2016-12-14 Nr. AB-23922-3-66-3-00042-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4928-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00042-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija: 3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant S. O. (S. O.), jo atstovei advokatei A. A.,

vertėjui G. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal S. O. (S. O.) apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės teikimą dėl S. O. (S. O.) sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinė (toliau – ir Rinktinė) 2016 m. lapkričio 10 d. pateikė teismui teikimą, prašydama sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį S. O. (S. O.) Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras), kol bus baigta jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra, bet ne ilgiau nei 6 mėnesiams.

Rinktinė nurodė, kad 2016 m. lapkričio 9 d. Lenkijos Respublikos sienos apsaugos pareigūnai jai perdavė S. O., kuris buvo sulaikytas vykstant iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, nes kontrolės metu negalėjo pateikti būtinų kelionės dokumentų, vizos ar leidimo būti ar gyventi Lenkijos Respublikoje. S. O. buvo Centro gyventojas. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) S. O. atžvilgiu 2016 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-13)-12PR-98 „Dėl prieglobsčio (Pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“. Rinktinė S. O. neteisėtą išvykimą iš Lietuvos Respublikos vertino kaip trukdymą priimti ir vykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini).

S. O. su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės teikimu nesutiko.

S. O. paaiškino, kad jis iš Lietuvos išvyko todėl, kad bijojo būti deportuotas į (duomenys neskelbtini) dar iki sprendimo, kuriuo jam nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas, įsiteisėjimo. Jis ilgą laiką negalėjo apskųsti šio sprendimo, nes jam nebuvo paskirtas advokatas. S. O. norėjo prašyti prieglobsčio Lenkijoje, svarstė net tyčia pažeisti įstatymą, kad būtų ten sulaikytas, nors žinojo, kad bus grąžintas į Lietuvą. Jis nurodė nepasitikintis Lietuvos teisine sistema, nes varžomos jo teisės į gynybą, todėl jis sutiktų gyventi Lietuvoje tik tuomet, jei jam būtų suteiktos garantijos, jog jo prieglobsčio prašymas bus išnagrinėtas objektyviai.

S. O. atstovas prašė S. O. nesulaikyti, nes jis buvo prieglobsčio prašytojas, o sprendimas nesuteikti prieglobsčio dar nebuvo įsiteisėjęs ir vykdomas, nesprendžiama dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos, todėl nėra Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalyje numatyto sulaikymo pagrindo. S. O. nepažeidė išvykimo iš Centro tvarkos, nes buvo sulaikytas dar nepasibaigus parai, per kurią turėjo sugrįžti. Be to, S. O. galėjo būti skirta alternatyvi sulaikymui priemonė.

II. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės teikimą tenkino ir nusprendė sulaikyti S. O., iki kol bus baigta jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra, bet ne ilgiau nei 3 mėnesiams, t. y. ne ilgiau nei iki 2017 m. vasario 10 d.

Teismas išdėstė aktualų teisinį reguliavimą ir nustatė, kad S. O. iš Lietuvos Respublikos į Lenkiją išvyko neturėdamas kelionės dokumento, todėl jo išvykimas buvo neteisėtas (Įstatymo 135 str. 1 d. 4 p.). Centras 2016 m. lapkričio 9 d. raštu patvirtino, kad S. O. privalėjo grįžti į Centrą 2016 m. lapkričio 9 d., 13.50 val., o iš Susitikimo prie valstybės sienos protokolo ir Priėmimo be išankstinio pranešimo protokolo matyti, kad jis Lenkijos Respublikoje buvo sulaikytas 2016 m. lapkričio 9 d., 9.00 val., Augustove, einantis pėsčiomis. Tai rodė, kad jis neketino ir neturėjo jokios galimybės laiku grįžti į gyvenamąją vietą Lietuvoje. Pats S. O. patvirtino, kad jo tikslas buvo pasilikti Lenkijoje, kur jis norėjo prašyti prieglobsčio ar net tyčia pažeisti įstatymą, jog būtų sulaikytas.

Teismas minėtus S. O. veiksmus pripažino trukdymu priimti sprendimą dėl jo teisinio statuso, o sulaikymą – būtinu, nes iki galutinio sprendimo priėmimo jis galėjo pasislėpti vengdamas išsiuntimo. Pažymėtina, kad jis, žinodamas apie priimtą sprendimą nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje bei išsiųsti jį iš Lietuvos, dar neįsiteisėjus sprendimui dėl jo išsiuntimo, pažeidė nustatytą apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje tvarką, neteisėtai išvyko iš šalies su tikslu kitoje valstybėje prašyti prieglobsčio ir taip išvengti išsiuntimo iš šalies, kurioje jau buvo pateikęs tokį prašymą. Tokie veiksmai laikytini piktnaudžiavimu savo teisėmis ir trukdymu priimti galutinį sprendimą bei priimtą sprendimą įvykdyti, jei jis nebus apskųstas. Teismo vertinimu, sulaikymas šiuo atveju buvo būtinas, nes, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grįstas S. O. prašymas suteikti prieglobstį, jo buvimo Lietuvoje, nesuvaržius judėjimo laisvės, nebuvo galima užtikrinti. S. O., gyvendamas be judėjimo laisvės apribojimų, jau pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką, o, atsižvelgiant į jo išsakytą nepasitikėjimą Lietuvos teisine sistema ir norą prašyti prieglobsčio kitoje valstybėje, jis galėjo vėl bandyti išvykti iš Lietuvos.

Teismas pabrėžė, kad tais atvejais, kai užsienietis trukdo priimti sprendimą ir siekia išvykti iš Lietuvos, taikyti alternatyvias sulaikymui priemones nėra teisinio pagrindo ir jos nebūtų pakankamos sprendimo priėmimo ir įvykdymo užtikrinimui.

Teismas sprendė, kad S. O. sulaikytinas trumpesniam nei 6 mėnesių terminui, nes jo tapatybė buvo aiški, jo prašymas suteikti prieglobstį jau išnagrinėtas ir reikėjo tik patikrinti jo teisėtumą bei pagrįstumą, jeigu jis bus apskųstas.

III. S. O. apeliaciniu skundu prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės teikimo netenkinti.

S. O. pabrėžė, kad jis vis dar turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, kadangi Departamento 2016 m. spalio 25 d. sprendimas 2016 m. lapkričio 10 d. apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris skundą priėmė. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog būtų sprendžiamas klausimas dėl S. O., kaip prieglobsčio prašytojo, perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį, nagrinėjimą, todėl teismas negalėjo remtis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi. Be to, nėra visų būtinų pagrindo sulaikyti sąlygų pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą, kadangi S. O. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai jau buvo žinomi, t. y. išnagrinėti priimant Departamento 2016 m. spalio 25 d. sprendimą. S. O. taip pat teigia, kad nėra pagrindo manyti, jog jis gali pasislėpti, kaip tai numatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 punkte, kadangi, kaip patvirtino teismui pateikti protokolai, pareiškėjas į Centrą turėjo grįžti 2016 m. lapkričio 9 d., 13.50 val., o buvo sulaikytas Lenkijoje 2016 m. lapkričio 9 d., 9.00 val. Atsižvelgiant į tai, kad S. O. buvo sulaikytas dar nepasibaigus sugrįžimo į Centrą terminui, nėra pagrindo konstatuoti, kad išvykimo iš Centro tvarka buvo pažeista.

Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka. Paaiškino, kad apylinkės teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2016 m. birželio 2 d. Nr. XII-2399 redakcija, įsigaliojusia nuo 2016 m. liepos 1 d., kadangi apeliacinis skundas pateiktas po 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl užsieniečio S. O. sulaikymo Centre.

Pirmosios instancijos teismas tenkino Rinktinės teikimą ir nusprendė sulaikyti S. O., iki kol bus baigta jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra, bet ne ilgiau nei 3 mėnesiams.

S. O. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad nėra teisinio pagrindo jį sulaikyti.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, be kita ko, jei, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. To paties straipsnio 5 dalies 7 punkte numatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, be kita ko, tai, ar užsienietis, apgyvendintas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Centro tvarką.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad S. O., iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką išvykęs neturėdamas kelionės dokumento, atliko neteisėtus veiksmus (Įstatymo 135 str. 1 d. 4 p.). Tokiu būdu jis taip pat pažeidė Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 (2016 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 1V-132 redakcija) (toliau – ir Aprašas), 22.1 punkte įtvirtintą pareigą laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir Centro vidaus tvarkos taisyklių. Be to, S. O., pasinaudojęs Aprašo 19.9 punkte numatyta prieglobsčio prašytojų teise Centro vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka išvykti iš Centro, sąmoningai šią tvarką pažeidė, t. y. negrįžo į Centrą per 24 valandas nuo išvykimo (iki 2016 m. lapkričio 9 d. 13.45 val.), kadangi jis 2016 m. lapkričio 9 d. 9 val. Lenkijos Respublikos sienos apsaugos pareigūnų buvo sulaikytas Lenkijoje ir tik 16 val. perduotas Lietuvai (2016 m. lapkričio 9 d. tarnybinis pranešimas dėl (duomenys neskelbtini) piliečio negrįžimo į Centrą, Centro bylos apie S. O. l. 13; 2016 m. lapkričio 9 d. susitikimo prie valstybės sienos protokolas, Centro bylos apie S. O. l. 15). Taigi, S. O. pažeidė laikino išvykimo iš Centro tvarką.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju yra pakankama grėsmė, jog S. O. iki galutinio sprendimo dėl jo teisinės padėties priėmimo gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo, ir todėl yra būtina jį sulaikyti. S. O. teismo posėdžių tiek pirmosios instancijos teisme (2016 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio protokolas b. l. 3-4), tiek apeliacinės instancijos teisme metu nurodė nusprendęs išvykti iš Lietuvos todėl, kad Departamentas, netinkamai išnagrinėjęs jo prašymą suteikti prieglobstį, priėmė jam nepalankų sprendimą, jis nebuvo informuotas apie tai, kad jam buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, terminas apskųsti Departamento 2016 m. spalio 25 d. sprendimą buvo beveik suėjęs ir jis bijojo būti neteisingai išsiųstas atgal į (duomenys neskelbtini). S. O. teigė, kad, gavęs valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 2016 m. lapkričio 10 d. pateikęs skundą dėl minėto Departamento sprendimo (Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis dėl skundo priėmimo, b. l. 16), jis nebeturi priežasties išvykti iš Lietuvos. Teisėjų kolegija, įvertinusi S. O. veiksmus ir byloje nustatytas aplinkybes, neturi pakankamo pagrindo abejoti šiais jo teiginiais. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad S. O. sulaikymas nėra būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies prasme.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į tai, jog užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Nagrinėjamu atveju užsienietis atitinka šias sąlygas ir aktyviai siekia, kad jo prašymas būtų išnagrinėtas tinkamai. Akcentuotina, kad S. O. teisinėmis priemonėmis siekia pakeisti jo atžvilgiu priimtą nepalankų sprendimą, todėl negalima pagrįstai manyti, jog iki priimant galutinį sprendimą dėl jo padėties jis išvyks iš Lietuvos. Kita vertus, manydamas, kad jo atžvilgiu gali būti priimtas nepalankus sprendimas ir nuspręsta jį išsiųsti į kilmės valstybę, S. O. gali vėl bandyti pabėgti, todėl poveikio priemonės jam negali būti visiškai panaikintos. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija nusprendžia pareiškėjui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki kol bus baigta jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra, bet ne ilgiau nei 3 mėnesiams (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p. ir 4 d.).

Dėl teismo posėdžio metu S. O. iškelto klausimo dėl procesinių terminų laikymosi teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Įstatymo 114 straipsnį, policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūno rašytiniu sprendimu užsienietis gali būti sulaikytas ne ilgiau nei 48 valandoms (1 d.), o ilgesniam laikotarpiui jis gali būti sulaikytas Centre teismo sprendimu (2 d.). Šiuo atveju S. O. buvo sulaikytas ne ilgiau nei 48 valandoms Rinktinės pareigūnės 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu, priimtu 16.30 val. (Centro bylos apie S. O. l. 17), teismo posėdis Lazdijų rajono apylinkės teisme dėl šio termino pratęsimo įvyko 2016 m. lapkričio 10 d. 14.30 val. (teismo posėdžio protokolas, b. l. 3-4), o S. O. sulaikymą pratęsti nuspręsta Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu, priimtu 17.10 val. (b. l. 5-6), t. y. sprendimas dėl jo sulaikymo teisme priimtas per mažiau nei 25 valandas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, S. O. apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo elektroninėmis priemonėmis pateikė 2016 m. lapkričio 25 d. Įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ABTĮ nustatyta tvarka išnagrinėja užsieniečio skundą ir priima sprendimą ne vėliau nei per 10 dienų nuo skundo priėmimo dienos. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 1 dalį, kai apeliacinis skundas paduodamas apeliacinės instancijos teismui, apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau nei per 3 darbo dienas nuo tada, kai išreikalaujama administracinė byla. Remiantis LITEKO duomenimis, byla iš Lazdijų rajono apylinkės teismo buvo gauta 2016 m. gruodžio 5 d., o apeliacinis skundas priimtas 2016 m. gruodžio 6 d., t. y. per 1 darbo dieną nuo bylos gavimo. Pastebėtina, kad pirmasis posėdis Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme įvyko 2016 m. gruodžio 12 d., o galutinis sprendimas priimtas 2016 m. gruodžio 14 d., t. y. per 8 dienas nuo skundo priėmimo. Taigi, procesiniai terminai nebuvo pažeisti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, o S. O. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

S. O. (S. O.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą pakeisti ir skirti S. O. (S. O.) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki kol bus baigta jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra, bet ne ilgiau nei 3 mėnesiams, t. y. ne ilgiau kaip iki 2017 m. vasario 10 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė