tenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ bei priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 12.1. Pabrėžia, jog byloje net nebuvo ginčo dėl to, jog tam, kad apeliantė galėtų rekonstruoti jai priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , jai reikia bÅ«ti įsigijusiai arba iÅ¡sinuomojusiai žemės sklypÄ , jai yra reikalingas atsakovo leidimas, kurio atsakovė neduoda ir neketina duoti, o žemės sklypÄ ieÅ¡kovei iÅ¡nuomoti atsisako. Tačiau iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ atsakovas atsisako motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovei priklausantis statinys yra blogos, remontuotinos, bÅ«klės. Taigi ieÅ¡kovė neturi galimybių atlikti nė vieno veiksmo, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima ir neturi bÅ«ti toleruojama.

13. Atsiliepimu trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) savininku bendrija praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . 13.1. Nurodo, kad ieÅ¡kovė žinojo, kokios bÅ«klės Ūkinį pastatÄ perka, todėl pati prisiėmė rizikÄ . Be to, kyla klausimas, ar reikalingas židinio kurui laikyti 89 kv. m. pastatas ir ar nebuvo pažeistos kitų čia gyvenamųjų namų savininkų teisės į jiems priklausančias pagalbinio Å«kio paskirties pastato dalis, nes dėl Å«kinių pastatų pasidalinimo tvarkos protokole, kuris pateiktas teismui, nebuvo gauti visi (duomenys neskelbtini) esančių gyvenamųjų namų savininkų paraÅ¡ai. 13.2.

Be to, apeliantės niekaip nevaržė teisės aktai prižiÅ«rėti ir naudotis sandėliu pagal paskirtį. Jos sutuoktinis (dabar buvęs) E. M. 2004m praÅ¡ymo pagrindu iÅ¡sipirkti iÅ¡ valstybės pagalbinio Å«kio paskirties pastatÄ turėjo prievolę įrodyti, kad naudojasi juo pagal jo tiesioginę paskirtį Å¡iuo objektu. Byloje liudininkai ir pati ieÅ¡kovė teigia, kad statinys įsigijimo momentu neatitiko statinio kategorijos: buvo be stogo ir durų. IÅ¡ Nacionalinės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos atliktų patikrų vietoje ir faktinių aplinkybių nustatymo protokolų matyti, kad tokia bÅ«klė yra iki Å¡iol, kas įrodo neginčijamÄ faktÄ , kad ieÅ¡kovė nesirÅ«pino statiniu.

Apeliantės teigimas, kad ji negali remontuoti pastato neturėdama žemės nuomos sutarties neatitinka tikrovės, kÄ Ä¯rodo pateiktas byloje dokumentas iÅ¡ Valstybinės statybų ir teritorijų planavimo inspekcijos. 13.3. Be to, pagalbinio Å«kio pastatų paskirtis ir funkcinė priklausomybė yra tarnauti pagrindiniam daiktui (butams). Å iuo atveju žemės sklypas suformuotas gyvenamiesiems namams eksploatuoti, o ne pagalbiniams pastatams, todėl jiems negali bÅ«ti iÅ¡skirtos valstybinės žemės sklypo dalys bei sudaromos nuomos sutartys lengvatinėmis sÄ lygomis.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyrius praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti. 14.1. Nurodo, kad žemė sklypas gali bÅ«ti įgyjamas ar iÅ¡sinuomojamas tik esant konkrečiai sÄ lygai, t.y. kai toks žemės sklypas yra bÅ«tinas Å¡iame žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti. Aplinkybė, kad statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, savaime nereiÅ¡kia, kad statinys yra naudojamas.

LemiamÄ reikÅ¡mę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet ir faktinės situacijos vertinimas. 14.2. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nuo statinio įsigijimo momento nenaudojo jo pagal tiesioginę paskirtį bei kitais poreikiais, kÄ patvirtino ir pati ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu. Taigi, esant tokiai situacijai, atsakovas visiÅ¡kai pagrįstai atsisakė atlikti ieÅ¡kovės praÅ¡omus veiksmus. 14.3. Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovės nurodoma aplinkybė, kad siekiant atlikti pastato rekonstrukcijÄ bei imtis kitų veiklų jame yra reikalinga valstybinės žemės nuoma, nėra pakankama sÄ lyga, leidžianti nukrypti nuo imperatyvių teisės normų reikalavimų, t.y. bÅ«tinų formaliųjų sÄ lygų dėl valstybinės žemės nuomos lengvatine tvarka. 14.4.

Be to, ieÅ¡kovė, įsigydama Ūkinį pastatÄ , turėjo ir privalėjo įvertinti ne tik jo bÅ«klę, tačiau ir savo finansines galimybes įsigytu turtu tinkamai pasirÅ«pinti bei iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. Pagal Nekilnojamojo turto registre esančius statinių iÅ¡dėstymo planus sklypas užstatytas statiniais. IeÅ¡kovei V. M. 2012 m. rugsėjo 7 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. lapkričio 26 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise priklauso Å«kinis pastatas, kurio baigtumo procentas yra 24 %, fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 %. 2016 m. gruodžio 16 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu leisti iÅ¡sinuomoti po Å«kiniu pastatu esančiÄ valstybinę žemę bei iÅ¡duoti leidimÄ pastato rekonstrukcijai.

Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. liepos 12 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavo, kad ieÅ¡kovė jai nuosavybės teise priklausantį Å«kinį pastatÄ nugriautų (paÅ¡alintų) ir iÅ¡registruotų iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovės skundÄ ir panaikino atsakovės įpareigojimÄ dėl Å«kinio pastato paÅ¡alinimo.

17. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, iÅ¡nagrinėjęs matininko S. Z. 2017 m. kovo 13 d. praÅ¡ymÄ pakartotinai suderinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planÄ su nustatytomis dalimis savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti ir planÄ , kuris buvo pakoreguotas, atsižvelgiant į pastatų, esančių žemės sklype, savininkų pastabas, 2017 m. birželio 29 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė planÄ pataisyti, nurodant be kitų trÅ«kumų tai, kad plane Ūkiniam pastatui, kuris nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei, iÅ¡skirta 283 kv. m. dalis, tačiau, kaip nustatyta 2017 m. birželio 7 d.

žemės naudojimo patikrinimu aktu Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡is statinys nenaudojamas, todėl jam negali bÅ«ti skiriama žemės sklypo dalis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2018 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgdamas į matininko S. Z. 2017 metų gruodžio mėnesį parengtÄ (pataisytÄ ) žemės sklypo planÄ , nustatė žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantiems savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti reikalingas dalis.

IeÅ¡kovė šį įsakymÄ apskundė, skundu prašė pakeisti įsakymÄ ir nustatyti jai priklausančio Å«kinio pastato eksploatacijai tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį. 2018 m. liepos 4 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė buvo informuota, kad Å«kiniam pastatui eksploatuoti negali bÅ«ti iÅ¡skirta žemės sklypo dalis ir atsisakė pakeisti įsakymÄ . Å io raÅ¡to-atsakymo ieÅ¡kovė neskundė.

18. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl įpareigojimo iÅ¡skirti dalį Žemės sklypo, nėra realiai įvykdomas, kadangi ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu neprašė panaikinti minėto 2018 m. liepos 4 d. administracinio akto Nr. (duomenys neskelbtini), o jam esant galiojančiam, teismo sprendimas tenkinti ieÅ¡kinį ir įpareigoti iÅ¡skirti dalį Žemės sklypo nėra realiai įgyvendinamas. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog įvertinus ŽĮ nuostatas, reglamentuojančias žemės tikslinę paskirtį, CK 6.551 straipsnio 2 dalį, Taisyklių 28 punktÄ , taip pat remiantis nurodyta teismų praktika, nagrinėjamu atveju neegzistuoja visuma sÄ lygų, suteikiančių ieÅ¡kovei teisę nuomotis žemę ne aukciono bÅ«du, kadangi statinys ne tik yra remontuotinos bÅ«klės, bei tokios buvo nuo jo įsigijimo, tačiau jis nuo ieÅ¡kovės įsigijimo nebuvo naudojamas pagal paskirtį, o ieÅ¡kovė ir Å¡iuo metu negali nurodyti, kokiai konkrečiai veiklai Å¡is pastatas bus naudojamas.

Skundžiamu sprendimu teismas taip pat konstatavo, jog susiklosčiusios aplinkybės neužkerta kelio ieÅ¡kovei siekti iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ Ä¯prasta tvarka – aukcione pasiÅ«lius didžiausiÄ sklypo nuomos kainÄ . Taip pat pažymėtina, kad atlikus nors dalinį pastato remontÄ , kuris leistų bent dalinai naudotis Å«kiniu pastatu pagal paskirtį, galimai atsiras pagrindas kreiptis ir iÅ¡nuomoti žemės sklypo dalį, reikalingÄ statiniui eksploatuoti, ir ne aukciono bÅ«du.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias aplinkybes, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus bei Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, vertina, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės nuostatas bei vertino esančius įrodymus, dėl ko skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

20. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame sprendime, sprendžiant byloje kilusį ginÄÄ dėl ieÅ¡kovės reikalavimo suteikti sklypo dalį pastato eksploatacijai ir sudaryti žemės nuomos sutartį ne aukciono bÅ«du dėl to, kad jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kurio bÅ«klė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 24 proc. baigtumas bei 70 proc. fizinis nusidėvėjimas, yra reikÅ¡mingos ne tik CK, ŽĮ bei kituose teisės aktuose įtvirtintos nuostatos, tačiau ir Å¡iuo klausimu formuojama teismų praktika.

21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sÄ lygomis instituto paskirtis – sudaryti sÄ lygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamÄ jų valdomų statinių ar įrenginių eksploatacijÄ (ŽĮ 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). SistemiÅ¡kai aiÅ¡kindamas Å¡ias teisės normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra bÅ«tina tokios valstybinės žemės nuomos sÄ lyga (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl statiniams eksploatuoti bÅ«tino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobÅ«džio: pažymėta, kad teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti.

Tai reiÅ¡kia, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypÄ grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam konkrečiam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ , o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtÄ naudojimo paskirtį arba Å«kinės veiklos pobÅ«dį, o Å¡iam pastatui naudoti reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę; savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra bÅ«tina iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ .

Teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingÄ valstybinės žemės sklypÄ lengvatine – ne aukciono – tvarka, Å¡io asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais bÅ«dais, teikiančiais valstybei didžiausiÄ naudÄ . Dėl to Å¡i teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sÄ lygoms. Atitinkamai Å¡ių sÄ lygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka iÅ¡nyksta.

Taigi privalomos sÄ lygos, kurioms esant valstybinė žemė gali bÅ«ti nuomojama ne aukciono bÅ«du, yra pakankamai aiÅ¡kiai suformuluotos nurodytose teisės normose ir teisminė praktika, jas aiÅ¡kinant, yra nuosekliai plėtojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-177-421/2021, Nr. 3K-3-281-695/2017, Nr. 3K-3-425-421/2017, Nr. 3K-3-133-219/2018).

22. Papildomai pažymėtina ir tai, kad teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono iÅ¡sinuomoti valstybinę žemę bÅ«simam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningos konkurencijos principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013). Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobÅ«džio ginčus, taip pat yra pažymėjęs, jog lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti Å¡iÄ ar kitokiÄ veiklÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-06-27 nutartys administracinėse bylose Nr. A-545-261/2018, Nr. A-438-228/2013).

23. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovei priklausantis statinys tiek įsigijimo metu, tiek Å¡iuo metu yra remontuotinos bÅ«klės, o be to, ieÅ¡kovė neįrodė, kad Å¡iuo statiniu naudojasi ar turi realių įrodymų, kokiai veiklai aptariamas pastatas bus naudojamas, kai registro dokumentuose yra įtvirtina konkreti jo paskirtis – Å«kinis pastatas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes bei Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , su tokiu vertinimu visiÅ¡kai sutinka.

24. IÅ¡ties, aptariamu atveju byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovei priklausančio pastato bÅ«klė yra prasta nuo jo įsigijimo momento iki kreipimosi į pirmosios instancijos teismÄ dienos, o be to ieÅ¡kovė, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nepateikė duomenų, kad bÅ«tų ėmusi aktyvių ir konkrečių veiksmų dėl statybÄ leidžiančio dokumento gavimo ir pan. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento atlikto 2017 m. kovo 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos BÅ«sto administravimo skyriaus patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, leidžia vertinti, kad ieÅ¡kovei priklausantis Å«kinis pastatas yra be stogo, be sienų ir kitų statiniams/pastatams apibÅ«dinti bÅ«tinų parametrų ir dėl to nebuvo ir nėra naudojamas pagal paskirtį (eksploatuojamas).

Taigi esama pastato būklė neleidžia vertinti, kad jis yra eksploatuojamas pagal paskirtį.

25. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog ieÅ¡kovė tame pačiame praÅ¡yme dėl žemės nuomos buvo iÅ¡dėsčiusi praÅ¡ymÄ dėl leidimo rekonstruoti pastatÄ iÅ¡davimo, nepatvirtina realaus ketinimo pastatÄ naudoti pagal paskirtį, juolab kad jokie statinio projektiniai dokumentai, leidžiantys spręsti apie realų ketinimÄ atkurti pastatÄ ir naudoti jį pagal paskirtį, t.y. realiai eksploatuoti, pateikti nebuvo. Be to, apeliantės nurodomi veiksmai, susiję su Å¡iukÅ¡lių iÅ¡ statinio paÅ¡alinimu ar jo aptvėrimu, atsižvelgiant į tai, kad Å¡io pastato paskirtis yra Å«kinė, neleidžia vertinti, kad statinys yra naudojamas pagal paskirtį.

26. Nagrinėjamu atveju taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog statinio buvimo valstybinėje žemėje faktas pats savaime nėra pakankamas pagrindas į valstybinės žemės nuomÄ lengvatine tvarka, o susiklosčiusi situacija, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantė, neužkerta jai kelio atitinkamai kreiptis dėl pastato rekonstrukcijos/ remonto leidimo iÅ¡davimo bei žemės savininko sutikimo atitinkamiems darbams atlikti, jei tokie leidimai ar sutikimai yra reikalingi, juo labiau kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte be kitų duomenų nurodyta, jog reikalavimas valdyti žemę nuosavybės ar kita teise netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastÄ jį remontÄ ir pan.).

Kita vertus, byloje nėra pateiktų įrodymų, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų kreipusis dėl rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto atlikimo, tačiau toks kreipimÄ sis bÅ«tų atmestas bÅ«tent dėl reikalavimo valdyti žemę po statiniu neatitikimo.

27. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovei nėra užkirstas kelias kreiptis dėl pirmiau aptartų leidimų ar sutikimų gavimo bei skųsti priimtus, galimai jai nepalankius procesinius sprendimus Å¡iais klausimais, patvirtina, kad skundžiamu sprendimu nėra sukuriama tokia teisinė situacija, kuria ieÅ¡kovei bÅ«tų eliminuota galimybė įgyvendinti ar ginti savo teises, susijusias su ginčo Å«kinio pastato naudojimu. IeÅ¡kovės reiÅ¡kiamų reikalavimų tenkinimas gali sukurti teisinio neapibrėžtumo situacijÄ , kada nustatytomis žemės nuomos sÄ lygų iÅ¡imtimis bÅ«tų pasinaudojama, nesant pateiktiems konkretiems įrodymams dėl tokių sÄ lygų buvimo ir/ar atitikimo įstatymu nustatytiems reikalavimams..

28. Vienas iÅ¡ esminių apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, nurodydamas, jog statinys galėjo bÅ«ti pirkimo – pardavimo objektu, tačiau Å¡iuo metu jis iÅ¡ esmės nėra naudojamas pagal paskirtį ir dėl to nėra pagrindo nuomoti žemę ieÅ¡kovei lengvatine tvarka. Tačiau Å¡iuo atveju apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu bei iÅ¡vadomis, kadangi, kaip jau buvo minėta, vien egzistuojanti nuosavybės teisė neįrodo žemės nuomos lengvatine tvarka sÄ lygų egzistavimo.

Å iuo atveju, ieÅ¡kovės nuosavybės teisė nėra ginčijama ar kvestionuojama, tačiau vien nekilnojamojo turto nuosavybės teise turėjimas automatiÅ¡kai nesukuria žemės savininkui (Å¡iuo atveju valstybei) pareigos iÅ¡nuomoti žemę ne aukciono tvarka, juo labiau kad valstybinės žemės nuomos lengvatine tvarka institutas yra specialusis teisinis reguliavimas, įtvirtinantis iÅ¡imtinį žemės nuomos atvejį įstatymu nustatytoms sÄ lygoms. Taigi, aptariamas apeliacinio skundo argumentas dėl neva prieÅ¡taringų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų atmetamas kaip nepagrįstas.

29. Pateiktame apeliaciniame skunde taip pat dėstoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas yra netinkamas, kadangi ji nepraÅ¡o panaikinti atsakovės priimtų administracinių sprendimų, kuriais buvo nuspręsta netenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymo ir neiÅ¡nuomoti jai ginčo žemės lengvatinėmis sÄ lyginis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisminės gynybos principo įtvirtinimÄ Lietuvos Respublikos teisės aktuose, sprendžia, jog ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas ieÅ¡kininis reikalavimas iÅ¡ esmės yra pakankamas jos nurodomų pažeistų teisių gynybos bÅ«das.

Tačiau net ir vertinant, kad ieÅ¡kiniai reikalavimai yra pakankama teisinės gynybos priemonė, tai nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių dėl statinio nenaudojimo ir realių ketinimų jį naudoti neįrodymo, o taip pat nekeičia iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atitinka valstybinės žemės nuomos lengvatine tvarka sÄ lygas ir dėl to įgijo teisę iÅ¡sinuomoti žemę lengvatine tvarka.

30. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jų vertinimas neturi jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui, be to dėl apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių bei argumentų išsamiai yra pasisakęs pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, dėl ko papildomai jas vertinti nėra pagrindo.

31. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bei įvertinęs skundžiamame sprendime iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas, faktinius bylos duomenis bei Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė materialinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ prieÅ¡ingai Å¡aliai ar prieÅ¡ingÄ suinteresuotumÄ turintiems asmenims atlyginamos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Tačiau nagrinėjamu atveju prieÅ¡ingÄ suinteresuotumÄ turintys asmenys praÅ¡ymų priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, dėl ko bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra paskirstomos.

33. Papildomai pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . AnalogiÅ¡ka norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp Å¡alių iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiÅ«riu laikomas laimėjusiu bylÄ .

34. Å iuo atveju trečiasis asmuo Vilniaus vystymo kompanija nagrinėjamoje civilinėje byloje turėjo tokį patį teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, kaip ir ieÅ¡kovė, todėl Å¡io trečiojo asmens praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nėra pagrįstas ir todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡iam asmeniui nepriteisiamos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2020 m. spalio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Ramunė Čeknienė Rita Dambrauskaitė Laimantas MisiÅ«nas