2023-06-28 Nr. AB-12858-3-61-3-06507-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-389-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06507-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau ir – VRK) 2023 m. balandžio 20 d. raštą Nr. 2-653(2.10) „Dėl savivaldybių tarybų narių ir merų priesaikų“ (toliau – ir Raštas).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad VRK sprendimu pareiškėjas buvo paskirtas 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų Palangos miesto rinkimų komisijos (Nr. 31) pirmininku. Pareiškėjas paaiškino, kad VRK Rašte nurodė, jog pareiškėjas, kaip nurodytos rinkimų komisijos pirmininkas, privalo suorganizuoti pakartotinį pirmąjį posėdį ir antrą kartą priimti Palangos miesto savivaldybės (toliau – ir savivaldybė) tarybos narių ir mero priesaikas. Pareiškėjas nurodė, kad nors minėtą Raštą jis yra įvykdęs, 2023 m. balandžio 26 d. buvo sušauktas pakartotinis pirmasis savivaldybės tarybos posėdis, bet Raštas, kol nėra nuginčytas teisme, kaip neteisėtas sprendimas, liko galioti, todėl pareiškėjas jį, nors ir įvykdęs, kaip nepagrįstą skundė teismui; Raštas pareiškėjui ateityje gali sukelti papildomas teisines pasekmes.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip nepriskirtiną teismo kompetencijai.

Įvertinęs Rašto turinį, teismas nurodė, kad Raštas yra adresuotas Palangos miesto savivaldybės administracijai, kopija siųsta pareiškėjui. Rašte nurodyta, kokius paaiškinimus dėl tarybos narių ir mero priesaikų Palangos miesto savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkui VRK pateikė 2023 m. balandžio 19 d. Taip pat Rašte VRK pateikė papildomus paaiškinimus, nurodydama, kad savivaldybės tarybos nariai ir meras laikomi neprisiekusiais, jeigu priesaiką davė ne pagal galiojančiame Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytą priesaikos tekstą; priesaika privalo būti duodama pagal tokį tekstą, kuris nurodytas dabar galiojančio Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje; priesaikos tekstas negali būti pakeistas pagal Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 6 dalies 4 punktą; neprisiekę savivaldybės tarybos nariai ir meras neįgyja savo įgaliojimų (Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 3 dalis; 25 straipsnio 1 dalis), todėl pirmasis savivaldybės tarybos posėdis priesaikos davimo prasme nėra įvykęs, todėl turi būti pakartotas; prisiekus naujos kadencijos savivaldybės tarybos nariams, baigiasi ankstesnės tarybos narių įgaliojimai (Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 2 dalis); pakartotinį pirmąjį savivaldybės tarybos posėdį dėl priesaikos davimo nedelsiant privalo organizuoti savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas (Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymėjo, kad Rašte paaiškinama, kada savivaldybės tarybos nariai ir meras laikomi neprisiekusiais, pagal kokį įstatyme nustatytą tekstą turi būti duodama priesaika, kad neprisiekę savivaldybės tarybos nariai ir meras neįgyja savo įgaliojimų, kada laikoma, kad nėra įvykęs pirmasis savivaldybės tarybos posėdis, kada baigiasi ankstesnės tarybos narių įgaliojimai, ir visame šitame kontekste, susijusiame su ankstesnės savivaldybės tarybos narių įgaliojimų pabaiga ir naujai išrinktos savivaldybės tarybos narių įgaliojimų pradžia, siejama su priesaikos davimu, nurodoma, kad pakartotinį pirmąjį savivaldybės tarybos posėdį dėl priesaikos davimo turi organizuoti savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į Rašto turinį, pareiškėjo paaiškinimus (ypač tai, kad pareiškėjas, kaip jis teigia, minėtą Raštą yra įvykdęs, nes 2023 m. balandžio 26 d. buvo sušauktas pakartotinis pirmasis savivaldybės tarybos posėdis), Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, pats Raštas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. Teismas pažymėjo, kad Raštu dėl pareiškėjo iš esmės nėra priimtas joks sprendimas. Pareiškėjo skundo tenkinimo atveju, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Teismas pažymėjo, kad Raštu pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas joks sprendimas.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį ir perduoti skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Raštas nelaikytinas administraciniu sprendimu, nes nesukelia pareiškėjui jokių teisinių padarinių. Pareiškėjas nurodo, kad Rašte yra nurodymas nedelsiant organizuoti pakartotinį pirmąjį savivaldybės tarybos posėdį dėl priesaikos davimo. Gavus minėtą raštą pareiškėjas įvykdė jame išdėstytus nurodymus ir organizavo pakartotinį posėdį dėl priesaikos davimo. Atsakovas, pareiškėjo manymu, veikė ultra vires, t. y. viršijo jam teisės aktais suteiktus įgaliojimus.

Pareiškėjas paaiškina, kad jei savivaldybės tarybos nariai neprisiekė ar prisiekė su išlyga, VRK pagal Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 7 dalį ir 26 straipsnio 4 dalį turėjo teisę priimti sprendimą, kad Tarybos nariai ir meras netenka mandato. Toks VRK sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Nagrinėjamu atveju VRK priėmė administracinį sprendimą, kuris nenumatytas Vietos savivaldos įstatyme – VRK nenumatyta teisė įpareigoti komisijos pirmininką šaukti pakartotinį pirmąjį posėdį. Kadangi VRK veikė ultra vires (viršydamas savo įgaliojimus) ir dėl to buvo apribota galimybė operatyviai ginti specialia tvarka savo teises, neteisėtas VRK Raštas buvo įvykdytas ir tik tada kreiptasi į administracinį teismą. Vien tas faktas, kad pareiškėjas įvykdė Rašto nurodymą teismui nesudaro pagrindo paneigti pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą dėl VRK Rašto panaikinimo atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, jog skundžiamas Raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių padarinių, yra informacinio pobūdžio, o jame išdėstytas nurodymas yra įgyvendintas, todėl pareiškėjo reikalavimas negalės būti veiksmingai patenkintas.

Pareiškėjas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, iš esmės nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju atsakovas veikė ultra vires (viršydamas įgaliojimus), Rašte išdėstytas nurodymas, todėl jis negali būti vertinamas kaip informacinio pobūdžio dokumentas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju iš Rašto turinio matyti, kad VRK informuoja Palangos miesto savivaldybės administraciją ir pareiškėją – Palangos miesto savivaldybės rinkimų komisijos pirmininką V. B. (jam persiųsta Rašto kopija), jog savivaldybių tarybų narių ir mero priesaikos tekstas ir jo davimo tvarka pirmajame išrinktų tarybos narių ir mero posėdyje turėtų būti vykdomi pagal Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 4 ir 6 dalis ir 26 straipsnio 1 dalį. Taip pat papildomai paaiškinama, kad nesilaikius nurodytose teisės normose priesaikos teksto ir tvarkos laikoma, kad meras ar savivaldybės tarybos nariai neprisiekė, todėl turėtų būti organizuojamas pakartotinis posėdis dėl savivaldybės tarybos narių ir mero priesaikos davimo.

Byloje nėra ginčo, kad 2023 m. kovo 5 d. yra įvykę savivaldybių tarybų rinkimai, o pareiškėjas pagal Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 2 dalį yra sušaukęs pakartotinį Palangos miesto savivaldybės tarybos narių ir mero pirmąjį posėdį, kuriame duotos šios savivaldybės tarybos narių ir mero priesaikos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į Rašto turinį ir skunde keliamus reikalavimus (panaikinti Raštą, kuris informacinio pobūdžio ir yra įvykdytas), teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebeliko administracinės bylos ginčo objekto, t. y. pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų išnagrinėjimas nesukels teisinių pasekmių pareiškėjui: pirmosios instancijos teismo pagrįstai identifikuota informacinė rašto dalis nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, o Rašto dalis dėl pakartotinio posėdžio dėl savivaldybės tarybos narių ir mero priesaikos davimo organizavimo yra įvykdyta.

Iš atskirajame skunde dėstomų argumentų darytina prielaida, kad pareiškėjas siekia, kad teismas konstatuotų atsakovo veiksmų (Rašto) neteisėtumo faktą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo administraciniame procese paskirtis – spręsti viešojo administravimo ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.), kas reiškia, kad išnykus reikalavimo pagrindą sudarančioms aplinkybėms administracinis teismas neįgaliotas pateikti abstraktų teisės aiškinimą byloje, konstatuoti tam tikrų veiksmų neteisėtumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo konstatuota, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė pripažinti tam tikrų faktų ar juos nustatyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-651-1062/2021; 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-198-556/2023). Nors teiginiai dėl faktų pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, bet jie negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-143/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-117-520/2017). Taigi realizavusis pareiškėjo atskirajame skunde nurodomoms galimoms situacijoms, kilus ginčui, kurio išsprendimas sukelia teisines pasekmes pareiškėjui, teismas analizuotų ir vertintų atsakovo veiksmus, įskaitant veiksmų teisėtumo įvertinimą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nebeliko administracinės bylos ginčo objekto, o kitas ginčas, kurio išsprendimas sukeltų teisines pasekmes pareiškėjui, nėra kilęs, todėl nėra teisinio pagrindo teismui spręsti klausimą dėl fakto pripažinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi bendros pozicijos, jog vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010).

Pareiškėjas pateikė ir daugiau argumentų (atsakovo kompetencijos viršijimu ir pan.), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, todėl pagal atskirąjį skundą nenagrinėtini. Pažymėtina, jog atskirieji skundai paduodami tik dėl atskirų procesinių klausimų, t. y. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, dėl bylos esmės nesprendžia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-198-556/2023). Nagrinėjant šį atskirąjį skundą sprendžiama dėl procesinio pobūdžio aplinkybės, įtvirtintos ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Taigi nagrinėjamu atveju yra sprendžiama, ar buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo pareikštas reikalavimas negali būti administracinės bylos dalyku. Nagrinėjant šį atskirąjį skundą buvo sprendžiama tik dėl procesinio pobūdžio aplinkybės, įtvirtintos ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte – ar buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo pareikštas reikalavimas negali būti administracinės bylos dalyku.

Dėl išdėstytų aplinkybių pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis