Legislator Case Law & Legislation
81979778-5e02-4e43-a2a0-1bb7a0c77d38 AI generated

81979778-5e02-4e43-a2a0-1bb7a0c77d38 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 81979778-5e02-4e43-a2a0-1bb7a0c77d38
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

?NuoraÅ¡as: Civilinė byla Nr. e2-10664-545/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05672-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.29.3.; 3.2.3.2.; 3.2.6.6.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Legal Balance“ ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo, pareikÅ¡tÄ atsakovei M. S., – n u s t a t ė : ieÅ¡kovas UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismÄ dokumentinio proceso tvarka su ieÅ¡kiniu atsakovei M.

Legislator headnote

AI generated

81979778-5e02-4e43-a2a0-1bb7a0c77d38 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.  CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ kreditÄ (kredito sumÄ ) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?NuoraÅ¡as: Civilinė byla Nr. e2-10664-545/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05672-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.29.3.; 3.2.3.2.; 3.2.6.6.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Legal Balance“ ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo, pareikÅ¡tÄ atsakovei M. S., – n u s t a t ė : ieÅ¡kovas UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismÄ dokumentinio proceso tvarka su ieÅ¡kiniu atsakovei M.

S. dėl 466,69 Eur negrÄ Å¾into kredito, 226,33 Eur kredito kainos, 706,49 Eur mokėjimo palÅ«kanų, 62,37 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių procesininų palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidų (16,00 Eur žyminio mokesčio ir 121,00 Eur teisinei pagalbai apmokėti). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-25 nutartimi ieÅ¡kovui nustatytas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti arba primokėti trÅ«kstama žymnio mokesčio dalį, kad ieÅ¡kinį galima bÅ«tų nagrinėti pagal bendrÄ sias nginčo teisenos taisykles.

Teisme gautas ieškovo prašymas dėl trūkumų šalinimo, prie prašmo pridėtas mokėjimo nurodymas patvirtinantis, kad ieškova primokėjo 21,00 Eur žymino mokesčio. Ieškovo ieškinys priimtas, byla nagrinėtina pagal bendras ginčo teisenos taisykles. Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straisnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos.

Esant Å¡ioms aplinkybėms ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymui priimti sprendimÄ už akių, yra pagrindas bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, nepraneÅ¡us Å¡alims apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ bei atsakovės atžvilgiu priimti sprendimÄ už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų turiniui, bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos priteisimo. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Ferratum“ (dabar UAB Halex) ir UAB „Ferratum Finance“ 2016-07-22 sudarė Sutartį dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kuria UAB „Ferratum Finance“ perėmė visÄ UAB „Ferrautm“ paskolų sutarčių portfelį. UAB „Ferratum Finance“ su UAB „Credit day“ 2019-05-09 sudarė Subrogacijos sutartį, kurios pagrindu perleido UAB „Credit day“ reikalavimo teisę į UAB „Ferratum Finance“ skolingus asmenis, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovės skolÄ .

Pradinis kreditorius UAB „Credit day“ ir naujasis kreditorius (ieÅ¡kovas) UAB „Legal Balance“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2019-05/01, kurios pagrindu UAB „Credit day“ perleido ieÅ¡kovui reikalavimo teises į skolingus asmenis, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovės skolÄ . Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo prievolėje bÅ«dų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimÄ galiojantį reikalavimÄ sutarties arba įstatymo pagrindu.

Perleidus reikalavimÄ pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė iÅ¡lieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas 2019-06-18 praneÅ¡imu informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimÄ po reikalavimo perleidimo. Pradinis kreditorius UAB „Ferratum“ ir atsakovė 2015-06-10 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 161116 (toliau – ir Sutartis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditÄ atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panaÅ¡iu finansiniu bÅ«du, iÅ¡skyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (6.886 straipsnio 1 dalis).

CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pradinis kreditorius suteikė atsakovei 500,00 Eur vartojimo kreditÄ 10 mėn. terminui (galutinis kredtio grÄ Å¾inimo terminas 2016-04-05), metinė palÅ«kanų norma 106,26 proc. (Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKÄ®) suvestinė redakcija nuo 2015-01-01 iki 2016-01-31, dokumento Nr. XI-1253).

Sutartimi atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kreditÄ ir sumokėti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ (vartojimo kredito mokestį) – 270,00 Eur, Sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė nevykdė prievolių pagal Sutartį ir negrÄ Å¾ino pradiniam kreditoriui 466,69 Eur kredito dalies ir 226,33 Eur bendros kredito kainos. Civilinio kodekso 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.

Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.  CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ kreditÄ (kredito sumÄ ) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrÄ Å¾inama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ likusiÄ paskolos sumÄ kartu su priklausančiomis mokėti palÅ«kanomis. Kadangi atsakovė nevykdė savo prievolių sÄ Å¾iningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl to reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 466,69 Eur dydžio negrÄ Å¾into kredito ir 226,33 Eur kredito kainos ieÅ¡kovui yra tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Dėl mokėjimo palÅ«kanų. IeÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 706,49 Eur mokėjimo palÅ«kanų už 520 dienų, taikant Sutarties specialiosiose salygose nustatytÄ 106,26 proc. metinę palÅ«kanų normÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė negu Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta norma, pripažįstama, jog kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties Å¡alis (kredito įstaiga) gali Å¡iÄ prezumpcijÄ nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus).

Tačiau toks teisinis reglamentavimas nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos, ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, 17 punktas).

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintas bendros vartojimo kredito kainos kontrolės institutas atskiras nuo sutarčių sÄ lygų kontrolės taikant nesÄ Å¾iningų sÄ lygų institutÄ , nes skiriasi Å¡ių dviejų institutų taikymo pagrindai ir pasekmės. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalį teismas turi teisę ne pripažinti nesÄ Å¾iningÄ sutarties sÄ lygÄ negaliojančia, o sumažinti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ .

Å ie du institutai gali bÅ«ti taikomi greta, t. y. vartojimo kredito sutarties sÄ lygÄ Ä¯vertinus pagal CK 6.2284 straipsnyje nustatytus nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kriterijus, po to, jei reikia arba tiek, kiek netaikoma pagal CK 6.2284 straipsnį (pvz., jei tai yra pagrindinį dalykÄ apibrėžianti sÄ lyga ir ji yra aiÅ¡ki ir suprantama), taikomas Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 69 punktas). VKÄ® 21 straipsnio 3 dalyje (VKÄ® suvestinė redakcija nuo 2015-01-01 iki 2016-01-31, dokumento Nr. XI-1253) nustatyta, kad teismas, įvertinęs Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, prievolės vertę, kreditoriaus iÅ¡laidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, gali sumažinti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ .

VKÄ® 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi bÅ«ti protinga, pagrįsta, atitikti sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais pirmos instancijos teismo motyvais sutinka ir juos papildo, konstatuodamas, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo reikalavimas kildinamas iÅ¡ vartojimo sutarties, praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos Å¡iuo metu jau yra didesnės, nei pagrindinė skola, o tai reiÅ¡kia, jog jos yra aiÅ¡kiai per didelės. Be to, kai bendra kredito kaina nevirÅ¡ija įstatyme nustatytos maksimalios ribos, ji turi bÅ«ti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali bÅ«ti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-415-779/2020).

Å alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai, sutartis turi bÅ«ti vykdoma kuo ekonomiÅ¡kesniu kitai Å¡aliai bÅ«du (CK 6.200 straipsnio 1, 3 dalys). Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ių principų turi laikytis tiek skolininkas, tiek kreditorius: be kita ko, skolininkas turi laiku ir tinkamai vykdyti pinigines prievoles, o kreditorius – reikalauti jas vykdyti nedelsiant, įskaitant priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , ir tuo pernelyg nedidinant skolininko įsiskolinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

Mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, dar vadinamų pelno palÅ«kanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimÄ si jo pinigais. Mokėjimo palÅ«kanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali bÅ«ti nustatyta įstatymu arba Å¡alių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). paskolos gavėjas negali bÅ«ti atleistas nuo palÅ«kanų kaip atlyginimo už naudojimÄ si paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grÄ Å¾inti suteiktÄ paskolÄ ir mokėti sutartas palÅ«kanas nustatytu terminu, iÅ¡skyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010).

Nagrinėjamu atveju Sutarties 9.11, 10.1 punktais atsakovas ir praditinis kreditorius susitarė, kad mokėjimo palÅ«kanos už naudojimÄ si kreditoriaus pinigais bus mokamos iki faktinio kredito (jo dalies) grÄ Å¾inimo pradiniam kreditoriui. Kaip jau buvo minėta ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 706,49 Eur mokėjimo palÅ«kanų už 520 dienų, taikant Sutarties specialiosiose salygose nustatytÄ 106,26 proc. metinę palÅ«kanų normÄ . Atsižvelgiant į naujausiÄ kasacino teismo aktualiÄ praktikÄ bei į tai kad ieÅ¡kovas, pelno siekiantis juridinis asmuo reikalavimo teisę į atsakovės skolÄ labai tikėtina įgijo ne už ieÅ¡knio reiakavimams ekvivalentiÅ¡kÄ sumÄ ir į tai, kad ieÅ¡kovas verčiasi skolų iÅ¡ieÅ¡kojimu, t .y. investuoja pinigines lėšas į „skolų portfelio“ pirkimÄ , o ne į paskolų suteikimÄ už palÅ«kanas, į tai kad kredito kaina apima ir mokėjimo palÅ«kanas (iki 2016-04-05), ir į tai, kad aktualioje VKÄ® redakcijos 21 str. numatyta maksimali 75 proc. metinė palÅ«kanų norma atitinkati VKÄ® 21 str. 1 d. reikalavimus metinė palÅ«kanų norma – 106,26 proc. laikytina protoinga ir mažintina iki 75 proc., taip pat mažintinas priteistinų palÅ«kanų laikotarpis nuo 520 dienų iki 1 metų laikotarpio.

Taigi atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė prievolių pagal Sutartį, praleido prievolių įvykdymo terminÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteitina 350,02 Eur mokėjimo palÅ«kanų (365 d. * 75 proc. * 466,69 Eur) už laikotarpį nuo 2016-04-06-2017-04-07, nuo 466,69 Eur negrÄ Å¾intos kredtio dalies, taikant 75 proc. metinę palÅ«kanų normÄ . Dėl delspinigių. CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta.

Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali bÅ«ti taikoma, inter alia, Å¡alių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimÄ . Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties Å¡alis turi teisę jų reikalauti iÅ¡ kitos Å¡alies, pažeidusios sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvienÄ termino praleidimo dienÄ , savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarytoje Sutartyje buvo numatytas 0,05 proc. per dienÄ delspinigių dydis nuo uždelstos sumokėti sumos (Sutarties 10.1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 62,37 Eur delspinigių už ne daugiau nei 180 dienų, skaičiuotinų nuo 693,03 Eur (466,69 Eur + 226,33 Eur) negrÄ Å¾into kredito ir kredito kainos sumos, iki kreipimosi į teismÄ dienos, tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis). Dėl procesinių palÅ«kanų. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Procesinių palÅ«kanų paskirtis – kompensuoti bÅ«simus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos už teismo sprendimu už akių priteistÄ 1105,41 Eur (466,69 Eur + 226,33 Eur + 350,02 Eur 62,37 Eur) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020-03-03) iki teismo sprendimo už akių visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirtsytmo. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies (patenkinta 67,04 procentai reikalavimų), iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistina 105,92 Eur (158,00 Eur*67,04 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų. BylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 7,16 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme.

Tenkinus ieÅ¡kinį, Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilnio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, – n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 466,69 Eur (keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is Eur 69 ct) negrÄ Å¾into kredito, 226,33 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is Eur 33 ct) kredito kainos, 350,02 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Eur 2 ct) mokėjimo palÅ«kanas, 62,37 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du Eur 37 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos 1105,41 Eur sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020-03-03) iki teismo sprendimo už akių visiÅ¡ko įvykdymo bei 105,92 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkis Eur 92 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kovo UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, naudai.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 7,16 Eur (septynių Eur 16 ct) dydžio iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vienÄ iÅ¡ nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Å iaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660).

Sprendimas už akių per dvideÅ¡imt dienų ieÅ¡kovo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu. Atsakovė per dvideÅ¡imt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiÅ¡kimÄ , atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

Teisėja Rima Bražinskienė