Legislator Case Law & Legislation
819bad24-787a-4549-9fdc-e167f54698c9 AI generated

819bad24-787a-4549-9fdc-e167f54698c9 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 819bad24-787a-4549-9fdc-e167f54698c9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-52-135/2016Proceso Nr. 1-40-9-00493-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.3; 2.4.6.3.2(S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 28 d.ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,teisėjų Ernestos Montvidienės, Boleslovo Kalainio, sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei,išteisintajam E. K., jo gynėjai adv.

Legislator headnote

AI generated

819bad24-787a-4549-9fdc-e167f54698c9 · Å iaulių apygardos teismas: apie 2014-08-17 apie 12.20 val. įvykusį incidentÄ , kuriame V. P. nedalyvavo, be to, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2014-08-29 13 val. paprašė V. P. melagingai liudyti teisme ir taip jam padarė poveikį, 2014-08-29 baudžiamosios bylos Nr. 1-1082-953/2014 nagrinėjimo E. K. paprašė bylos nagrinėjimÄ atidėti ir nurodė liudytojÄ V. P., kuris, pasak E. K., matė įvykio aplinkybes, 2014-09-17 V. P. davė melagingus parodymus, o vėliau 2014-10-17 A. P. pakeitė parodymus ir nurodė, kad melavo, nes įvykio vietoje nebuvo, o melagingus parodymus duoti jo paprašė E. K..

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-52-135/2016Proceso Nr. 1-40-9-00493-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.3; 2.4.6.3.2(S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 28 d.ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,teisėjų Ernestos Montvidienės, Boleslovo Kalainio, sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei,išteisintajam E. K., jo gynėjai adv.

Stanislavai Å ulcaitei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Dainos Songailienės apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 233 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pripažintas V. P., tačiau nuosprendis Å¡ioje dalyje neskųstas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

E. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis siekė paveikti liudytojÄ , jog jis teisme duotų melagingus parodymus, o bÅ«tent: nuo 2014 m. rugpjūčio 17 d. iki 2014 m. rugpjūčio 29 d., 13 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, praÅ¡ymu paveikė V. P., kad jis Å iaulių apylinkės teisme baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu duotų melagingus parodymus – nurodytų, kad 2014 m. rugpjūčio 17 d. buvo kartu su E. K. įvykio vietoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. 1, sėdėjo kaltinamajam E. K. priklausančiame taksi automobilyje ir matė, jog E. K. jokių neteisėtų tyčinių veiksmų neatliko.

Å iaulių apylinkės teismas 2015-10-22 E. K. pagal BK 233 str. 1 d. iÅ¡teisino nustatęs, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog V. P., kurį pagal kaltinimÄ galimai siekė paveikti E. K. dėl melagingų parodymų davimo, kaltinime nurodytu laiku nebuvo liudytojas nei de jure, nei de fakto. Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė D. Songailienė praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2015-10-22 nuosprendžio dalį dėl E. K. iÅ¡teisinimo panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį - pripažinti E. K. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 233 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę.

Taip pat praÅ¡o, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 d., 4 d., 9 d., paskirtÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su Å iaulių apylinkės teismo 2015-06-12 nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę - 2 (dvejus) metus 9 devynis) mėnesius laisvės atėmimo, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti iÅ¡ dalies atliktÄ pagal 2015-06-12 Å iaulių apylinkės tesimo nuosprendį bausmę.Nurodo, kad Å iaulių apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.Teigia, jog asmuo liudytojo statusÄ Ä¯gyja dėl paties fakto atsiradimo, tai yra įvykio, veiksmo ar reiÅ¡kinio susiformavimo, susidarymo ir viso to stebėjimo, matymo ir girdėjimo (ar girdėjimo apie tai iÅ¡ kitų asmenų), pajutimo ar kitokio pažinimo.

Dar kitaip - asmens patirties ir faktinės tikrovės susisumavimas laikytinas prielaida, kad konkretus asmuo tapo ar tampa informacijos turėtoju (Å¡altiniu). Nurodo, kad asmens tapsmo liudytoju faktiniai pagrindai sietini su dvejopo pobÅ«džio situacijomis, kuriose asmuo pažino teisei galimai svarbius praeities faktus - pirma, tai asmens tiesioginis faktinių aplinkybių, kurios gali bÅ«ti svarbios teisei pažinimas rega, klausa, uosle, skoniu ar kitais galimais jutimais; antra - tai teisei svarbių faktinių aplinkybių pažinimas netiesiogiai, tai yra tuomet, kada potencialus liudytojas sužino tam tikrÄ teisei svarbiÄ informacijÄ iÅ¡ kito nesvarbu kokį statusÄ užimančio asmens.Pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. K. 2014 m. rugpjūčio 17 d., tÄ pačiÄ dienÄ , po nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. padarymo (dėl Å¡ios nusikalstamos veikos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), o apkaltinamasis nuosprendis E. K. atžvilgiu priimtas 2014 m. lapkričio 17 d.), papasakojo V.

P. apie įvykio aplinkybes. Taigi, teisei svarbiÄ informacijÄ V. P. sužinojo iÅ¡ E. K., t.y. faktines aplinkybes pažino netiesiogiai ir nuo to momento tapo liudytoju de fakto. Prokurorė skunde nurodo, kad BPK 78 straipsnis numato, kad kaip liudytojas gali bÅ«ti Å¡aukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti turinčių aplinkybių. Pažymi, jog Å¡io straipsnio nuostatos liudytojo sÄ vokos nepateikia, bet iÅ¡ esmės formuluoja tik asmens, kaip liudytojo, Å¡aukimo pagrindÄ ir iÅ¡ to sekančias liudytojo teises ir pareigas, atsakomybę, jų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio galimybes (pavyzdžiui, taikant anonimiÅ¡kumÄ liudytojui).

Taip pat nurodo, kad BK 233 straipsnio prasme liudytojas yra bet kuris fizinis asmuo, nesvarbu, ar poveikio jam metu jis buvo įgijęs procesinį liudytojo statusÄ , ar ne, svarbu, kad jis žino teisei svarbių faktinių aplinkybių. Tvirtina, kad teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , jog E. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 233 str. 1 d., visiÅ¡kai nevertino E. K. veiksmų tikslų ir motyvų, kilusių padarinių ir nepagrįstai susiaurino liudytojo sampratÄ BK 233 str. prasme. Pažymi, kad 2014-08-17 po nusikaltimo padarymo E. K. papasakojo V.

P. apie 2014-08-17 apie 12.20 val. įvykusį incidentÄ , kuriame V. P. nedalyvavo, be to, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2014-08-29 13 val. paprašė V. P. melagingai liudyti teisme ir taip jam padarė poveikį, 2014-08-29 baudžiamosios bylos Nr. 1-1082-953/2014 nagrinėjimo E. K. paprašė bylos nagrinėjimÄ atidėti ir nurodė liudytojÄ V. P., kuris, pasak E. K., matė įvykio aplinkybes, 2014-09-17 V. P. davė melagingus parodymus, o vėliau 2014-10-17 A. P. pakeitė parodymus ir nurodė, kad melavo, nes įvykio vietoje nebuvo, o melagingus parodymus duoti jo paprašė E. K..

Nurodo, kad apie V. P., kaip galimÄ liudytojÄ , E. K. žinojo iÅ¡ anksto, o vėliau jį prašė kviesti į teismÄ kaip gynybos liudytojÄ aiÅ¡kiai suprasdamas, kokių parodymų jis tikisi iÅ¡ liudytojo. Mano, jog Å¡iuo konkrečiu atveju nesvarbu, kas – proceso dalyvis ar procesÄ vykdantis subjektas (ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ar teismas) sužino apie tai, kad asmuo gali žinoti reikÅ¡mės bylai spręsti turinčių duomenų, svarbu, kad atitinkamu metu, net ir nesant liudytojo procesinio veiksmo – asmens Å¡aukimo kaip liudytoju, E. K.

žinojo, kad V. P. patvirtins jam naudingÄ versijÄ . Teigia, kad E. K. suvokimas, jog V. P. gali patvirtinti jo iÅ¡galvotÄ gynybos versijÄ , o taip pat ketinimas praÅ¡yti teismo, kad Å¡is kviestų kaip liudytojÄ V. P., rodo, kad E. K., darydamas poveikį V. P., suvokė savo veiksmų neteisėtumÄ , numatė, kad siekiama melaginga informacija gali turėti reikÅ¡mės ar net nulemti jam palankaus sprendimo priėmimÄ byloje ir norėjo taip elgtis, t.y. jis veikė tiesiogine tyčia. Å ios aplinkybės, prokurorės nuomone, rodo, kad E. K. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 233 str. 1 d. visi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. IÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė skundÄ Â atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Prokurorė skunde teigia, kad byloje pakanka įrodymų, kurių visuma konstatuotina E. K. kaltė, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 233 str. 1 d., tačiau apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo patikrintus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai juos įvertino ir pagrįstai E. K. pagal BK 233 str. 1 d. iÅ¡teisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiÅ¡kia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymÄ , kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo naÅ¡ta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybÄ , gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ .

Å ios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos BPK 44 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti (kasacinė nutartis Nr. 2K-251/2008).

BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nusikaltimams teisingumui. Ja kėsinamasi į normaliÄ ikiteisminio tyrimo bei teismo veiklÄ vykdant teisingumÄ . Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas bet kokiu bÅ«du siekė paveikti liudytojÄ , nukentėjusį asmenį, ekspertÄ , specialistÄ ar vertėjÄ , kad Å¡ie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, iÅ¡vadas, paaiÅ¡kinimus ar neteisingai iÅ¡verstų, arba trukdė jiems pagal Å¡aukimÄ atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , prokurorÄ , į teismÄ arba į Tarptautinį baudžiamÄ jį teismÄ ar kitÄ tarptautinę teisminę institucijÄ .

Ä®statymas draudžia daryti poveikį baudžiamojo proceso dalyviams. Baudžiamasis procesas prasideda tada, kai priimamas nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimÄ (BPK 171 straipsnis), o BK 233 str. 1 d. nurodytų asmenų (liudytojas (BPK 78 str.), nukentėjusysis (BK 28 str.), ekspertas (BPK 84 str. 1 d.) specialistas (89 str. 1 d.), vertėjas (BPK 43 str.)) teisinis statusas atitinkama proceso tvarka turi bÅ«ti įtvirtintas procesiniuose dokumentuose. Laikoma, kad jei poveikis BK 233 straipsnyje numatytais bÅ«dais daromas asmenims, oficialiai nepripažintiems minėtais baudžiamojo, civilinio ir pan. proceso santykių subjektams, BK 233 straipsnis netaikytinas.

Byloje, dėl kurios aplinkybių E. K. galimai siekė paveikti liudytojÄ V. P., jog jis teisme duotų melagingus parodymus, nusikaltimas buvo padarytas 2014 m. rugpjūčio 17 d. apie 12.20 val., į policijÄ su protokolu – pareiÅ¡kimu nukentėjusysis A. B. dėl E. K. nusikalstamų veiksmų kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 17 d. 12.44 val., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 str. 1 d. (Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) 1, 2 b. l.), nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu V.

P. dėl 2014-08-17 įvykio aplinkybių apklaustas nebuvo. Å iÄ bylÄ pradėjus nagrinėti teisme 2014-08-29 kaltinamasis E. K. pateikė teismui praÅ¡ymÄ liudytoju apklausti V. P., kuris galimai 2014-08-17 įvykio metu sėdėjo su juo (E. K.) automobilyje, teismas tenkino praÅ¡ymÄ ir į kitÄ teismo posėdį iÅ¡kvietė V. P., kuris 2014-09-17 teismo posėdyje buvo apklaustas ir parodė tai, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo kartu automobilyje su E. K. (Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) 86-87, 106 b. l.).

Tačiau vėliau, 2014-11-03 apklausimas teismo posėdyje, V. P. teismui parodė, kad įvykio dienÄ , t.y. 2014-08-17 nebuvo kartu su E. K., o po įvykio praėjus maždaug pusvalandžiui tÄ pačiÄ dienÄ jam (V. P.) paskambino E. K. ir paprašė ateiti pas jį, E. K. jam nupasakojo apie incidentÄ , pasakė, kad policija siekia su juo susidoroti, o jis pasakė, kad jei pasakytų, kad buvo maÅ¡inoje kartu, gal nieko ir nebÅ«tų, o 2014-09-17 jis atvyko liudyti į teismÄ , gerai prisiminti, ar E. K. jo prašė, ar pats pasisiÅ«lė teisme liudyti, neprisiminė (Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) 162-164 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu dėl galimo poveikio liudytojui apklausiamas V. P. taip pat parodė, jog E. K. jam paskambino ir pakvietė ateiti į namus, jam atėjus E. K. prašė liudyti apie buvimÄ su juo, kuomet buvo incidentas prie kebabų kioskelio, teigdamas, kad jis nekaltas, neturi liudytojų ir jam reikia pagalbos, jis pas E. K. buvo tÄ pačiÄ dienÄ , kai ir buvo įvykis, kažkur 20-30 minučių po incidento (1 t., 43 b. l.). Apklausiamas teisme V. P. parodė, jog negali tiksliai prisiminti, kada susitiko su E. K., ar 17, ar 27 dienÄ , ir E. K. prašė paliudyti tai, ko nebuvo, pažymėjo, kad 2014-08-17 konflikto nematė, asmens, kuris nukentėjo nuo E. K., nežino, E. B. taip pat nežino (2 t., 41-42 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu atsisakęs duoti parodymus teisme E. K. parodė, kad su kaltinimu nesutinka, jokio jo siekio paveikti liudytojÄ nebuvo, su V. P. kalbėjosi draugiÅ¡kai, nebuvo jokio praÅ¡ymo, jis pats pasisiÅ«lė, taip pat parodė, kad skambino V. P. 2014-08-18 po įvykio, kad pasikalbėti ir pasipasakojo apie įvykį (2 t., 43- 44 b. l.). IÅ¡ aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad V. P. apie įvykį su E. K. bendravo praėjus nedideliam laiko tarpui po E. K. incidento su A. B.. Nors ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas iÅ¡ karto po pareiÅ¡kimo paraÅ¡ymo policijai, tačiau bylos ikiteisminio tyrimo metu V.

P. liudytoju apklaustas nebuvo, melagingus parodymus jis davė tik pradėjus bylÄ nagrinėti teisme, 2014-09-17 teismo posėdyje jis buvo apklaustas liudytoju ir jame jis įgijo proceso dalyvio – liudytojo teisinį statusÄ . Tuo tarpu kaltinime E. K. nurodyta, jog jis nuo 2014 m. rugpjūčio 17 d. iki 2014 m. rugpjūčio 29 d., 13 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, praÅ¡ymu paveikė V. P., kad jis Å iaulių apylinkės teisme baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu duotų melagingus parodymus.

Å ioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. K. tarėsi su V. P. apie tai, kad V. P. galės paliudyti, jog 2014-08-17 buvo E. K. incidento su A. B. metu ir incidentÄ matė, nors ten nebuvo, netrukus po įvykio, tačiau dar iki V. P. pirmo liudijimo teisme, t.y. kai V. P. baudžiamojo proceso prasme dar nebuvo liudytojas.Ir nors prokurorė apeliaciniame skunde tvirtina, kad BK 233 str. prasme liudytojas yra bet kuris fizinis asmuo, nesvarbu, ar poveikio jam metu jis buvo įgijęs procesinį liudytojo statusÄ , ar ne, svarbu, kad jis žino svarbių faktinių aplinkybių, tačiau skundÄ nagrinėjantis teismas su tuo nesutinka.

Pirmiausia, kaip minėta anksčiau, toks prokurorė tvirtinimas neatitinka BK 233 straipsnio taikymo teismų praktikos, antrÄ â€“ nagrinėjant bylas ne visi asmenys, turintys žinių apie nagrinėjamo įvykio faktines aplinkybes, tampa proceso dalyviais – liudytojais, todėl BK 233 str. taikymas neatsižvelgiant į tai, ar poveikis buvo daromas asmenims, oficialiai pripažintiems baudžiamojo, civilinio ar pan. proceso santykių subjektams, nepagrįstai praplėstų Å¡io straipsnio taikymo subjektų ratų.

Be to, jie, nepripažinti proceso santykių subjektais, jokios įtakos negali daryti tiesos nustatymui bei teisingumo įgyvendinimui baudžiamosiose, civilinėse ar kitose bylose, t.y. negali diskredituoti teisingumo sistemos. Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog E. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 233 str. 1 d., sudėties. Dėl kaltinamojo poelgio nebuvo suklaidintas teismas, teisingumo interesai nenukentėjo, o liudytojas V. P. savo melagingus parodymus paneigė 2014-11-03 teismo posėdyje.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pateikė iÅ¡samius argumentus, kuriais grįsta iÅ¡vada, kad nepadaryta BK 233 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika. Su Å¡iais argumentais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas nutarė: Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti, Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                           Bronius Zalaga Teisėjai                                                       Ernesta Montvidienė                                                                                 Boleslovas Kalainis