Legislator Case Law & Legislation
8187238e-9ecd-415e-bd2a-76b337a69812 AI generated

8187238e-9ecd-415e-bd2a-76b337a69812 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 8187238e-9ecd-415e-bd2a-76b337a69812
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , nurodė, kad su atsakovu 2006 m. birželio 2 d. sudarė sutartį, kuria susitarė dėl elektros energijos tiekimo ieÅ¡kovui per atsakovo nuosavybės teisėmis valdomas elektros pastotes. Sutartimi nustatyta, kad „elektros energijos kaina negali bÅ«ti didesnė už valstybės nustatytÄ Å¾emos įtampos kainų lygį“. Nurodė, kad pagal LR energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d.

Legislator headnote

AI generated

8187238e-9ecd-415e-bd2a-76b337a69812 · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 1 081 552 Lt bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas pasirinko netinkamÄ civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ . IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti pinigų sumÄ , o tai, ar tai yra nuostoliai, ar nepagrįstas praturtėjimas yra teisinio kvalifikavimo dalykas, kurį turi atlikti teismas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-502/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00791-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 121.19.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės GasiÅ«nienės ir Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Mulga“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal UAB Mulga ieÅ¡kinį atsakovui UAB Ogmios Real Estate dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , nurodė, kad su atsakovu 2006 m. birželio 2 d. sudarė sutartį, kuria susitarė dėl elektros energijos tiekimo ieÅ¡kovui per atsakovo nuosavybės teisėmis valdomas elektros pastotes. Sutartimi nustatyta, kad „elektros energijos kaina negali bÅ«ti didesnė už valstybės nustatytÄ Å¾emos įtampos kainų lygį“. Nurodė, kad pagal LR energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d.

įsakymu (duomenys neskelbtini) „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 54.3p., ieškovo, kaip subabonento mokama kaina atsakovui kaip tiekėjui susidaro iš dviejų dalių:

i) atsakovui perduotos elektros energijos kainos; ii) pagrįstų ir bÅ«tinų iÅ¡laidų, kurias patiria atsakovas siekdamas užtikrinti elektros energijos perdavimÄ ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai skaičiuoja padidintÄ elektros energijos kainÄ , nepateikia ieÅ¡kovui duomenų apie kainÄ , mokamÄ tretiesiems asmenims už gautÄ ir ieÅ¡kovui perduotÄ elektros energijÄ , taip pat nepateikia duomenų apie pagrįstas ir bÅ«tinas iÅ¡laidas, patiriamas perduodant elektros energijÄ ieÅ¡kovui.

Tuo remdamasis ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas neįrodė bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų energijos perdavimui pagal sutartį, todėl ieÅ¡kiniu reikalavo grÄ Å¾inti permokėtÄ kainos dalį, ieÅ¡kinio teisiniu pagrindu nurodydamas ir faktiÅ¡kai ieÅ¡kinį grįsdamas atsakovo nepagrįstu praturtėjimu (CK 6.242 str.). Viso prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1 081 552 Lt, nurodydamas, kad tokia suma yra ieÅ¡kovo permokėta pagal sutartį su atsakovu. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsikirto į ieÅ¡kinį argumentuodamas tuo, kad ieÅ¡kovas nepatyrė jokių nuostolių, nes sumokėtas ieÅ¡kovui lėšas susigrÄ Å¾ino iÅ¡ savo patalpų, į kurias tiekiama elektros energija pagal ginčo sutartį, nuomininkų, įsipareigojusių ieÅ¡kovui apmokėti į nuomojamas patalpas tiekiamos energijos kainÄ .

Atsikirto ir tuo, kad visÄ ginčo laikotarpį kaina, ieÅ¡kovo mokama atsakovui pagal sutartį, atitiko ieÅ¡kovo interesus ir tÄ parodo ieÅ¡kovo elgesys neieÅ¡kant kito energijos tiekėjo. Papildomai nurodė, kad po Å¡alių teisinio santykių reglamentavimo energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu, Å¡alių sudaryta sutartis ar jos dalys neprarado teisinės galios, todėl ieÅ¡kovas pasirinko netinkamÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ , kadangi nepagrįstas praturtėjimas kaip teisių gynimo bÅ«das galimas tik tuomet, kai negalimi kiti teisių gynimo bÅ«dai ir negalimas, kai Å¡alis sieja sutartis, kurios pagrindu atlikti mokėjimai, kuriuos reikalaujama pripažinti įvykdytus nesant pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 5 200 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui UAB „Ogmios Real Estate“. Teismas nurodė, kad CK 6.242 straipsnio 1dalyje numatyta prievolė skolininkui atsiranda tik tuomet, kai skolininkas be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėja kito asmens sÄ skaita. NesÄ Å¾iningam praturtėjimui bÅ«tinos sÄ lygos yra skolininko praturtėjimas, praturtėjimÄ atitinkantis kreditoriaus netekimas, ryÅ¡ys tarp praturtėjimo ir netekimo, teisinio pagrindo praturtėjimui bei netekimui nebuvimas ir kitų, be minėtame straipsnyje numatytų, teisinių priemonių kreditoriaus teisėms apginti nebuvimas, t.y. kai turto, sudarančio praturtėjimo dalykÄ , neįmanoma iÅ¡reikalauti kitomis priemonėmis, taikant restitucijÄ ar vindikacijÄ .

Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kadangi Å¡alys yra sudariusios sutartį dėl elektros energijos tiekimo ir sutartimi aptarusios tiekimo sÄ lygas, tarp kurių – ir tiekiamos sutarties kainÄ , o faktiÅ¡kai tarp Å¡alių kilęs ginčas yra ginčas dėl sutarties sÄ lygų, pagal kurias turi bÅ«ti nustatoma parduodamos elektros energijos kaina, todėl, teismo nuomone, ieÅ¡kovo pasirinktas teisių gynimo bÅ«das, numatantis prievolės be teisės akto arba sandorio kaip jos pagrindo buvimÄ , negali bÅ«ti taikomas, todėl teismas ieÅ¡kinį atmetė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 1 081 552 Lt bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas pasirinko netinkamÄ civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ . IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti pinigų sumÄ , o tai, ar tai yra nuostoliai, ar nepagrįstas praturtėjimas yra teisinio kvalifikavimo dalykas, kurį turi atlikti teismas.

Teismo ir atsakovo veiksmai patvirtina, kad ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas yra suformuluoti aiÅ¡kiai ir tinkamai, laikantis CPK 135 straipsnio reikalavimų, todėl teismas pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ turėjo nagrinėti iÅ¡ esmės. Teismas sprendime tik nurodė dėl netinkamo ginčo kvalifikavimo, bet ne dėl netinkamo civilinių teisių gynimo bÅ«do. Teismas dėl ieÅ¡kovo argumentų nepasisakė ir jų nevertino, nors ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės buvo tiriamos bylos nagrinėjimo metu. Teismas neturi teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti ieÅ¡kinį vien dėl to, kad ieÅ¡kovas reikalavimÄ grindė netinkama norma, nes bÅ«tent teismas privalo tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį.2.

Pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos kvalifikuoti ginčo teisinį santykį. IeÅ¡kovas privalo nurodyti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , tačiau CPK normos jo neįpareigoja teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginÄÄ . IeÅ¡kovo pateiktas teisinis ginčo kvalifikavimas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Nustatęs, kad tarp ginčo Å¡alių yra sudaryta galiojanti elektros energijos tiekimo sutartis, teismas turėjo spręsti dėl sutartinės atsakomybės taikymo ir tai nebÅ«tų laikoma ieÅ¡kinio ribų peržengimu.3.

Teismui atmetus reikalavimÄ , ieÅ¡kovas negalės kreiptis į teismÄ su kitu ieÅ¡kiniu, nes egzistuos CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrindas.4. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad ginčo sutartyje Å¡alys nebuvo susitarusios dėl elektros energijos pardavimo kainos, todėl atsakovas kainÄ turėjo skaičiuoti vadovaudamasis ne CK 6.198 straipsnio 4 dalimi, bet CK 6.313 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutartyje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustatyta kaina ar nenurodyta tvarka jai nustatyti ir Å¡alys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad Å¡alys turėjo omeny kainÄ , kuri sutarties sudarymo metu buvo įprastai toje prekybos srityje mokama už tokius pat daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu Å¡i kaina neegzistuoja, – protingumo kriterijus atitinkanti kaina.

Dėl atsakovo nesÄ Å¾iningų ir neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas patyrė nuostolių, kuriuos teismas turėjo priteisti, o dabar ginčo Å¡alių teisinių santykių kvalifikavimo klaidÄ gali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Ogmios Real Estate“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp Å¡alių esant sudarytai elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčiai, negalimas nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymas.

Sutartyje Å¡alys buvo nustačiusios elektros energijos kainos apskaičiavimo taisyklę, t.y. susitarusios, kad kaina negali virÅ¡yti žemos įtampos elektros energijos reguliuojamos kainos. Tokio susitarimo atsakovas laikėsi. IeÅ¡kovas iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos jokių pretenzijų dėl elektros kainos nereiÅ¡kė, praÅ¡ymų pagrįsti kainÄ neteikė. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, kildinęs ieÅ¡kinį iÅ¡ administracinio akto – Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių – ir ieÅ¡kinio dydį grindęs bÅ«tent juo, apeliaciniame skunde apie šį teisės aktÄ neužsimena ir daro nuorodas į CK 6.613 straipsnio 2 dalį neleistinai apeliaciniame skunde pateikdamas naujÄ argumentÄ .

Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas įsigydavo iÅ¡ atsakovo elektros energijÄ už kainÄ , atitinkančiÄ rinkos kainÄ . IÅ¡ atsakovo pateiktų paskaičiavimų akivaizdu, kad ieÅ¡kovas skaičiuodamas kainÄ , kuriÄ jis neva turėjo sumokėti atsakovui, elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes neinvestavęs į elektros tiekimo įrenginius ir transformavimo įrenginius, į elektros energijos įgijimo kainÄ Ä¯traukė elektros energijos persiuntimo kainÄ už persiuntimÄ vidutinės įtampos tinklais, t.y. mažesnę kainÄ nei už persiuntimÄ Å¾emos įtampos tinklais.

Atsakovas laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, kadangi ieškovas neįrodė, jog patyrė prašomus priteisti nuostolius. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Šioje byloje kilo ginčas dėl elektros energijos kainos skaičiavimo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2006 m. birželio 2 d. sudarė sutartį, kuria susitarė dėl elektros energijos tiekimo ieškovui per atsakovo nuosavybės teisėmis valdomas elektros pastotes.

IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad atsakovas netinkamai skaičiavo elektros energijos kainÄ , todėl privalo atlyginti nepagrįstai gautÄ 1 081 552 Lt sumÄ .Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė tuo pagrindu, jog Å¡alys yra sudariusios sutartį dėl elektros tiekimo ir sutartimi aptarusios tiekimo sÄ lygas, tarp kurių – ir tiekiamos sutarties kainÄ , o faktiÅ¡kai tarp Å¡alių kilęs ginčas yra ginčas dėl sutarties sÄ lygų, pagal kurias nustatoma parduodamos elektros energijos kaina, todėl ieÅ¡kovo pasirinktas teisių gynimo bÅ«das, numatantis prievoles be teisės akto arba sandorio kaip jo pagrindo buvimÄ , negali bÅ«ti taikomas.

Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ argumentuoja iÅ¡ esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tik nurodė, kad ieÅ¡kovo pasirinktas teisių gynimo bÅ«das negali bÅ«ti taikomas. Teismas dėl ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių, argumentų, įrodymų, kuriais buvo grindžiamas reikalavimas, nepasisakė ir jų nevertino, nors ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės buvo tiriamos bylos nagrinėjimo metu. Apelianto nuomone, teismas neturi teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti ieÅ¡kinį vien dėl to, kad ieÅ¡kovas nurodė netinkamÄ teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ .Teisėjų kolegija pastebi, kad ieÅ¡kovas, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo, nurodė, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis, pateikė duomenis apie nupirktÄ elektros energijos kiekį.

Pažymėjo, kad suabonemento mokama kaina tiekėjui susidaro iÅ¡ dviejų dalių: atsakovui perduotos elektros energijos kainos ir pagrįstų ir bÅ«tinų iÅ¡laidų, kurios patiriamos siekiant užtikrinti elektros energijos perdavimÄ subabonementams lokaliniu elektros tinklu. PaaiÅ¡kino, kokiu bÅ«du, ieÅ¡kovo nuomone, turi bÅ«ti skaičiuojama elektros energijos kaina ir kiek ieÅ¡kovas yra permokėjęs atsakovui. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime ieÅ¡kovo nurodytų faktinių aplinkybių nevertino ir neanalizavo, t.y. pasisakė tik dėl to, jog nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikoma ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyta teisės norma.Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ginčija motyvuodamas taip pat tuo, kad ieÅ¡kovas privalo nurodyti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , tačiau CPK normos jo neįpareigoja teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginÄÄ .

IeÅ¡kovo pateiktas teisinis ginčo kvalifikavimas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Nustatęs, kad tarp ginčo Å¡alių yra sudaryta galiojanti elektros energijos tiekimo sutartis, teismas turėjo spręsti dėl sutartinės atsakomybės taikymo ir tai nebÅ«tų laikoma ieÅ¡kinio ribų peržengimu.Teisėjų kolegija, sutikdama su apelianto argumentu, pažymi, kad iÅ¡ CPK 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų ieÅ¡kinio turiniui matyti, kad ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio elementai – ieÅ¡kinio dalykas (ieÅ¡kovo reikalavimas) ir faktinis ieÅ¡kinio pagrindas (aplinkybes, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia reikalavimÄ , bei Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus), nes ieÅ¡kinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalykÄ .

IÅ¡ nagrinėjamos bylos aplinkybių, jas patvirtinančių įrodymų, Å¡alių procesinių dokumentų matyti, kad ieÅ¡kinio faktinis pagrindas Å¡iuo atveju yra aiÅ¡kus: ieÅ¡kovas reikalauja iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti nepagrįstai gautÄ piniginių lėšų sumÄ , kuri susidarė, ieÅ¡kovo nuomone, netinkamai skaičiuojant elektros energijos, kuri tiekiama ieÅ¡kovui pagal sutartį, kainÄ .Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ , nenagrinėjo, o ieÅ¡kinį atmetė motyvuodamas tik tuo, kad Å¡iuo atvejų negali bÅ«ti taikoma nepagrįsto praturtėjimo teisės norma.

Teisėjų kolegija nurodo, kad teisinis ieškinio pagrindas – tai konkrečios materialiosios teisės normos, kuriose reglamentuojami materialieji ginčo teisiniai santykiai ir kurios yra pagrindas teismui patenkinti ieškinį, tačiau ieškinyje teisinio pagrindo nurodyti neprivaloma, nes parinkti byloje taikytinas teisės normas yra teismo pareiga (CPK 3 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010).

Atsižvelgiant į nurodytÄ aplinkybę, darytina iÅ¡vada kad ieÅ¡kovo nurodoma taikytina teisės norma (teisinis ieÅ¡kinio pagrindas) teismo neįpareigoja ir netinkamas jos nurodymas nesudaro pagrindo atmesti ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį neiÅ¡nagrinėjus visų byloje nurodytų faktinių aplinkybių.Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį motyvuojamoje sprendimo dalyje glausta forma turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas iÅ¡vadas.

Taigi motyvuotu sprendimu galima pripažinti tokį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriame argumentuotai įvertinti tiek faktiniai, tiek ir teisiniai ieÅ¡kinio reikalavimų bei atsikirtimų į juos aspektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į teismo sprendimo motyvavimui keliamus reikalavimus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, neatliko byloje pateiktų ir surinktų įrodymų vertinimo, byloje taikytinų teisės normų analizės, o ieÅ¡kovo reikalavimus atmetė iÅ¡ esmės motyvuodamas tik netinamu ieÅ¡kovo nurodytu teisiniu ieÅ¡kinio pagrindu.Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad neatskleista bylos esmė, sprendime nenurodyta, kokias aplinkybes teismas nustatė, nėra motyvų dėl ieÅ¡kovo argumentų, nurodytų aplinkybių ir įrodymų vertinimo bei atsakovo atsikirtimų vertinimo, t.y. pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl atmetamas ieÅ¡kovo reikalavimas, o pasisakė tik dėl netinkamo ieÅ¡kovo nurodyto teisinio ieÅ¡kinio pagrindo Å¡io ginčo iÅ¡sprendimui, dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                 Virginija Čekanauskaitė                                                                  Danutė GasiÅ«nienė                                                                  Danutė MilaÅ¡ienė