A-756-2022-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A756-2022/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01651-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.4.; 16.6.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui Š. S.,

pareiškėjo atstovui advokatui A. N.,

atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovei J. U.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. S. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Š. S. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 1-95 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriui Š. S. ir žalos atlyginimo“; 2) grąžinti pareiškėją į Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigas; 3) priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai, kadangi jis nepadarė jokio tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas buvo apkaltintas tuo, kad 2011 metų sausio 5 ir 6 dienomis, sausio 28 dieną, balandžio 15 ir 19 dienomis pareiškėjo nebuvo Vilniaus miesto savivaldybės administraciniame pastate, esančiame Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, o 2011 metų sausio 4, 7, 10-14, 27, 31 dienomis, vasario 1-4, 7- 11, 14-15, 17-18, 21-25, 28 dienomis, kovo 1-4, 7, 9-10, 14-17, 21-22, 24, 28, 30, 31, balandžio 1, 4-8, 11-14, 18, 20-22, 26-29 dienomis pareiškėjas darbą pradėjo vėliau ir užbaigė anksčiau, nei nustatytas darbo laikas.

Pareiškėjas pateikė dokumentus, kurie paneigia šias aplinkybes, tačiau nusižengimui tirti sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) į tai neatsižvelgė. Pareiškėjas 2011 metų sausio 5 ir 6 dienomis sirgo ir dėl to buvo laikinai nedarbingas. Pareiškėjas pateikė Komisijai šią aplinkybę patvirtinančius dokumentus – 2011 metų sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopiją ir SODROS dokumentų kopijas, tačiau Komisija jų vertino. Pareiškėjas 2011 metų sausio 28 dieną ir balandžio 15, 19 dienomis buvo darbe.

Šią aplinkybę patvirtina minėtomis dienomis pareiškėjo pasirašytų dokumentų kopijos, taip pat 2011 metų sausio ir balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Komisija į šiuos dokumentus taip pat neatsižvelgė ir rėmėsi tik Vilniaus miesto savivaldybės pastato darbuotojų judėjimo kontrolės elektroninės sistemos duomenimis. Tačiau ši sistema nėra pritaikyta darbo drausmei kontroliuoti, nes nefiksuoja visų pro ją praeinančių asmenų. Darbuotojų judėjimo kontrolės elektroninė sistema skirta į pastatą patenkantiems asmenims identifikuoti, t. y. nustatyti, kuris asmuo ketina patekti į pastatą, ir užtikrinti, kad į jį nepatektų teisės jame būti neturintys asmenys.

Pareiškėjo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato, kad atvykimas į darbą turi būti žymimas Vilniaus miesto savivaldybės pastate esančiuose prietaisuose. Be to, darbuotojų judėjimo kontrolės elektroninei sistemai nėra atlikta metrologinė patikra. Todėl, skiriant nuobaudą už tarnybinį nusižengimą, negali būti remiamasi vien tik minėtos sistemos duomenimis, kurie gali būti klaidingi (pvz., atskirais atvejais sistema neužfiksavo pareiškėjo išvykimo iš patalpų). Patikrinus minėtą darbuotojų judėjimo kontrolės sistemą, paaiškėjo, kad ji užfiksuoja tik pirmąjį asmenį, kuris, atvykęs į savivaldybę, atrakina duris, o likusių asmenų, patenkančių su kortele pasinaudojusiu asmeniu, duomenys nėra užfiksuojami.

Tiek auditoriai, kurių veiklą tikrino pareiškėjas, tiek kiti darbuotojai galėtų paliudyti, kad pareiškėjas nėra padaręs jokių darbo drausmės pažeidimų. Be to, pareiškėjas yra Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos (toliau – ir Audito tarnyba) vadovas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 9 dalį, pareiškėjas organizavo ir kontroliavo visą įstaigos darbą. Kaip įstaigos vadovas, pareiškėjas savo darbą organizavo savarankiškai. Kadangi Tarnybos veikla grindžiama nepriklausomumo principu, teisės aktai nenumatė asmens, kuris būtų pareiškėjo tiesioginis vadovas ir kuris kontroliuotų pareiškėjo buvimą darbo vietoje ar darbą kontroliuojant Audito tarnybos darbuotojus, dirbančius kitų ūkio subjektų patalpose.

Pareiškėjas atskaitingas tik savivaldybės tarybai (Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjo vadovaujamos įstaigos tarnautojai yra auditoriai ir dažniausiai nuolat dirba ne tarnybinėse patalpose, o savivaldybės įstaigų ir savivaldybės kontroliuojamų įmonių patalpose. Pareiškėjas privalėjo aktyviai dalyvauti audito procese ir didžiąją jo darbo laiko dalį užima darbas su audito grupėmis, kurios dirba ne tarnybinėse patalpose, esančiose Konstitucijos pr. 3, Vilniuje. Pareiškėjas darbo dieną dažnai pradeda daug anksčiau, nei atvyksta į patalpas, esančias Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, ir baigia ne tarnybinėse, bet audituojamo subjekto patalpose.

To darbuotojų judėjimo kontrolės sistema nefiksuoja. Vykdydamas Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. B- 01-5 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos audito kokybės valdymo taisyklių 18 punktą ir siekiant užtikrinti atliekamo audito kokybę, pareiškėjas privalo reguliariai susitikti su auditoriais ir peržiūrėti surinktus audito įrodymus, įvertinti, ar auditas atliekamas pagal audito planą, aptarti audito rezultatus, prieš tvirtinant audito planą (programą), peržiūrėti bei aptarti išankstinio tyrimo rezultatus (ataskaitą), baigus audito plane (programoje) numatyto etapo tyrimą ir parengus su juo susijusius darbo dokumentus, aptarti, ar pagrindiniai faktai ir išvados yra pakankamai aiškūs, pagrįsti tinkamais, patikimais ir pakankamais įrodymais, ar jų (įrodymų) užtenka audito ataskaitai parengti, prieš rengiant galutinį audito ataskaitos projektą, aptarti audito ataskaitos skyrių ir poskyrių skaičių, pavadinimus, kokius svarbiausius faktus paminėti ataskaitoje, kokios galimos pagrindinės išvados ir rekomendacijos, įsitikinti, kad pagrindiniai faktai yra teisingi, išvados vienareikšmiškos, aiškios ir pagrįstos pakankamais įrodymais, surinkta informacija pakankama ir tinkama audito ataskaitai parengti; peržiūrėti audito ataskaitos projektą, aptarti koreguotinas jo vietas.

Nagrinėjamu atveju Komisija apklausė tik audituotų asmenų darbuotojus ir vadovus, kurių veiklos pareiškėjas nekontroliavo, kuriems jis neprivalėjo prisistatyti ar su jais susitikti. Be to, šiuo atveju buvo praleisti Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai.

