2024-02-21 Nr. AB-3246-3-61-3-01533-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-547-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01533-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „SKR Baltic“ (toliau – ir UAB „SKR Baltic“, pareiškėjas) skunde teismui prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – ir Ministerija) pateikti atsakymus į Šedbaro advokatų profesinės bendrijos 2022 m. sausio 20 d. rašte ir pareiškėjo 2022 m. vasario 3 d. rašte keliamus klausimus (reiškiamus prašymus).

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. jam nuosavybės teise priklauso 69 įregistruotų statinių kompleksas, esantis valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. lapkričio 30 d. iškelta civilinė byla pagal pareiškėjo ieškinį dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 49SJN-2315-(14.49.105.) panaikinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) įpareigojimo sudaryti su jo naudojamo valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)). Išnagrinėtose civilinėse bylose, proceso Nr. (duomenys neskelbtini) teismai pasisakė, kad nesudaręs valstybinės žemės nuomos sutarties pareiškėjas negali: keisti jam priklausančių statinių paskirties, disponuoti jam priklausančiais statiniais, atlikti statinių kapitalinio remonto darbų. Civilinėse bylose įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir nutartimis yra konstatuota, kad pareiškėjas negali naudotis ir disponuoti jam priklausančia nuosavybe ir taip yra dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reguliavimą statinių nuosavybės (valdymo ir disponavimo) teisės įgyvendinimas priklauso ne nuo savininko valios (kaip turėtų būti pagal Konstitucijos 23 straipsnį), bet nuo valstybinės žemės patikėtinio valios, t. y. sudaryti arba nesudaryti su statinių savininku statiniams eksploatuoti reikalingos valstybinės žemės nuomos sutartį. Pareiškėjas, negalėdamas naudotis bei disponuoti savo nuosavybe, kadangi NŽT vengė sudaryti su juo statiniams naudoti ir disponuoti būtiną valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, pareiškė ieškinį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vyriausybės dėl vykdomos faktinės ieškovui priklausančio turto nacionalizacijos (proceso Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtoje byloje pareiškėjas ir NŽT nusprendė ginčą spręsti mediacijos būdu, kurios metu šalys susitarė dėl taikos sutarties sudarymo ir jos sąlygų. Pagal 2021 m. gruodžio 17 d. sudarytą taikos sutartį šalys susitarė dėl detaliuoju planu pareiškėjui priklausantiems statiniams naudoti suformuoto valstybinės žemės sklypo pardavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi teisminiame procese Nr. (duomenys neskelbtini) taikos sutartį patvirtino.

2.2. Po taikos sutarties patvirtinimo 2022 m. sausio 11 d. naujienų portale www.delfi.lt buvo paskelbta publikacija. Šioje publikacijoje yra paskleista daug tikrovės neatitinkančios informacijos, tačiau esminės klaidinančios žinios yra dvi: 1) Nacionalinė žemės tarnyba po teisminės mediacijos neva išskirtinėmis sąlygomis, neteisėtai ir slapta sutiko parduoti „SKR Baltic“ Vilniaus mieste esantį didžiulės vertės valstybinės žemės sklypą – „Nacionalinė žemės tarnyba nesiafišuodama bando pasirašyti taikos sutartį ir aukso vertės sklypą be aukciono pigiau nei rinkos kaina parduoti Lietuvoje žinomam verslininkui.“; 2) „SKR Baltic“ priklausančiais statiniais užstatyta valstybinė žemė neva turėjo būti parduodama viešame aukcione, kuriame už žemės sklypą galėjo būti gauta kur kas didesnė pardavimo kaina – „Tačiau šioje istorijoje daugiausia klausimų kelia tai, kad didžiulį valstybinės žemės sklypą į privačias rankas bandoma perduoti be aukciono.“.

2.3. Žemės ūkio ministerija aktyviai dalyvavo ir dalyvauja šioje viešųjų ryšių kampanijoje: viešai komentavo mediacijos procese sudarytą taikos sutartį, dėl taikos sutarties sudarymo inicijavo ir vykdė savo vidinius tyrimus, kreipėsi dėl taikos sutarties sudarymo į teisėsaugos institucijas, perdavė publikacijų užsakovams arba tiesiogiai jos autoriui ministerijos raštus, kurie susiję su ministerijos vykdytų tyrimų rezultatais (išvadomis), taip pat kitus vidinius ministerijos dokumentus.

2.4. Šedbaro advokatų profesinė bendrija 2022 m. sausio 20 d. raštu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją dėl informacijos, susijusios su 2022 m. sausio 11 d. publikacijoje paskelbta konkrečia tikrovės neatitinkančios informacija, kuri pateikta kaip Žemės ūkio ministerijos sprendimai ar jos atstovų komentarai, pateikimo, prašydama: 1) informuoti, kuria Žemės ūkio ministerijos pozicija turėtų tikėti ir vadovautis pareiškėjas, bei kiti suinteresuoti asmenys, ar ministro Kęstučio Navicko 2021 m. vasario 23 d., 2021 m. birželio 7 d. susitikimų metu dėstyta pozicija, kur jis palaikė NŽT poziciją dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pardavimo UAB „SKR Baltic“ (o ne nuomos sutarties su UAB „SKR Baltic“ sudarymo) bei viceministro pasirašytame 2021 m. liepos 5 d. rašte nurodyta informacija apie teisminę mediaciją ir joje taikos sutartimi išspręstinus valstybinės žemės naudojimo klausimus, ar Delfi publikacijoje ministro patarėjo viešai paskelbta informacija, kad Žemės ūkio ministerija apie vykstantį teisminės mediacijos procesą nieko nežinojo ir ministras nepritaria taikos sutarčių sudarymui mediacijos procese; 2) informuoti, kas konkrečiai iš Žemės ūkio ministerijos, kokiu tikslu, kada bei kam perdavė publikacijoje minimą Žemės ūkio ministerijos 2021 m. liepos 5 d. raštą; 3) pateikti sprendimus bei informaciją apie konkrečius Žemės ūkio ministerijos planus perimti UAB „SKR Baltic“ teisėtai valdomą nuosavybę – jai priklausančius statinius, pateikiant informaciją, kokius statinius ketinama perimti/ nacionalizuoti, kokiu tikslu ir kokiu teisiniu pagrindu.

2.5. Atsakymą į minėtą kreipimąsi Žemės ūkio ministerija atsiuntė 2022 m. kovo 3 d. raštu Nr. 3JA-39 (8.14 E), kuriame nėra pateikta atsakymo nei į vieną pareiškime suformuluotą prašymą.

2.6. 2022 m. sausio 11 d. naujienų portale www.delfi.lt buvo paskelbta antra publikacija, kurioje paskleista žinia, kad žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, reaguodamas į pirmąją publikaciją, davė pavedimą atlikti tyrimą dėl neva neskaidriai sudarytos taikos sutarties: „Atsižvelgdamas į turimą informaciją, kad sudarant 2021 m. gruodžio mėn. taikos sutartį tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir UAB„SKR Baltic“ dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – taikos sutartis) galimai buvo pažeistas viešasis interesas, pavedu: 1. iki š. m. vasario 1 d. įvertinti, ar sudaryta taikos sutartis, jos sudarymo pagrindai ir ja nustatytų sąlygų turinys nepažeidžia viešojo intereso, ir pateikti nuomonę dėl tikslingumo kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo; 2. iki š. m. vasario 15 d. įvertinti ir pateikti nuomonę dėl sudarytos taikos sutarties atitikties teisės aktais nustatytoms taikos sutarties sudarymo procedūroms“.

2.7. Dėl šios viešai paskelbtos informacijos UAB „SKR Baltic“ 2022 m. vasario 3 d. raštu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, prašydama „informuoti UAB „SKR Baltic“ apie atlikto tyrimo I-ojo etapo (iki 2022 m. vasario 1 d.) rezultatus bei priimtus sprendimus. Taip pat lauksime informacijos apie tyrimo II-ojo etapo (iki 2022 m. vasario 15 d.) rezultatus bei priimtus sprendimus“.

2.8. Žemės ūkio ministerija 2022 m. vasario 25 d. atsakydama į minėtą raštą jame prašomos informacijos nepateikė, informacijos nepateikimo motyvų nenurodė.

2.9. Pareiškėjas, nesutiko su pateiktais Ministerijos atsakymais ir savo reikalavimus grindė Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatomis.

3. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad Ministerija priima sprendimus vadovaudamasi galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais. Pareiškėjas prašė Ministerijos informuoti, kuria Žemės ūkio ministerijos pozicija turėtų tikėti ir vadovautis pareiškėjas ir kiti suinteresuoti asmenys, tačiau atsakovui iš tokio reikalavimo formuluotės neaišku, kas tie kiti suinteresuoti asmenys, kaip jie suinteresuoti šioje byloje sprendžiamu ginču, kokiu pagrindu jiems atstovauja pareiškėjas. Pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl politiko ministro Kęstučio Navicko ir jo patarėjo S. J. išsakytos nuomonės, kuri neturi jokios tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas neteisingai ir šališkai interpretuoja ministro ir jo patarėjo išsakytas nuomones, nes jos nėra prieštaraujančios. Vertinant žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją buvo norima pasakyti, kad ministras, kaip politikas, nėra abejingas susidariusiai situacijai dėl pareiškėjo siekio įsigyti valstybinės žemės sklypą pasirašant taikos sutartį Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir mano, kad bet kokiu atveju turi būti užtikrintas viešasis interesas. Ministerija paaiškino, kad civiliniame ginče nedalyvavo ir nedalyvauja kaip proceso dalyvis, ministras ir ministerija apie vykstantį teisminį civilinį ginčą tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir pareiškėjo, taip pat apie vykstantį mediacijos procesą žinojo tik bendrai, nebuvo gilinamasi į vykusios mediacijos detales ir apimtis, ministrui iki šiol specialiai nebuvo teikiama detali informacija apie vykstantį mediacijos procesą, jos apimtis, kryptis. Ministro ir jo patarėjo nuomonė, situacijos vertinimas nėra institucijos sprendimai, kurie sukeltų pareiškėjui teisines pasekmes.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neginčijo Ministerijos 2022 m. kovo 3 d. sprendimo, kuriuo jam buvo pateikti atsakymai į 2022 m. sausio 20 d. ir 202 m. sausio 31 d. paklausimus, todėl teismas neturėtų tenkinti reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, be to, tokio reikalavimo tenkinimas visiškai nedaro įtakos pareiškėjos turimoms teisėms.

6. Atsakovas paaiškino, kad „Delfi“ portalo žurnalistas T. J. 2022 m. sausio 4 d. kreipėsi el. paštu į Ministeriją dėl informacijos pateikimo, pateikė klausimus, į kuriuos ministro patarėjas S. J., atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo reikalavimus, atsakė bei pateikė informaciją. Be to, įvertinus Ministerijos 2021 m. liepos 5 d. rašto Nr. 3JA-226(8.14 E) turinį, akivaizdu, kad jame nieko reikšmingo pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pasakyta, pareiškėjo paklausimas paliktas nenagrinėtu pagal Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto reikalavimus, taip pat priminta, kad vyksta teisminis ginčas ir jame siekiama bylą pabaigti mediacijos būdu. Tokio pobūdžio rašto turinys ir jo pateikimas žurnalistui nedaro ir negali daryti įtakos pareiškėjo turimoms teisėms, teisėtiems interesams ar pareiškėjo reputacijai ir garbei, o kaip žurnalistas pateikė tai žiniasklaidoje, kokias išvadas padarė ar interpretavo, šis klausimas turėtų būti keliamas ne Ministerijai.

7. Ministerija pažymėjo, kad 2022 m. vasario 25 d. rašte pateikė atsakymą į pareiškėjo 2022 m. vasario 3 d. paklausimą apie atlikto tyrimo eigą, todėl pareiškėjo skundas neturėtų būti tenkinamas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

9. Teismas nustatė:

2.10. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 69 įregistruotų statinių kompleksas, esantis valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini).

2.11. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. lapkričio 30 d. iškelta civilinė byla pagal pareiškėjo ieškinį dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 49SJN-2315-(14.49.105.) panaikinimo ir NŽT įpareigojimo sudaryti su pareiškėju jo naudojamo valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)). Pasibaigusiose civilinėse bylose, proceso Nr. (duomenys neskelbtini) teismai pasisakė, kad nesudaręs valstybinės žemės nuomos sutarties pareiškėjas negali: keisti jam priklausančių statinių paskirties (procesas Nr. (duomenys neskelbtini)); disponuoti jam priklausančiais statiniais (procesas Nr. (duomenys neskelbtini)); atlikti statinių kapitalinio remonto darbų (procesas Nr. (duomenys neskelbtini)).

2.12. Pagal 2021 m. gruodžio 17 d. sudarytą taikos sutartį šalys susitarė dėl detaliuoju planu pareiškėjui priklausantiems statiniams naudoti suformuoto valstybinės žemės sklypo pardavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi teisminiame procese Nr. (duomenys neskelbtini) taikos sutartį patvirtino.

2.13. Pareiškėjas 2022 m. sausio 27 d., 2022 m. sausio 31 d., 2022 m. vasario 3 d. kreipėsi į Ministeriją su prašymais įvertinti Ministerijos tarnautojų veiksmus mediacijos metu ir po jos.

2.14. Pareiškėjas 2022 m. sausio 27 d. ir 2022 m. sausio 31 d. kreipėsi į Ministeriją su prašymais įvertinti pateiktus duomenis ir informuoti apie tyrimo rezultatus bei priimtus sprendimus.

10. Teismas vertino, kad Ministerijos pateikti atsakymai į pareiškėjo paklausimus atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje įvardytą išsamumo principą – atsakymai pagrįsti tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aktų nuostatomis, todėl darė išvadą, kad Ministerija išnagrinėjo pareiškėjo keltus klausimus, pateikė argumentuotus paaiškinimus ir nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam, kadangi išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, nors pareiškėjas savo skunde tokios bylos nagrinėjimo formos neprašė ir nei viena proceso šalis teismui neteikė prašymo dėl rašytinio proceso, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Pareiškėjo vertinimu, teismo sprendime neatsakyta nei į vieną pareiškėjo skunde nurodytą argumentą.

13. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

14. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai suabsoliutina savo procesinę teisę būti išklausytam bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka metu. Ministerijos vertinimu, teismas turi teisę, įvertinęs surinktus byloje įrodymus, nuspręsti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Ministerija akcentuoja, kad pareiškėjas teismo pranešimu buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo formą ir nereiškė prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

15. Atsakovas sutinka su teismo vertinimu, kad Ministerijos atsakymai pareiškėjui atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą išsamumo principą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

16. Byloje kilo ginčas dėl Ministerijos pareigos atsakyti į pareiškėjo 2022 m. sausio 20 d. rašte ir 2022 m. vasario 3 d. rašte keliamus klausimus.

17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą konstatavęs, kad Ministerija išnagrinėjo pareiškėjo keltus klausimus, pateikė argumentuotus paaiškinimus.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas sprendime neatsakė į nei vieną pareiškėjo skunde nurodytą argumentą. Be to, pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam, kadangi išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, nors pareiškėjas savo skunde tokios bylos nagrinėjimo formos neprašė.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir esant nepasikeitusiai teisėjų sudėčiai. Jeigu atidėjus bylos nagrinėjimą proceso metu bent vienas iš teisėjų pakeičiamas, byla turi būti nagrinėjama nuo pat pradžios, išskyrus atvejus, kai proceso dalyviai neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta. Jeigu byla nagrinėjama nuo pat pradžios, teisme apklausti liudytojai iš naujo į posėdį paprastai nešaukiami. Ši bendroji taisyklė nėra absoliuti, nes, nustačius atitinkamas procesines prielaidas, byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. ABTĮ 78 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Šioje dalyje nurodyti klausimai išsprendžiami teismo nutartimi.

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, kuri mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytina ir nagrinėjamoje byloje, ne kartą pabrėžta, kad: teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kitų proceso principų nesilaikymas gali lemti ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-709-442/2018); teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis (žr., pvz., LVAT 2008 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-193/2008, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-552/2019).

21. Nustatyta, kad pareiškėjas skunde nepateikė prašymo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsakovas atsiliepime nepateikė savo pozicijos dėl bylos nagrinėjimo būdo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 13 d. nutartyje nusprendė pasiūlyti administracinę bylą skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023 m. kovo 21 d. 11.10 val. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 13 d. nutartimi sudarė teisėjų kolegiją administracinei bylai nagrinėti ir skyrė administracinę bylą nagrinėti teismo posėdyje 2023 m. kovo 21 d. 11.10 val. (šioje nutartyje bylos nagrinėjimo tvarka nenurodyta). Teismo pranešimuose, kuriais ginčo šalys informuojamos apie paskirtą teismo posėdį, nurodyta, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (nedalyvaujant šalims). Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 21 d. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą rašytinio proceso tvarka ir procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2023 m. balandžio 18 d. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2023 m. balandžio 18 d.

22. Teisėjų kolegija, ištyrusi nurodytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju nebuvo ABTĮ 78 straipsnio 6 dalyje išvardytų procesinių prielaidų pirmosios instancijos teisme nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pažeidė ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ir tokiu būdu padarė esminį bylos proceso dalyvių procesinių teisių, įskaitant teisę būti išklausytiems, pažeidimą.

23. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proceso teisės normą ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.).

24. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

25. Atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nevertinami. Kadangi byloje nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis