818dc0e2-ef9a-4d0f-aa2e-be2032d6baba · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A5-2850-992/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02563-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2020 m. lapkričio 24 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Å elmienė, sekretoriaujant Deimantei Fiodorovaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. G., nedalyvaujant institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ - Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui Tomui Valeikai, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi G.

G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, vedusio, administracinio nusižengimo bylÄ , n u s t a t ė : G. G., bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) nuostatas ir esant darbo sutarties požymiams, 2020 m. liepos 28 d., nuo 9.00 val., leido dirbti įmonėje, adresu (duomenys neskelbtini), R.

J. ir V. A., teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs raÅ¡ytinių darbo sutarčių ir įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie R. J. ir V. A. įdarbinimÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios. Tokiais savo veiksmais G. G. pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 ir 2 dalių, DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ .

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. G. teismui paaiÅ¡kino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, sutiko duoti parodymus. G. G. paaiÅ¡kino, jog sutinka, kad Sodrai nepranešė dienÄ prieÅ¡ žmonių atėjimÄ , tačiau Darbo inspekcijos patikrinimo dienÄ nei J., nei A. jis dirbti neleido, todėl nesutinka, kad J. ir A. dirbo nelegaliai. Situacija buvo tokia, kad jis ieÅ¡kojo naujų darbuotojų, J. buvo pas juos dirbęs anksčiau, tačiau atleistas už alkoholio vartojimÄ , po kurio laiko skambino, prašėsi priimamas atgal, tris kartus J.

ėjo darbintis, bet vis iki jų neateidavo. Su A. dėl įdarbinimo tarėsi telefonu, susitarė, kad jis ateis darbintis antradienį (liepos 28 d.). TÄ rytÄ J. su A. atėjo darbintis, jis jų duomenis iÅ¡siuntė buhalterei dėl darbo sutarčių pasiraÅ¡ymo, o J. ir A. liepė laukti, pats iÅ¡važiavo pirkti jiems darbo drabužių, jokių pavedimų dirbti Å¡iems asmenims nedavė, dirbti tÄ dienÄ jiems neleido. Jų darbe yra bÅ«tina speciali darbo saugos apranga, bÅ«tina iÅ¡klausyti ne vienÄ instruktaÅ¾Ä , tai užtrunka, bÅ«tent Å¡iuos veiksmus jis turėjo atlikti su J. ir A. po to, kai grįš su jiems skirta darbo apranga.

Grįžęs į įmonę sužinojo apie darbo inspekcijos patikrinimÄ . Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsakė į papildomus teismo klausimus. Liudytoju apklaustas D. R. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) gamybos vadovu, tÄ dienÄ , kai buvo atvažiavę Darbo inspekcijos inspektoriai, buvo darbe, inspektoriai su juo nekalbėjo, tik greitai paprašė jo suraÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ , jis jį surašė, pasirašė. A. J. ir A. įdarbinimÄ Å¾ino tiek, kad su direktoriumi G. G. buvo kalbėję, kad antradienį ateis darbintis nauji žmonės:

J., kuris pas juos yra dirbęs anksčiau, ir naujas A. Jis pats turėjo bÅ«ti Å¡ių žmonių vadovas, duoti jiems užduotis. TÄ antradienį nei J., nei A. jokių pavedimų nedavė, nematė, kad Å¡ie asmenys bÅ«tų dirbę, atlikę kokius nors darbus. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus. Liudytoju apklaustas R. J. paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ , kai atvažiavo darbo inspekcija, jis sėdėjo ir laukė direktoriaus, dar lauke kartu su juo buvo kitas žmogus, atėjęs darbintis.

Kai atėjo darbintis, direktorius iÅ¡matavo rÅ«bus ir pasakė „palauk“, direktorius iÅ¡važiavo rÅ«bų pirkti. Jis [liudytojas] per tÄ laikÄ sėdėjo ir laukė, klientas atvežė turėklÄ , kurį jis [liudytojas] paėmė ir pakabino ceche tam, kad po kojomis nesimaiÅ¡ytų; kadangi anksčiau yra dirbęs, žino, kur reikia kabinti. Daugiau nieko tuo metu nedarė, A. irgi nieko nedarė. Su inspektoriais bendravo. Jie paklausė, kÄ darai, jis jiems pasakė, kad atėjo įsidarbinti, inspektoriams tÄ dienÄ parašė, kaip buvo, jie diktavo, kÄ raÅ¡yti.

Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus. G. G. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo yra grindžiama ir kitais byloje surinktais duomenimis: - 2020 m. rugsėjo 9 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 1015-0584, kuriame nurodyta, kad 2020 m. liepos 28 d., 9.15 val. patikrinimo metu įmonės patalpose pagalbinius darbus atlikinėjo R. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir V. A., gim. (duomenys neskelbtini), patikrinus valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazę nustatyta, kad nėra pateikti praneÅ¡imai apie Å¡ių darbuotojų darbo pradžiÄ (3 - 4 b. l.); - V.

A. 2020 m. liepos 28 d. duotu paaiÅ¡kinimu, kad į darbÄ atėjo 9 val., Å¡iandien pirma diena, dėl darbo tarėsi su D., darbo sutarties dar nepasirašė, nes dar nespėjo, žadėjo įdarbinti (duomenys neskelbtini) cecho darbuotojo pareigose, darbo laikas nuo 8.00 val. iki 17.00 val. (5 12 b. l.); - R. J. 2020 m. liepos 28 d. duotu paaiÅ¡kinimu, kad dėl darbo tarėsi su direktoriumi G., sutarė dėl atlyginimo 600 Eur, darbo sutartį pasirašė nuo Å¡iandien, dirbti pradėjo Å¡iandien, instruktažus pravedė vakar, darbe kabino metalÄ , įmonėje yra dirbęs anksčiau (14, 15 b. l.). - D.

R. 2020 m. liepos 28 d. duotu paaiÅ¡kinimu, kad V. A. į darbÄ atėjo Å¡ių metų liepos 28 d., R. J. į darbÄ atėjo liepos 28 d., su jais buvo nesudarytos sutartys, nes tik pirmÄ dienÄ pradėjo dirbti nuo 9 va. ryto. Dėl darbo tarėsi įmonės vadovas G. G. (13 b. l.). Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ valandÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios. DK 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis sudaroma raÅ¡tu dviem egzemplioriais. Darbo sutarties sÄ voka yra apibrėžiama DK 32 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja bÅ«damas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijÄ , o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pavaldumas darbdaviui reiÅ¡kia darbo funkcijos atlikimÄ , kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklÅ«sta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis numato, jog bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklÄ , priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Teismo posėdyje apklaustas G.

G. iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę ir teigė, kad darbo inspekcijos patikrinimo dienÄ R. J. ir V. A. dirbti neleido, tai buvo jų įdarbinimo diena, per kuriÄ buvo forminami R. J. ir V. A. įdarbinimo dokumentai, vedami instruktažai ir t. t. Teismo vertinimu, Å¡ios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įvardintos aplinkybės neeliminuoja G. G. kaip įmonės vadovo pareigos užtikrinti, kad jo vadovaujamoje bendrovėje bÅ«tų laikomasi įstatymų. Byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad G.

G., bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino, jog R. J. ir V. A. bÅ«tų tinkamai įdarbinti ir 2020 m. liepos 28 d. įmonės naudai dirbtų teisėtai, todėl Å¡i jo veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Dėl nuobaudos skyrimo Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ yra numatyta galimybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skirti baudÄ nuo 1 000 iki 5 000 eurų. Skirdamas administracinę nuobaudÄ bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad G.

G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas nuobaudÄ G. G., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobÅ«dį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius G. G. – dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka už kitus nusižengimus, tačiau už analogiÅ¡ko nusižengimo padarymÄ baustas nebuvo. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, reikÅ¡minga yra ir nuo 2020 metų kovo mėnesio Å¡alyje susiklosčiusi situacija dėl pandemijos, tiesiogiai turėjusi įtakos smulkiajam verslui, kai kovo – birželio mėnesiais dėl Å¡alyje paskelbto karantino tam tikru laikotarpiu iÅ¡ viso buvo sustabdyta didelė dalis Å«kio subjektų veiklos, vėliau Lietuvos Respublikos Vyriausybės skirtingais sprendimais leista veikti su apribojimais, objektyviai turėjusiais neigiamų finansinių pasekmių, nepriklausiusių nuo verslininkų valios ir jų savarankiÅ¡kų sprendimų.

Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog G. G. skirtina bauda, lygi ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai minimaliai ir toks baudos dydis bus pakankamas bendrajai ir individualiajai prevencijai užtikrinti, ja bus pasiekti nuobaudos tikslai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, n u t a r i a : G. G., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1000 (vieno tÅ«kstančio) eurų baudÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) – 20122434143. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja Viktorija Šelmienė