8185629f-288f-41ba-a70d-695904c1962b · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-547-478/2016Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00721-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S)              KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė), ArÅ«no PaÅ¡tuolio ir Algirdo Remeikos,sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistajam P. U., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. U. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo P. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne apimant Å¡velnesnę ir subendrinta bausmė P. U. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 27 d. nutartimi, paskirtos griežtesnės bausmės neatliktos dalies pridėta Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė P. U. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2016 m. gegužės 26 d.S. T. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista jos naudai 579,24 Eur (penki Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt devyni eurai 24 ct) turtinės žalos atlyginimo solidariai iÅ¡ L.

S. ir R. D., iÅ¡ P. U. S. T. naudai priteista 1158,48 Eur (vienas tÅ«kstantis vienas Å¡imtas penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai 48 ct) turtinės žalos atlyginimo, likusi civilinio ieÅ¡kinio dalis atmesta.Å iuo nuosprendžiu taip pat nuteisti R. D. ir L. S., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : P. U. nuteistas už tai, kad jis, bendrininkaudamas su nenustatytu asmeniu, padėjo atlikti neteisėtÄ finansinę operacijÄ bei padėjo apgaule įgyti svetimÄ turtÄ (pinigines lėšas) savo ir kitų asmenų naudai, o bÅ«tent:P. U., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2013 m. liepos 5 d., sutarė su nenustatytu asmeniu, jog jis padės daryti nusikalstamÄ veikÄ - „telefoninį sukčiavimÄ â€œ, t. y. apgaule, atliekant neteisėtas finansines operacijas, įgyti svetimoje banko sÄ skaitoje esančias pinigines lėšas, po ko, jis nenustatytam asmeniui pateikė savo sesers J.

K., nežinojusios apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“. Po to nenustatytas asmuo, bÅ«damas (duomenys neskelbtini) mieste, iÅ¡ mobilaus ryÅ¡io telefono 2013 m. liepos 4 d. paskambino S. T. į gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryÅ¡io telefonÄ ir neteisėtai pasisavinęs valstybės tarnautojo vardÄ , prisistatė FNTT pareigÅ«nu, po to melagingai pasakė, jog iÅ¡ jos sÄ skaitos neteisėtai pervedami pinigai, todėl ji turi padiktuoti elektroninės bankininkystės duomenis, skirtus prisijungti prie elektroninės bankininkystės, o S. T., manydama, jog Å¡ie duomenys iÅ¡ tiesų reikalingi, tokiu bÅ«du bÅ«dama suklaidinta, 2013 m. liepos 4 d. vykusio telefoninio pokalbio metu pasakė savo elektroninės bankininkystės duomenis, susietus su jos sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB „Swedbank“, o kitÄ dienÄ , tolimesnių telefoninių pokalbių su nenustatytu asmeniu metu, ne vėliau kaip iki 2013 m. liepos 8 d., pasakė savo elektroninės bankininkystės duomenis, susietus su jos sÄ skaitomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis AB „SEB“ banke.

Po ko nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamÄ sumanymÄ apgaule įgyti banko sÄ skaitose esančias lėšas, nenustatytoje vietoje, naudodamas mobilaus ryÅ¡io įrenginį, laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 4 d. iki 2013 m. liepos 8 d., prisijungė prie interneto tinklo, panaudodamas svetimus (S. T.) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtÄ duomenų naudotojÄ - S. T., neteisėtai prisijungė prie AB „Swedbank“ ir AB „SEB“ banko elektroninės bankininkystės sistemų (informacinių sistemų), susietų su S. T. sÄ skaitomis, ir atlikdamas neteisėtas operacijas iÅ¡ Å¡ių sÄ skaitų į kitų asmenų sÄ skaitas pervedė viso 20 150 Lt, tame tarpe iÅ¡ S. T. banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. liepos 5 d., atlikdamas neteisėtÄ finansinę operacijÄ , pervedė 4000 Lt į P. U. pateiktÄ J.

K. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Å iais veiksmais P. U., bendrininkaudamas su nenustatytu asmeniu, pateikdamas priemonę - J. K. sÄ skaitos numerį, padėjo atlikti neteisėtÄ finansinę operacijÄ , pervedant 4000 Lt iÅ¡ S. T. sÄ skaitos į J. K. banko sÄ skaitÄ bei apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimÄ turtÄ - 4000 Lt (1158,48 Eur) lėšų, buvusių S. T. sÄ skaitoje.Apeliaciniame skunde nuteistasis P. U. praÅ¡o panaikinti 2016 m. gegužės 26 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naujÄ sprendimÄ .

Skunde nurodoma, kad jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, paremtas vien tikimybėmis ir galimybėmis. Apylinkės teismas nekreipė dėmesio į jo pirminius parodymus, kurie nebuvo keičiami, prieÅ¡ingai, jo nuoseklÅ«s parodymai buvo įvertinti kaip siekis iÅ¡vengti atsakomybės. Apelianto vertinimu, tokios kaltinimo formuluotės, kaip „tiksliai nenustatytu laiku“, „sutarė su nenustatytu asmeniu“ yra niekuo neparemtos ir nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas turėjo atlikti telefoninių pokalbių fonoskopinį tyrimÄ tam, kad bÅ«tų nustatyta, jog bÅ«tent jis skambino savo seseriai J.

K., nes galbÅ«t skambino visai kiti asmenys. P. U. skunde pažymi, kad savo sesers banko sÄ skaitos numerį buvo davęs kitam nuteistajam, kuris tuo metu atlikinėjo bausmę Kybartų pataisos namuose, tačiau dėl įvykių senumo tiksliai negali įvardyti Å¡io asmens. Banko sÄ skaita buvo perduota siekiant, kad į jÄ bÅ«tų pervesti pinigai už parduotus telefonus. Jis nežinojo, kad į Å¡iÄ sÄ skaitÄ bus pervesti pinigai, iÅ¡vilioti iÅ¡ asmens apgaulės bÅ«du. Atliekant bausmę drausmės grupėje, jam buvo apribotos galimybės bendrauti su kitais nuteistaisiais, dėl Å¡ios priežasties jis nežinojo nuo kokio asmens bus įplaukos, apie 4000-5000 Lt, į sesers sÄ skaitÄ .

Kiek vėliau iÅ¡ nuteistojo, kurio neprisimena ir negali įvardyti, sužinojo, kad į jo sesers sÄ skaitÄ yra pervesti 4000 Lt už parduotus telefonus, tačiau dėl Å¡ių pinigų pervedimo gali kilti problemų, t. y. gali bÅ«ti užblokuota sesers sÄ skaita. Todėl jis paskambino seseriai ir paprašė Å¡ios 3500 Lt pervesti į D. B. sÄ skaitÄ tam, kad apsaugotų Å¡iÄ sumÄ ir turėtų lėšų įsigyti kitiems telefonams. Taigi, jis turėjo bÅ«ti nubaustas už pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymÄ , tačiau ne už nusikaltimo padarymÄ .

Apeliantas nesupranta, už kÄ buvo nuteistas. P. U. atkreipia dėmesį į baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje teisėjai R. S. ir V. D. buvo pripažinti kaltais dėl kyÅ¡ininkavimo, tačiau realios laisvės atėmimo bausmės Å¡ie asmenys iÅ¡vengė, tuo tarpu jo kaltė nėra įrodyta ir jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Skunde nurodoma ir tai, kad priimtas apkaltinamasis nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatų, taip pat prieÅ¡tarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatoms.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir apeliantÄ iÅ¡teisinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo P. U. apeliacinis skundas atmetamas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundÄ padavė tik P. U., kuris praÅ¡o jį iÅ¡teisinti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 215 straipsnio 1 dalį arba suÅ¡velninti paskirtÄ realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino. Atitinkamai pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vienÄ ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vienÄ ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtÄ vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimÄ pripažino teisėtu.

P. U. yra inkriminuotas padėjimas atlikti minėtas nusikalstamas veikas, todėl būtina nustatyti, kad jis šias nusikalstamas veikas padėjo daryti duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat iš anksto pažadėjo realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (BK 24 straipsnio 6 dalis).

Padėjėjo kaip bendrininko rÅ«Å¡ies inkriminavimui pakanka nustatyti bent vienÄ aukščiau minėtÄ alternatyvaus veiksmo atlikimÄ . Analizuojamu atveju P. U. yra kaltinamas padėjimu atlikti neteisėtÄ finansinę operacijÄ bei padėjimu apgaule įgyti svetimÄ turtÄ (pinigines lėšas), suteikiant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui savo sesers J. K. banko sÄ skaitos numerį, į kuriÄ buvo pervesta dalis iÅ¡ nukentėjusiosios S. T. apgaule iÅ¡viliotų pinigų. Nors apeliantas savo kaltę neigė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia abejoti nuteistojo kaltės įrodytumu.

Duomenų, jog pirmosios instancijos teismas bÅ«tų vadovavęsis vien prielaidomis, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas dėl nuteistojo kaltės buvo suformuotas vertinant įrodymus, iÅ¡tiriant visus byloje esančius duomenis, t. y. juos palyginant, paÅ¡alinant prieÅ¡taravimus ir argumentuojant savo sprendimÄ . Skundžiamas nuosprendis yra priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, todėl yra teisėtas. Be to, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų yra pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Todėl skundžiamas nuosprendis tenkina ir pagrįstumo kriterijų. Apeliacinio skundo teiginiai, jog nuosprendis paremtas vien tikimybėmis ir galimybėmis, laikytini formaliais ir deklaratyviais.P. U., nesutikdamas su jam inkriminuotu kaltinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnams aiškino, kad, atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, jis naudodavosi penkiais ar šešiais mobiliojo ryšio telefonais, iš kurių skambindavo tiek savo šeimos nariams, artimiesiems, tiek draugams, pažįstamiems. Kaltinime nurodytu laikotarpiu jis minėtus telefonus norėjo parduoti ir tokiu būdu gauti pinigų pragyvenimui.

Telefonus jis pardavė kitiems laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims. Už Å¡iuos telefonus jis turėjo gauti apie 4000 Lt. Pinigų pervedimui kitiems nuteistiesiems jis padavė savo sesers J. K. banko sÄ skaitos numerį. Tuomet susisiekė su seserimi ir nurodė gautus pinigus pervesti jo draugui D. B. (3500 Lt) bei I. B. (300 Lt). Apie tai, jog buvo įvykdytas sukčiavimas kažkokios moters atžvilgiu, sužinojo tik iÅ¡ kitų nuteistųjų, tačiau kurių konkrečiai, neprisiminė. P. U. teigimu, jam 4000 Lt skolÄ už telefonus padengė asmenys, užsiimantys telefoniniu sukčiavimu ir atliekantys bausmes (duomenys neskelbtini) pataisos namuose.

Å ių asmenų jis nepažįsta (t. 1, b. l. 147-148). IÅ¡ esmės panaÅ¡ias aplinkybes P. U. nurodė ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu. Jis patvirtino, kad kitiems nuteistiesiems, kurie liko neįvardinti, perdavė sesers banko sÄ skaitos numerį, kurį buvo gavęs iÅ¡ pataisos įstaigos administracijos. Taigi nuteistasis veikė be sesers J. K. žinios, pastarosios banko sÄ skaitÄ bendrininkams perdavė J. K. neiÅ¡reiÅ¡kus savo valios. Nuteistasis taip pat patvirtino, jog pinigai – apie 4000-5000 Lt, turėjo bÅ«ti pervesti už parduotus telefonus, tačiau tikslių parduotų telefonų pavadinimų nesugebėjo įvardyti.

P. U. pripažino ir tai, kad kontaktavo su seserimi dėl tolesnio pinigų judėjimo, t. y. jų iÅ¡gryninimo. Taigi, apibendrinus Å¡iuos parodymus, matyti, kad apeliantas objektyviuosius savo veikos požymius pripažįsta: jis suteikė priemonę nusikalstamai veikai vykdyti, t. y. nurodė banko sÄ skaitos numerį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, taip pat aktyviai organizavo į sÄ skaitÄ pervestų pinigų nuėmimÄ ir tolesnį judėjimÄ . Vis dėlto, apeliantas neigia supratęs, jog banko sÄ skaita buvo reikalinga telefoniniam sukčiavimui vykdyti ir svetimų pinigų iÅ¡viliojimui, t. y. mano, jog subjektyvioji nusikaltimų darymo pusė nėra įrodyta.

Å iai pozicijai teisėjų kolegija nepritaria.Atkreiptinas dėmesys, jog į J. K. sÄ skaitÄ pervesta pinigų suma iÅ¡ nukentėjusiosios S. T. banko sÄ skaitos visiÅ¡kai atitinka nuteistojo nurodytÄ sumÄ , kuriÄ jis neva turėjo gauti už parduotus telefonus, t. y. 4000 Lt. Pažymėtina ir tai, kad seseriai apeliantas nenurodė nei kas, nei už kÄ Ä¯ jos sÄ skaitÄ perves pinigus, nors jei, kaip teigia apeliantas, joks nusikaltimas nebuvo vykdomas, tuomet slėpti nebuvo ko. Be to, telefoninio sukčiavimo įvykdymo laikotarpis sutampa su laiku, kai į J.

K. sÄ skaitÄ buvo pervesti nukentėjusiajai priklausantys pinigai. S. T. buvo skambinta pateikiant melagingÄ informacijÄ laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 4 d. iki 2013 m. liepos 9 d. (t. 1, b. l. 41, 42), iÅ¡ viso skambinta dvideÅ¡imt du kartus. Nukentėjusioji pripažino, kad elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus sukčiams padiktavo ne pirmÄ jÄ bendravimo su jais dienÄ , t. y. 2013 m. liepos 4 d., bet kitÄ dienÄ , bÅ«tent 2013 m. liepos 5 d. J. K. gavo 4000 Lt pervedimÄ iÅ¡ S. T. banko sÄ skaitos. Mokėjimo paskirtyje nurodyta „už remontÄ â€œ (t. 1, b. l. 74-77), nors, jei tikėti apelianto versija, turėtų bÅ«ti įraÅ¡as už parduotus telefonus ar kažkas panaÅ¡aus.Tolesnė įvykių seka leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog P. U. aiÅ¡kiai žinojo, jog į sesers sÄ skaitÄ pervesti pinigai yra gauti nusikalstamu bÅ«du, todėl bÅ«tina juos kuo greičiau iÅ¡gryninti.

Vedamas Å¡io tikslo, apeliantas nedelsdamas skambino seseriai ir prašė didesnę dalį pinigų (3500 Lt) pervesti patikimam draugui D. B., o 300 Lt pervesti I. B.. Å iuos nurodymus J. K. įvykdė, nes brolio bijojo, Å¡is yra jai sakęs, kad, jei jam nepadės, jai bus blogai (t. 1, b. l. 86-87). AnalogiÅ¡kus parodymus J. K. davė ir teisiamojo posėdžio metu. Pinigų, pervestų D. B., judėjimÄ P. U. ir toliau kontroliavo, t. y. D. B. prašė pinigus atiduoti tėvui Z. U.. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas savo draugui pinigų gavimo aplinkybes aiÅ¡kino skirtingai nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams bei teismui.

D. B. teigimu, P. U. jam aiÅ¡kino, kad jo sesuo J. K. gyvena (duomenys neskelbtini) ir Å¡ios sugyventinis jai duoda 1000 eurų, kuriuos ji nori atiduoti apeliantui (t. 1, b. l. 116-117). Taigi, apie parduodamų telefonų versijÄ D. B. nieko nežinojo, pinigų atsiradimo J. K. sÄ skaitoje kilmė buvo aiÅ¡kinama vis skirtingai arba iÅ¡ viso nepaaiÅ¡kinama. Akistatos tarp P. U. ir D. B. metu kiekvienas jų pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų apie pinigų (3500 Lt) kilmę (t. 1, b. l. 155-156). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes D.

B. nurodė ir pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti Å¡io liudytojo parodymais, nes minėtų asmenų nesieja prieÅ¡iÅ¡ki santykiai, prieÅ¡ingai, jie yra draugai, pažįstami daugiau kaip dvideÅ¡imt metų. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad P. U. žinojo tikrÄ jÄ pinigų kilmę, tačiau nuo J. K. ir D. B. jÄ slėpė, o į pinigų iÅ¡gryninimo veiksmus įtraukdamas kuo daugiau asmenų stengėsi apsunkinti ikiteisminio tyrimo atlikimÄ ir objektyvios tiesos nustatytÄ .Apeliaciniame skunde P. U. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atlikti telefoninių pokalbių fonoskopinį tyrimÄ tam, kad bÅ«tų nustatyta, jog bÅ«tent jis skambino savo seseriai J.

K., nes galimai skambino visai kiti asmenys. Tačiau tokio praÅ¡ymo tenkinimui nėra jokio pagrindo, kadangi J. K. pripažino, jog bendravo su broliu, su juo susiskambindavo dažnai, nors pastarasis ir atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Kelti versijÄ , jog J. K. galėjo neatpažinti savo brolio balso, nėra pagrįsta, pastaroji neiÅ¡reiÅ¡kė net abejonių, jog galėjo bendrauti ne su broliu, o su kitais asmenimis, prisistačiusiais P. U. vardu. Be to, jokie garso įraÅ¡ai tyrimo metu nebuvo daryti, todėl nėra objektyvios galimybės daryti fonoskopinį tyrimÄ .

Apeliantas skunde nesutinka ir su kaltinimo formuluote, jog jis veikė kartu su nenustatytu asmeniu, tiksliai nenustatytu laiku. Å iuo aspektu aukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, kad P. U. yra inkriminuotas bendrininkavimas su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu. P. U. nagrinėjamu atveju nėra bendravykdytojas, jis yra padėjėjas. Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamÄ veikÄ , inter alia, teikdamas priemones.Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015).

Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamÄ veikÄ atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ arba kartu su vykdytoju bent iÅ¡ dalies realizavo jos požymius. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors Å¡ie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iÅ¡ dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309-976/2015).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebÅ«tinai reiÅ¡kia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrÄ veikÄ , susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo.

Nenustatytas asmuo iÅ¡ tiesų gali bÅ«ti žinomas, bet pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, apie Å¡io asmens pakankamÄ atsakomybei amžių, gebėjimÄ suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimÄ su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iÅ¡ byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. Todėl bendrininkavimo su asmeniu, įvardytu kaip nenustatytas asmuo, paÅ¡alinimas iÅ¡ kaltinimo neturi bÅ«ti sprendžiamas formaliai, o bendrininkavimo konstatavimas tokiu atveju nebÅ«tinai reiÅ¡kia netinkamÄ baudžiamojo įstatymo taikymÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009).Analizuojamu atveju P. U. inkriminuota, jog jis bendrininkavo padėdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui.

Nors konkrečių Å¡io asmens anketinių duomenų tyrimÄ atlikusiems pareigÅ«nams nepavyko nustatyti, vis dėlto, apie šį asmenį surinktoje medžiagoje yra atitinkamų duomenų, iÅ¡ kurių galima spręsti, jog minėtas asmuo yra pakaltinamas ir sulaukęs įstatyme numatyto amžiaus, nuo kurio galima atsakyti baudžiamÄ ja tvarka. Pats apeliantas viso proceso metu neneigė, kad sesers banko sÄ skaitos numerį perdavė ne laisvėje esantiems asmenims, tačiau laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems.

Be to, P. U. pripažino, kad telefoninį sukčiavimÄ nukentėjusiosios atžvilgiu atliko Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekantys asmenys, tik jis apie tai neva sužinojo jau po nusikalstamos veikos įvykdymo iÅ¡ kitų nuteistųjų (t. 1, b. l. 147-148). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos 2014 m. kovo 18 d. tarnybiniu praneÅ¡imu nustatyta, kad iÅ¡analizavus telefono Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio buvo skambinta nukentėjusiajai S. T., iÅ¡klotinę, matyti Å¡io abonento jungimasis fiksuotas per telekomunikacijų bokÅ¡telius 332C, kurių adresas yra (duomenys neskelbtini), ir kurių veikimo zona apima (duomenys neskelbtini) pataisos namus (t. 1, b. l. 47).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas veikė su asmeniu (-imis), atliekančiais bausmę pataisos namuose, todėl darytina iÅ¡vada, jog jis/jie yra pilnamečiai ir pakaltinami. Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje atskleidė ir detalizavo nustatytÄ bei bylos medžiaga pagrįstÄ nusikalstamų veikų mechanizmÄ visų bendrininkų bendrų veikų kontekste. P. U. kaip bendrininko veiksmai buvo bÅ«tini, kad bÅ«tų realizuota konkretaus nusikaltimo sudėtis. Taigi, nors Å¡iuo atveju vykdytojas nėra nustatytas, tačiau tai neeliminuoja apelianto kaltės.P. U. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje teisėjai R.

S. ir V. D. buvo pripažinti kaltais dėl kyÅ¡ininkavimo, tačiau realios laisvės atėmimo bausmės iÅ¡vengė, tuo tarpu jo kaltė nėra įrodyta ir jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta byla Å¡iuo atveju nėra aktuali, nes joje buvo sprendžiama faktiÅ¡kai kitokia situacija, t. y. inkriminuotos kitos nusikalstamos veikos ir nustatytos skirtingos jų padarymo aplinkybės, todėl remtis kaip precedentu minėta byla nėra pagrindo. Vis dėlto, iÅ¡ apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog P. U. yra nepatenkintas jam skirta realia laisvės atėmimo bausme, t. y. vieneriais metais devyniais mėnesiais laisvės atėmimo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirtoji bausmė yra individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta ar neproporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms.Skirdamas P. U. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, be to, jis tyčinius nusikaltimus nenustatytam asmeniui padėjo padaryti turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už kitų baudžiamajame įstatyme numatytų nusikaltimų padarymÄ .

Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors apeliantas nebuvo vykdytojas, tačiau be jo pagalbos apgaule iš nukentėjusiosios išvilioti pinigai nebūtų buvę išgryninti. Taigi, jo pagalba buvo svari ir reikšminga. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apelianto asmenybė nėra charakterizuojama teigiamai. Pataisos įstaigoje nusikaltimų darymo metu bausmę jis atlikinėjo drausmės grupėje, t. y. grupėje, kurioje laikomi nuteistieji, sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėjantys pataisos namų vidaus tvarkos taisykles bei nustatyto režimo reikalavimus.

Spręstina, jog bausmės atlikimas izoliuotam nuo visuomenės P. U. jokio poveikio nedaro, jis ir toliau renkasi savo gyvenimo tikslų siekti neteisėtomis priemonėmis bei bÅ«dais. Nors apeliantÄ finansiÅ¡kai remia tiek motina, tiek sesuo, sistemingai pervesdamos jam konkrečias pinigų sumas patogesniam pragyvenimui pataisos įstaigoje, tačiau nuteistojo finansinės paramos dydis akivaizdžiai netenkina, jis siekia greitai ir lengvai pasipelnyti. Pažymėtina, jog bylos medžiaga nustatyta, kad P. U. turi alkoholio vartojimo problemų.

Dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, abstinencijos bÅ«klės su delyru, emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimo jis buvo gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (t. 2, b. l. 156). Duomenų, jog nuteistasis bandytų gydytis nuo turimos priklausomybės alkoholiui, bylos medžiagoje nėra.Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apelianto asmenybė yra pavojinga visuomenei. Å is teistumas P. U. jau devintas. Nors anksčiau apeliantas nėra teistas už sukčiavimÄ , tačiau ne kartÄ yra baustas už turtinio pobÅ«džio nusikaltimus – vagystes, plėšimÄ , Å¡iuo metu atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo - žmogaus gyvybės atėmimo - padarymÄ .

Taigi, ir analizuojamas nusikaltimas apeliantui nebuvo atsitiktinis ar nulemtas nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, prieÅ¡ingai, tai tendencinga jo gyvenimo bÅ«do iÅ¡raiÅ¡ka. Parinkdamas bausmes ir nustatydamas bausmių dydžius apeliantui, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai vertino nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir pobÅ«dį, P. U. asmenybę, kaltės formÄ ir rūšį (veikta tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos stadijÄ (abi veikos užbaigtos), jo kaip padėjėjo indėlį į bendro rezultato pasiekimÄ .

Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes, apylinkės teismas skyrė bausmes, mažesnes už sankcijos vidurkį. PaskirtÄ bausmę bendrinant su 2006 m. gegužės 29 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 27 d. nutartimi, paskirta bausme, BK 64 straipsnio nuostatos nepažeistos. Taigi, dar labiau mažinti paskirtos bausmės dydžio nėra pagrindo, kaip ir svarstyti apie bausmės vykdymo atidėjimÄ . BK 75 straipsnio nuostatos P. U. atžvilgiu negali bÅ«ti taikomos, kadangi jis dar nėra atlikęs bausmės už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ ir Å¡ios bausmės atlikimo metu padarė naujas nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apeliantas neatitinka nei formalaus, nei materialaus pagrindo, kuriais remiantis bÅ«tų galima svarstyti klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.Skunde apeliantas nurodo, jog priimtas apkaltinamasis nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatų, taip pat prieÅ¡tarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalies nuostata įtvirtina, kad teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

Pažymėtina, jog tie patys principai taikomi ir baudžiamajame procese, tačiau duomenų, jog šiais principais nebuvo vadovautasi, bylos medžiagoje nėra. Taip pat nenustatyti jokie Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų pažeidimai. Tai, jog priimtas galutinis procesinis sprendimas apelianto netenkina, nėra pagrindas konstatuoti kokius nors pažeidimus. Remiantis išdėstytu, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo padarytos P. U. bendrininkaujant su nenustatytu, tačiau pakaltinamu, pilnamečiu asmeniu.

Skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas visapusiÅ¡ka bylos aplinkybių analize, teismas įrodymus vertino tinkamai, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo P. U. apeliacinį skundÄ atmesti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai             Jūratė Jakubonienė              Arūnas Paštuolis              Algirdas Remeika