819b81e7-2ab2-4a48-b95f-0de2b6da7481 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-26-557/2013Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00566-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.3.; 45.4.4.; 45.4.5.;                                                                              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 24 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Tauragės apskrities VPK Å ilalės rajono PK apeliacinį skundÄ dėl Å ilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimo, kuriuo A.

S. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant jo veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., sudėties. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teisėjasnustatė:A. S. 2012-09-25 suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. rugsėjo 24 d. 22 val. Å ilalės r. sav. Laukuvos mstl., Draugystės g. vairuodamas automobilį „Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio bortelius.

Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir kelio borteliai, žmonės nenukentėjo. Jis, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir nepranešęs policijai, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Po eismo įvykio, kol bus iÅ¡siaiÅ¡kintos įvykio aplinkybės, vartojo alkoholinius gėrimus, nustatytas lengvas - 1,26 ‰ girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 133, 233, 234 punktus ir padarė ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.Å ilalės rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylÄ A.

S. atžvilgiu pagal ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. nutraukė nesant jo veiksmuose Å¡ių administracinių teisės pažeidimų sudėties. Teismas be kita ko pažymėjo, jog A. S. eismo įvykio metu apgadino savo automobilį „Chrysler Voyager“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas praktikÄ savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad pagal Kelių eismo taisyklių 234 p. nukentėjusiuoju negali bÅ«ti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, todėl savos transporto priemonės apgadinimas neužtraukia atsakomybės pagal ATPK 127 str.

IÅ¡ suinteresuoto asmens Laukuvos seniÅ«nijos raÅ¡to dėl žalos, seniÅ«no V. A. paaiÅ¡kinimų teisme matosi, kad bortelių sugadinimai nežymÅ«s, seniÅ«nijai žala padaryta minimali, bortelių remontuoti nereikėjo. VejÄ sutvarkė A. S. atversdamas sugadintÄ velėnÄ , be to, A. S. net nėra kaltinamas vejos sugadinimu. Pažeidimo padarymo metu galiojusios Kelių eismo taisyklės numatė pareigÄ praneÅ¡ti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, o taip pat, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.

Kadangi įvykyje dalyvavo tik paties A. S. transporto priemonė, A. S. bortelius apgadino nežymiai, žala Laukuvos seniūnijai nepadaryta, pažeidimo padarymo metu galiojusios Kelių eismo taisyklės nenumatė pareigos A. S. apie tokį eismo įvykį pranešti policijai. Kadangi A. S. neturėjo pareigos pranešti policijai dėl eismo įvykio, A. S. veikoje nėra ATPK 127 str. 2 d., ATPK 130 str. numatytų pažeidimų sudėties. A. S. alkoholio vartojimas po įvykio nesant pareigos pranešti policijai apie įvykį nesudaro ir pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., sudėties.

Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities VPK Å ilalės rajono PK praÅ¡o Å ilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimÄ panaikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ â€“ A. S. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., paskiriant administracinę nuobaudÄ sankcijos ribose. Nurodo, jog teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas, priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Byloje nustatyta, kad buvo apgadintas kelio bortelis, priklausantis Å ilalės rajono savivaldybės administracijos Laukuvos seniÅ«nijai, padaryta minimali žala. Kelių eismo taisyklių 232 p. numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietÄ , su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasiraÅ¡yti.

Å iuo atveju A. S. negalėjo vadovautis minėtu punktu, kadangi nukentėjusios įstaigos atstovo eismo įvykio vietoje nebuvo ir pastarasis negalėjo užsipildyti deklaracijos, todėl turėjo vadovautis Kelių eismo taisyklių 234 p. Å is punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai. O Kelių eismo taisyklių 233 p. numato, kad su eismo įvykiu susijęs eismo dalyviai iÅ¡kart po eismo įvykio privalo nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

Eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo Å ilalės rajono savivaldybės administracijos Laukuvos seniÅ«nijos atstovo nebuvo. Minėtuose Kelių eismo taisyklių punktuose aiÅ¡kiai, kategoriÅ¡kai ir imperatyviai nurodyta, kad jei eismo įvykio vietoje nėra nukentėjusio asmens, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti policijai apie eismo įvykį ir iÅ¡kart po eismo įvykio privalo nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas, tačiau A.

S. šito nepadarė, todėl jis trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., 126 str. 4 d. Iš užfiksuotų fotonuotraukų matosi, kad padaryti šviežūs bortelio nubrozdinimai automobilio apatine dalimi, o tai reiškia, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas (apgadintas) kelio bortelis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N62-2863/2010 konstatavo: „atkreiptinas dėmesys, kad nei ATPK, nei Kelių eismo taisyklės nekvalifikuoja turto sugadinimo (apgadinimo) masto, kad kiltų atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d.“, todėl nėra tikslinga byloje nustatinėti, kokiu mastu kelio borteliai buvo sugadinti.

Taigi, A. S. vairuodamas automobilį turėjo laikytis visų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turtui bei važiuojant bÅ«ti atidus, o įvykus eismo įvykiui imtis veiksmų, numatytų Kelių eismo taisyklių 232 p., 234 p. Mano, kad A. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir turėtų bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn.Apeliacinis skundas netenkintinas. A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas už ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymÄ .

ATPK 127 str. 2 d. nustatyta, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – baudÄ nuo 1000 Lt iki 2000 Lt. Taigi, tam, kad bÅ«tų galima asmenį pripažinti kaltu pažeidus minėtÄ teisės normÄ , bÅ«tina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktÄ .

A. S. buvo kaltinamas tuo, kad vairuodamas automobilį „Chrysler Voyager“ nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio bortelius, įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir kelio borteliai. Apeliantas remiasi LVAT nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2863/2010, kur konstatuota, kad nei ATPK, nei Kelių eismo taisyklės nekvalifikuoja turto sugadinimo (apgadinimo) masto, kad kiltų atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d., todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra tikslinga byloje nustatinėti, kokiu mastu kelio borteliai buvo sugadinti.

Tačiau apeliacinis teismas pažymi, jog minėtoje byloje asmuo administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas ne dėl kelio bortelių nubrozdinimo, o dėl kuro užpylimo kolonėlės apgadinimo. Apelianto nurodytoje nutartyje nėra teisiškai įvertintos tapačios faktinės aplinkybės, reikalaujančios analogiško teisinio įvertinimo nagrinėjamu atveju. Byloje esančiame Šilalės rajono savivaldybės administracijos Laukuvos seniūnijos seniūno rašte (b.l.

23) nurodyta, jog 2012-09-25 Laukuvos mstl. Draugystės g. įvyko eismo įvykis: automobilis užvažiavo ant bordiūrų ir vejos. Bordiūrai ir veja apgadinti nežymiai, žala minimali (pažymėtina, jog vejos sugadinimu (apgadinimu) A. S. kaltinamas nebuvo). Teismo posėdžio metu (b.l.

53) Å ilalės rajono savivaldybės administracijos Laukuvos seniÅ«nijos seniÅ«nas V. A. paaiÅ¡kino, jog borteliai yra seniÅ«nijos turtas. Sugadinimai buvo nežymÅ«s. Ant bortelių matėsi ir senų sugadinimų. Nauji sugadinimai – nubrozdintas bortelių pavirÅ¡ius. Pretenzijų A. S. neturi, žala nežymi. Apeliaciniam teismui pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundÄ Å ilalės rajono savivaldybės administracijos Laukuvos seniÅ«nijos seniÅ«nas V. A. nurodė, jog apgadinimai - kelio bortelių nubrozdinimai - buvo nedideli, todėl keisti kelio bortelių nematė bÅ«tinybės, padarytÄ Å¾alÄ vertino kaip minimaliÄ . Byloje esančiose fotonuotraukuose (b.l. 13-15, 41-43) užfiksuoti galimai nauji kelio bortelių pavirÅ¡iaus nubrozdinimai. Matyti ir tai, jog kelio borteliai kai kuriose vietose nutrupėję, tačiau akivaizdu, jog tai seni apgadinimai. Nors liudytojas policijos pareigÅ«nas V. J. teismo posėdyje (b.l.

52) parodė, jog borteliai buvo apgadinti, bortelio kampas nudaužtas ir nubrozdintas, o apie senus kelio bortelių apgadinimus neužsiminė, posėdžio metu (b.l. 51-52) liudytoja policijos pareigūnė N. Š. patvirtino, jog kai kurie bortelių sugadinimai buvo seni, nurodė, jog apgadinti (nubrozdinti) buvo gal 8 borteliai. Kaip aukščiau minėta, posėdžio metu Šilalės rajono savivaldybės administracijos Laukuvos seniūnijos seniūnas V. A. pripažino, jog ant bortelių buvo ir senų sugadinimų, o nauji sugadinimai – tai tik bortelių paviršiaus nubrozdinimas.

Apeliacinis teismas, remdamasis aukščiau aptartais įrodymais bei liudytojų parodymais laiko, jog įvykio metu, A. S. automobiliu „Chrysler Voyager“ užvažiavus ant kelio bortelių, pastarieji buvo tik nubrozdinti, jokių žymesnių jų apgadinimų padaryta nebuvo. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad dėl įvykio metu kelio borteliams padarytų nubrozdinimų jų savininkui - Šilalės rajono savivaldybės administracijos Laukuvos seniūnijai būtų tekę kelio bortelius keisti ar tvarkyti.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Å ilalės rajono savivaldybės administracijos Laukuvos seniÅ«nijos seniÅ«nas V. A. patvirtino, jog kadangi apgadinimai buvo nedideli, keisti kelio bortelių nematė bÅ«tinybės. Nenustatyta, kad nubrozdinimai kelio bortelius bÅ«tų paveikę taip, kad nebÅ«tų jų galima toliau eksploatuoti, minėti kelio borteliai, neinvestavus į jų tvarkymÄ jokių lėšų bei darbo sÄ naudų, eksploatuojami ir toliau. Kadangi įvykio metu buvo apgadintas tik A. S. priklausantis automobilis „Chrysler Voyager“, t.y. nuleista deÅ¡inės pusės priekinė padanga ir byloje nenustatytas žalos kitų asmenų turtui padarymo faktas, apeliacinis teismas, remdamasis aukščiau iÅ¡dėstytu, laiko, jog A.

S. veiksmuose nėra ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. S. buvo suraÅ¡ytas ir pagal ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir nepranešęs apie eismo įvykį policijai, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė inter alia kyla už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Ä®rodinėjant šį administracinį teisės pažeidimÄ bÅ«tina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su Å¡iuo įvykiu susijęs, bei kad jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 3 p. apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, vieÅ¡ose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 4), policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (b.l. 6, 7), eismo įvykio vietos schemos (b.l. 12), transporto priemonės techninės apžiūros akto (b.l. 16), transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto (b.l. 17), A. S. paaiškinimo (b.l.

24) matyti, jog įvykio metu buvo apgadintas jam priklausantis automobilis –nuleista (tuščia, pradurta) deÅ¡inės pusės priekinė padanga. Taigi, A. S. veika formaliai atitinka Kelių eismo taisyklių 3 p. numatytÄ eismo įvykio sÄ vokÄ , jis su Å¡iuo eismo įvykiu yra susijęs, tačiau taip pat bÅ«tina nustatyti, ar apie šį eismo įvykį A. S. privalėjo praneÅ¡ti policijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas ATPK 130 str. 1 d. nuostatas, yra padaręs iÅ¡vadÄ , jog pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policijÄ apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-310/2012).

Pažeidimo padarymo metu galiojusios Kelių eismo taisyklės numatė pareigÄ praneÅ¡ti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (KET 231.4 p.), kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (KET 232 p.), taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 234 p.). Bylos duomenimis nustatyta, jog įvykio metu buvo apgadintas tik A. S. vairuotas automobilis, tačiau jokių įrodymų, kad jo metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, žuvo ar buvo sužeistas žmogus, eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, byloje nėra, todėl darytina iÅ¡vada, jog pažeidimo padarymo metu galiojusios Kelių eismo taisyklės nenumatė pareigos apie tokį eismo įvykį praneÅ¡ti policijai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju A.

S. veiksmuosė nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. A. S. buvo inkriminuotas ir ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymas, t.y., kad jis po eismo įvykio, kol bus iÅ¡siaiÅ¡kintos įvykio aplinkybės, vartojo alkoholinius gėrimus, jam nustatytas lengvas - 1,26 ‰ girtumo laipsnis. ATPK 126 str. 4 d. nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimÄ , esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimÄ , taip pat alkoholio vartojimÄ po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Tokiu bÅ«du nurodytoje teisės normoje yra nustatyti keli savarankiÅ¡ki pažeidimai – vienas jų – alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Kelių eismo taisyklių 233 p. nustatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iÅ¡kart po eismo įvykio privalo nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog tai, kad pagal galiojusias Kelių eismo taisykles asmeniui nekilo pareiga apie eismo įvykį praneÅ¡ti policijai, nes jo metu buvo apgadintas vien jam priklausęs automobilis, nereiÅ¡kia to, jog jam nekilo pareiga ir nevartoti alkoholinių gėrimų iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2208/2011, N575-2274/2011).

Taip pat pažymėtina, jog Å¡iose bylose vienu atveju apgadintas ir neužrakintas automobilis buvo paliktas griovyje, kitu atveju - automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio, buvo apvirtęs ir paliktas be priežiÅ«ros. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iais atvejais asmenys galėjo pagrįstai tikėtis, kad po kurio laiko jų, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti eismo įvykio aplinkybes, ieÅ¡kos policija, todėl jiems kilo pareiga nevartoti alkoholinių gėrimų. Todėl, apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti, ar A.

S. galėjo pagrįstai tikėtis, kad po kurio laiko jo, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti eismo įvykio aplinkybes, ieÅ¡kos policija. A. S. paaiÅ¡kinime (b.l. 24), kurį 2012-09-25 užrašė pareigÅ«nas nurodyta, jog 2012-09-24 apie 22 val. Å ilalės r. Laukuvos mstl. Draugystės g. A. S. vairavo automobilį „Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Staiga į kelio važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡bėgo Å¡uo, todėl, mėgindamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo su Å¡unimi, jis pasuko į deÅ¡inę ir užvažiavo ant kelio bordiÅ«ro.

Užvažiavęs ant bordiÅ«ro pradÅ«rė padangÄ . BordiÅ«ro jis neapgadino, jie galėjo atsirasti iÅ¡ senesnių laikų. Palikęs maÅ¡inÄ Ä¯vykio vietoje išėjo namo. Parėjęs į namus susinervinęs dėl įvykusio įvykio iÅ¡gėrė apie 250 g degtinės. A. S. savo paraÅ¡u patvirtino, kad iÅ¡ jo žodžių suraÅ¡yta teisingai, tačiau pastebėtina, jog A. S. paaiÅ¡kinimus 2012-09-25 davė, kai jam buvo nustatytas 1,26 ‰ girtumo laipsnis (b.l. 9). Tuo tarpu apklausiamas teismo posėdyje (b.l. 51, 53) A.

S. parodė, kad apie jokį šunį nežino, kodėl taip surašytas paaiškinimas, paaiškinti negali. Paaiškino, jog 2012-09-24 vakare grįžo iš Plungės. Prie pat savo namų pajuto, kad kažkas atsitiko su dešinės pusės priekiniu ratu. Sustojęs ir išlipęs pastebėjo, kad nuleista dešinės pusės priekinė padanga. Pro šalį važiavusi M. A. pasiūlė patempti, tačiau jis atsisakė, nes nenorėjo sugadinti padangos. Jis paskambino D. V. ir paprašė jo ateiti padėti.

Atėjus D. V. niekaip nėjo pakiÅ¡ti keltuvo, nes maÅ¡ina žema. Pradėjo lyti, 22 val. miestelyje iÅ¡jungė Å¡viesas. Tada jis nutarė maÅ¡inÄ palikti ir sekančiÄ dienÄ ateiti sutvarkyti. Jis užvarė maÅ¡inÄ dviem ratais ant bortelių ir paliko, kad netrukdytų kaimynui. Kadangi kelias neplatus, automobilį galėjo pastatyti tik ant pievos. Ant bortelių važiavo ne nuo kelio Å¡ono, o nuo posÅ«kio, ten borteliai žemesni. Mano, kad nuleista padanga nėra autoįvykis. Namuose su D. V. iÅ¡gėrė brendžio.

Liudytoja M. A. teismo posėdžio metu (b.l.

52) patvirtino 2012-09-24 vakare mačiusi stovintį A. S. prie mašinos. Jai paklausus, kas atsitiko, A. S. pasakė, kad iššovė padanga. Buvo išlipusi iš automobilio ir matė, kad A. S. automobilio dešinės pusės priekinė padanga buvo nuleista. Liudytojas D. V. teismo posėdžio metu (b.l.

52) patvirtino A. S. parodymus, parodė, jog 2012-09-24 jam paskambino A. S. ir pasakė, kad nuleido padangÄ ir neiÅ¡eina pakiÅ¡ti keltuvo. Jam nuėjus, nieko nepavyko padaryti. Tada A. S. pavarė automobilį toliau, kad netrukdytų kaimynui. Savo eiga automobilis užvažiavo dviem ratais ant bortelių, o du ratai liko prie bortelių. Miestelio apÅ¡vietimÄ iÅ¡jungia 22 val., tada ir išėjo namo, palikę automobilį. Kai su A. S. grįžo namo, buvo suÅ¡lapę, nes lauke lijo, todėl iÅ¡gėrė brendžio. Byloje esančios fotonuotraukos (b.l. 13-15, 41-43) patvirtina, jog automobilis „Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas tvarkingai, jo deÅ¡inės pusės ratai užvažiavę ant vejos, kairės pusės ratai – prie kelio bortelių ant važiuojamosios kelio dalies. Eismo įvykio vietos schemoje (b.l. 12), transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte (b.l.

16) užfiksuotas automobilio apgadinimas – nuleista dešinės pusės priekinė padanga. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte (b.l.

17) užfiksuotas automobilio apgadinimas – tuščia deÅ¡inės pusės priekinė padanga. Kitų Å¡io automobilio apgadinimų nenustatyta. Apeliacinio teismo vertinimu, A. S. Å¡iuo atveju negalėjo tikėtis, kad dėl palikto automobilio ir nuleistos jo automobiliui deÅ¡inės pusės padangos jo ieÅ¡kos policija ir bandys aiÅ¡kintis įvykio aplinkybes. Kadangi A. S. nekilo teisės aktuose įtvirtinta pareiga praneÅ¡ti policijai apie eismo įvykį, jis negalėjo tikėtis, kad bus nustatinėjamos eismo įvykio aplinkybės, todėl negalima ir jo atsakomybė už alkoholio vartojimÄ po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Apeliacinis teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d. teisenÄ , nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliacinis teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas apeliacinio skundo ribose yra pagrįstas ir teisėtas, teismas iÅ¡samiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, keisti ar naikinti teismo nutarimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,nutaria:Tauragės apskrities VPK Å ilalės rajono PK apeliacinio skundo netenkinti ir Å ilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                 Linas Pauliukėnas