Komisija taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2008 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. KS-84 patvirtintų Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių 8 punktą, kuris įpareigoja įstaigų vadovus prižiūrėti kaip vykdomos minėto įstatymo nuostatos ir ar asmenys laiku ir tinkamai pateikia interesų deklaracijas. Komisijos 2011 m. birželio 6 d. išvadoje Nr. A27-117(3.4.53-AD14) teigiama, kad jai nebuvo pateikti įrodymai, jog yra patvirtintas deklaracijų registracijos žurnalas, kurio pildymą ir registravimą numato Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių 83 punktas. Tačiau pareiškėjo 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. B-01-11 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ ir 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. B-001-44 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ priimti, saugoti Audito tarnybos valstybės tarnautojų Privačių interesų deklaracijas, kontroliuoti jų pateikimą bei konsultuoti pateikiančius asmenis viešų ir privačių interesų derinimo klausimais buvo įgaliotas Audito tarnybos Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas O. L.. Todėl už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių 8 punkto reikalavimų vykdymą yra atsakingas įgaliotas asmuo O. L.. Kadangi O. L. jokių drausminių nuobaudų nebuvo paskirta, nėra pagrindo teigti, kad Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių punktai buvo pažeisti ar įvykdyti netinkamai. Priešingai nei teigia Komisija, Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklės nenustato reikalavimo patvirtinti žurnalą. Todėl negalima teigti, kad šiuo atveju pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

Komisijos teigimu, pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies, kadangi neorganizavo darbuotojų, vairuojančių transporto priemones, blaivumo bei apsvaigimo tikrinimo prieš reisą. Šis kaltinimas nėra pagrįstas. Asmenų, vairuojančių tarnybinį transportą, neblaivumo (girtumo) tikrinimo tvarka yra numatyta Vidaus tvarkos taisyklių 35 punkte. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 punktu, darbdavio specialiųjų techninių priemonių pagalba privalomai tikrinami gali būti tik tie darbuotojai, kurie dirba aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirba su potencialiai pavojingais įrenginiais. Tačiau Audito tarnyboje tokių darbuotojų nėra. Minimame Vyriausybės nutarime numatyta, kad darbuotojams, neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių medžiagų, organizuojama medicininė apžiūra. Darbuotojai be specialių techninių priemonių visuomet tikrinami prieš pat reisą. Jeigu kyla įtarimų dėl neblaivumo, darbuotojai siunčiami medicininei apžiūrai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kaip ir numatyta Vidaus tvarkos taisyklių 35 punkte.

Komisijos 2011 m. birželio 6 d. išvadoje nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjas nevykdė pareigos kontroliuoti, kad pavaldūs darbuotojai – Audito tarnybos kontrolieriaus pavaduotoja A. A. bei skyrių vedėjai O. L., E. P., J. P., R. T. laikytųsi darbo laiko drausmės. Audito tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo drausmės laikymosi kontrolė organizuota tinkamai. Tarnautojai nebūna tarnybinėse patalpose, esančiose Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, tik teisės aktų nustatytais atvejais: kai atlieka auditus ne Audito tarnybos patalpose (Savivaldybės kontrolieriaus 2009 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. B-01-4 patvirtintų Tarnybos vidaus tvarkos taisyklių 10 punktas), kai vykdo kitas tarnybines funkcijas ne Audito tarnybos patalpose, yra išvykę į kitas valstybės ar savivaldybės institucijas, ar įstaigas arba yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigas (Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Tarnautojai iš tarnybinių patalpų išvyksta tik gavę tiesioginio vadovo sutikimą, kaip to reikalauja Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 5 dalies 2 punktas. Darbo drausmės nesilaikymo faktų nustatyta nebuvo, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nevykdė darbo drausmės laikymosi kontrolės. Šiuo atveju Komisija taip pat rėmėsi tik darbuotojų judėjimo kontrolės sistemos duomenimis, kurie yra netikslūs.

Keturi Vilniaus miesto mero 2011 m. gegužės 23 d. potvarkiu Nr. 23-47 sudarytos Komisijos nariai yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, t. y. subjekto, kuriame Audito tarnyba atlieka išorės auditą, darbuotojai – A. G., L. K., V. P., E. V.. Šių darbuotojų atžvilgiu savivaldybės kontrolierius turi administracinius įgalinimus, t. y. turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus (Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 19 punktas), taip pat siūlyti taikyti tarnybinę (drausminę) atsakomybę.

Tokiu būdu, savivaldybės kontrolieriaus kontroliuojami asmenys (savivaldybės administracijos darbuotojai) yra įgalioti vertinti juos kontroliuojančio asmens (savivaldybės kontrolieriaus) veiklą. Todėl manytina, kad minėti asmenys gali būti neobjektyvūs ir šališki. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9 punktu, buvo pareiškęs nušalinimą minėtiems Komisijos nariams, tačiau jie nenusišalino.

Be to, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalimi, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalį, šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams.

Todėl atsakovas privalėjo ne tik įrodyti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, bet ir įrodyti, kad šis nusižengimas gali būti vertinamas kaip šiurkštus. Tačiau nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta. Skiriant nuobaudą taip pat nebuvo atsižvelgta į Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus. Pareiškėjo nuomone, jo atleidimas iš savivaldybės kontrolieriaus pareigų buvo inicijuotas Vilniaus miesto mero, siekiant išvengti galimos atsakomybės, kadangi Audito tarnyba aktyviai bei principingai vykdė savo pareigas tirdama galimus viešųjų pirkimų pažeidimus (pareiškėjo vadovaujama Audito tarnyba vykdė tyrimą dėl Vilniaus energijos neskaidrių viešųjų pirkimų, pradėjo tyrimą dėl „Siemens“ arenos, kuriai kasmet Vilniaus miestas skiria po 1,75 mln. litų).

II. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba nedalyvavo rengiant ir priimant ginčijamą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 1-95. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisijos sudarymas, sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų priėmimas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimas savivaldybės kontrolieriaus teikimu, didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus šioje tarnyboje nustatymas, savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir sprendimo dėl jos priėmimas, įstatymų numatyto savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio nustatymas, savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) nuostatų tvirtinimas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos išimtinei kompetencijai. Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kompetencijai nepriskirta spręsti klausimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į tarnybą ir atleidimo iš tarnybos, taip pat klausimų dėl tarnybinių nusižengimų tyrimo ir nuobaudų skyrimo savivaldybės kontrolieriui. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba nesutinka su pareiškėjo reikalavimais priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs, kad kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką privalo mokėti ta institucija, kurios sprendimu asmuo buvo nepagrįstai atleistas iš pareigų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-627-03, 2008 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A39-311/2008).

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Komisija, atsižvelgdama į darbuotojų judėjimo kontrolės sistemos duomenis, konstatavo, jog pareiškėjas 2011 m. sausio 28 d., 2011 m. balandžio 15 d. ir 2011 m. balandžio 19 d. nebuvo darbo vietoje (personalinis pareiškėjo leidimas nebuvo aktyvuotas savivaldybės pastate visą darbo dieną). Pareiškėjas, neigdamas, kad nurodytomis dienomis jo nebuvo darbo vietoje, pateikė dokumentus, kurie, jo teigimu, buvo pasirašyti minėtomis dienomis. Tačiau šie pareiškėjo pateikti įrodymai vertintini kritiškai. Audito tarnyba nesinaudoja elektronine dokumentų valdymo sistema, kuri leidžia tiksliai identifikuoti dokumento pasirašymo laiką. Todėl nėra galimybių objektyviai patikrinti, kada iš tiesų buvo pasirašyti pareiškėjo pateikti dokumentai. Audito tarnybos gautų, siunčiamų dokumentų registravimas vyksta užpildant dokumentų registravimo žurnalą ranka. Dokumentų registravimas patikėtas Audito tarnybos sekretorei. Pasirašytas dokumentas turėtų būti registruojamas žurnale, jam suteikiant numerį eilės tvarka. Audito tarnyboje per savaitę (per mėnesį) užregistruojami vos 1 - 2 dokumentai, todėl, pareiškėjui nesant darbe nors ir dvi dienas iš eilės, dokumentui gali būti paliekamas laisvas registracijos numeris, o dokumentas gali būti pasirašytas bet kurią kitą dieną. Ši dokumentų valdymo tvarka, nustatyta paties kontrolieriaus, sukuria situaciją, kai objektyviai negalima patikrinti, ar dokumentas iš tiesų buvo pasirašytas dokumente nurodytą dieną. Pareiškėjo teigimu, 2011 m. sausio 28 d., 2011 m. balandžio 15 d. ir 2011 m. balandžio 19 d. jis lankėsi Audito tarnybos audituotų subjektų patalpose. Komisija 2011 m. gegužės 30 d. posėdyje apklausė tuo metu Audito tarnybos audituotų subjektų vadovus ir buhalterius. Apklaustų liudytojų teigimu, nei vienoje iš tikrintų įstaigų pareiškėjo nebuvo. Liudytojai patvirtino, kad įstaigų patalpose nesilankė ne tik pats kontrolierius, bet ir kiti Audito tarnybos tarnautojai, išskyrus tuos, kurie atliko auditą. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 10 punktą, nebuvimas tarnyboje vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties yra šiurkštus tarnybinis nusižengimas. Dėl pareiškėjo nebuvimo darbe nebuvo užtikrintas tinkamas vadovavimas Audito tarnybai.

Komisija pripažino, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių 8 punktą, kuris numato pareigą įstaigų vadovams prižiūrėti, kaip vykdomos minėto įstatymo nuostatos, taip pat kontroliuoti, ar asmenys laiku ir tinkamai pateikia interesų deklaracijas (8.1 punktas). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Audito tarnyboje yra patvirtintas deklaracijų registracijos žurnalas, kurio pildymą ir registravimą numato Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių 83 punktas. Pareiškėjas nepagrįstai atsakomybės naštą perkelia Audito tarnybos darbuotojui O. L.. Pastarajam pareiškėjo įsakymu buvo pavesta tik priimti ir saugoti deklaracijas, tačiau ne įregistruoti specialų deklaracijų registracijos žurnalą. Specialus deklaracijų registravimo žurnalas yra skirtas įgyvendinti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslus – užtikrinti skaidrumą valstybės tarnyboje ir mažinti korupcijos apraiškas. Dėl pareiškėjo netinkamai atliekamų pareigų Audito tarnyboje nėra deklaracijų registracijos žurnalo ir nėra užtikrinama įstaigos vadovo įgaliotų asmenų galimybė susipažinti su jiems pavaldžių institucijos darbuotojų deklaracijų duomenimis (Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių 82 punktas). Minėto žurnalo nebuvimas sudaro sąlygas viešųjų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje derinimo pažeidimams. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 4 punktu, pareiškėjo padarytas Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas laikytinas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu.

Komisija nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, nustatančią, jog darbdaviai privalo užtikrinti, kad prieš reisą būtų tikrinama, ar jų darbuotojai, vairuojantys įmonių, įstaigų, organizacijų transporto priemones, yra blaivūs (negirti). Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 16 punktas numato, kad darbdavys arba darbdavio atstovas privalo organizuoti savo darbuotojų, vairuojančių juridinio asmens transporto priemones, medicininę apžiūrą arba atlikti tikrinimą likus ne daugiau kaip 30 minučių iki reiso pradžios. Audito tarnyboje yra vairuotojo pareigybė, patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus 2011 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B-04-14. Todėl įstaigos vadovas Alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies reikalavimus privalo vykdyti kiekvieną darbo dieną. Pareiškėjas, klaidingai aiškindamas teisės aktus, patvirtino, kad patikrinimai dėl transportą vairuojančių asmenų Audito tarnyboje nėra ir nebuvo atliekami. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas, kaip įstaigos vadovas, pažeidė minėta įstatymo nuostatą, kadangi praktiškai neužtikrino, kad būtų vykdomi blaivumo (girtumo) patikrinimai.

Komisija nustatė, jog pareiškėjas nevykdė pareigos kontroliuoti, kad pavaldūs darbuotojai – Audito tarnybos kontrolieriaus pavaduotoja A. A. ir skyrių vedėjai O. L., E. P., J. P., R. T. – laikytųsi darbo laiko drausmės. Pagal darbuotojų personalinių leidimų pasižymėjimo elektroninės sistemos duomenis už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 25 d. iki 2011 m. gegužės 25 d. (įskaitytinai), minėti asmenys sistemingai vėluodavo atvykti į darbą ir išvykdavo anksčiau nustatyto darbo laiko. Darbuotojų personalinių leidimų pasižymėjimo elektroninė sistema darbuotojo patekimo į savivaldybės pastatą duomenis nuskaito tuo metu, kai darbuotojas autorizuojasi (prideda personalinę kortelę) prie įėjimo į pastatą vartelių arba kitų įėjimo į pastatą durų.

Į savivaldybės pastatą nepasižymėjus patekti neįmanoma, išskyrus atvejį, kai yra naudojamasi kito asmens kortele, kas savo ruožtu yra draudžiama pagal Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus 2009 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. B-01-4 patvirtintų Audito tarnybos vidaus tvarkos taisyklių 14 punktą. Pagal pareigybės aprašymą, savivaldybės kontrolierius organizuoja Audito tarnybos darbą, atsako už tarnybos vidaus administravimą (7.1 punktas). Už Vidaus tvarkos taisyklių įgyvendinimą atsako Audito tarnybos vadovas (Vidaus tvarkos taisyklių 3 punktas).

Audito tarnybos kontrolieriai gali dalį darbo atlikti ne savivaldybės pastate, o audituojamų subjektų patalpose. Vidaus darbo tvarkos taisyklių 10 punktas numato, kad valstybės tarnautojai, kurie atlieka auditą ir dirba audituojamų subjektų patalpose, vadovaujasi audituojamo subjekto darbo laiko režimu. Apie minėtą darbo laiko režimą, taip pat kontaktinius telefonus audituojamame subjekte valstybės tarnautojai privalo pranešti Audito tarnybos sekretoriui. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 11 punktą kiekvienas tarnautojo išvykimas iš Audito tarnybos patalpų privalo būti registruojamas.

Apie išvykimą tarnautojai turi informuoti Audito tarnybos vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę. Asmenys, kurie negali laiku atvykti į darbą, privalo nedelsiant informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti vėlavimo ar neatvykimo priežastis (Vidaus tvarkos taisyklių 12 punktas). Pareiškėjas nevykdė pareigos kontroliuoti jam pavaldžių darbuotojų darbo laiko drausmės laikymąsi. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad minėti asmenys nurodytomis dienomis pranešė, jog vėluoja atvykti į darbą, arba pranešė apie aplinkybes, dėl kurių negali atvykti į Audito tarnybos buveinę.

Be to, Audito tarnyboje nėra išvykstančių asmenų registracijos žurnalo, kas sudarė sąlygas minėtiems asmenims pažeidinėti darbo laiko drausmę.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant ir į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Nagrinėjamu atveju, skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A123-1371/2011, kuriuo iš Vilniaus miesto savivaldybės buvo priteista beveik 60 000 Lt suma pareiškėjo neteisėtai iš Audito tarnybos atleistai tarnautojai. Šiame sprendime teismas iš esmės konstatavo, kad pareiškėjas savo, kaip įstaigos vadovo, veikloje nesivadovavo tarnybos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.

Neteisėtais pareiškėjo veiksmais buvo padaryta žymi turtinė žala Vilniaus miesto savivaldybei. Tyrimas dėl pareiškėjo padarytų tarnybinių nusižengimų buvo atliktas objektyviai. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl visų tarnybinių nusižengimų epizodų. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į savivaldybės kontrolieriui keliamus ypatingus tikslus valstybės tarnyboje, minėtų pažeidimų pobūdis negali būti vertinamas kaip mažareikšmis ar epizodinis.

Pareiškėjo padaryti pažeidimai pagrįstai kvalifikuoti kaip šiurkštūs. Pareiškėjo teiginys, kad šiuo atveju buvo praleisti Valstybės tarnybos įstatymo nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai, yra nepagrįstas. Vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Taisyklių 3 punktu, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas savivaldybės mero iniciatyva arba jas gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Vilniaus miesto savivaldybės meras informaciją apie galimus pareiškėjo pažeidimus gavo 2011 m. gegužės 6 d.

Komisija buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės mero 2011 m. gegužės 11 d. potvarkiu Nr. 23-47, t. y. tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas per 5 darbo dienas, kaip tai numato Taisyklių 3 punktas. Šiuo atveju nebuvo pažeistas ir Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo dienos. Pareiškėjo teiginys, kad jis buvo atleistas iš tarnybos politiniais ar asmeniniais motyvais, taip pat yra nepagrįstas. Sprendimą atleisti pareiškėją iš pareigų priėmė kolegialus subjektas – savivaldybės taryba, kurioje balsuoja 51 narys.

Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad daugiau nei pusė tarybos narių turėjo politinį motyvą atleisti jį iš darbo. Be to, pareiškėjas prašo teismo panaikinti visą ginčijamą sprendimą, nors savivaldybės tarybos sprendimą sudaro 3 punktai, iš kurių tik 1 punkte numatyta atleisti Vilniaus miesto savivaldybės kontrolierių Š. S. iš pareigų. Pareiškėjas neginčija sprendimo 2 ir 3 punktų, todėl teismas neturėtų pagrindo panaikinti šiuos sprendimo punktus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas atsakovais yra nurodęs Audito tarnybą ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, nors byloje yra ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 28 d. priimtas sprendimas Nr. 1-95. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetencijai nepriskirta spręsti klausimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo ir atleidimo iš tarnybos. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tai yra priskirta išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai. Todėl atsakovu šioje byloje turėtų būti Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

IV. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1-95 1 punktą; grąžino pareiškėją į Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigas; priteisė pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (pareiškėjo vidutinis vienos dienos priskaičiuotinas darbo užmokestis yra 201,45 Lt, o vidutinis vienos dienos išmokėtinas darbo užmokestis yra 153,10 Lt); likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas sprendime nurodė, kad ginčijamame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 28 d. sprendime Nr. 1-95 yra trys punktai: 1) atleisti Vilniaus miesto savivaldybės kontrolierių Š. S. 2011 m. birželio 28 d. iš pareigų, išmokant kompensaciją už neišnaudotas kasmetines atostogas; 2) pavesti savivaldybės administracijos direktoriui, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-l371/2011, atlikti visus reikalingus veiksmus Vilniaus miesto savivaldybei atsiradusiai žalai iš Š. S. išieškoti; 3) esant tarnybinei būtinybei, perkelti Audito tarnybos Finansinio audito skyriaus vyriausiąją specialistę N. D., jos sutikimu, į savivaldybės kontrolieriaus pareigas nuo 2011 m. birželio 29 d. laikinai, kol konkurso būdu bus paskirtas savivaldybės kontrolierius. Iš skunde bei teismo posėdyje pareiškėjo ir jo atstovo pateiktų argumentų matyti, kad pareiškėjas ginčija tik pirmojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1-95 punkto teisėtumą. Dėl antrojo ir trečiojo minėto sprendimo punktų teisėtumo pareiškėjas nepasisakė. Todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti skundžiamo sprendimo antrąjį ir trečiąjį punktus atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės mero 2011 m. gegužės 11 d. potvarkiu Nr. 23-47 (t. I, b. l. 30, 182), kuris buvo pakeistas 2011 m. gegužės 23 d. potvarkiu Nr. 23-53 (t. I, b. l. 43, 181), sudarytos Komisijos nariai A. G., L. K., V. P., E. V. galėjo būti šališki, kadangi jie yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, t. y. savivaldybės kontrolieriaus kontroliuojamos institucijos, tarnautojai. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės kontrolierius yra valstybės tarnautojas (žr. šio valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą, t. I, b. l. 25-26, 39-40), todėl jam tarnybinės nuobaudos yra skiriamos laikantis Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintomis Taisyklėmis. Pagal šių Taisyklių 5 punktą, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti pradėtas valstybės tarnautojui, kurį į pareigas priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba, Ministras Pirmininkas ar savivaldybės meras sudaro ne mažiau kaip 3 asmenų komisiją šiam nusižengimui tirti ir vieną iš komisijos narių skiria komisijos pirmininku. Šioje komisijoje gali būti skirtingų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju Komisija buvo sudaryta neteisėtai. Komisijos šališkumą pareiškėjas grindė tik prielaidomis.

Anot pareiškėjo, jam tarnybinė nuobauda buvo paskirta nesilaikant Valstybės tarnybos įstatymo bei Taisyklių nustatytų terminų, nes dauguma pažeidimų buvo fiksuota ne tik 2011 m. birželio 6 d. išvadoje Nr. A27-117(3.4.53-AD14) (t. I, b. l. 51-57; 187-193), bet dar 2010 m. rugpjūčio 23 d. išvadoje Nr. A27-227(3.4.53-AD14) (t. II, b. l. 112-116). Šis pareiškėjo teiginys yra nepagrįstas, nes 2011 m. birželio 6 d. išvadoje Nr. A27-117(3.4.53-AD14) yra nustatytos naujos faktinės aplinkybės, taip pat trunkamosios veikos. Teigti, kad šiuo atveju buvo praleisti nuobaudų skyrimo terminai, nėra pagrindo.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalį tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas Pareiškėjas nuo 2009 m. birželio 17 d., kai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 1-1077 (t. I, b. l.

27) jis buvo paskirtas į Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigas, iki pat jo atleidimo iš pareigų nebuvo baustas tarnybine nuobauda. Todėl iš tarnybos pareiškėjas galėjo būti atleistas tik tada, jei būtų nustatytas bent vienas šiurkštus tarnybinis pažeidimas. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šiurkščiu pažeidimu laikoma:

1) valstybės tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;

2) valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas;

3) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;

4) piktnaudžiavimas tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas;

5) dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje;

6) nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;

7) buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą;

8) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, nustatytas valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus sprendimu; 9) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymas;

10) kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams.

Komisijos 2011 m. birželio 6 d. išvadoje Nr. A27-117(3.4.53-AD14) (t. I, b. l. 51-57; 187-193) nurodyta, kad pareiškėjas 2011 metų sausio 28 dieną ir balandžio 15, 19 dienomis nebuvo darbe, o 2011 metų sausio 4, 7, 10-14, 27, 31 dienomis, vasario 1-4, 7-11, 14-15,17-18, 21-25, 28 dienomis, kovo 1-4, 7, 9-10, 14-17, 21-22, 24, 28, 30, 31 dienomis ir balandžio 1, 4-8, 11-14, 18, 20-22, 26-29 dienomis atvyko vėliau ir išvyko anksčiau nustatyto darbo laiko. Išvadoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjas nevykdė savo, kaip įstaigos vadovo, pareigos kontroliuoti, kad pavaldūs darbuotojai laikytųsi darbo laiko drausmės, kadangi pagal darbuotojų personalinių leidimų pasižymėjimo elektroninės sistemos duomenis už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 25 d. iki 2011 m. gegužės 25 d. (įskaitytinai) minimi asmenys sistemingai vėluodavo atvykti į darbą ir išvykdavo ankščiau nustatyto darbo laiko.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 40-816 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių (t. III, b. l. 3-15) 11 punkte nustatyta, jog atvykę į darbą tarnautojai ir darbuotojai privalo aktyvuoti, o baigę darbą (išvykdami), išaktyvuoti personalinius leidimus 1-ame aukšte, prie liftų ar tarnybinio įėjimo; leidimų aktyvavimo laikas pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį – nuo 6 val. 30 min. iki 20 val., o penktadienį – nuo 6 val. 30 min. iki 19 val.; griežtai draudžiama perduoti leidimus kitiems asmenims bei aktyvuoti (išaktyvuoti) kitų asmenų leidimus.

Tačiau šios taisyklės negali būti taikomos Audito tarnybos tarnautojams, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius neturi valdingų įgaliojimų Audito tarnybos atžvilgiu. Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus 2009 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. B-01-4 patvirtintų Audito tarnybos vidaus tvarkos taisyklių (t. II, b. l. 102-105) 14 punkte taip pat nustatyta, jog atvykę į darbą valstybės tarnautojai ir darbuotojai privalo aktyvuoti, o baigę darbą (išvykdami), išaktyvuoti personalinius leidimus 1-ame aukšte, prie liftų ar tarnybinio įėjimo; leidimų aktyvavimo laikas pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį – nuo 6 val. 30 min. iki 20 val., o penktadienį – nuo 6 val. 30 min. iki 19 val.; griežtai draudžiama perduoti leidimus kitiems asmenims bei aktyvuoti (išaktyvuoti) kitų asmenų leidimus.

Todėl Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų įėjimo/išėjimo patikros sistema taikytina ir Audito tarnybos tarnautojams, inter alia pareiškėjui. Minėtos sistemos steigėja yra Vilniaus miesto savivaldybė, jos administracija, todėl būtent jai tenka pareiga įdiegti tokią sistemą, kuri veiktų nepriekaištingai tam, kad galima būtų ne tik identifikuoti įeinančius ir išeinančius valstybės tarnautojus, bet ir tiksliai nustatyti jų darbo laiką. Taip pat būtent Vilniaus miesto savivaldybė, jos administracija, privalo įdiegti tokią sistemą, kuri būtų techniškai nepriekaištinga, metrologiškai patikrinta.

Būtent Vilniaus miesto savivaldybė, jos administracija, privalo instruktuoti visus asmenis, besinaudojančius minėta sistema, apie jos galimybes. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės įdiegtoji sistema nėra metrologiškai patikrinta (šią aplinkybę patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės atstovė), ji nėra tiksli (šią aplinkybę patvirtina liudytojų paaiškinimai ir darbo laiko apskaitos išklotinės (t. I, b. l. 58-72), kuriose matyti, jog sistema fiksuoja daugiau negu 60 sekundžių). Be to, pareiškėjas nebuvo instruktuotas apie minėtos sistemos veikimą, jos galimybes, todėl negalėjo instruktuoti ir neinstruktavo jam pavaldžių valstybės tarnautojų.

Dėl nurodytų priežasčių kaltinimai darbo drausmės pažeidimais, grindžiami vien minėtos sistemos duomenimis, yra teisiškai nereikšmingi. Minėtos sistemos duomenys tik sudaro prielaidas abejoti, ar pareiškėjas laikėsi darbo laiko drausmės. Tačiau tokios abejonės nesudaro pagrindo kaltinimams. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus 2011 m. sausio 28 d. priimtas įsakymas Nr. B-04-6 (t. II, b. l. 122) bei 2011 m. sausio 28 d. pasirašyti raštai Nr. R-07-34 (t. II, b. l. 123-124), Nr. R-07-35 (t. II, b. l. 125-126), Nr. R-07-36 (t.

II, b. l. 127) ir Nr. R-07-37 (t. II, b. l. 128), taip pat 2011 m. balandžio 15 d. priimtas įsakymas Nr. B-01-9 (t. II, b. l. 129), 2011 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. A-01-4 (t. II, b. l. 130) patvirtina, kad pareiškėjas 2011 metų sausio 28 dieną ir balandžio 15, 19 dienomis buvo darbe.

Komisijos 2011 m. birželio 6 d. išvadoje Nr. A27-117(3.4.53-AD14) (t. I, b. l. 51-57; 187-193) nurodoma, kad pareiškėjas nepatvirtino privačių interesų deklaracijų registracijos žurnalo, kurio pildymą ir deklaracijų registravimą numato Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių 83 punktas. Minėtoje išvadoje teigiama, kad pareiškėjas, nepatvirtinęs žurnalo, kaip deklaracijų fiksavimo formos ir būdo, šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, jog deklaracijos formą, pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisykles nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Toks teiginys yra nepagrįstas. Pareiškėjas organizavo privačių interesų deklaracijų pateikimo ir kontrolės tvarką. Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. B-01-11 (t. II, b. l. 107) ir 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. B-01-44 (t. II, b. l. 108) Audito tarnybos vyriausiasis specialistas O. L. buvo įgaliotas priimti, saugoti Audito tarnybos valstybės tarnautojų privačių interesų deklaracijas, kontroliuoti jų pateikimą bei konsultuoti pateikiančius asmenis viešų ir privačių interesų derinimo klausimais. Pareiškėjas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų. Atsižvelgiant į visą tai, žurnalo nepatvirtinimas negali būti laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu.

Komisijos 2011 m. birželio 6 d. išvadoje Nr. A27-117(3.4.53-AD14) (t. I, b. l. 51-57; 187-193) nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas nesilaikė Alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies, pagal kurią darbdaviai privalo užtikrinti, kad prieš reisą būtų tikrinama, ar jų darbuotojai, vairuojantys įmonių, įstaigų, organizacijų transporto priemones, yra blaivūs (negirti). Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus 2009 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. B-01-4 patvirtintų Audito tarnybos vidaus tvarkos taisyklių (t. II, b. l. 102-105) 35 punkte nustatyta, jog įtarus, kad asmuo, vairuojantis tarnybinę transporto priemonę, prieš reisą yra neblaivus ar apsvaigęs, teisės aktų nustatyta tvarka siunčiamas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą jo būklei nustatyti. Tai reiškia, kad Audito tarnyboje imtasi būtinų teisinių priemonių Alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatoms įvykdyti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. 1-95 pirmas punktas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o pareiškėjas grąžintinas į Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką privalo mokėti ta institucija, kurios (kurios pareigūnų) sprendimu asmuo buvo nepagrįstai atleistas iš pareigų (2003 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-627-03, 2008 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A39-311/2008). Todėl vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteistinas pareiškėjui ne iš Audito tarnybos, o iš Vilniaus miesto savivaldybės. Pagal Audito tarnybos 2011 m. rugpjūčio 16 d. pažymą Nr. R-07-264 „Dėl Š. S. darbo užmokesčio“ (t. I, b. l. 197) pareiškėjo vidutinis vienos dienos priskaičiuotinas darbo užmokestis yra 201,45 Lt, o vidutinis vienos dienos išmokėtinas darbo užmokestis – 153,10 Lt.

V. Apeliaciniu skundu trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo patenkintas, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovas neįrodė pareiškėjo nebuvimo darbe 2011 m. sausio 28 d., 2011 m. balandžio 15 d. ir 2011 m. balandžio 19 d. fakto, sistemingo pareiškėjo darbo drausmės nesilaikymo, taip pat pareigos užtikrinti, kad pareiškėjui pavaldūs tarnautojai ir darbuotojai laikytųsi darbo drausmės, nevykdymo. Teismas netinkami įvertino byloje esančius įrodymus. Pagal Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 15 straipsnį, teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina; matavimams, kai nuo jų rezultatų priklauso baudos ar žalos atlyginimo dydis; sveikatos apsaugos, veterinarijos, aplinkosaugos ir darbų saugos srityse banko, mokesčių, muitinės ir pašto operacijoms; atliekant matavimus teisėsaugos bei valstybės valdymo ir kontrolės institucijų pavedimu.

Personalinių leidimų sistema, veikianti Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, nėra matavimo prietaisas Metrologijos įstatymo prasme. Todėl teismo išvada, kad minėtos sistemos duomenys negali būti vertinami, nes sistemai nėra atlikta metrologinė patikra, yra nepagrįsta. Teismui buvo pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. gruodžio 7 d. pažyma Nr. A121-27531(3.1.29-EM) apie Vilniaus miesto savivaldybės leidimų sistemą, kurioje nurodyta, kad leidimų valdymo programos techninės specifikacijos sudaro galimybes vykdyti darbuotojų apskaitą ir ši programa gali būti naudojama darbo laiko kontrolei.

Teismui taip pat buvo pateikti paaiškinimai dėl leidimų sistemos išklotinėse pateikto laiko skaičiavimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. gruodžio 7 d. pažymoje Nr. A121-27531 (3.1.29-EM) paaiškinama, kad pati leidimų valdymo sistema neduoda jokių ataskaitų (išklotinių) – duomenys vartotojams pateikiami per papildomas, Informacinių technologijų skyriaus parašytas programas: per darbo laiko apskaitos programą pateikiamas pirmas ir paskutinis dienos įvykis. O darbo laiko apskaitos sistema apdoroja informaciją, gautą iš leidimų serverio suvestinės: duomenys imami iš leidimų serverio suvestinių failų.

Informacija rašoma į vieną užklausos eilutę be tarpų, todėl dažnai sekundės neatitinka tikrovės. Teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas privalėjo žymėti savo personalinį leidimą nustatytose vietose tam, kad būtų galima patikrinti, ar darbuotojas (pareiškėjas) apskirtai konkrečią dieną buvo atvykęs į darbovietę. Sekundžių rodymas leidimų sistemos išklotinėse, apdorojant duomenis, neturi jokios įtakos laiko matavimui, kadangi sistema nustato, ar leidimas apskritai buvo aktyvuotas, ar ne. Pareiškėjui neaktyvavus personalinio leidimo 2011 m. sausio 28 d., 2011 m. balandžio 15 d. ir 2011 m. balandžio 19 d., teigtina, kad pareiškėjo nurodytomis dienomis darbe nebuvo.

Priešingai, nei nurodo teismas, pareiškėjas buvo instruktuotas apie personalinio leidimo naudojimą, kadangi pats priėmė įsakymą, nurodydamas, kokiu tikslu ir kaip yra naudojamasi personaliniais leidimais. Tą aplinkybę, kad 2011 m. sausio 28 d., 2011 m. balandžio 15 d. ir 2011 m. balandžio 19 d. pareiškėjo nebuvo darbe, patvirtino ir Komisijos apklausti Audito tarnybos audituotų objektų darbuotojai. Minėtos aplinkybės nepaneigia pareiškėjo pateikti dokumentai, kadangi šių dokumentų tikrosios pasirašymo datos negalima objektyviai patikrinti.

Komisijai pateiktuose paaiškinimuose pareiškėjas nenurodė, kur konkrečiai nurodytomis dienomis jis buvo. Pareiškėjas taip pat neužtikrino, kad jam tiesiogiai pavaldūs tarnautojai (skyrių vedėjai) laikytųsi darbo drausmės: atvyktų į darbą nustatytu laiku ir išvyktų ne anksčiau nustatyto darbo laiko. Pareiškėjas neorganizavo darbo taip, kad būtų užtikrintas jam pavaldžių darbuotojų (tarnautojų) darbo drausmės (režimo) taisyklių, patvirtintų paties pareiškėjo įsakymu Nr. B-01-4, laikymasis. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kur darbo laiku buvo jam pavaldūs tarnautojai, kuomet jų personalinių leidimų išklotinė rodė, kad pastarieji į darbą ateidavo vėliau ir išeidavo anksčiau nei nustatyta Vidaus tvarkos taisyklėse.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepadarė šiurkštaus tarnybinio nusižengimo. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas priimtas atsižvelgiant ne tik į Komisijos 2011 m. birželio 6 d. išvadą, bet ir į administracinėje byloje Nr. A123-1371/2011 priimtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimą, kuriame konstatuoti pareiškėjo padaryti tarnybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas negalėjo būti patrauktas atsakomybėn už Alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies reikalavimų nevykdymą. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas 2009 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. B-01-4 patvirtino Audito tarnybos vidaus tvarkos taisykles, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas neatliko įstaigos vadovo pareigos tikrinti asmenų, vairuojančių įstaigos transporto priemones, blaivumo (girtumo), kaip tai numato Alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalis. Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi ir Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 16 punktu, įstaigos vadovas privalo užtikrinti, kad įstaigos tarnautojai, vairuojantys transporto priemones, 30 min. prieš reisą būtų tikrinami dėl blaivumo. Šie teisės aktai nenumato, kad darbuotojai, vairuojantys juridinio asmens transporto priemones, privalo būti tikrinami tik esant įtarimui dėl neblaivumo. Pareiškėjo vadovaujamojoje Audito tarnyboje yra vairuotojo etatas, todėl pareiškėjas privalėjo vykdyti minėtą pareigą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, jog Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2008 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. KS-84 patvirtintų Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių 8 punktas numato, kad atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų vadovai, jų įgalioti atstovai (arba tarnybinės etikos specialistai) kontroliuoja, kaip vykdomos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių 83 punktas nustato, kad deklaracijos registruojamos specialiuose registracijos žurnaluose (popieriuje arba skaitmeninėje laikmenoje), nurodant deklaracijos formą („Pirminė deklaracija“ ar „Deklaracijos duomenų patikslinimas arba papildymas naujais duomenimis“), pateiktų puslapių skaičių, deklaraciją pateikusio asmens vardą, pavardę, pareigas ir deklaracijos pateikimo datą ir registracijos numerį. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas, įsakymu įgaliojęs tarnautoją O. L. priimti ir saugoti deklaracijas, įvykdė Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių 83 punktą. Pareiškėjo 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu specialistas O. L. buvo įgaliotas tik priimti, saugoti deklaracijas, kontroliuoti deklaracijų pateikimą ir konsultuoti šiais klausimais. Minėtame įsakyme nėra nurodyta, kad įgaliotas asmuo tvirtina Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių 83 punkte nustatytos formos deklaracijų žurnalą. Pareiškėjas nepateikė Komisijai tokio žurnalo. Todėl laikytina, kad pareiškėjas nesilaikė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas įgyvendinančių Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių 83 punkto. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad už šį pažeidimą pareiškėjui negali taikoma tarnybinė atsakomybė.

Atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą pareiškėjas Š. S. prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą nepakeistą, o trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjo nuomone, teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo patenkintas, ir pareiškėjo skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad pareiškėjas ginčijo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1-95 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriui Š. S. ir žalos atlyginimo“ 1 punktą, kuriuo jis 2011 m. birželio 28 d. atleistas iš pareigų (paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1-4 punktų šiurkščius pažeidimus ir kitus nusižengimus, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams).

Iš Komisijos Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti 2011 m. birželio 6 d. išvados Nr. A27-117(3.4.53-AD14) (kuri, pagal Vyriausiojo administracinio teismo praktiką yra laikoma sudėtine įsakymo dėl asmens atleidimo dalimi) turinio spręstina, kad Š. S. tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos skirta už tai, kad: 1) galimai nebuvo darbo vietoje 2011 m. sausio 28 d., balandžio 15 ir 19 dienomis; 2) atvyko į darbą vėliau ir išvyko iš jo anksčiau nustatyto darbo laiko 2011 m. sausio 4, 7, 10-14, 27, 31 dienomis, vasario 1-4, 7-11, 14, 15, 17, 18, 21-25, 28 dienomis, kovo 1-4, 7, 9-10, 14-17, 21, 22, 24, 28, 30, 31 dienomis, balandžio 1, 4-8, 11-14, 18, 20-22, 26-29 dienomis; 3) nesilaikydamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2008 m. spalio 23 sprendimu Nr. KS-84 patvirtintų Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių 83 punkto nuostatų nepatvirtino deklaracijų registracijos žurnalo; 4) nesilaikė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies (darbdaviai privalo užtikrinti, kad prieš reisą būtų tikrinama, ar jų darbuotojai, vairuojantys įmonių, įstaigų, organizacijų transporto priemones, yra blaivūs (negirti)), ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 16 punkto (darbdavys arba darbdavio atstovas privalo organizuoti savo darbuotojų, vairuojančių juridinio asmens transporto priemones, medicininę apžiūrą arba atlikti tikrinimą likus ne daugiau kaip 30 minučių iki reiso pradžios) nuostatų; 5) nevykdė įstaigos vadovo pareigos kontroliuoti, kad pavaldūs darbuotojai: Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kontrolieriaus pavaduotoja A. A. bei skyrių vedėjai O. L., E. P., J. P., R. T. laikytųsi darbo laiko drausmės, kadangi pagal darbuotojų personalinių leidimų pasižymėjimo elektroninės sistemos duomenis už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 25 d. iki 2011 m. gegužės 25 d. įskaitytinai minimi asmenys sistemingai vėluodavo atvykti į darbą ir išvykdavo anksčiau nustatyto darbo laiko (I t., b. l. 187-193).

Savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojų tarnybos santykių teisiniai pagrindai nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme ir Vietos savivaldos įstatyme (Vietos savivaldos įstatymo 27 str. 6 d.).

Valstybės tarnybos įstatymas nustato pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę <...> (1 str.). Šio Įstatymo 2 straipsnio (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 12 punkte tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams (Įstatymo 29 str. 5 d.). Taigi traukiamo tarnybinėn atsakomybėn asmens kaltės dėl netinkamo pareigų atlikimo arba jų neatlikimo buvimas yra būtina sąlyga pripažinti, jog tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui yra paskirta pagrįstai.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį (2010 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. XI-811 redakcija) tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, - Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką nustato Vyriausybė (30 str. 7 d.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau –ir Taisyklės) (2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1029 redakcija) 3 punkte nustatyta, jog gavus oficialią informaciją tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Pagal Taisyklių 7 punktą per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo dienos (ar nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) turi būti surašomas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą pagal šių Taisyklių priedą, kuriuo valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, pasirašytinai informuojamas, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu jam pateikiama turima informacija apie tarnybinį nusižengimą.

Nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų kokios informacijos pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės meras 2011 m. gegužės 11 d. potvarkiu Nr. 23-47 sudarė komisiją savivaldybės kontrolieriaus galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti. Tokia informacija mero potvarkyje nenurodyta, o komisijos išvadoje yra tik pažymėta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas mero pavedimu pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. tarnybinį raštą Nr. A121-8800(3.1.29-AD14) „Dėl tarnybinės drausmės patikrinimo“. Tačiau minėto tarnybinio rašto atsakovas nepateikė.

Taisyklių 13 punkte įtvirtinta, jog ištyrusi tarnybinį nusižengimą komisija raštu pateikia valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.

Taigi, kaip ne kartą nagrinėdamas šio pobūdžio bylas procesiniuose sprendimuose yra konstatavęs Vyriausiasis administracinis teismas, tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti Įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose (neveikime) yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).

Teisėjų kolegija patikrinusi bylą konstatuoja, kad byloje esanti tyrimo komisijos išvada neatitinka anksčiau nurodytų jai keliamų reikalavimų. Kaltinimas nebuvus darbe 2011 m. sausio 28, balandžio 15, 19 dienomis Š. S., kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, netgi nesuformuluotas, o daromos tik prielaidos. Iš išvados ir bylos medžiagos matyti, kad komisijos teiginiai dėl pareiškėjo abejotino buvimo tarnybos vietoje minėtomis dienomis bei dėl jo atvykimo vėliau ir išvykimo anksčiau nustatyto darbo laiko 2011 m. sausio 4, 7, 10-14, 27, 31 dienomis, vasario 1-4, 7-11, 14, 15, 17, 18, 21-25, 28 dienomis, kovo 1-4, 7, 9-10, 14-17, 21, 22, 24, 28, 30, 31 dienomis, balandžio 1, 4-8, 11-14, 18, 20-22, 26-29 dienomis, taip pat nevykdymo pareigos kontroliuoti, kad pavaldūs darbuotojai laikytųsi darbo laiko drausmės grindžiami išskirtinai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įdiegta personalinių leidimų sistemos išklotine.

Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, susijusius su personalinių leidimų sistemos darbu ir šios sistemos patikimumu. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su teismo sprendime padaryta išvada, kad minėta sistema yra netiksli, pagal ją negalima nei konkrečiai identifikuoti kiekvieno įeinančio ir išeinančio darbuotojo, nei nustatyti tikslios darbo laiko apskaitos. Išklotinėse esantys, laiką žymintys duomenys yra ne tik netikslūs, prieštarauja pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymams, juos taip pat paneigia pareiškėjo ir tarnybos darbuotojų pasirašyti ar elektroniniu būdu siųsti dokumentai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai.

Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas ir kiti savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos darbuotojai buvo tinkamai instruktuoti apie leidimų sistemos veikimą. Pažymėtina ir tai, kad komisija leidimų sistemos išklotinės duomenų visapusiškai neišanalizavo, tarnybos darbuotojų neapklausė (komisijos posėdyje buvo apklausti tik biudžetinių įstaigų, kuriose buvo atliekamas auditas, kai kurie darbuotojai), išsamaus minėtų pareiškėjui inkriminuotų tarnybinių nusižengimų aplinkybių tyrimo neatliko, o rėmėsi tik vienpusiškais, netiksliais duomenimis.

Pareiškėjo pateikti įrodymai ir paaiškinimai dėl darbo laiko drausmės buvo atmesti vadovaujantis ne konkrečiais faktais ir teisiniais argumentais, o tik prielaidomis. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė patikimų ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad Š. S. anksčiau nurodytomis dienomis nebuvo darbe bei nesilaikė darbo drausmės atvykdamas į tarnybą vėliau ir išvykdamas anksčiau nustatyto darbo laiko nepateikė, nors būtent tarnybinę nuobaudą skyrusiam asmeniui (institucijai) tenka pareiga neginčytinai įrodyti, jog valstybės tarnautojas padarė atitinkamą tarnybinį nusižengimą.

Komisijos išvadoje nenurodyta nei kuo pasireiškė Š. S. nevykdymas pareigos kontroliuoti, kad jo vadovaujamos tarnybos darbuotojai laikytųsi darbo laiko drausmės, nei kokiomis konkrečiai dienomis kurie darbuotojai pažeidė darbo drausmę, su šiuo kaltinimu susijusios aplinkybės, kaip jau buvo minėta, visiškai netirtos.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2008 m. spalio 23 sprendimu Nr. KS-84 patvirtintų Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių 83 punkte nustatyta, kad deklaracijos registruojamos specialiuose registracijos žurnaluose (popieriuje arba skaitmeninėje laikmenoje), nurodant Deklaracijos formą („Pirminė deklaracija“ ar „Deklaracijos duomenų patikslinimas arba papildymas naujais duomenimis“), pateiktų puslapių skaičių, Deklaraciją pateikusio asmens vardą, pavardę, pareigas ir Deklaracijos pateikimo datą ir registracijos numerį. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas, nepatvirtindamas deklaracijų registracijos žurnalo, padarė formalų pažeidimą, kuris negali būti laikomas šiurkščiu. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Visų pirma, nei Komisijos nurodytose Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, nei Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių normose, nėra nustatyta institucijos vadovo pareiga patvirtinti specialų registracijos žurnalą. Antra, iš byloje esančių savivaldybės kontrolieriaus įsakymų (II t., b. l. 106-108) matyti, jog priimti, saugoti savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojų deklaracijas teisės aktų nustatyta tvarka, kontroliuoti jų pateikimą bei konsultuoti valstybės tarnautojus viešųjų bei privačių interesų derinimo klausimais buvo įgaliotas tarnybos Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas O. L., ir ginčo dėl to nėra. Ir trečia, tiek pareiškėjas, tiek valstybės tarnautojas O. L. byloje pateiktuose dokumentuose ne kartą yra nurodę, jog deklaracijų registracijos žurnalas yra tvarkomas kompiuterinėje laikmenoje. Šią aplinkybę komisija turėjo galimybę išsiaiškinti ir patikrinti, tačiau to nepadarė. Įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas pažeidė Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių 83 punkto nuostatas, atsakovas nepateikė, todėl komisijos išvados 6.3 punkte įrašytas kaltinimas yra visiškai nepagrįstas.

Komisijos išvadoje taip pat nurodyta, kad Š. S. nesilaikė Alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Šioje teisės normoje nustatyta, kad asmenys, vairuojantys transporto priemones Lietuvos Respublikoje, gali būti tikrinami dėl neblaivumo (girtumo) ir alkoholio kiekio kraujyje arba iškvepiamame ore. Darbdaviai privalo užtikrinti, kad prieš reisą būtų tikrinama, ar jų darbuotojai, vairuojantys įmonių, įstaigų, organizacijų transporto priemones, yra blaivūs (negirti). To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) kontrolės tvarką, vairavimo metu leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens ir oro transporto priemones Lietuvos Respublikoje, iškvepiamame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse nustatyta, jog darbdaviai kontroliuoja savo darbuotojų, vairuojančių juridinio asmens transporto priemones, neblaivumą (girtumą) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais (14 p.). Darbdavys arba darbdavio atstovas privalo organizuoti savo darbuotojų, vairuojančių juridinio asmens transporto priemones, medicininę apžiūrą arba atlikti tikrinimą likus ne daugiau kaip 30 minučių iki reiso pradžios.

Kiti darbuotojų, vairuojančių juridinio asmens transporto priemones, medicininės apžiūros arba tikrinimo terminai nustatomi medicininės apžiūros organizavimo tvarkos arba tikrinimo atlikimo tvarkos aprašuose. Medicininę apžiūrą atlikti gali juridinio asmens turimi asmens sveikatos priežiūros specialistai. Jeigu juridinis asmuo neturi dirbančių asmens sveikatos priežiūros specialistų, darbdavys siunčia darbuotoją, vairuojantį juridinio asmens transporto priemonę, į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.

Tikrinimą gali atlikti darbdavys arba jo įgaliotas (-i) asmuo (-ys) (16 p.). Darbdavio atstovas pagal šių Taisyklių 16 punktą išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (18 p.). Sisteminis šių teisės normų aiškinimas (nagrinėjamos bylos kontekste) suponuoja išvadą, jog tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama užkirsti kelią juridinio asmens transporto priemones vairuojantiems darbuotojams išvykti į reisą neblaiviems.

Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus 2009 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. B-01-4 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vidaus tvarkos taisyklių 35 punkte nustatyta, jog įtarus, kad asmuo, vairuojantis tarnybinę transporto priemonę prieš reisą yra neblaivus ar apsvaigęs, teisės aktų nustatyta tvarka siunčiamas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą jo būklei nustatyti. Su šiomis taisyklėmis, kaip matyti iš bylos medžiagos, yra susipažinęs ir Kontrolės ir audito tarnybos vairuotojas.

Tad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas ėmėsi būtinų teisinių priemonių vykdyti Alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagrįsta. Kita vertus, komisija net nenustatinėjo kam iš tarnybos darbuotojų yra suteikta teisė vairuoti juridinio asmens transporto priemones, ar jie yra realiai tikrinami prieš reisą ir kokiu būdu bei kitų svarbių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti tarnybinio nusižengimo sudėties buvimą.

Kaip jau minėta, konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje esančioje komisijos išvadoje nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyti visi pareiškėjo veiksmai (neveikimas), kuriuos tyrimą atlikusi komisija vertina kaip tarnybinius nusižengimus, išvadoje nurodytų teisės aktų pažeidimai nepagrįsti patikimais ir pakankamais įrodymais. Vien teisės normų nurodymas ir jų turinio (kuriuose įtvirtinti bendro pobūdžio elgesio standartai) nurašymas tarnybinio nusižengimo kvalifikacijoje, nedetalizuojant ir tinkamai neatskleidžiant visų būtinų pažeidimo sudėties elementų, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados aukščiau minėtų trūkumų, kurie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinami kaip pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimas (žr. 2007 m. spalio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-816/2007, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008 ir kt.), Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinio akto – 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1-95 1 punktas, kurį ir ginčija pareiškėjas, negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas jį panaikino visiškai pagrįstai. Panaikinęs pareiškėjui skirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai grąžino pareiškėją į Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigas ir priteisė jam iš Vilniaus miesto savivaldybės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ginčą iš esmės išsprendė teisingai, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, atitinkamai pakoreguojant jo motyvus. Trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas atmetamas.

Tenkinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktą prašymą taikyti Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalies nuostatas, nėra pagrindo, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo nėra kompetentingas spręsti savivaldybės kontrolieriaus priėmimo ir atleidimo klausimų (pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 8 punktą tai išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija), tuo tarpu pareiškėjas pageidauja toliau dirbti pareigose, iš kurių jis buvo atleistas neteisėtai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė