8189d902-9b4d-4d6d-a91c-99418288fc7d · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-1394-889/2020 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00675-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 23 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Alvydo Žerlausko, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

K. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kinį atsakovei A. S. dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. K. pateikė ieÅ¡kinį teismui, jame prašė pakeisti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-347-733/2009 priteistÄ iÅ¡laikymo dydį ir nustatyti, kad atsakovė A. S. nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos moka iÅ¡laikymÄ dukrai A.

K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 Eur per mėnesį iki dukters pilnametystės, Å¡iÄ sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieÅ¡kovÄ . 1.1. IeÅ¡kinyje nurodė, kad Å ilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-347-733/2009 iÅ¡ atsakovės dukters A. K. iÅ¡laikymui priteista po 200 Lt (59,21 Eur), mokant Å¡iÄ sumÄ kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukters pilnametystės. Nuo iÅ¡laikymo priteisimo praėjo 11 metų ir dukters iÅ¡laikymo iÅ¡laidos, reikalingos jos bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, savaime yra labai padidėjusios, todėl teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydžio nebepakanka, kad bÅ«tų užtikrintos sÄ lygos, bÅ«tinos vaikui vystytis.

Dukra yra neįgali, reikalingos papildomos išlaidos jos gydymui, be to, padidėjo išlaidos rūbams, laisvalaikiui, atostogoms, higienos prekėms. Ieškovas taip pat nurodė, kad pablogėjo jo turtinė padėtis: nuo 2013 m. balandžio 4 d. jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Jo pajamas sudaro 189,26 Eur dydžio netekto darbingumo pensija. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai: 2.1.

Pagal Civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra ne tik pasikeitę vaiko poreikiai, bet ir šalių turtinė padėtis. Iš esamų byloje duomenų matyti, kad po teismo sprendimo tiek ieškovui, tiek atsakovei nustatytas dalinis darbingumas. Ieškovui nustatytas 35 proc., o atsakovei – 45 proc. darbingumas. Darbingumo lygio pasikeitimas lėmė pasikeitusias šalių pajamas ir jų galimybes dirbti. Atsakovės mėnesio pajamas sudaro 168 Eur dydžio netekto darbingumo pensija.

Iš netekto darbingumo pensijos yra išskaitomas išlaikymas dukrai. Atsakovė turto neturi, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo mėnesio pajamos, skaičiuojant kartu su išmokomis, kurios mokamos dukrai, gaunamu išlaikymu bei atlygiu už papildomus darbus, sudaro apie 1 080 Eur. Ieškovui nuosavybės teise priklauso du automobiliai. Mergaitė lanko savaitinę (duomenys neskelbtini). Kelionės išlaidos, maitinimas, lavinimas mokymosi laikotarpiu atsakovui nekainuoja. 2.2.

Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams iÅ¡laikyti. Å iuo atveju ieÅ¡kovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, todėl jis gali didesne dalimi prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, nei objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog vaiko poreikiai padidėjo. 2.3. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad atsakovės galimybės teikti didesnį iÅ¡laikymÄ yra ribotos, todėl ieÅ¡kinio netenkino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 3. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 3.1.

Pirmosios instancijos teismas nevertino esminės aplinkybės, ar pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo. IeÅ¡kovas, turėdamas mažesnį darbingumo lygį nei ieÅ¡kovė, deda visas įmanomas pastangas, dirba nekvalifikuotus darbus, kad užsidirbtų pajamų dukters iÅ¡laikymui. Atsakovė, turėdama didesnį darbingumÄ , neturėdama pareigos nuolat rÅ«pintis dukra (dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kovu), nededa pakankamai pastangų, kad susirastų savo sveikatos bÅ«klę atitinkantį darbÄ ir prisidėtų prie vaiko iÅ¡laikymo. 3.2.

Pirmosios instancijos teismas svarbia laikė atsakovės nurodytÄ aplinkybę, kad jai nepavyksta susirasti darbo, tačiau tai tik deklaratyvÅ«s teiginiai, nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovė yra jaunas ir pakankamai darbingas asmuo, todėl privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad įsidarbintų ir teiktų dukters poreikius atitinkantį iÅ¡laikymÄ . Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , nustatant tėvo turtinę padėtį, vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų pajamas, atitinkančias amžių ir profesines galimybes, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančias sÄ Å¾iningas atsakovės pastangas pagerinti savo turtinę padėtį. Visos abejonės dėl atsakovės turtinės padėties ir galimybės užsidirbti turi bÅ«ti vertinamos vaiko naudai. 3.3. Atsakovė teismui nurodė, jog ji registruojasi Užimtumo tarnyboje, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų apie pajamas, gaunamas iÅ¡ tarnybos. Teismas taip pat Å¡ios informacijos nepatikrino, nors vieÅ¡ai žinoma, jog nuo 2020 m. birželio mėn. Lietuvoje įvesta papildoma parama iÅ¡ bendro priemonių paketo, skirto suÅ¡velninti COVID-19 ir karantino pasekmes.

Taigi atsakovė galbūt nuslėpė papildomas pajamas. 3.4. Atsakovė nepaneigė, o teismas nesiaiškino padidėjusių vaiko poreikių fakto – iš esmės remdamasis tik deklaratyviais teiginiais nusprendė, jog vaiko poreikiams tenkinti pakanka Rusnės specialiosios mokyklos teikiamo maitinimo ir transporto išlaidų kompensavimo. Nuo šalių susitarimo, kuriuo buvo nustatytas išlaikymo dydis, praėjo 11 metų. Vaikui augant plečiasi jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų.

Dukrai šiuo metu yra trylika metų. Mergaitės amžius ir su juo susiję poreikiai pasikeitė, taip pat pasikeitė ir ekonominė situacija Lietuvoje. Kai nelanko specialiosios mokyklos, reikia patenkinti įprastus būtinuosius mergaitės poreikius, kurių nereikia įrodinėti, nes mokyklinio amžiaus vaikams yra būtinas visavertis maitinimas, vitaminai, avalynė ir drabužiai, priemonės mergaitės laisvalaikiui ir ugdymui, o šiuo atveju patiriamos ir papildomos išlaidos, susijusios su mergaitės sveikatos priežiūra.

Nurodytos aplinkybės patvirtina esminį vaiko poreikių pasikeitimÄ . 3.5. IeÅ¡kovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo klausimÄ , vertindamas Å¡alių gaunamas pajamas ir vaiko poreikius, netinkamai taikė Civilinio kodekso 3.192 straipsnį ir jame nustatytÄ proporcingumo principÄ , todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pakeisti iÅ¡ atsakovės priteisto iÅ¡laikymo dydį.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas; pridėti prie bylos naujus įrodymus: medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä ir sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 4.1. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovas neįrodė, jog jų dukrai reikalingas didesnis iÅ¡laikymas, be to, atsakovė neturi galimybių teikti didesnio iÅ¡laikymo. Atsakovė pažymi, jog dukters iÅ¡laikymui reikalinga suma ne padidėjo, o sumažėjo, nes didžiÄ jÄ dalį jos poreikių per mėnesį tenkina valstybė: dukra 5 dienas per savaitę lanko (duomenys neskelbtini), todėl maitinimas, lavinimas, transporto iÅ¡laidos dukters buvimo mokykloje metu ieÅ¡kovui nieko nekainuoja.

Be to, dukters sveikatos bÅ«klė taip pat nepasikeitė. Dukrai nuo vienerių metų nustatytas neįgalumas dėl protinio atsilikimo, todėl ieÅ¡kovas jokių papildomų iÅ¡laidų nepatiria. Taigi ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, jog dukters poreikiai padidėjo. 4.2. Atsakovė nors ir ieÅ¡ko darbo, tačiau dėl savo psichinės sveikatos bÅ«klės neturi galimybių jį susirasti. 4.3. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad dukrÄ faktiÅ¡kai iÅ¡laiko valstybė. Kaip jau minėta, dukra didžiÄ jÄ laiko dalį praleidžia (duomenys neskelbtini), o jos pačios pajamos, skaičiuojant kartu su iÅ¡ atsakovės priteista iÅ¡laikymo suma, sudaro 393 Eur.

Å iuo metu minimalioji mėnesio alga, atskaičius mokesčius, sudaro 396 Eur. Tai reiÅ¡kia, kad dukters pajamos, ieÅ¡kovui net ir neprisidedant prie jos iÅ¡laikymo, beveik siekia minimaliosios algos dydį, tačiau ieÅ¡kovas taip pat privalo iÅ¡laikyti dukrÄ . Atsakovės pajamos sudaro tik 168 Eur sumÄ , iÅ¡ kurios 59 Eur ji skiria dukters iÅ¡laikymui. Taigi atsakovę turi iÅ¡laikyti kiti asmenys. 4.4. Pasisakydama dėl iÅ¡ Užimtumo tarnybos gautos iÅ¡mokos, atsakovė nurodo, jog tokia iÅ¡moka į jos sÄ skaitÄ pervedama tik nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d., tačiau iÅ¡ Å¡ios sumos jau kitÄ dienÄ antstolė nuskaitė iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

Be to, Å¡i iÅ¡moka yra laikino pobÅ«džio. 4.5. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovo turtinė padėtis geresnė nei atsakovės, todėl jis prie vaiko iÅ¡laikymo turi prisidėti didesne dalimi, tačiau akivaizdu, kad to jam, atsižvelgiant į dukters gaunamas pajamas, net nereikia daryti. 4.6. Atsakovės turtinė padėtis neleidžia jai prie dukters iÅ¡laikymo prisidėti didesne dalimi, nes atsakovė dėl negalios neturi galimybės susirasti darbÄ ir yra iÅ¡laikoma mamos, kuriai nustatyta onkologinė liga, taigi apeliacinis skundas turėtų bÅ«ti atmestas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė naujus įrodymus, pagrindžiančius atsiliepimo argumentus: medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä ir sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä . Kolegija, atsižvelgdama į pateiktų papildomų įrodymų pobÅ«dį bei jų ryšį su atsakovės atsiliepimo argumentais (atsakovė pateikė sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , nes ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovė galbÅ«t nuslėpė pajamas, gautas iÅ¡ Užimtumo tarnybos, o medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o data yra vėlesnė nei pirmosios instancijos teismo sprendimo data), priima Å¡iuos papildomus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

7. Å ioje byloje ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas padidinti teismo sprendimu iÅ¡ atsakovės priteisto iÅ¡laikymo dydį.

8. Vaiko iÅ¡laikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

9. Sprendžiant ginčus dėl vaikų iÅ¡laikymo, bÅ«tina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už Å¡ių teisių įgyvendinimÄ yra atsakingi vaiko tėvai. Dėl vaikams teikiamo iÅ¡laikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju iÅ¡laikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko iÅ¡laikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.194, 3.196 straipsniai).

Pagrindiniai vaiko iÅ¡laikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kuriÄ iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje.

10. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). VisapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

11. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, iÅ¡laikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalųjį darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes iÅ¡laikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalusis darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, bÅ«tinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiÅ¡kam vystymuisi užtikrinti turėtų bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

12. Plėtodamas nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų bÅ«ti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigÄ tai pagrįsti.

13. IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams iÅ¡laikyti. Nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

14. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti iÅ¡laikymÄ savo vaikams, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kiekvienas iÅ¡ jų turi teikti vienodo dydžio iÅ¡laikymÄ . CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiÅ¡kia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktas).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

15. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

16. Sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo klausimÄ turi bÅ«ti laikomasi vieno pagrindinių Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti iÅ¡laikymo dydį yra iÅ¡ esmės pasikeitusi Å¡alių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Tai turi bÅ«ti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistÄ iÅ¡laikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobÅ«džio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iÅ¡ tėvų, teikęs vaikui iÅ¡laikymÄ , iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai prarado darbingumÄ ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, prieÅ¡ingai, pakeitė darbÄ ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos bÅ«klei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobÅ«džio, padidėjo iÅ¡laidos sveikatos priežiÅ«rai; gavo palikimÄ arba laimėjo didelę pinigų sumÄ loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymÄ iÅ¡laikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidų, didesnių iÅ¡laidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių iÅ¡laidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

17. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas padidinti 2009 m. sausio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-347-733/2009 iÅ¡ atsakovės A. S. priteisto iÅ¡laikymo dukrai dydį ir priteisti iÅ¡ A. S. dukters iÅ¡laikymui 300 Eur, mokant Å¡iÄ sumÄ kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis, sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieÅ¡kovÄ .

18. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad Å ilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-347-733/2009 iÅ¡ atsakovės A. S. dukters A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui priteista po 200 Lt (59,21 Eur) kas mėnesį iki dukters pilnametystės mokant periodines iÅ¡mokas, Å¡iÄ sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

19. Ieškovas ieškinį dėl išlaikymo padidinimo grindžia tiek padidėjusiais dukters poreikiais, tiek pablogėjusia savo finansine padėtimi.

20. Ä®rodinėdamas dukters poreikius, ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas rėmėsi orientaciniu 1 mėnesio minimaliosios algos (toliau – MMA) vaiko iÅ¡laikymo dydžio kriterijumi ir teigė, jog atsakovei tenka pareiga paneigti prezumpcijÄ , kad bÅ«tiniesiems vaiko poreikiams tenkinti reikia 1 MMA dydį atitinkančios sumos. Taip pat ieÅ¡kovas nurodė, jog nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas iÅ¡laikymas, praėjo daugiau nei 11 metų, dukrai Å¡iuo metu yra trylika metų, pasikeitė Å¡alies ekonominė situacija, pakilo vartojamų prekių kainos, padidėjo nepilnametės dukters poreikiai, nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. dukrai nustatyta negalia bei specialusis nuolatinės priežiÅ«ros poreikis.

Ieškovo teigimu, vaikui augant plečiasi jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Ieškovas nurodė, jog, kai mergaitė nelanko specialiosios mokyklos, reikia patenkinti įprastus būtinuosius jos poreikius, kurių nereikia įrodinėti, nes mokyklinio amžiaus vaikams yra būtinas visavertis maitinimas, vitaminai, avalynė ir drabužiai, priemonės mergaitės laisvalaikiui ir ugdymui. Taip pat ieškovas teigė, jog patiria ir papildomų išlaidų, susijusių su mergaitės sveikatos priežiūra.

21. Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ieÅ¡kovas parodė, jog dukters gydymo iÅ¡laidoms skiria 400 Eur per metus, veža jÄ Ä¯ privačiÄ gydymo įstaigÄ atlikti įvairių procedÅ«rų. Ä®staigos nenurodė, jokių su patiriamomis gydymo iÅ¡laidomis susijusių įrodymų nepateikė. Taip pat ieÅ¡kovas patvirtino, jog mergaitė lanko (duomenys neskelbtini), kurioje bÅ«na nuo pirmadienio iki penktadienio. Mergaitės nuvežimo į mokyklÄ ir parvežimo iÅ¡ mokyklos paslaugos bei dukters maitinimas, jai esant mokykloje, ieÅ¡kovui nieko nekainuoja.

Ieškovas teigė, jog kitoms mergaitės mokyklinėms reikmėms skiria apie 100 Eur visiems mokslo metams. Teisėjos paklaustas, ar skaičiavo, kiek pinigų dukters išlaikymui reikia skirti per mėnesį, ieškovas nurodė, jog neskaičiavo. Paaiškino, jog, jei atsakovė skirtų 300 Eur per mėnesį ir jis skirtų 300 Eur per mėnesį, taip pat pridėjus mergaitės gaunamas išmokas, kurių suma, ieškovo teigimu, sudaro 480 Eur per mėnesį, iš gautos 1080 Eur sumos galėtų pasitaupyti mergaitės kambario remontui ar kitoms papildomoms reikmėms.

22. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas vaiko poreikius, konstatavo, jog mergaitė lanko (duomenys neskelbtini); kelionės išlaidos, maitinimas, lavinimas mokymosi laikotarpiu ieškovui nekainuoja. Taip pat pažymėjo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie labai išaugusius vaiko poreikius, papildomas išlaidas.

23. Taigi paties ieÅ¡kovo pozicija posėdžio metu dėl vaiko poreikių buvo neaiÅ¡ki, jis nurodė neskaičiavęs, kokios konkrečiai sumos per mėnesį reikia vaiko poreikiams tenkinti. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas posėdžio metu nebuvo atstovaujamas advokato. IeÅ¡kinyje bei apeliaciniame skunde (Å¡ie procesiniai dokumentai suraÅ¡yti profesionalių teisininkų) taip pat nepateikta jokių konkrečių skaičiavimų, susijusių su sumomis, skirtinomis vaiko poreikiams tenkinti, įrodymų, pagrindžiančių papildomas 1 MMA dydį virÅ¡ijančias iÅ¡laidas, tik pabrėžta, jog minimalių vaiko poreikių įrodinėti nereikia, atsakovei tenka pareiga paneigti prezumpcijÄ , kad vaiko poreikiams tenkinti bÅ«tina 1 MMA suma.

Kaip jau minėta, kasacinio teismo praktikoje pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas, jog minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesio algos dydis sudaro 607 Eur (neatskaičius mokesčių).

Realiai minimaliÄ jÄ mėnesinę algÄ uždirbantis asmuo disponuoja suma, kuri, atskaičius mokesčius, sudaro 425–445 Eur. Å alys nurodė, jog mergaitė lanko savaitinę specialiÄ jÄ mokyklÄ , kurioje bÅ«na penkias dienas per savaitę, kelionės iÅ¡laidos, maitinimas mokymosi laikotarpiu yra kompensuojami. IeÅ¡kovas nurodo, jog 2014 m. rugpjūčio 6 d. dukrai nustatyta negalia bei specialusis nuolatinės priežiÅ«ros poreikis. 2014 m. rugpjūčio 6 d. Neįgalumo lygio pažymoje Nr. 0072505 nurodyta, jog mergaitės neįgalumo lygis sunkus, tačiau neįgalumas 2014 m. rugpjūčio 6 d. buvo vertinamas pakartotinai.

Duomenų apie ankstesnį neįgalumo lygį teismui nepateikta. IeÅ¡kovas posėdžio metu parodė, jog dukters sveikatos sutrikimai pradėjo ryÅ¡kėti nuo vienerių metų amžiaus. Teismo sprendimas, kuriuo iÅ¡ atsakovės priteistas iÅ¡laikymas, priimtas 2009 m. sausio 21 d., mergaitė gimusi 2007 m. birželio 25 d. Taigi teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog mergaitės sveikatos bÅ«klė priimant 2009 m. sausio 21 d. teismo sprendimÄ , kuriuo priteistas iÅ¡laikymas, buvo nežinoma ar neįvertinta.

Kadangi ieÅ¡kovas, įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigÄ tai pagrįsti, o byloje nėra duomenų apie papildomas vaiko poreikiams tenkinti reikalingas sumas, taip pat įvertinus tai, jog mergaitė lanko savaitinę specialiÄ jÄ mokyklÄ , kurioje ugdymas ir maitinimas kompensuojamas, konstatuotina, jog Å¡iuo atveju vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma, atitinkanti 1 MMA dydį.

24. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog mergaitei dėl jos sveikatos bÅ«klės mokama 264 Eur per mėnesį dydžio Å¡alpos neįgalumo pensija, taip pat 114 Eur per mėnesį dydžio priežiÅ«ros iÅ¡laidų tikslinė kompensacija ir 2019 m. jai buvo mokama 69,92 Eur dydžio iÅ¡moka vaikui. Posėdžio metu ieÅ¡kovas parodė, jog iÅ¡moka vaikui siekia 100 Eur. IÅ¡mokų vaikams įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba, iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuokÄ , ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programÄ (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programÄ ir pagal bendrojo ugdymo programÄ kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programÄ ), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio iÅ¡moka per mėnesį.

Papildoma iÅ¡moka vaikui už tÄ patį vaikÄ skiriama kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui), kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis. Papildomai mokama 1,03 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio iÅ¡moka per mėnesį (įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Å iuo metu bazinės socialinės iÅ¡mokos dydis sudaro 39 Eur. Atsižvelgus į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog 2020 m. mergaitei turėtų bÅ«ti mokama 100 Eur dydžio iÅ¡moka vaikui, tÄ posėdžio metu patvirtino ir pats ieÅ¡kovas.

Taigi per mėnesį mergaitei mokamų išmokų suma, pagal teismui pateiktus duomenis, iš viso sudaro 478 Eur.

25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamos vaikui iÅ¡mokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naÅ¡tÄ . Dėl to, teismui sprendžiant dėl iÅ¡ tėvo (motinos) priteistino iÅ¡laikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis mažintinas pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamomis vaikui iÅ¡mokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino iÅ¡laikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).

26. Vertinant Lietuvos Respublikos Å¡alpos pensijų įstatymo nuostatas, pažymėtina, kad Å¡iame įstatyme yra konkrečiai įvardyti subjektai, turintys teisę gauti Å¡alpos iÅ¡mokas, tarp jų – neįgalumÄ turintys asmenys, taip pat tėvai – už neįgalumÄ turinčių vaikų slaugÄ namuose. Å ių iÅ¡mokų tikslas yra užtikrinti minimalias pajamas asmenims, atitinkantiems Å¡iame įstatyme nustatytas sÄ lygas neįgalumo, netekto darbingumo ir senatvės atvejais, taip pat mėnesines pinigines iÅ¡mokas mirusiojo vaikams (įvaikiams) (Å alpos pensijų įstatymo 1 straipsnis).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valstybė, teikdama Å¡iÄ Å¡alpos iÅ¡mokÄ , lengvina tėvams tenkančiÄ finansinę naÅ¡tÄ dėl vaiko neįgalumo, kad tėvų turimos ir skiriamos vaikui lėšos galėtų bÅ«ti naudojamos kitiems (papildomiems) jo poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 51 punktas).

27. Pasisakydama dėl Å¡alių dukrai skirtos priežiÅ«ros iÅ¡laidų tikslinės kompensacijos, kolegija pažymi, jog Tikslinių kompensacijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tikslinių kompensacijų paskirtis – kompensuoti asmens, turinčio teisę gauti tikslinę kompensacijÄ , iÅ¡laidas, patirtas tenkinant specialiuosius nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikius. Tikslinės kompensacijos gali bÅ«ti naudojamos tik specialiesiems nuolatinės slaugos, priežiÅ«ros (pagalbos) poreikiams tenkinti ir (ar) specialiosios pagalbos priemonėms įsigyti.

Teisę gauti priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinę kompensacijÄ turi asmenys, kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis (įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Ä®vertinusi kompensacijos mokėjimo tikslÄ ir jos subjektus, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog tikslinė priežiÅ«ros iÅ¡laidų kompensacija pagal savo prasmę atitinka nutarties 21 ir 22 punktuose nurodytas iÅ¡mokas, todėl dėl Å¡ios iÅ¡mokos taip pat gali bÅ«ti taikoma nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

28. Vadovaujantis 25 ir 26 nutarties punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika, Å¡alių dukrai skirtino iÅ¡laikymo suma turėtų bÅ«ti mažinama valstybės mokamų iÅ¡mokų suma. IÅ¡mokos turi bÅ«ti naudojamos vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems abiem tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, jas galėtų leisti vaiko kitiems (papildomiems) poreikiams tenkinti, t. y. bÅ«tų pasiektas tikslas, kad kuo daugiau vaiko poreikių bÅ«tų patenkinta ir bÅ«tų palengvinta tėvų, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas iÅ¡laikyti savo vaikÄ , naÅ¡ta tenkinant Å¡iuos poreikius.

29. IeÅ¡kovas teigia, jog jo turtinė padėtis pablogėjo, nes nuo 2013 m. balandžio 4 d. nustatyta, jog jis tik iÅ¡ dalies darbingas, darbingumo lygis – 35 proc. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog ieÅ¡kovas 2019 metais gavo 175,17 Eur netekto darbingumo pensijÄ , 2020 metais – 189,26 Eur netekto darbingumo pensijÄ . IeÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso dvi transporto priemonės, kito registruotino turto jis neturi. Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ieÅ¡kovas parodė, jog papildomai, dirbdamas nekvalifikuotus darbus, užsidirba apie 500 Eur per mėnesį. Atsakovė neturi savo vardu registruoto nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Nuo 2012 m. spalio 11 d. jai nustatytas dalinis darbingumas, kurio lygis yra 45 proc. Atsakovės pajamas sudaro tik 168 Eur Å¡alpos neįgalumo pensija, daugiau jokių pajamų atsakovė negauna. Å iuo metu atsakovė teikia vaikui 57,92 Eur per mėnesį dydžio iÅ¡laikymÄ . Pati atsakovė gyvena su mama, kuri prisideda prie atsakovės iÅ¡laikymo.

30. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovė galbÅ«t nuslėpė papildomas pajamas, gautas iÅ¡ Užimtumo tarnybos kaip papildomÄ paramÄ iÅ¡ bendro priemonių paketo, skirto suÅ¡velninti COVID-19 ir karantino pasekmes. Atsakovė pateikė sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, jog Užimtumo tarnyba rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais atsakovei pervedė 142,16 Eur ir 200,31 Eur dydžio darbo paieÅ¡kos iÅ¡mokas. Kolegija nelaiko Å¡ių sumų reikÅ¡mingu atsakovės turtinės padėties pagerėjimo įrodymu, nes mokėjimai yra laikino pobÅ«džio. Å i papildoma parama yra bendro priemonių paketo, skirto suÅ¡velninti COVID-19 ir karantino neigiamas pasekmes, dalis. Darbo paieÅ¡kos iÅ¡moka mokama 6 mėnesius, bet ne ilgiau nei iki 2020 metų pabaigos.

31. IeÅ¡kovas teigia, jog atsakovė nededa pakankamai pastangų, kad susirastų savo sveikatos bÅ«klę atitinkantį darbÄ ir prisidėtų prie vaiko iÅ¡laikymo. Kolegija pažymi, kad sÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui iÅ¡laikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių.

SubjektyvÅ«s veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiÅ«ris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvÅ«s – iÅ¡silavinimas, amžius, sveikata, Å¡alies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali bÅ«ti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsižvelgdama į tai, jog atsakovės darbingumo lygis siekia tik 45 proc., įvertinusi jai nustatytÄ diagnozę, atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ ir esamÄ situacijÄ Å¡alyje, tai, jog atsakovė registruojasi Užimtumo tarnyboje, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovės galimybės susirasti darbÄ yra objektyviai ribotos ir negalima teigti, jog ji nededa jokių tam pastangų.

32. Taigi, nors ieÅ¡kovas įrodinėjo, kad jo turtinė padėtis pablogėjo dėl sumažėjusio darbingumo lygio, tačiau atsakovės darbingumo lygis taip pat sumažėjo. Kolegija pripažįsta, kad ieÅ¡kovui tenka didesnė materialinio aprÅ«pinimo naÅ¡ta, nes dukters gyvenamoji vieta nustatyta su juo, tačiau ieÅ¡kovo turtinė padėtis objektyviai geresnė. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , iÅ¡laikymo negali bÅ«ti priteisiama daugiau, nei objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovės turtinė padėtis neleidžia didinti teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydžio.

33. Ä®vertinusi vaiko poreikius, vaiko per mėnesį gaunamų iÅ¡mokų sumÄ , tėvų turtinę padėtį, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad egzistuoja įstatyme nustatytos sÄ lygos pakeisti vaikui teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė.

34. Kartu pažymėtina, kad, nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, bÅ«tinų iÅ¡laidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti iÅ¡laikymÄ ir vaiko poreikiams, Å¡alys turės galimybę kreiptis į teismÄ dėl teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų iÅ¡laidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties 35. Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, apeliacinio skundo argumentai dėl sprendimo neteisėtumo nepagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme 36. Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

37. Atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 400 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų advokato teisinės pagalbos, suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , iÅ¡laidų. PraÅ¡ymÄ grindžia pinigų priėmimo kvitu.

38. Nors apeliacinis skundas buvo atmestas, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pareikÅ¡to reikalavimo pobÅ«dį, tai, jog ieÅ¡kovas atstovavo vaiko interesams, sunkiÄ Å¡alių turtinę padėtį, daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju bÅ«tų teisinga, protinga ir sÄ Å¾ininga bylinėjimosi iÅ¡laidų neskirstyti. TÄ pinigų sumÄ , kuri galėtų bÅ«ti ieÅ¡kovo mokama atsakovei jos patirtoms iÅ¡laidoms advokato paslaugoms apmokėti, tikslingiau panaudoti vaiko poreikiams patenkinti. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Milda Skersienė Alvydas Žerlauskas